Civilinė byla Nr. 3K-3-205-313/2020

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03402-2018-0

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K.  J. ir K. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. ir K. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais institucijų veiksmais, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pagal kasacinio teismo išaiškinimus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės 1216,40 Eur ieškovui ir 1894,11 Eur ieškovei turtinės žalos atlyginimą ir po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.       Ieškovai nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. jie buvo įtariami ir kaltinami nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o ieškovas – ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kad jie, veikdami su bendrininkų grupe ir žinodami, jog K. J. laukiasi, 2006 m. vasario 23 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią K. J., sutuoktinę įdarbinęs juriste savo įmonėje, kelis mėnesius išmokėjo jai nepagrįstai didelį atlyginimą, kad ji gautų didesnę, nei priklauso, Valstybinio socialinio draudimo fondo motinystės ir vaiko priežiūros išmoką. Vėliau, K. J. laukiantis antrojo vaiko, 2008 m. buvo papildyta darbo sutartis padidinant K. J. darbo užmokestį, tačiau neva tik tais mėnesiais, nuo kurių skaičiuojama motinystės ir vaiko priežiūros išmoka. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013 ieškovai buvo išteisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas, kad teismų nustatytos aplinkybės, jog K. J. turėjo pakankamai lėšų K. J. darbo užmokesčiui išmokėti, kad ši atliko darbo funkcijas, kad ūkininko ūkio apskaitos yra tvarkingos, turėjo būti analizuotos ir įvertintos ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat ir dėl tokių darbo santykių ekonominio naudingumo, kontekste, pašalinant esamus prieštaravimus dėl tokių santykių ekonominės logikos ir tikslingumo. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartimi išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti.

4.       Ieškovei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės į gaunamą motinystės pašalpą apribojimas. Ieškovams buvo taikytos ir kitos kardomosios bei procesinės prievartos priemonės, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2012 m. birželio 1 d. buvo laikinai apribotos ieškovų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovų nuomone, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas, kardomosios ir procesinės prievartos priemonės taikomos nepagrįstai, o baudžiamasis procesas buvo per ilgas. Ieškovai nurodė, kad dėl to jie patyrė turtinę žalą (turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ir neturtinę žalą (patyrė emocinį šoką, nerimą, stresą, psichologinių išgyvenimų, nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis), ir prašė priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

6.       Teismas nustatė šias byloje svarbias faktines aplinkybes:

6.1.                              Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2009 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00040-09 pagal požymius dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“), padarymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gavus pranešimą, kad ieškovei galimai nepagrįstai padidintas darbo užmokestis 2008 m. II ir III ketvirčiais, turint tikslą įgyti teisę į didelės vertės motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

6.2.                      2010 m. liepos mėn. ieškovui įtarimai buvo pareikšti dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“), BK 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo.

6.3.                      2010 m. liepos mėn. ieškovei įtarimai buvo pareikšti dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), padarymo.

6.4.                      2012 m. kovo 16 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

6.5.                      Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013 ieškovai buvo išteisinti dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-608-478/2013 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-493/2015 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu truko apie 1 metus ir 7 mėnesius (nuo įtarimų jiems pareiškimo), baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme – 2 metus ir 11 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo). Bendrai baudžiamasis procesas nuo pranešimo ieškovams apie įtarimus įteikimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo truko apie 4 metus ir 6 mėnesius.

8.       Teismas sutiko su ieškovais, jog 4 metai ir 6 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas, tačiau visas procesas buvo intensyvus, nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje. Be to, baudžiamoji byla buvo sudėtinga, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dviejų įtariamųjų atžvilgiu, buvo tiriamos 9 nusikalstamos veikos (dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo), atlikta 18 apklausų, 3 objektų tyrimai ir daug kitų procesinių veiksmų, byla buvo didelės apimties (22  tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos), o tai neabejotinai lėmė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę. Taip pat ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir pačių ieškovų veiksmai (ne iš karto pavyko įteikti ieškovams pranešimus apie įtarimus; jie vengdavo atvykti į apklausas; įteikus pranešimus apie įtarimus atsisakė duoti parodymus; nepateikdavo iš karto visų tyrimui reikšmingų dokumentų; ieškovų pateiktiems skundams nagrinėti bylos medžiaga buvo siunčiama į teismus, todėl tuo laikotarpiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo galimybės). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme trukmei įtakos turėjo ne tik rašytinių įrodymų kiekis, būtinybė apklausti daug liudytojų, bet ir pačių ieškovų prašymu atidedami teisiamieji posėdžiai.

9.       Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti nei tai, kad procesas, vertinamas kaip jo stadijų visuma, truko neprotingai ilgą laiką, nei tai, kad procesas nustatytą laiką truko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo, todėl ieškovų nurodyti argumentai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

10.       Spręsdamas dėl ieškovams taikytų kardomųjų priemonių (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sukeltos žalos (judėjimo laisvės suvaržymai, ieškovo darbo galimybių ribojimas), teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės ieškovams buvo pritaikytos atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimą procese. Bylos nagrinėjimo teisme metu viena kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – buvo panaikinta. Vertinant ieškovams parinktas ir paskirtas kardomąsias priemones, pažymėtina, kad ieškovams buvo paskirtos švelniausios ir savo pobūdžiu mažiausiai teises varžančios priemonės. Pažymėtina ir tai, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 136 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip ji pati nurodė teismo posėdžio metu, yra įgijusi teisinį išsilavinimą, todėl neabejotina, kad žinojo ir suprato, jog norint ar esant būtinybei išvykti reikėjo tiesiog gauti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimą. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad pritaikytos kardomosios priemonės apribojo jų judėjimo laisvę ir ieškovo darbo galimybes ar pažeidė kitas jų teises (CPK 178, 185 straipsniai).

11.       Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2010 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą laikinai apriboti ieškovės nuosavybės teisę į gaunamą motinystės pašalpą už vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį. Šiuo nutarimu ieškovei buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, t. y. ieškovei buvo leidžiama mokėti motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Laikinas nuosavybės teisės į motinystės pašalpą apribojimas buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 1 d.

12.       Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo laikinai apribojo ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 2 d. Bylą perdavus nagrinėti į teismą, Kauno miesto aplinkybės teismas 2012  m. birželio 25 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą laikinai, t. y. šešių mėnesių laikotarpiui, apriboti ieškovų nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, uždraudžiant jais disponuoti.

13.       Teismas sprendė, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė turėjo pagrindą ieškovams taikyti laikinus nuosavybės teisės į motinystės pašalpą ir į nekilnojamąjį turtą apribojimus, nes, pirma, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-492-738/2013 buvo pradėtas gavus informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus dėl galimai nusikalstamu būdu gautų ir pasisavintų lėšų (motinystės pašalpos); antra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvo pateikęs baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kurio pradinio reikalavimo (pareikšto 2010 m. sausio 6 d.) 161 506,51 Lt suma vėliau buvo padidinta iki 206 478,24 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimai laikinai apriboti nuosavybės teises, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį dėl galimai valstybės biudžetui padarytos žalos, be to, siekiant užkardyti tolesnį valstybės biudžeto lėšų galimai neteisėtą naudojimą laikinai apribojant nuosavybės teises, priimti nesant BPK nustatytų pagrindų ar pažeidžiant BPK normas (CPK 178, 185 straipsniai).

14.       Tai, kad ieškovei buvo apribota nuosavybės teisė ne į visą, o tik į dalį motinystės pašalpos, kad patys ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog galiojant laikiniems nuosavybės teisės apribojimams jie konkrečių klientų, norinčių ir pageidaujančių išsinuomoti turtą, neturėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigūnų veiksmai, priimant sprendimus taikyti laikinus nuosavybės teisių apribojimus ar sprendžiant klausimus dėl jų pratęsimo, buvo neteisėti (CPK 178, 185 straipsniai).

15.       Teismas sprendė, kad ieškovams taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai buvo teisėti ir pagrįsti. Šie apribojimai buvo taikyti tiek siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kuris buvo pareikštas priimant sprendimus dėl laikinų nuosavybės teisių apribojimo, tiek siekiant užtikrinti galimai nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turto konfiskavimą (CPK 178, 185 straipsniai).

16.       Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos ir nepagrįstos todėl, kad dėl ieškovų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių faktą, kad ieškovė ieškovo ūkyje darbo funkcijas vykdė realiai, tačiau nėra ir pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė buvo įdarbinta fiktyviai, turint tikslą gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Pažymėjo, kad, ištyrus įrodymus, byloje esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Kauno apygardos teismas, remdamasis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, konstatavo, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime ieškovams nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ne tik faktą, kad ieškovai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstai įtariami ir kaltinami, jog galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jas padarant, bet ir faktą, kad esamoje situacijoje, siekiant įgyvendinti BPK nurodytus tikslus, buvo būtina taikyti ieškovų ginčijamas procesines prievartos priemones (CPK 178, 185 straipsniai).

17.       Teismas sprendė, kad byloje neįrodyti valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ieškovų patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

18.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų kasacinį skundą, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

20.       Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, pradedant ikiteisminį tyrimą, jį atliekant ir renkant įrodymus, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

21.       Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Byloje ieškovai buvo išteisinti dėl įrodymų trūkumo. Tokiu atveju vertintina, ar šis išteisinimo pagrindas paneigia tyrimo pradžioje buvusius įtarimus kaip teisėtą pagrindą pradėti ir vykdyti tyrimą.

22.       Kasacinis teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai, t. y. turi būti vertinama: 1) ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus reikalavimus; 2) ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu; 3) kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Tai gali būti konkrečių įrodymų surinkimo galimybių neišnaudojimas, įrodymų netinkamas fiksavimas, įrodymo duomenų praradimas, įvykio reikšmingų aplinkybių neištyrimas ar net bylai reikšmingos informacijos nuslėpimas bei kita.

23.       Kasacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai yra išteisinti dėl įrodymų trūkumo, tačiau teismui vertinti buvo pateikta didelis kiekis įrodomųjų duomenų, o civilinėje byloje nenustatyta faktų ir nepagrįsta, kokias konkrečiai įrodinėjimo klaidas ar kitus įstatymo pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai, rinkdami įrodymus, juos preliminariai vertindami, teikdami įtarimus, reikšdami kaltinimus ir perduodami asmenis teismui. Kadangi kasaciniame skunde dėl šios dalies nėra argumentų, kurie patvirtintų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytus pažeidimus ar klaidas, ši kasacinio skundo dalis pripažinta teisiškai nepagrįsta.

24.       Spręsdamas dėl kardomųjų priemonių taikymo neteisėtumo kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinis teismas nurodė, kad kardomosios priemonės taikymo teisėtumas įvertinamas pagal tai, ar buvo realus pagrindas ir poreikis asmeniui taikyti procesinius suvaržymus, ar parinkta kardomoji priemonė buvo nustatyta įstatymu ir ar atitiko jo sąlygas, ar konkrečioje situacijoje ji buvo proporcinga poreikiui kontroliuoti asmens elgesį.

25.       Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką, vertindami, kad rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieškovų teisių pažeidimo ir nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

26.       Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje nors ir apribojo ieškovų judėjimo laisvę, tačiau jis buvo taikomas trumpai (apie keturis mėnesius), jo taikymas, atsižvelgiant į visą procesinį kontekstą, nėra savavališkas ir iš esmės atitiko vieną iš kardomųjų priemonių tikslų (dalyvavimo procese užtikrinimą, dėl kurio anksčiau procese kilo tam tikrų problemų ir kuris yra itin svarbus baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai atliekami tyrimo užbaigimo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui veiksmai), buvo užtikrinta veiksminga teisminė šios priemonės kontrolė, ieškovai neįrodė, kad dėl jos taikymo minėtu trumpu laikotarpiu būtų kilę rimtesnių padarinių. 

27.       Vertindamas ieškovų argumentus dėl neproporcingai didelės, palyginti su pareikštu civiliniu ieškiniu, areštuoto turto vertės, kasacinis teismas pažymėjo, kad, pagal šios konkrečios bylos aplinkybes vertinant nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą apribojimo baudžiamojo proceso metu proporcingumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeisti Lietuvos teisės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimai.

28.       Pasisakydamas dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo, kasacinis teismas nurodė, kad: 1) iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą laikinas nuosavybės teisių į K. J. gaunamas motinystės pašalpas apribojimas buvo skirtas jau prokuroro 2009 m. spalio 27 d. nutarimu, šis Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24  d. nutartimi buvo panaikintas, o 2010 m. kovo 15 d. K. J. paprašyta pateikti dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, todėl teismai, vertindami baudžiamojo proceso trukmės laikotarpio pradžią, turėjo pasisakyti dėl šių aplinkybių įtakos (žr. šios nutarties 7 punktą); 2) teismų išvados, kad visas baudžiamasis procesas buvo pakankamai intensyvus, jo trukmę pateisino bylos sudėtingumas ir iš dalies ieškovų elgesys, o valstybės institucijos prie nepagrįsto proceso pailginimo neprisidėjo, padarytos nevisiškai įvertinus, kiek laiko užtruko ir kiek, pagrįstai vertinant, laiko reikėtų konkretiems procesiniams veiksmams atlikti; kiek būtent užsitęsė procesas dėl konkretaus proceso dalyvių elgesio; nenustatyta laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje; tokios teismų išvados nėra tinkamai pagrįstos konkrečia baudžiamojo proceso chronologija; 3) nors baudžiamoji byla dėl kelių finansinio pobūdžio veikų, susijusių su panaudojimu specifinės, tuo metu palyginti naujos apgaulingo Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų užvaldymo schemos, pasižymėjo tam tikru sudėtingumu; baudžiamajame procese reikėjo tirti tam tikrų ypatumų (pavyzdžiui, jo veikla palyginti lanksčiai teisiškai reguliuojama) turinčio subjekto – ūkininko, ūkininko ūkio – ūkinę finansinę kelerių metų veiklą, vis dėlto byla nevertintina kaip ypač sudėtinga ar tokio sudėtingumo, kad vien jos sudėtingumas pateisintų visą proceso ilgumą; 4) teismai nepasisakė dėl kitų vertinant valstybės institucijų elgesį svarbių aspektų, pavyzdžiui, kitų specialistų išvadų parengimo trukmės, turėjusios reikšmingos įtakos bendrai ikiteisminio tyrimo trukmei, šią trukmę lėmusių priežasčių; 5) teismai nepasisakė dėl posėdžių atidėjimo, už kurį atsakingos valstybės institucijos; 6) nors tam tikra kaltinamojo naudojama delsimo taktika manipuliuojant apsisprendimu duoti parodymus (arba jų neduoti) gali prisidėti prie proceso trukmės pailginimo, tačiau teismų išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta įtariamojo elgesio ir proceso eigos analize, tinkamai atribojant asmens poziciją dėl parodymų davimo ir to, kaip jis organizuoja savo dalyvavimą procese.

29.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą antrą kartą, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30.       Kolegija nurodė, kad ieškovei K. J. 2009 m. spalio 27 d. taikius procesinės prievartos priemones, jos situacija jau buvo paveikta tiek, kad tai prilygo „kaltinimui“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu, todėl laikotarpis, kuris turi būti įvertintas, nustatant baudžiamojo proceso trukmę jos atžvilgiu, prasidėjo minėtą dieną. Taigi baudžiamasis procesas jos (ieškovės K. J.) atžvilgiu iš viso truko 5 metus 4 mėnesius ir 6 dienas. Tačiau 2010 m. kovo 15 d. paprašius ieškovo K. J. pateikti reikalingus dokumentus užduočiai dėl finansinės veiklos tyrimo atlikti, tai nedarė jokio esminio poveikio jo padėčiai, nes tokiais veiksmais nebuvo taikytos procesinės poveikio priemonės ir šie veiksmai neturėjo jokios įtakos jo, kaip įtariamojo asmens, padėties susiformavimui. Todėl ieškovo K. J. atžvilgiu baudžiamojo proceso trukmė skaičiuotina nuo įtarimų jam pareiškimo, t. y. nuo 2010 m. liepos 26 d., ir truko apie 4 metus 7 mėnesius ir 7 dienas. Tokia baudžiamojo proceso trukmė abiejų ieškovų atžvilgiu traktuojama kaip ilga. Tokia trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą tik esant svarių ją pateisinančių aplinkybių.

31.       Kolegija, įvertinusi procesinių veiksmų seką nuo 2009 m. lapkričio 19 d. ir tai, kad specialistams paskirtų užduočių atlikimas reikalauja pakankamai ilgo laiko tiek būtinos medžiagos surinkimo joms atlikti, tiek pačios užduoties atlikimo aspektu, sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pareigūnų nepateisinamas neveikimas ar nepagrįstas delsimas atlikti proceso veiksmus, renkant įtarimams pagrįsti (ar atvirkščiai – jiems paneigti) reikalingus įrodymus. Be to, ieškovai apeliaciniame skunde nenurodo, kokiais konkrečiais laikotarpiais valstybės institucijos, jų nuomone, veikė ne pagal baudžiamojo proceso normų reikalavimus ar nerūpestingai delsė atlikti tam tikrus veiksmus.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla dėl kelių finansinio pobūdžio veikų, susijusių su panaudojimu specifinės, tuo metu palyginti naujos apgaulingo Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų užvaldymo schemos, pasižymėjo tam tikru sudėtingumu, nes baudžiamajame procese reikėjo tirti tam tikrų ypatumų turinčio subjekto – ūkininko (jo veikla palyginti lanksčiai teisiškai reguliuojama), ūkio – ūkinę finansinę kelerių metų veiklą, identifikuoti, iš įvairių šaltinių surinkti ir, panaudojant specialiąsias žinias, ištirti gana didelį kiekį įvairių dokumentų ir duomenų, tai įgyvendinant ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du ūkinės finansinės veiklos tyrimai, taip pat kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kurie bendrai užtruko apie 23 mėnesius (t. y. beveik 2 metus, kai visas ikiteisminis tyrimas truko 2 metus 5 mėnesius ir 19 dienų), buvo surinkta, tiriama ir nagrinėjama daugelis kitų iš įvairių institucijų gautų dokumentų.

33.       Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimų trukmei įtakos turėjo ir pačių įtariamųjų K. J. ir K. J. nors ir teisėtas, tačiau procesą ilginęs elgesys, pavyzdžiui, prašymas papildomai apklausti specialistę, prašymas skirti pakartotinį ūkinės finansinės veiklos tyrimą arba įtariamųjų elgesys įteikiant jiems pranešimus apie įtarimą bei juos apklausiant, turėjęs įtakos bendrai proceso trukmei.

34.       Kolegija įvertino ir bylos aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, spręsdama, kad, 2011 m. spalio mėn. gavus specialisto išvadą dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar reikėjo išanalizuoti skaitmeninės informacijos tyrimo išvadas ir priedus, kurie yra didelės apimties, teikti įtariamiesiems galutinius pranešimus apie įtarimus, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl ikiteisminis tyrimas negalėjo būti baigtas iš karto gavus specialisto išvadą. Nors pati specialisto išvada ir nėra didelės apimties (tik 6 lapai), tačiau jos priedai, esantys kartu su specialisto išvada pateiktame kompaktiniame diske (jame yra iš tyrimui pateiktų kompiuterių atkurti duomenys), baudžiamojoje byloje sudaro net 4 tomus. Procesiniai veiksmai dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, surinkimo, apdorojimo, ištyrimo ir įvertinimo vertintini kaip pagrįstas įrodymų ikiteisminiame tyrime rinkimas, nes 2012 m. kovo 16 d. kaltinamajame akte 2011 m. spalio 17 d. specialisto išvada ir 2012 m. sausio 16/17 d. apžiūros protokolas nurodyti prie tyrimo metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Be to, šia specialisto išvada ir jos priede (CD) esančiais duomenimis buvo remiamasi priimant tiek Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį (21 lapo 2 pastraipa), tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį (19 lapo 2 pastraipa).

35.       Pasisakydama dėl panaikintų kardomųjų priemonių – laikino nuosavybės teisių apribojimo, kolegija nurodė, kad tai, jog baudžiamojoje byloje minėtomis nutartimis buvo netinkamai sprendžiami procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai, neturėjo esminės reikšmės ieškovų K. J. ir K. J. teisių pažeidimui baudžiamajame procese ir neturėjo jokios įtakos pačio proceso trukmei, nes, pirma, minėtų nutarčių priėmimo (panaikinimo) laikotarpiu buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai (analizuojamos skaitmeninės informacijos tyrimo išvados ir priedai, kurie, kaip jau minėta, didelės apimties, teikiami įtariamiesiems galutiniai pranešimai apie įtarimus, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamieji supažindinami su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pan.), antra, vėlesniais procesiniais sprendimais ieškovams vis tiek buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės.   

36.       Vertindama teisiamųjų posėdžių atidėjimo priežastis, kolegija nurodė, kad nors daugiau teismo posėdžių buvo atidėta ne kaltinamųjų prašymu, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad apklausus liudytoją iškilo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, dėl liudytojų, specialistų iškvietimo, nurodytos teismo posėdžių atidėjimo priežastys pripažintinos turinčiomis labiau objektyvų pagrindą, nei patvirtinančiomis nepagrįstą ir neoperatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, šios priežastys vertintinos kaip teismo siekis teisingai išnagrinėti bylą. Teismo posėdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui, jie vyko nuolat, todėl negalima įžvelgti nerūpestingo pareigų vykdymo.

37.       Vertindama ieškovų argumentus, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko per ilgai ir dėl prokuroro teikiamų apeliacinio ir kasacinio skundų, kolegija nurodė, kad apeliacinio ir kasacinio skundo dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo pateikimas savo esme nėra neteisėtas veiksmas, atvirkščiai, tai yra BPK nustatyta teisėta priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo forma. Tai, kad kasacinis teismas grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės patvirtina, kad išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo akivaizdus, o reikėjo išsamesnio bylos duomenų išnagrinėjimo. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus antrą kartą apeliacine tvarka buvo priimtas analogiškas sprendimas, t. y. išteisinamasis nuosprendis, o tai tik patvirtina faktą, jog ir pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jokia akivaizdi teismo klaida nebuvo padaryta. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

38.       Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti arba panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, tendencingai ir atsietai vertindamas byloje esančius duomenis, nukrypdamas nuo teisminės praktikos dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo nustatymo ir neatsižvelgdamas į kasacinio teismo šioje byloje teiktus išaiškinimus, neteisingai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gana intensyviai atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nebuvo tokio laikotarpio, kuriuo nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, taip pat kad pačių ieškovų veiksmai pailgino ikiteisminio tyrimo trukmę. Pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 19 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų, t. y. ūkininko K. J. ūkio, ūkinės, komercinės, finansinės veiklos tyrimą, tačiau tik 2010 m. kovo 15 d., t. y. daugiau nei po 4  mėn. nuo K. J. taikytos procesinės prievartos priemonės bei tyrimo užduoties paskyrimo, iš K. J. buvo pareikalauti dokumentai tokiam tyrimui atlikti, šie dokumentai operatyviai, t. y. 2010 m. kovo 25 d., buvo pateikti. Taigi dėl nepateisinamo ir nepagrįsto institucijų neveikimo ūkio veiklos tyrimas buvo atliktas daugiau nei 4 mėnesiais vėliau, nei galėjo būti atliktas. Šie duomenys nebuvo vertinti baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo nustatymo aspektu. Kadangi buvo paprašyta pateikti ne visus reikalingus dokumentus, ieškovai buvo priversti prašyti atlikti pakartotinį išsamesnį ūkinės veiklos tyrimą. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas pagrįstai, pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl specialisto išvadai analizuoti turėjo būti pratęstas tyrimas (žr. šios nutarties 34 punktą). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė pačių ieškovų kaltę dėl galimai per ilgo baudžiamojo proceso, nes neduoti parodymų yra ieškovų teisė, o naudojimasis savo teisėmis nelaikytinas baudžiamąjį procesą ilginančiu veiksniu. Teismo posėdžiai 6 kartus buvo atidėti ieškovų prašymu dėl objektyvių priežasčių, o ne ieškovų prašymu teismo posėdžiai buvo atidėti 10 kartų, tai tik patvirtina neoperatyvų bylos nagrinėjimą. Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka antrą kartą ieškovų atžvilgiu vykdytas teismo procesas užtruko dar 9 mėnesius ilgiau. Be to, kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje konstatavo, kad šis baudžiamasis procesas nelaikytinas sudėtingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai.

38.2.                      Bylą nagrinėję teismai nenustatė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o konstatavę, kad valstybės institucijos neatliko neteisėtų veiksmų, dėl žalos ir priežastinio ryšio išvis nepasisakė. Ieškovai pateikė įrodymus, kad dėl nepagrįstai ir per ilgai vykdyto ikiteisminio tyrimo jie patyrė turtinę žalą – teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rašant skundus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, prašymus ir pan., taip pat bylinėjimosi išlaidas teisminiame procese, kuriame ieškovai buvo nepagrįstai kaltinami. Dėl pareikštų nepagrįstų kaltinimų ir ilgai trukusio proceso ieškovai patyrė sunkius išgyvenimus, šie laikytini jų neturtine žala, kurią ieškovai prašo atlyginti.

39.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

39.1.                      Kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, baudžiamoji byla ieškovų atžvilgiu buvo sudėtinga ne tik dėl tokio pobūdžio bylų naujumo, bet ir didelės bylos apimties. Taip pat pačių įtariamųjų elgesys prisidėjo prie baudžiamojo proceso pailginimo. Nors duoti ar ne parodymus yra įtariamojo teisė, tačiau ieškovams ilgą laiką nepavyko net įteikti šaukimų atvykti į policijos komisariatą, ieškovai delsė informuoti, ar jie ketina duoti parodymus. Taip pat patys ieškovai prašė atlikti pakartotinį ūkinės veiklos tyrimą, o tai dar pailgino ikiteisminį tyrimą 5 mėnesiais. Vien teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus rinkdami ir vertindami įrodomuosius duomenis. Kauno apygardos teismas, antrą kartą nagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad K. J. ir K. J. padarė nurodytus tyčinius veiksmus, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Pabrėžtina, kad išteisinamasis nuosprendis ieškovams buvo priimtas vien dėl to, kad tuo laikotarpiu susiformavo atitinkama kasacinio teismo praktika gausybėje analogiško pobūdžio bylų ir visos abejonės dėl kaltės buvo vertinamos ieškovų naudai.

39.2.                      Bylą nagrinėjusiems teismams nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų, nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, todėl kitos sąlygos gali būti nenustatomos.

40.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

40.1.                       Kasacinis skundas dėl baudžiamojo proceso trukmės grindžiamas išimtinai vien faktinių aplinkybių analize, tačiau šie argumentai atmestini vien tuo pagrindu, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių netiria. Ieškovai nenurodo, kokias proceso teisės normas pažeidė bylą nagrinėję teismai, o tiesiog pateikia savo subjektyvų ir priešingą teismų nustatytam aplinkybių vertinimą. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas nėra tik kasdienis aktyvių procesinių veiksmų atlikimas, tai ir analitinė bei vertinamoji veikla, kurios metu aktyvūs veiksmai nėra atliekami. Todėl visiškai suprantama, kad tam tikrais laikotarpiais baudžiamosios bylos medžiagoje gali nebūti jokių atliktų procesinių veiksmų protokolų, išvadų ir kt. Be to, nagrinėjamu atveju gana ilgai proceso trukmei įtakos turėjo ir pačių įtariamųjų (kaltinamųjų) veiksmai, kurie, nors ir nelaikytini neteisėtais, o atliktais tik įgyvendinant savo teisę į gynybą, tačiau neabejotinai turėjo reikšmės proceso trukmei. Manytina, kad asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas lemia ilgą baudžiamojo proceso trukmę, negali tikėtis dėl tokių savo veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo.

40.2.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nekonstatavus pareigūnų veiksmų neteisėtumo, dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti net nėra būtinybės. Todėl apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad baudžiamojo proceso trukmė ieškovų atžvilgiu nebuvo pernelyg ilga, būtinybės pasisakyti dėl žalos bei priežastinio ryšio nebuvo.

41.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

41.1.                       Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą jau vien tuo pagrindu, kad buvo gauti duomenys apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, o akivaizdaus duomenų neteisingumo nebuvo galima nustatyti, kaip nebuvo galimybės spręsti, kad padaryta veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Faktas, kad byla buvo du kartus nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, savaime nėra pagrindas konstatuoti bylos vilkinimo, nes teisės aktais įtvirtinta instancinė kontrolė yra tam ir sukurta, kad šalintų padarytas klaidas, o ganėtinai greitas bylos išnagrinėjimo terminas, įvertinus tai, kad buvo atliktas ir įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai, tik patvirtina, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pakankamai greitai.

41.2.                       Kadangi baudžiamojo proceso metu ieškovų atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, kurie turėtų priežastinį ryšį su jų nurodyta turtine ir neturtine žala, nėra pagrindo spręsti ir dėl jiems padarytos žalos atlyginimo bei nustatyti jos dydį.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo nustatant valstybės atsakomybę už per ilgą baudžiamąjį procesą

42.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant ieškovų teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nustatęs šiuos pažeidimus, sprendžiant dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės: 1) proceso trukmės požiūriu vertintino laikotarpio pradžios momento tinkamas nustatymas; 2) baudžiamojo proceso intensyvumo vertinimas; 3) baudžiamosios bylos sudėtingumo vertinimas; 4) specialistų išvadų rengimo trukmės vertinimas; 5) teismo posėdžių atidėjimo priežasčių vertinimas; 6) kaltinamųjų elgesio įtaka proceso trukmei.

43.       Kasacinis teismas, tikrindamas bylą tik teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktų ir neteikia žemesnės instancijos teismui privalomų išaiškinimų dėl to, kokie bylos faktai turi būti laikomi nustatytais ir kaip jie teismo turėtų būti įvertinti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Faktų nustatymas ir vertinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliekamas savarankiškai. Todėl, aukštesnės instancijos teismui grąžinus bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias proceso taisykles, t. y. turi pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų vadovaudamasis bendrosiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vienintelis įpareigojimas bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui įtvirtintas CPK 362 straipsnio 2  dalyje, pagal kurią bylą iš naujo nagrinėjantis teismas yra saistomas kasacinio teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytų išaiškinimų. Ši nuostata, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą kasacinio teismo kompetenciją, aiškintina taip, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas yra saistomas kasacinio teismo nutartyje pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 63 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins, ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, tinkamai atsižvelgė į kasacinio teismo teiktus išaiškinimus ir ištyrė šios nutarties 42 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat pasisakys dėl apeliacinės instancijos teismo teisinių išvadų pagrįstumo.  

44.       Asmens teisei į tinkamą baudžiamojo proceso trukmę ar, kitaip tariant, proceso greitumo principui pripažįstama konstitucinė reikšmė. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą procesą detalizuojama BPK 44 straipsnio 5 dalyje, suteikiant kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui teisę į nešališko ir nepriklausomo teismo bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Taigi teisingumas turėtų būti vykdomas operatyviai, priešingu atveju galima pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui bei patikimumui, kartu gali sumažėti pagarba teisės viršenybės principui.

45.       Reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo. Todėl vertinant baudžiamojo proceso trukmę pirmiausia turi būti tinkamai nustatytas jo pradžios momentas. Kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką pažymėjo, kad pranešimas asmeniui apie įtarimą turėtų būti suprantamas neformaliai ir apimti tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės, kad ieškovei pirmą kartą laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas 2009 m. spalio 27 d. nutarimu, tačiau pranešimas apie įtarimą įteiktas tik 2010 m. liepos 9 d., todėl turėtų būti įvertinta, ar teismai pagrįstai proceso trukmės požiūriu vertintino laikotarpio pradžios momentu laikė įtarimų pareiškimo momentą ir ar anksčiau taikytos ieškovės teises ribojančios procesinės prievartos priemonės turėjo įtakos ieškovės padėčiai; taip pat turėtų būti vertinama, kokią įtaką dokumentų iš ieškovo pareikalavimas jo ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti turėjo jo teisių suvaržymui ir ar pagrįstai proceso trukmės požiūriu vertintino laikotarpio pradžios momentu nustatytas įtarimo ieškovui pareiškimo momentas (žr. 2019 m. liepos 4 d. nutarties 85 punktą).

46.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą antrą kartą, 2019 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad, 2010 m. kovo 15 d. paprašius ieškovo pateikti reikalingus dokumentus užduočiai dėl finansinės veiklos tyrimo atlikti, nepadaryta esminio poveikio jo padėčiai, nes tokiais veiksmais nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės ir šie veiksmai neturėjo įtakos jo, kaip įtariamojo asmens, padėties susiformavimui, todėl baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu pradžios momentu laikytinas įtarimo jam pareiškimas 2010 m. liepos 26 d. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą laiko teisiškai pagrįsta, nes byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisių suvaržymą (realų baudžiamojo proceso poveikį jam) nuo pareikalavimo pateikti dokumentus ar kito procesinio veiksmo atlikimo momento. Spręsdamas dėl proceso pradžios momento ieškovės atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, ieškovei 2009 m. spalio 27 d. taikius procesines prievartos priemones, laikiną nuosavybės teisių į gaunamas motinystės pašalpas apribojimą, jos situacija jau buvo paveikta tiek, kad tai prilygo „kaltinimui“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu, todėl laikotarpis, kuris turi būti įvertintas, nustatant baudžiamojo proceso trukmę jos atžvilgiu, prasidėjo minėtą dieną. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant nustatyto ankstesnio baudžiamojo proceso ieškovės atžvilgiu pradžios momento, teismas neįvertino jo įtakos ieškovės padėčiai ir bendrai baudžiamojo proceso trukmei (jos pagrįstumui). Teisėjų kolegija pažymi, kad, tinkamai nustačius vertintiną baudžiamojo proceso pradžios momentą, gali kisti ir baudžiamojo proceso intensyvumo, kas laikytina vienu iš esminių kriterijų sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, vertinimas.

47.       Pirmoji baudžiamoji proceso stadija, kurios metu prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, yra ikiteisminis tyrimas (BPK 2 straipsnis). Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas objektyviai, kvalifikuotai, nešališkai, išsamiai, per šį tyrimą turi būti surinkta tiek informacijos, kad jos pakaktų baudžiamajai bylai teisme teisingai išspręsti. Per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs ir pagrįsti teisiniais argumentais.

48.       Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsniu, 170 straipsnio 2 dalimi, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsniu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrindami, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos yra keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 40 punktas).

49.       Ieškovai kasaciniame skunde teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki jo pabaigos buvo laikotarpių, kuriais kompetentingos institucijos neatliko jokių procesinių veiksmų ar juos atliko netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs laikotarpių, kuriais nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė būtų buvusi per ilga ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pažeidę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, sprendė, kad ieškovų teisės nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko teisiškai nepagrįsta.

50.       EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austria, peticijos Nr. 1602/62). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

51.       Kasacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų kasacinį skundą pirmą kartą, 2019 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl proceso intensyvumo, nebuvimo laikotarpių, kuriais baudžiamoji byla nebuvo tiriama, nagrinėjama ar nepagrįstai buvo delsiama ją tirti ar nagrinėti teismo posėdyje, nebuvo tinkamai pagrįstos konkrečia baudžiamojo proceso chronologija, teismai nepasisakė dėl laikotarpių, kuriais ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai neatliko jokių veiksmų, ir jų įtakos proceso trukmei (žr. nutarties 92–93 punktus). Kaip nurodyta pirmiau, kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nenurodo žemesnės instancijos teismui, kokios aplinkybės turi būti nustatytos, tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrus bylos aspektus ir pateikia išaiškinimą dėl taikytinų teisės normų ir (ar) įrodinėjimo proceso. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, išvardijo tyrimo veiksmus, užduotis, kurios buvo paskirtos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepateikė jų teisinio įvertinimo, kas neatitinka civilinio proceso tikslų. 

52.       Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus yra vadovaujamasi tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės normomis, t. y. vertinami baudžiamajame procese (ne)atlikti teisėsaugos institucijų veiksmai pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010), todėl kiekvienu atveju turi būti siekiama įvertinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas tinkamai, ar tyrime buvo laiku naudotos priemonės ir skirtos užduotys, ar jos buvo būtinos baudžiamajame procese, dėl kokių priežasčių tam tikra užduotis buvo atliekama kelis kartus, taip pat ar jos rezultatų nebuvo laukiama pernelyg ilgai, kad būtų atliekamas kitas procesinis veiksmas.  

53.       Teisėjų kolegija nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis – greitas, objektyvus nusikalstamų veikų ištyrimas bei procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas ? suponuoja būtinumą renkant įrodymus (duomenis) pasitelkti ir taikyti ne tik teisės, bet ir įvairių gyvenimo sričių bei mokslo specialiąsias žinias. Specialistas, dalyvaudamas proceso veiksmuose arba atlikdamas jam pavestus objektų tyrimus, naudojasi specialiomis žiniomis, įvairiomis techninėmis priemonėmis bei atitinkamomis tyrimo metodikomis tam, kad nustatytų aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jos sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, t. y. specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015).

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai tiriama finansinio pobūdžio nusikalstama veika, jai ištirti dažniausiai yra būtinos specialiosios žinios, atliekami ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kas gali pailginti baudžiamojo proceso trukmę. Vertinant baudžiamojo proceso požiūriu šių veiksmų atlikimas ir ikiteisminio tyrimo pratęsimas jiems atlikti gali būti teisėtas, remiantis tuo, kad reikia surinkti pakankamai duomenų įtarimams patikrinti, tačiau, vertinant civilinės teisės požiūriu, svarbu yra atkreipti dėmesį į tyrimo veiksmų ir užduočių planavimą, organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą. Tyrimo ar nagrinėjimo išsamumas nereiškia perteklinės informacijos byloje rinkimo ir išteklių švaistymo: nauji duomenų rinkimo veiksmai, kurių rezultatas nebeduoda jokios pridėtinės vertės, neturi būti atliekami. Todėl ilgesnis baudžiamasis procesas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai tyrimą atliekantys pareigūnai tinkamai organizuoja ir vykdo baudžiamąjį procesą, tai reiškia, kad nepakanka vien priimti sprendimą kreiptis į atitinkamą specialistą, būtina tinkamai surinkti teisingus ir išsamius duomenis – tyrimo objektą, pateikti tikslius klausimus, į kuriuos specialisto duoti atsakymai padėtų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuspręsti dėl tolesnės tyrimo eigos ir jo baigties.

55.       Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu pradėtas gavus pranešimą apie jai priskaičiuotas itin dideles motinystės išmokas. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti surinkti duomenys apie ieškovės darbinę veiklą ir gautų pajamų, nuo kurių buvo apskaičiuotos motinystės išmokos, pagrįstumą. Tačiau net du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nebuvo imtasi jokių tyrimo veiksmų pateiktai informacijai patikrinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmoji užduotis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistams atlikti ieškovės darbdavio, ieškovo K. J., ūkininko ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateikta 2009 m. lapkričio 19 d., tačiau FNTT pavedimas tyrėjui atlikti tyrimą buvo duotas tik 2010 m. kovo 31 d., gavus tyrimui atlikti reikalingą medžiagą, kuri nebuvo pateikta su pirmąja užduotimi, ir, minėta, paskyrus šią užduotį nebuvo nedelsiant imtasi priemonių reikalingai medžiagai surinkti. Vadinasi, nuo baudžiamojo proceso pradžios momento, kuriuo dėl ieškovės laikytinas ieškovės laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2009 m. spalio 27 d., iki pirminiam tyrimo tikslui pasiekti būtinų veiksmų atlikimo praėjo penki mėnesiai. Sutiktina, kad tam tikras protingas laikas yra reikalingas nuspręsti, kokius duomenis ir iš kur būtina surinkti, kad būtų galima pradėti atlikti ūkininko ūkio veiklos tyrimą, taip pat atitinkamiems duomenims surinkti, tačiau šiuo atveju tai truko akivaizdžiai per ilgai ir byloje nenustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių šis procesas užsitęsė.

56.       Pirmoji specialisto, atlikusio ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvada gauta 2010 m. birželio 14 d., tačiau 2010 m. lapkričio 15 d. buvo tenkintas ieškovų prašymas paskirti atlikti pakartotinį veiklos tyrimą ir 2010 m. lapkričio 24 d. paskirtos atitinkamos užduotys specialistams. Kadangi pirmoji specialisto išvada buvo apskųsta, ji nėra įvertinta ir kaltinamajame akte. Antroji specialisto išvada gauta 2011 m. birželio 22 d. Nors papildoma užduotis FNTT specialistui paskirta ieškovų iniciatyva, nepaisant pirmosios specialistės tirto didelio dokumentų kiekio (Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendyje nurodyti 738 dokumentai), įtariamųjų prašymo tenkinimas rodo, kad jis buvo pakankamai pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog priežastys, dėl kurių buvo atliktas antrasis ūkinės finansinės veiklos tyrimas, daugiausia susijusios su ieškovų pateiktais papildomais dokumentais, ieškovų argumentai, kad, atliekant pirmąjį tyrimą, jiems net nebuvo žinomas jo aiškus tikslas ir kokius dokumentus jie turėtų bei galėtų pateikti, laikomi pakankamai pagrįstais. Vertinant civilinės teisės požiūriu, tai gali būti laikoma neatidžiu ir nepakankamai rūpestingu teisėsaugos institucijų pareigūnų funkcijų atlikimu ikiteisminio tyrimo metu, turėjusiu įtakos bendrai baudžiamojo proceso trukmei.

57.       Kitas apeliacinės instancijos teismo vertintas baudžiamojo proceso intensyvumo aspektas buvo specialisto atliekamas sisteminės informacinės veiklos tyrimas. Kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tyrimui pasitelktų specialistų atliktų tyrimų trukmės vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, nurodė, kad procesiniai veiksmai dėl informacijos, esančios kompiuterinėje laikmenoje, surinkimo, apdorojimo, ištyrimo ir įvertinimo vertintini kaip pagrįstas įrodymų ikiteisminiame tyrime rinkimas, nes 2012 m. kovo 16 d. kaltinamajame akte 2011 m. spalio 17 d. išvada ir 2012 m. sausio 16–17 d. apžiūros protokolas nurodyti prie tyrimo surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, be to, šia specialisto išvada buvo remiamasi ir baudžiamojoje byloje priimant nuosprendžius. Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą iš dalies – būtent tiek, kiek tai susiję su tokio įrodymų rinkimo organizavimu ir trukme, laiko teisiškai nepagrįsta.

58.       Užduotis atlikti informacijos kompiuterinėje laikmenoje tyrimą, kuris, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, buvo vienas iš argumentų formuojant ieškovams kaltinimą, buvo paskirta tik 2011 m. sausio 17 d. Specialisto išvada gauta 2011 m. spalio 25 d., tačiau tyrimo apžiūros protokolas surašytas tik 2012 m. sausio 16–17 d., o 2011 m. spalio 26 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. ikiteisminis tyrimas pratęstas motyvuojant tuo, kad nėra gauta specialisto išvada. Ieškovai tokius teisėsaugos institucijų veiksmus laiko ikiteisminio tyrimo vilkinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmą kartą ikiteisminis tyrimas pratęstas, tikėtina, negavus išvados, o antrą kartą – galbūt per klaidą, tačiau nedarant lemiamos įtakos ilgesnei baudžiamojo proceso trukmei.

59.       Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad užduotis specialisto išvadai dėl informacijos kompiuterinėje laikmenoje tyrimo gauti buvo organizuota ir atlikta pakankamai stropiai ir atidžiai. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas du kartus jau esant pateiktai specialisto išvadai, negali būti vertinama kaip pagrįstai atlikti procesiniai veiksmai, nepailginę baudžiamojo proceso trukmės. Nors teisėjų kolegija nevertina, per kiek laiko galėjo ir turėjo būti atlikti specialistų tyrimai, tačiau nagrinėjamu atveju šių duomenų rinkimas buvo organizuojamas pernelyg ilgai (dešimt mėnesių), dėl to baudžiamasis procesas taip pat truko ilgiau, nei, tikėtina, galėjo trukti.

60.       Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadijoje teisėsaugos institucijos neveikė pakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuodamos ikiteisminio tyrimo veiklą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje stadijoje baudžiamasis procesas buvo pakankamai intensyvus ir nesusidarė laikotarpiai, kuriais procesiniai veiksmai buvo vykdomi pernelyg ilgai, tinkamai nepasiruošus ir pan.

61.       Kitas baudžiamojo proceso etapas yra bylos nagrinėjimas teisme. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertinant įrodymus turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015).      

62.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, prokurorui jį apskundus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį paliko nepakeistą, o kasacinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2014 grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodydamas detaliau ištirti byloje surinktus įrodymus. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartimi išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti.

63.       Ieškovai kasaciniame skunde ginčija baudžiamojo proceso teisme trukmę, nurodydami du argumentus: 1) baudžiamoji byla teisme buvo atidėta net 10 kartų prokurorų iniciatyva, taip nepagrįstai pailginant proceso trukmę; 2) kasacinio teismo nutartis, kuria buvo grąžinta baudžiamoji byla nagrinėti iš naujo, rodo, kad bylos nagrinėjimas teisme pirmą kartą buvo atliktas netinkamai ir dėl to procesas dar labiau pailgėjo.

64.       Kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje buvo nurodęs teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo, detaliau ištirti teismo posėdžių atidėjimo priežastis. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad nors daugiau teismo posėdžių buvo atidėta ne kaltinamųjų prašymu, o dėl kitų priežasčių, teismo posėdžių atidėjimo priežastys pripažintinos turinčiomis labiau objektyvų pagrindą nei patvirtinančiomis nepagrįstą ir neoperatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą laiko iš dalies nepagrįsta.

65.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą du kartus teismo posėdžiai buvo atidėti dėl prokurorės atostogų, vieną kartą dėl to, kad nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį civiliniam ieškovui, du kartus – kad į teismo posėdį neatvyko kviestas specialistas išvadai paaiškinti. Nors baudžiamojo proceso požiūriu šie teismo posėdžių atidėjimai buvo būtini, siekiant tinkamai išspręsti bylą, vertinant valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų jiems patikėtų funkcijų tinkamą vykdymą civilinės teisės požiūriu, yra pagrindas spręsti, kad, rengiantis nagrinėti bylą, nebuvo tinkamai pasirūpinta visais bylai spręsti reikalingais klausimais iš anksto ir valstybė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti operatyvų procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismo procesas nėra statiškas ir nuolat kinta, priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, gynybos taktikos ir pan., nagrinėjamu atveju teismo posėdžiai dėl pirmiau išvardytų priežasčių buvo atidedami dėl netinkamai organizuojamo teisėsaugos institucijų pareigūnų darbo. Todėl net jei teismo posėdžiai ir nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui ir jie nuolat vyko, tačiau tai neabejotinai pailgino bylos nagrinėjimo trukmę, o tai yra priežastis konstatuoti netinkamai organizuotą teisėsaugos institucijų veiklą.

66.       Spręsdama dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo du kartus apeliacine tvarka kaip valstybės teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmo pagrindo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiūra instancine tvarka yra viena iš asmens teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonių. Pirmiausia byloje surinkti įrodymai tiriami pirmosios instancijos teisme. Kadangi sprendimą teismas priima savarankiškai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, dažniausiai proceso dalyviai pasinaudoja savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydami patikrinti jo pagrįstumą ir teisėtumą bei iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad būtų nustatyta jų teigiama tiesa. BPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali būti paduodamas bet kokiais pagrindais ir motyvais, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas gali spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisme nagrinėjant apeliacinį skundą dažnai fakto ir teisės klausimo aiškus atskyrimas yra sunkiai įmanomas, nes teisės taikymo klausimų teisingas išsprendimas neišvengiamai gali būti susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikrinimu, o tai lemia įrodymų tyrimo būtinumą sprendžiant taip pat ir teisės taikymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). 

67.       Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas baudžiamąją bylą grąžino nagrinėti iš naujo siekiant tinkamai pagrįsti teisines išvadas byloje, kurioje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė tokią pat teisinę išvadą ir išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą antrą kartą, išvadą, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas antrą kartą tik patvirtina faktą, kad pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka jokia akivaizdi teismo klaida nebuvo padaryta. Taigi bylos nagrinėjimas instancine tvarka, nenustačius dėl to esminių BPK pažeidimų, pats savaime negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovų teises į tinkamą procesą. Tai, ar bylos nagrinėjimas buvo organizuotas tinkamai, pasisakyta pirmiau, vertinant teismo posėdžių atidėjimo priežastis.            

68.       Kitas aspektas, svarbus vertinant valstybės civilinės atsakomybės už neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus dėl per ilgo baudžiamojo proceso sąlygas, yra bylos sudėtingumas, kuris vertinamas atliekant faktinių ir teisinių aplinkybių analizę. Tačiau bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį procesą tik tuo atveju, jeigu institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, 46 punktas)

69.       Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė, kad nors baudžiamoji byla dėl kelių finansinio pobūdžio veikų, susijusių su specifine, tuo metu palyginti nauja apgaulingo Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų užvaldymo schema, pasižymėjo tam tikru sudėtingumu, ji nevertintina kaip ypač sudėtinga ar tokio sudėtingumo, kad vien jos sudėtingumas pateisintų visą proceso ilgumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas antrą kartą, nurodė, kad byla pasižymėjo tam tikru sudėtingumu, tačiau ar tai buvo pakankamas pagrindas pateisinti pirmiau išvardytus teisėsaugos institucijų darbo organizavimo trūkumus, lėmusius ilgesnį baudžiamąjį procesą, nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka, kad baudžiamoji byla dėl savo naujumo galėjo kelti sunkumų teisėsaugos institucijų pareigūnams, be kita ko, sprendžiant, kokius duomenis reikėtų rinkti, tačiau visada turi būti siekiama išlaikyti asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, ir valstybės interesų pusiausvyrą. Valstybė yra suinteresuota užtikrinti visuomenėje tvarką, tinkamas taisykles ir jų laikymąsi, tačiau šiems tikslams pasiekti ji turi sukurti tinkamą teisingumo vykdymo sistemą, kurioje veiktų kvalifikuoti ir pakankamai resursų turintys asmenys ir kurioje būtų siekiama kuo greičiau ir tiksliau išaiškinti padarytus nusikaltimus ir nubausti už tai atsakingus asmenis. Teisėsaugos institucijos turi veikti koordinuotai ir bendradarbiauti tarpusavyje, o nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo turi žinoti, kaip jis galėtų prisidėti prie greitesnio nusikaltimo išaiškinimo. Tačiau įtariamojo aktyvus dalyvavimas tyrime yra jo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėsaugos institucijų pareigūnai, tirdami nusikalstamą veiką, turi ieškoti kitų įrodinėjimo būdų nei kliautis įtariamųjų bendradarbiavimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylos pobūdis nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ilga baudžiamojo proceso veiksmų, kurių metu ieškovams buvo taikytos jų teises suvaržančios priemonės, trukmė visais atvejais buvo pagrįsta ir tinkama (žr. šios nutarties 55, 56, 59, 65 punktus).

70.       Nagrinėjamoje byloje vienas iš bylą nagrinėjusių teismų argumentų, pateisinusių ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę, buvo pačių ieškovų, įtariamųjų (kaltinamųjų) baudžiamojoje byloje, elgesys įteikiant jiems pranešimus apie įtarimą ir juos apklausiant, jiems teikiant įvairius skundus, prašymus, taip pat šešis prašymus atidėti teismo posėdžius. Kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pažymėjo, kad šios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant baudžiamojo proceso trukmę, tačiau teismų išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta įtariamojo elgesio ir proceso eigos analize. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje šiuo aspektu nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pateikė faktų analizę, tačiau nepadarė atitinkamų teisinių išvadų.

71.       Įtariamasis (kaltinamasis) neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant baudžiamosios bylos procesą, tačiau jo elgesys yra objektyvus veiksnys, kuris gali nulemti proceso pailginimą arba iš esmės prie to prisidėti; už tai valstybė neatsako. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įtariamojo (kaltinamojo) atsisakymas duoti parodymus, nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso baigties, paprastai savaime netraktuojamas kaip aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę sukeliant procesinių delsimų ir prisidedant prie proceso pailginimo. O bylos, susijusios su ilgu finansinio pobūdžio veikų tyrimu, kuriam esminę reikšmę paprastai turi dokumentiniai įrodymai, aplinkybės nesuteikia pagrindo traktuoti įtariamojo (kaltinamojo) procesinės pozicijos dėl parodymų davimo ar atsisakymo juos duoti kaip reikšmingai prisidėjusios prie proceso trukmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, 58–59 punktai).

72.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams įtarimai buvo pareikšti ne iš karto (dėl nepavykusių įteikti šaukimų tai užtruko 1–1,5 mėnesio ilgiau), vėliau jie kelis kartus atsisakė duoti parodymus, o tai dar pratęsė ikiteisminį tyrimą apie 2 mėnesius. Kaip minėta, duoti parodymus yra įtariamųjų teisė, tačiau būtent aktyviai dalyvaudami tyrime įtariamieji turi galimybę susipažinti su apie juos surinkta medžiaga, teikti papildomus prašymus dėl tyrimo papildymo ir pan. Šiuo atveju nuo pirmos specialisto, atlikusio ieškovo ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvados 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pateikto ieškovų prašymo atlikti papildomą tyrimą didžiąją laiko dalį patys ieškovai delsė susipažinti su jiems pareikštais įtarimais ir šių įtarimų pagrindimu, todėl už šį laiką valstybė neatsako. Vertinant baudžiamojo proceso trukmę per įtariamųjų reiškiamus skundus ir prašymus, pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką kaltinamajam (įtariamajam) paprastai, išskyrus, kai yra piktnaudžiavimo teise, procesinio nesąžiningumo požymių ar kai procesinės teisės įgyvendinamos nepagrįstai užtęsiant procesą, negali būti priekaištaujama dėl naudojimosi nacionalinėje teisėje nustatytomis teisinės gynybos priemonėmis (pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Pishchalnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 7025/04, 50 punktas; 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Lazariu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 31973/03, 149–50 punktai; 2019 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Ru?en Bayar prieš Turkiją, peticijos Nr. 25253/08, 94–95 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamieji (kaltinamieji) procesinius prašymus, skundus paprastai teikia dėl daugelio jų atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų, siekdami apginti save, todėl tai savaime neturėtų būti traktuojama kaip baudžiamąjį procesą ilginanti priemonė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 79 punktą). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje buvo netinkamai sprendžiami kai kurių procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai, todėl skundai dėl jų laikytini pagrįstais, taip pat ieškovai teikė prašymą teismui dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo per protingą laiką, kuris nebuvo tenkintas, tačiau tokia šio prašymo baigtis nereiškia, kad jį pateikdami ieškovai prisidėjo prie ilgesnio baudžiamojo proceso. Skundai dėl kratos atlikimo ir kratos metu paimtų daiktų grąžinimo, ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės nušalinimo taip pat laikytini ieškovų teisių įgyvendinimo priemonėmis, kurios nors realiai ir pailgino baudžiamąjį procesą, tačiau tai daryta siekiant apsaugoti savo interesus, o tai nelaikytina piktnaudžiavimu teise. Vertinant teismo posėdžių atidėjimo priežastis, konstatuotina, kad kaltinamieji turi tinkamai (be kita ko, laiku) pasirūpinti atstovavimu ar leisti tai padaryti valstybei, todėl prašymai atidėti teismo posėdį dėl to, kad neatvyko kaltinamųjų advokatas ar nutraukta su juo sudaryta atstovavimo sutartis, taip pat prašymas atidėti teismo posėdį leidžiant pasiruošti prieš duodant parodymus, laikytina proceso vilkinimu civilinės teisės požiūriu, o už tai valstybė neatsako. Nagrinėjamu atveju dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismo posėdžiai ieškovų iniciatyva buvo atidėti tris kartus, tai laikytina pačių ieškovų prisidėjimu prie ilgesnio, nei galėjo būti, baudžiamojo proceso. Vis dėlto, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje padarytas išvadas dėl valstybės institucijų sukeltų procesinių delsimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės nulėmė netinkamas jo organizavimas, už kurį atsakinga valstybė.

73.       Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas, ieškovės atžvilgiu trukęs 5 metus 4 mėnesius ir 6 dienas, o ieškovo atžvilgiu – 4 metus 7 mėnesius ir 7 dienas, dėl proceso organizavimo trūkumų, nurodytų šios nutarties 55, 56, 59, 60, 65, 67 punktuose, nebuvo atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Vis dėlto per šį laiką buvo baigtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti kaltinimai, byla teismuose išnagrinėta instancine tvarka keturis kartus, be kita ko, ieškovams taikytos procesinės prievartos priemonės buvo pakankamai švelnios, o patys ieškovai savo elgesiu, nurodytu šios nutarties 72 punkte, taip pat iš dalies prisidėjo prie ilgesnės proceso trukmės. Į visas šias aplinkybes, taip pat valstybės teisėsaugų institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, organizuojant pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą, turi būti atsižvelgiama sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.

Dėl žalos dydžio taikant valstybės civilinę atsakomybę nustatymo

74.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).    

75.       Kasaciniame skunde ieškovai ginčija, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir nepasisakė dėl atlygintinos žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai bylą nagrinėjantis teismas nenustato teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti ir atlygintiną žalą bei jos dydį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nusprendus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai netinkamai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovų teisę į kuo įmanomai trumpesnį baudžiamąjį procesą, yra būtina toliau analizuoti kitas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – žalą bei jos priežastinį ryšį su teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais.

76.       Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

77.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

78.       Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad dėl jiems nepagrįstai pareikštų kaltinimų ieškovas patyrė 1216,40 Eur, o ieškovė – 1894,11 Eur turtinę žalą, susijusią su išlaidomis advokatui.

79.       Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė už pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą nereiškia, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai. Šiuo klausimu išsamiai pasisakė ir kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas taip pat savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

80.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovų teisę į tai, jog jiems pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kuo įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai išteisinti nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jų teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovė patyrė 289,62 Eur, o ieškovas – 144,81 Eur turtinę žalą, kuri susijusi su ieškovų teisių gynimu skundžiant pritaikytas procesinės prievartos priemones ar pareiškiant jiems įtarimus. Kadangi šioje civilinėje byloje valstybei atsakomybė taikytina tik už pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą, atlygintina tik su tuo susijusi turtinė žala, todėl pirmiau nurodytos ieškovų išlaidos teisinei pagalbai nelaikytinos sąlygotomis neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ir nėra atlyginamos. Teisminio proceso metu ieškovė nurodo patyrusi 1604,49 Eur, o ieškovas – 1071,69 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 73 punkte nurodytas aplinkybes, kad baudžiamasis procesas ieškovams truko ilgiau ne tik dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų darbo organizavimo trūkumų, bet ir dėl pačių ieškovų elgesio, sprendžia, kad ieškovams atlygintina 1/4 dalis turtinės žalos, patirtos teisminio proceso metu, t.  y. ieškovei yra atlyginama 401,12 Eur, o ieškovui – 267,92 Eur turtinė žala.  

81.       Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

82.       Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad baudžiamojo proceso metu jie patyrė emocinį šoką, didelį nerimą ir stresą dėl baudžiamojo persekiojimo, nepateisinamai ilgai kentė išgąstį, baimę dėl vaikų ateities ir pan., tai veikė jų emocinę būklę, įprastą savijautą ir pakenkė jų reputacijai kitų žmonių akyse, todėl ieškovai prašo jiems priteisti po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio pobūdžio nepatogumai ir išgyvenimai laikytini ieškovų patirta neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl atlygintos žalos dydžio turi būti įvertinamas jos priežastinis ryšys su teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė taikytina už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamąjį procesą, bet ne už jo pradėjimą ar ieškovams taikytas kardomąsias priemones. Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju – tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo per ilga baudžiamojo proceso trukmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

83.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovei priteistinas 1200 Eur, o ieškovui – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2  dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

84.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1267,92 Eur sumos, o ieškovei – nuo 1601,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

85.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytos priežasties skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti dalį ieškovų ieškinio (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

87.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė priteisti 1894,11 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovei ir 1216,40 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovui bei po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas tenkino ieškovų reikalavimą iš dalies. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys buvo tenkintas 12,41 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis šiomis proporcijomis.

88.       Ieškovai pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme; kadangi šią sumą sumokėjo ieškovė, jai iš valstybės atlygintina 62,05 Eur.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei K. J. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 401,12 Eur (keturis šimtus vieną Eur 12 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1601,12 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų vieno Eur 12 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 62,05 Eur (šešiasdešimt du Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovui K. J. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 267,92 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 92 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1267,92 (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių Eur 92 ct) Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Sigita Rudėnaitė 

        Antanas Simniškis