Civilinė byla Nr. 3K-3-211/2010

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                       20.3.3; 42.9; 42.11.2; 50.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovą VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ iš negyvenamųjų patalpų ir ūkinio pastato, esančių Vilniuje, Gedimino pr. 34. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios termino pabaiga – 2008 m. gegužės 25 d. Ieškovas 2008 m. balandžio 23 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl šios sutarties termino, išreiškė savo nuomonę dėl nesutikimo sutartį atnaujinti, tačiau įspėjimas ne dėl ieškovo kaltės buvo įteiktas kitam asmeniui, o ne atsakovui. 2008 m. gegužės 23 d. raštu atsakovas prašė perduoti ar parduoti nuomotas patalpas, o kol rengiami reikiami dokumentai, nuomos sutartį pratęsti. Ieškovas tokiam siūlymui nepritarė, bet 2008 m. birželio 10 d. raštu atsakovui pasiūlė pratęsti nuomos sutartį penkeriems metams, nustatant 1 kv. m nuomos kainą per mėnesį 30 Lt. Atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko. Toliau vykusių derybų metu ieškovas nesutiko keisti nuomos kainos ir negavo atsakovo sutikimo dėl savo siūlomų nuomos sutarties sąlygų, todėl kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo. Kasaciniame skunde atsakovas, teigdamas, kad pagal CK 6.481 straipsnio nuostatas ginčo nuomos sutartis transformavosi į neterminuotą, kelia klausimus dėl šios teisės normos aiškinimo ir jos taikymo sąlygų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: nusprendė iškeldinti atsakovą VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų ir ūkinio pastato.

Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, 2008 m. gegužės 23 d. pateikdamas prašymą ieškovui pratęsti sutartį, suprato, jog jos terminas baigiasi 2008 m. gegužės 25 d. ir jis turi grąžinti patalpas. Šalių derybos dėl nuomos sutarties atnaujinimo, prasidėjusios nuo 2008 m. gegužės 23 d. užsitęsė atsakovui pateikiant vis naujų siūlymų, bet neatsakant dėl ieškovo pagrindinės naujos sutarties sudarymo sąlygos – nuomos kainos. Tenkindamas atsakovo prašymą, ieškovas nesiėmė priemonių atsakovui iš negyvenamųjų patalpų iškeldinti, tačiau valią dėl sutarties atnaujinimo sąlygų aiškiai išdėstydavo savo sprendimuose ir atsakovui pateikiamuose raštuose. Teismo vertinimu, CK 6.481 straipsnis negali būti taikomas, sutartis netapo neterminuota, nes nėra pagrindinės šiame straipsnyje nustatytos sąlygos – ieškovo sutikimo. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo grąžinti ieškovui išsinuomotą turtą. Dėl atsakovo argumento, kad sutartis negali būti nutraukta, kitaip jis bus priverstas nutraukti šalių sudarytą Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartį bei patirs didelių nuostolių, teismas nurodė, kad pastaroji buvo sudaryta dar neišsprendus klausimo dėl nuomos sutarties atnaujinimo, taigi atsakovas prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir papildomai nurodė, kad atsakovas ieškovui pasiūlė derybas dėl patalpų pardavimo ar sutarties pratęsimo. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnį, reglamentuojantį terminuotos nuomos sutarties transformaciją į neterminuotą. Ši taisyklė galėtų būti taikoma, kai nė viena iš šalių nepareiškia jokių aktyvių veiksmų ir neturi jokių abejonių dėl sutartinių santykių tęsimo. Aplinkybė, kad ieškovas atsakymą pateikė 2008 m. birželio 10 d., t. y. praėjus 10 d. terminui po sutarties pasibaigimo, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovo 2008 m. gegužės 23 d. raštu prasidėjo šalių derybos, t. y. kitokie savo prigimtimi teisiniai santykiai, tapatūs ikisutartiniams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas negavo ieškovo 2008 m. balandžio 23 d. rašto, todėl apie jo prieštaravimą dėl sutarties transformavimosi į neterminuotą nežinojo. Į atsakovo 2008 m. gegužės 23 d. raštą ieškovas atsakė vėliau kaip po 10 dienų nuo sutarties pabaigos termino, kai ši CK 6.481 straipsnio pagrindu jau buvo tapusi neterminuota, todėl atsakymas neturi reikšmės.

2. Teismai netinkamai įvertino atsakovo  2008 m. gegužės 23 d. raštą ir padarė išvadą, kad šis raštas išreiškė atsakovo supratimą, jog, sutarties terminui pasibaigusi, ji nebus pratęsiama. Toks šio rašto vertinimas pažeidžia CK 6.481 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisykles. Pagal šį straipsnį sutartis tampa neterminuota, jei 10 dienų po sutarties termino pabaigos nuomininkas naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprieštarauja. Nuomininko valios išreiškimas šio straipsnio kontekste teisinės reikšmės neturi.

3. Aplinkybės, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sutarties pagrindu siunčia sąskaitas atsakovui, o šis pagal jas sumoka, kad šalys sudarė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartį, vertintini kaip ieškovo konkliudentiniai veiksmai, kuriais jis leidžia suprasti, kad šalių nuomos santykiai išliko net pasibaigus sutarčiai.

4. Vertinant ieškovo veiksmus, susijusius su Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties sudarymu, neperspėjus apie nuomos sutarties nepratęsimą, būtina atsižvelgti į CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintą sutarties šalių pareigą bendradarbiauti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:

1. CK 6.481 straipsnis, kaip ir bet kuri teisės norma, turi būti aiškinamas sistemiškai, atsižvelgiant į jo ryšį su kitomis teisės normomis. Sutarties laisvės principas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties galiojimui būtinas veiksnių šalių sutarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir atitinkama sutarties forma. Taigi sistemiškai analizuojant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad terminuotos nuomos sutarties transformavimui į neterminuotą yra būtina abiejų sutarties šalių valia. Pagal sutarties 9.4 punktą nuomininkas, pasibaigus jos terminui, įsipareigojo per 7 dienas perduoti patalpas nuomotojui. Iš esmės ši sutarties sąlyga reiškia nuomotojo prieštaravimą dėl tolesnio atsakovo naudojimosi išnuomotomis patalpomis, todėl nuomininkas privalėjo be papildomo įspėjimo išsikelti iš patalpų. Nepaisant to, nuomotojas, laikydamasis atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų, ėmėsi papildomų priemonių, kad praneštų nuomininkui savo prieštaravimą dėl tolesnio naudojimosi patalpomis – registruotu laišku išsiuntė 2008 m. balandžio 23 d. raštą. Ieškovui aiškiai išreiškus savo nuostatą, aplinkybė, kad šis raštas ne dėl jo kaltės buvo įteiktas ne kasatoriui, o kitam asmeniui ir kasatorius apie ieškovo poziciją raštiškai buvo informuotas vėliau, nepanaikina nuomotojo prieštaravimo, vadinasi, nėra CK 6.481 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, kad nuomos sutartis taptų neterminuota. Priešinga išvada pažeistų CK 6.159 straipsnį ir 6.162 straipsnio 2 dalį.

2. Jei pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas nuomotą daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas už visą vėlavimo laikotarpį mokėtų nuomos mokestį (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sąskaitas kasatoriui išrašo šiuo pagrindu, todėl jos nepatvirtina bylos šalių nuomos teisinių santykių. Šalių sudarytos Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartis nesusijusi su ginčo patalpų nuoma, todėl ši sutartis neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.481 straipsnio aiškinimo

Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Civilinio kodekso 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006).

              Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta 2005 m. gegužės 20 d. nuomos sutartimi nuomininkui nustatyta pareiga pasibaigus sutarties terminui per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto (9.4 punktas). Tai rodo išankstinę nuomotojo nuostatą dėl nuomininko naudojimosi išsinuomotu turtu ilgiau nei sulygta sutartimi- jis nesutinka, kad nuomininkas naudotųsi patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui. Savo nesutikimą dėl tolesnio nuomininko patalpų naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai nuomotojas išreiškė atsakovui adresuotame (nors šiam ir neįteiktame) 2008 m. balandžio 23 d. rašte Nr.A51-9695 bei vėlesniuose raštuose, informuojančiuose apie Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžiuose priimtus nutarimus. Nurodytų dokumentų visuma rodo nuoseklią ieškovo poziciją, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas grąžintų išsinuomotą daiktą ir juo nebesinaudotų. Kasatorius  kasacinį skundą grindžia tuo, kad tokia ieškovo nuostata per 10 dienų nuo sutarties pasibaigimo jam netapo žinoma, jis ir toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota ir kasatoriaus naudojimasis ginčo patalpomis yra teisėtas.

Pažymėtina, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos (šios bylos atveju – 9.4 punktas) ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius dar iki nuomos sutarties pabaigos pats kreipėsi į nuomotoją ir prašė pasibaigus nuomos sutarčiai perduoti ar parduoti ginčo patalpas. Tai rodo, kad kasatorius neketino tęsti nuomos santykių, o pageidavo patalpomis naudotis kitu pagrindu. Nuomotojas, gavęs informaciją, kad nuomininkas nepageidauja  po sutarties pasibaigimo naudotis ginčo patalpomis nuomos santykių pagrindu, galėjo pagrįstai tikėtis, kad nuomininkas nesiekia CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių  ir dėl to per 10 dienų neišsakyti savo prieštaravimo dėl terminuotų nuomos santykių transformavimosi į neterminuotus.

Esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t. y. vienai šaliai toliau naudojantis išsinuomotu turtu, o kitai dėl to neprieštaraujant, keičiasi tik viena nuomos sutarties sąlyga – sutartis iš terminuotos tampa neterminuota ir nuomos santykiai tęsiasi sutartyje sulygtomis sąlygomis. Jei bent viena šalis pageidauja keisti kitas sutarties sąlygas, dėl nuomos santykių tęsimo būtinas atskiras šalių susitarimas. Pažymėtina, kad sutartyje buvo numatyta galimybė pasibaigus sutarties terminui atnaujinti ją Civilinio kodekso nustatyta tvarka (16 punktas). CK 6.482 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai  vykdęs pagal sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės prieš kitus asmenis teisę atnaujinti sutartį. Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos (CK 6.482 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, atsisakęs kasatoriui pagal šio prašymą parduoti ar kitaip perleisti ginčo patalpas, siūlė sudaryti naują terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeitus sąlygas (padidinus nuomos mokestį), tačiau kasatorius šio pasiūlymo nepriėmė. Vėliau kasatoriaus iniciatyva buvo svarstomi kiti kasatoriaus galimo naudojimosi ginčo patalpomis pagrindai (nuomotų patalpų ir viso pastato, kuriame yra šios patalpos, pardavimas, panauda). Taigi nagrinėjamu atveju vyko šalių derybos dėl galimybės kasatoriui naudotis ginčo patalpomis, derybos prasidėjo dar nesibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, kasatoriui jau derybų pradžioje tapo žinoma ieškovo pozicija netęsti nuomos santykių prieš tai galiojusios nuomos sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad kasatorius savo nuostatą, jog nuomos sutartis tapo neterminuota, kitai sutarties šaliai pranešė tik po to, kai derybose nepavyko pasiekti pageidaujamo rezultato, praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po sutarties termino pasibaigimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Priešinga išvada reikštų formalų teisės normų taikymą, prieštarautų sutarties laisvės principo, nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis), neatitiktų reikalavimo sutartis vykdyti sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Ta kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad ieškovas pateikia sąskaitas už naudojimąsi turtu ir priima nuomos mokestį, reiškia ne tai, kad ieškovas pripažįsta terminuotos sutarties tapimą neterminuota, o CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą. Nuomos sutarties ir 2008 m. birželio 3 d. šalių sudarytos Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties dalykai yra skirtingi, jų pagrindu atsiranda skirtingi teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sudarydamas pastarąją sutartį ieškovas išreiškė savo ketinimus tęsti nuomos santykius. 

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir jų kontekste teisingai aiškino ir taikė CK 6.481 straipsnio nuostatas, todėl naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Kasatoriaus teikiami argumentai dėl šalių sudarytos Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarties nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, nes ja nuomos santykiai neaptariami, o galimi nurodytos sutarties vykdymo sunkumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl tų argumentų nepasisako.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 34,90 Lt (2010 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ valstybei 34,90 Lt (trisdešimt keturis litus, 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                           Sigitas Gurevičius

                                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas