Civilinė byla Nr. e2-6872-466/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02081-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2;

2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.16.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PPN“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ dėl skolos priteisimo.

Teismas 

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PPN“ prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idola“ 4207,19 Eur skolą, 514,91 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė UAB „PPN“ ir atsakovė UAB „Idola“ sudarė pastolių nuomos bei montavimo/demontavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo užsakovui (atsakovei) išnuomoti (t. y. perduoti valdyti ir naudotis) fasadinius pastolius ir jų priedus, taip pat, jeigu tokios paslaugos yra užsakomos, atvežti į užsakovo nurodytus objektus ir/ar atlikti statybinių fasadinių pastolių bei kitos įrangos (toliau „įranga“) montavimo/demontavimo darbus (toliau „darbai“) užsakovo nurodytuose objektuose, o atsakovė įsipareigojo priimti pastolius, darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį įvykdė tinkamai ir tuo pagrindu išrašė atsakovei UAB „Idola“ 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190017, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190030, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190040, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190051, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190062, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 30 d., 2019 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190071, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 13 d., 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190074, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 15 d., 2019 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190079, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 22 d., 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190080, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 26 d., 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190081, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 29 d., 2019 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190084, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 2 d., ir 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija PPN Nr. 20190091, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 17 d. Tačiau atsakovė per sutartyje nustatytus terminus išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų visiškai neapmokėjo (atsakovė apmokėjo 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitas – faktūras), pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės nereiškė. Nors ieškovė siuntė pretenzijas ir ragino atsakovę sumokėti už suteiktas nuomos paslaugas, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos likusios 4207,19 Eur skolos neapmokėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 4207,19 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad jeigu užsakovas nevykdo (netinkamai vykdo) šios sutarties 4.2 punkte nustatytų pareigų, paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti, o užsakovas privalo sumokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Pastaroji delspinigių norma yra taikoma pirmosioms 15 kalendorinių mokėjimo pradelsimo dienų. Užsakovas pradelsęs mokėjimą daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, įsipareigoja mokėti paslaugų teikėjui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Iš delspinigių paskaičiavimų matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė paskaičiavo atsakovei 514,91 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 514,91 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (4722,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 106,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones nėra priteistinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir pridėjo 2020 m. sausio 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį, 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 16802, bei 2020 m. vasario 17 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,16 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idola“, į. k. 304157144, 4207,19 Eur skolą, 514,91 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4722,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 711,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PPN“, į. k. 302835952, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idola“, į. k. 304157144, 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Gintaras Pašvenskas