Civilinė byla Nr. e2A-379-440/2022                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23363-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 12 d.  

Šiauliai

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės  ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokadis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Construction in Europe“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vokadis“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys mažoji bendrija „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Apresta“.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovė „Construction in Europe“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Vokadis“ 9 330,96 Eur skolą, 703,65 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens mažosios bendrijos (toliau - MB) „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (toliau ir - rangovė) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau - ir Sutartis) pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus Meškeriotojų g. 19D, Vilniuje, pagal sąmatą ir darbų sąrašą, o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutartyje buvo susitarta, jog rangovei mokama už faktiškai atliktus darbus ir už medžiagas, būtinas šiems darbams atlikti. Rangovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą – faktūrą EEE Nr. 0058 19 330,96 Eur sumai už rangos darbams būtinas medžiagas ir jų atgabenimą (betoną, armatūrą ir pan.), bet atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Rangovė reikalavimą perleido ieškovei ir apie šio reikalavimo perleidimą yra žinoma atsakovei. Atsakovė pareigos apmokėti už anksčiau nurodytas medžiagas ieškovei neginčija, bet nepagrįstai nesutikimą motyvuoja, jog už šias medžiagas ji jau atsiskaitė 2019 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu pagal išankstinę sąskaitą IŠ/11/11 ir PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. 211, tariamam rangovės paskirtam atstovui UAB „Apresta“, kuris iš atsakovės gautas lėšas 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymais pervedė rangovei. UAB „Apresta“ jokių prekių pagal anksčiau nurodytą sąskaitą ir išankstinę sąskaitą nepristatė. UAB „Apresta“ nebuvo jokių rangovės paskirtu atstovu priimti mokėjimus. Ieškovės sąskaitoje, pagal kurią prašoma priteisti skolą, ir sąskaitoje, kurią atsakovė apmokėjo, skiriasi sumos ir medžiagų apimtis. UAB „Apresta“ rangovei pervedė tik 15 000 Eur ir skolą, nors turėjo skolą virš 20 000 Eur. Iš UAB „Apresta“ gauti 15 000 Eur buvo gauti kitų senesnių skolų dengimui. Dalį medžiagų statyboms pirko atsakovė ir tos medžiagos nebuvo įtraukiamos į aktą. Už medžiagas, kurias pirko rangovė, ji įgijo teisę gauti užmokestį. Betonas į objektą buvo atvežtas ne per vieną kartą. Ieškovė remdamasi sutarties 5.6 punktu 0,02 proc. tarifu už 182 dienas nuo 19 330,93 Eur sumos apskaičiavo mokėtinus 703,65 Eur delspinigius.

2.       Atsakovė UAB „Vokadis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  tarp rangovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal sąmatą ir darbų sąrašą, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir sumokėti nustatytą kainą. Sutartyje buvo numatyta, jog už būtinas medžiagas darbams atlikti atsakovė sumoka pagal rangovės pateiktas sąskaitas – faktūras. Pagal žodinį susitarimą buvo susitarta, kad statybines medžiagas rangovei teiks UAB „Apresta“, o atsakovė atliks mokėjimus už medžiagas pagal UAB „Apresta“ pateiktas išankstines PVM sąskaitas – faktūras. Tokį medžiagų tiekimą iš UAB „Apresta“ pasirinko pati rangovė. Tarp šalių susiklostė tokia bendravimo praktika – UAB „Apresta“ pateikia atsakovei apmokėti išankstines sąskaitas, o gavusi mokėjimus pristatydavo medžiagas rangovei. Kaip įprasta, 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „Apresta“ pateikė atsakovei išankstinę PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. IŠ/11/11 už statybines medžiagas 24 139,50 Eur sumai, o 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovė šią sąskaitą apmokėjo tiesiogiai UAB „Apresta“. 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „Apresta“ pateikė atsakovei detalią PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 221, kurios suma buvo 22 083,67 Eur. UAB „Apresta“ grąžino atsakovei 2045,83 Eur skirtumą. Atsakovei susisiekus su rangove paaiškėjo, jog UAB „Apresta“ nepristatė išankstinėje sąskaitoje nurodytų medžiagų. Dėl šių priežasčių rangovė kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš UAB „Apresta“ vadovą. Tyrimo metu, t. y. 2020 m. kovo 4 d. atsakovei buvo pateikta atgaline data 2019 m. lapkričio 8 d. rangovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra, kurioje medžiagų kiekiai buvo iš esmės analogiški UAB „Apresta“ sąskaitose nurodytiems kiekiams. Tokia situacija susiklostė tokiu būdu, jog rangovė negavusi statybinių medžiagų, pati įgijo reikiamas medžiagas ir tada atbuline data išrašė ginčijamą sąskaitą. Atitinkamai, atsakovė atsisakė apmokėti šią sąskaitą, nes pagal žodinį susitarimą ir bendravimo praktiką atsakovė už analogiškas prekes buvo sumokėjusi UAB „Apresta“. UAB „Apresta“ buvo sumokėta už medžiagas, bet ji nepateikė medžiagų.

3.       Atsakovė nelaiko UAB „Apresta“ rangovės atstovu, o asmeniu paskirtu gauti pinigus – priimti prievolės įvykdymą. Sutartį dėl medžiagų tiekimo su UAB „Apresta“ buvo sudariusi rangovė, o atsakovė neturėjo jokių sutarčių su UAB „Apresta“. Atsakovė įvykdė prievolę sumokėdama rangovės nurodytam asmeniui UAB „Apresta“. Visa tai patvirtina, jog su rangove pagal ginčijamą sąskaitą atsiskaitė pati UAB „Apresta“, todėl atsakovė neturi prievolės apmokėti ginčijamos sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog tarp atsakovės, rangovės ir UAB „Apresta“ buvo žodinis susitarimas, jog UAB „Apresta“ tieks statybines medžiagas tiesiogiai rangovei, o už šias medžiagas atsiskaitys atsakovė, o taip pat UAB „Apresta“ gavo iš atsakovės 24 139,50 Eur ir skirtumą 2 045,83 Eur grąžino atsakovei, o likusią 22 093,67 Eur sumą rangovės prašymu pervedė rangovei, o už likusią sumą pristatė medžiagas. Prievolė laikoma įvykdyta tinkamai, kai ji įvykdoma ne tik kreditoriui, o ir kreditoriaus paskirtam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prievolę tinkamai įvykdė, todėl prievolė pasibaigė.

4.       Trečiasis asmuo MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad medžiagas statyboms tiekdavo rangovė ir atsakovė, o darbus atlikinėjo rangovė. Ieškovė nupirko prekes statyboms už kurias atsakovė neapmokėjo. Statybos procese ji pateikdavo būtinų medžiagų sąrašą atsakovės atstovui Margolinui, kuris nuspręsdavo ar jas pirks atsakovė ar rangovė. Jeigu nuspręsdavo, jog rangovė, tai jai buvo pervedami pinigai. Betonavimo medžiagas, dėl kurių kilo ginčas, užsakė Margolin. Vėliau Margolin pranešė, jog medžiagos neatvažiuos, todėl nurodė užsakyti jas rangovei. Ji užsakė medžiagas ir jos buvo atvežtos. Už gautas medžiagas pasirašinėjo. Išrašytoje sąskaitoje nurodant datą yra padaryta klaida.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Apresta“ teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atstovas nedalyvavo teismo posėdžiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.  Priteisė ieškovei Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovei „Construction In Europe“ iš atsakovės UAB „Vokadis“ 19 330,96 Eur skolą, 703,65 Eur delspinigius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 651,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 19,27 Eur pašto išlaidas valstybei.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, kurių metu atsakovė įvykdė prievolę rangovei ne tiesiogiai, o jos nurodytam asmeniui UAB „Apresta“ laikomos nepagrįstomis, nes byloje nėra įrodyta, jog prievolė apmokėti išankstinę sąskaitą buvo atsiradusi rangovei. Nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog tarp rangovės ir atsakovės buvo įvykęs susitarimas dėl prievolės įvykdymo už rangovę, nėra įrodymų, jog rangovė buvo nurodžiusi atsakovei įvykdyti jos prievolę UAB „Apresta“.

8.       Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB „Apresta“ 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. pervedė rangovei 10 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur nepagrindžia, jog tokiu būdu UAB „Apresta“ rangovei grąžino pagal išankstinėje sąskaitoje iš atsakovės gautas pinigines lėšas, nes UAB „Apresta“ sąskaita, pagal kurią medžiagos turėjo būti atvežtos, buvo išrašyta vėliau tik 2019 m. lapkričio 22 d. ir tik po tos datos rangovė ir atsakovė pradėjo aiškintis dėl nepristatytų medžiagų, o rangovę ir UAB „Apresta“ iki sutarties sudarymo siejo sutartiniai santykiai, todėl teismas 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. mokėjimus laikė nesusijusiais su ginčo medžiagomis, kurių UAB „Apresta“ nepristatė.

9.       Teismo nustatytos aplinkybės apie tai, jog dėl ginčo medžiagų, kurios nebuvo pristatytos į statybos objektą tarp atsakovės ir UAB „Apresta“ buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o tarp rangovės ir atsakovės nebuvo susitarimo ar rangovės nurodymo dėl prievolės įvykdymo trečiajam asmeniui, UAB „Apresta“ nepristačius medžiagų, už kurias jai sumokėjo atsakovė, o rangovei pristačius medžiagas atsakovei pagal 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą – faktūrą EEE Nr. 0058, atsakovei pagal Sutarties 2.1 punktą kilo pareiga sumokėti ieškovei 19 330,93 Eur už šias medžiagas. Rangovei perleidus reikalavimą ieškovei, teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 19 330,93 Eur skola. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas vadovaudamasis sutarties 5.6 punktu, tenkino ir iš šio reikalavimo kylantį išvestinį ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo bei sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 0,02 proc. tarifu nuo 19 330,93 Eur sumos, už 182 dienas paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 703,65 Eur (19 330,93 Eur x 0,02 proc. x 182 d.).

                                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vokadis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygas. Teismo argumentai pagrįsti netinkamu įstatymo ir sutarties aiškinimu, taip pat prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškino savo valią sudarant sutartį, skirtingai aiškino trečiojo asmens vaidmenį sutartyje ir todėl tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip buvo susitarta dėl esminės sutarties sąlygos - ar užsakovui tenka pareiga tiekti medžiagas statyboms. Todėl nagrinėjamu atveju būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, kad pirmumas turi būti teikiamas rašytinės sutarties tekstui. Sutarties 1.1 p. šalys susitarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti objekto darbus pagal pateiktą darbų sąmatą ir darbų sąrašą, kurie yra neatskiriama sutarties dalis. Pagal Sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus ir už medžiagas, būtinas darbams atlikti. Be to, atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti pagal jai pateikiamas išankstines sąskaitas faktūras (Sutartyje nenurodoma, kad tai turi būti būtinai tik ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros). Bendra sutarties kaina, t. y. suma, kurią atsakovė privalo sumokėti darbus tinkamai įvykdžiusiam ieškovui, yra 200 000 Eur. Svarbu, kad jokie išskaitymai ar galutinės sumos sumažinimas dėl statybinių medžiagų pirkimo atsakovės lėšomis sutartyje nenumatyti.

10.2.                      Ieškovė proceso teisme metu teigė, o pirmosios instancijos teismas pritarė, kad nepaisant aiškaus sutarties teksto, buvo dar kažkoks žodinis susitarimas tarp šalių, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pati pirkti statybai reikalingas medžiagas ir jas tiekti rangovei. Tačiau atsakovė neigia tokį susitarimą. Vien pats trečiojo asmens sąskaitų pateikimo atsakovei faktas, skirtingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina tokio susitarimo. Atsakovė neneigia, kad buvo mokėtoja pagal sąskaitas, tačiau mokėjimai buvo atlikti vykdant prievolę rangovei per jos nurodytą prievolei vykdyti asmenį, o ne vykdant pirkimo pardavimo sutartį trečiajam asmeniui. Jokios pirkimo pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu atsakovė nebuvo sudariusi. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas. Procesinė pareiga įrodyti buvus sutarties, pagal kurios aiškų rašytinį tekstą nustatyta rangovės pareiga apsirūpinti medžiagomis, pakeitimą, kuriuo būtų nustatyta ne rangovės, o užsakovės (atsakovės) pareiga aprūpinti rangovę medžiagomis, tenka ieškovei, teigiančiai, kad tokia sąlyga sutartyje atsirado papildomo susitarimo pagrindu ir ji buvo vykdoma (CPK 178 straipsnis). Vien atskirai paimtas faktas, kad atsakovė trečiajam asmeniui mokėjo pinigus, kurių suma atitiko dalies statyboms reikalingų medžiagų kainą, savaime nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad buvo susitarimas atsakovei nustatantis pareigą rangovę aprūpinti medžiagomis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kilus ginčui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 6.686 straipsnio 1 dalimi, pareiga aprūpinti medžiagomis atitenka rangovei, yra klaidinga, nepagrindžiama nei sutarties, nei įstatymo nuostatomis, nepatvirtinama byloje esančiais įrodymais.

10.3.                      Ieškovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Apresta“ turėjo savarankiškus ir nepriklausomus nuo ieškovės valios santykius, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė atskirą pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui pinigus, o trečiasis asmuo savo prievolės pagal tokią sutartį neįvykdė. Taigi, teismas skundžiamame sprendime nustatė aplinkybes, kurių neteigė ir neįrodinėjo nė viena šalis ir kurių egzistavimo tiesiogiai negali patvirtinti joks byloje esantis įrodymas, t. y. aplinkybėmis, kurios net nebuvo tirtos teismo posėdyje. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas nepagrįstai jomis grindė savo sprendimą.

10.4.                      Teismas be jokio pagrindo ignoravo, kad bet kokie sutarties pakeitimai pagal Sutarties 10.6 p. galėjo būti padaryti tik raštu ir abiem šalims pasirašius. Tokiu atveju turi būti taikoma CK 6.183 straipsnio 1 dalies taisyklė, pagal kurią rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Todėl, nesant šalių rašytinio susitarimo, nėra jokio pagrindo spręsti, kad šalys, pasirašiusios sutartį, iš kurios sąlygų yra akivaizdžiai aiški rangovės pareiga pačiai rūpintis medžiagų statybai įsigijimu, vėliau ją žodiniu susitarimu pakeitė. Juo labiau nėra jokio pagrindo teismui remtis tokiu tariamu žodiniu sutarties pakeitimu dėl atsakovės pareigos tiekti medžiagas.

10.5.                      Ginčo situacijoje tarp atsakovės, trečiųjų asmenų MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, UAB „Apresta“ buvo žodžiu susitarta, kad visas statybines medžiagas MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, tieks UAB „Apresta“, o atsakovė atliks mokėjimus už medžiagas pagal UAB „Apresta“ pateiktas išankstines PVM sąskaitas-faktūras. Šitą faktą pripažįsta ieškovė, pati jį nurodydama ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ sutiko, jog piniginė prievolė bus įvykdoma MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“, statybai sumokant ne tiesiogiai jai, o trečiajam asmeniui - UAB „Apresta“. Toks susitarimas nepakeitė rangos sutarties sąlygų, nes mokėdama rangovės nurodomam asmeniui, atsakovė tinkamai vykdė savo pinigines prievoles rangovei, nustatytas pagal sutartį, o Sutartimi nebuvo nustatyta, kad vykdydama savo pinigines prievoles, pinigus atsakovė moka būtinai tik rangovei (pvz. į jos nurodytą sąskaitą) - rangovei pagal sutarties prasmę atsakovė turėjo įvykdyti piniginę prievolę, ką ir padarė atlikdama mokėjimus ieškovės nurodytam asmeniui. 2019 m. lapkričio 12 d. apmokėjusi trečiojo asmens UAB „Apresta“ pateiktą išankstinę sąskaitą, atsakovė tinkamai įvykdė prievolę ieškovei. Atitinkamai, atlikus šį apmokėjimą, prievolė ieškovei (teisiniame rangos santykyje iki jos buvusiai rangovei) pasibaigė tinkamu įvykdymu.

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantės UAB „Vokadis” apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022 palikti nepakeistu. Priteisti ieškovei iš apeliantės UAB „Vokadis” 800,00 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.                      Rangovė MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu UAB „Apresta” nebuvo sudariusi jokių susitarimų (nei rašytinių, nei žodinių), kurie leistų atsakovei pagal Rangos sutartį rangovei priklausiančias sumas mokėti ne rangovei, o kitam trečiajam asmeniui. Šioje dalyje ginčo dėl rangos sutarties turinio, priešingai nei bando teigti apeliantė, nėra (apeliacinio skundo 19-22 pastraipos). Todėl atsakovė privalėjo vykdyti rangos sutarties 2.1, 4.1.3 dėl atsiskaitymo su rangove.

11.2.                      Trečiojo asmens rangovės MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” vadovas I. K., kuris betarpiškai dalyvavo tiek sudarant rangos sutartį, tiek ją vykdant, apklausiamas teisme kategoriškai neigė kokį nors susitarimą, kad atsakovė pagal sutartį priklausančias rangovei pinigines lėšas mokės ne tiesiogiai rangovei, bet trečiajam asmeniui. Atsakovė, keldama priešingą versiją, neprašė kviesti ir teisme apklausti kitų tariamo žodinio sandorio dalyvių (UAB „Apresta” ir atsakovės) vadovų dėl tariamai sudarytų rašytiniais dokumentais nepatvirtintų sandorių (šiuo atveju įgaliojimo UAB „Apresta” gauti iš apeliantės rangovei pagal Rangos sutartį priklausančias lėšas).

11.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Apresta” buvo rangovės, t. y. pirminio kreditoriaus paskirtas asmuo, su kuriuo turėjo atsiskaityti atsakovė, tačiau tokioms aplinkybėms patvirtinti duomenų nėra. Rangovės MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ vadovo teigimu, jis niekuomet nebuvo paskyręs UAB „Apresta” būti jos atstovu piniginės prievolės įvykdymui priimti ir joks dėl to sandoris ir (ar) įgaliojimas įmonei UAB „Apresta” niekuomet nebuvo išduotas, o bendradarbiavimo sutartis buvo sudaroma dėl darbų kitame objekte, ir šios sutarties byloje iš viso nėra. Rangovė MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” 2019m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0058 nurodytas prekes ir paslaugas pateikė atsakovei įsigydama jas iš trečiųjų asmenų savo lėšomis, bet ne iš atsakovės, ir, ar UAB „Apresta” gautomis lėšomis. Su UAB „Apresta” rangovė MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ nebuvo sudariusi jokios sutarties ir (ar) išdavusi įgaliojimo UAB „Apresta” būti ieškovės atstovu piniginės prievolės įvykdymui priimti. Atsiskaitymas per trečiuosius asmenis nebuvo numatytas ir tarp rangovės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje. Sutarties 2.1. 2.3 p. buvo aiškiai susitarta, kad atsakovė už faktiškai atliktus darbus, medžiagas, būtinas tokiems darbams atlikti, atsiskaitinės tiesiogiai su ieškove bet ne per kokius nors kitus trečiuosius asmenis. Atsakovės prievolė atsiskaityti su rangove iki reikalavimo perleidimo ieškovei buvo galiojanti, ir jos atsakovė neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai ieškinį tenkino.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

      Dėl bylos faktinių aplinkybių

5.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarp UAB „Vokadis“ ir MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)pagal kurią MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ įsipareigojo atlikti dvibučio namo Meškeriotojų g. 19D, Vilniuje, statybos darbus pagal sąmatą ir darbų sąrašą, o UAB „Vokadis“ įsipareigojo sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus ir už medžiagas, kurių galutinė kaina 200 000 Eur. 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „Apresta“ atsakovei išrašė apmokėjimui išankstinę PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. IŠ/11/11 24 139,50 Eur sumai. Atsakovė 2019 m. lapkričio 12 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo UAB „Apresta“ 24 139,50 Eur mokėjimo nurodyme nurodydama „Išankst.apmok. APRE IŠ 11 11 nuo 20191111“. 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „Apresta“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą APRE Nr. 211 22 093,67 Eur sumai. Tarp šalių nekyla ginčo, kad jog UAB „Apresta“ pagal 2019 m. lapkričio 11 d. Išankstinę sąskaitą ir 2019 m. lapkričio 22 d. sąskaitą, jose numatytų medžiagų nepristatė. Atsakovė pripažino, jog UAB „Apresta“ grąžino jai 2 045,83 Eur sumą, kuri atitinka skirtumą tarp Išankstinėje PVM sąskaitoje – faktūroje APRE Nr. IŠ/11/11 ir 2019 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje APRE Nr. 211 nurodytų sumų. 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. UAB „Apresta“ pervedė rangovei 10 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur.

6.                       2019 m. rugpjūčio 12 d. tarp UAB „Vokadis“ ir MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)tarp rangovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad rangovė MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ išrašė atsakovei apmokėjimui 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą EEE Nr. 0058 19 330,96 Eur sumai už medžiagas. 2021 m. vasario 8 d. tarp MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ ir ieškovės Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Construction in Europe“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis pagal kurią rangovė perleido ieškovei reikalavimą į atsakovę dėl 19 330,96 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą EEE Nr. 0058. Ieškovės ir trečiojo asmens vertinimu atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo. Atsakovės vertinimu prievolė dėl apmokėjimo yra tinkamai įvykdyta.

7.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys skirtingai aiškino savo valią sudarant rangos sutartį, skirtingai aiškino trečiojo asmens vaidmenį sutartyje ir todėl tarp šalių kilo ginčas dėl to, kaip buvo susitarta dėl esminės sutarties sąlygos - ar užsakovei tenka pareiga tiekti medžiagas statyboms. Atsižvelgiant į Sutarties 1.1 p. , 2.1 p. nesusitarė dėl atsakovės pareigos pačiai pirkti medžiagas, reikalingas Sutartyje numatytiems darbams atlikti. Priešingai, iš Sutarties teksto apeliantės akivaizdu, kad atsakovė įsipareigojo visą 200 000 Eur piniginę prievolę (sumokėti ir už darbus, ir už medžiagas) įvykdyti ieškovei (rangovei). Apeliantės vertinimu pagal Sutarties sąlygas rangovė privalėjo darbus atlikti iš savo medžiagų, t y. pagal Sutartį būtent rangovė turėjo pareigą apsirūpinti statyboms reikalingomis medžiagomis.

8.                      Apeliantė nurodė neneigianti, kad ji buvo mokėtoja pagal sąskaitas, tačiau mokėjimai buvo atlikti vykdant prievolę rangovei per jos nurodytą prievolei vykdyti asmenį, o ne vykdant pirkimo pardavimo sutartį trečiajam asmeniui. Jokios pirkimo pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu atsakovė nebuvo sudariusi. Todėl apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas. Įrodyti, kad buvo pakeistas susitarimas dėl rangovės pareigos apsirūpinti medžiagomis, kad tokia pareiga aprūpinti rangovę medžiagomis, teko atsakovei (užsakovui) tenka ieškovei, teigiančiai, kad tokia sąlyga Sutartyje atsirado papildomo susitarimo pagrindu ir ji buvo vykdoma (CPK 178 straipsnis). Vien atskirai paimtas faktas, kad atsakovė trečiajam asmeniui mokėjo pinigus, kurių suma atitiko dalies statyboms reikalingų medžiagų kainą, savaime nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad buvo susitarimas atsakovei nustatantis pareigą rangovę aprūpinti medžiagomis.  

9.                      Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

10.                      Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis dėl rangos teisinių santykių atlygintinumo. Kaip minėta ginčas kyla dėl apmokėjimo pagal 2019m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0058 nurodytas prekes ir paslaugas. Nors apeliantė nurodė aplinkybes dėl PVM sąskaitos datos – 8 d., o ieškovė tikslindama aplinkybes aiškino, kad galėjo būti suklysta nurodant datą at tai galėjo būti išankstinė sąskaita, ( 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas 58:06-59:14) tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė pati skunde nurodė, kad nors sąskaita faktūra tam tikrais atvejais gali būti vienas iš įrodymų sprendžiant dėl sutartinių santykių ir jų šalių sudėties, tačiau pirmiausia tai buhalterinis dokumentas, parodantis pinigų mokėtoją ir pinigų gavėją, o ne sutarties šalis nustatantis dokumentas ir pan. Iš esmės tarp šalių nekyla ginčo, kad UAB „Apresta“ minėtose sąskaitose numatytų medžiagų rangovei nepristatė bei, kad rangovė pagal 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą  išrašytą pirkėjai UAB „Vokadis“ už betoną, armatūrą, klojinių nuomą ir kt. patyrė išlaidas 19,330,96 Eur, kad konkretūs darbai yra atlikti.   

11.                      LITEKO duomenimis, tiek parengiamojo posėdžio metu tiek 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusių rangos santykių, konkretaus susitarimo dėl ginčo esmės.  Trečiojo asmens rangovės MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ atstovas direktorius I. K. paaiškino, kad vykdant Sutartį buvo žodinis susitarimas, kad dalį medžiagų tieks pati atsakovė, dalį rangovė. Medžiagoms buvo reikalinga avansinė įmoka, rangovė nurodydavo atsakovei kokių medžiagų reikia, dėl jų poreikio ir atsakovė spręsdavo ar pinigus perves rangovei medžiagų įsigijimui ar pati atsakovė pirks nes taip pigiau. Jei nuspręsdavo, kad pati atsakovė pirks, tai patys ir pristatydavo medžiagas. Konkrečiu atveju dėl betonavimo darbų buvo pastatyti klojiniai, jų nuoma kainavo, buvo svarbu, kad operatyviai būtų pristatytas betonas. Atsakovė pasakė, kad pati atveš betoną, bet betonas nebuvo atvežtas. Jis skambino Margulinui, kad kainuoja klojinių nuoma, kad betonas neatvežtas. Tuomet jis pasakė, kad vežkis pats. Tuomet rangovė užsisakė medžiagas ir pati atsivežė, už kurias atsakovė nesumokėjo (42:38 – 46:00). Į ikiteisminį tyrimą kreipėsi ne tik dėl šio konkretaus atvejo bet ir dėl ankstesnių santykių su UAB „Apresta“ išrašytų sąskaitų dėl dvigubo apmokėjimo, be to ir dėl UAB „Vokadis“, nes tikslas buvo atgauti sumokėtus pinigus už betoną (52:04-54:54). Taigi nors apeliantė nuosekliai tvirtino, kad vien pats trečiojo asmens sąskaitų pateikimo atsakovei faktas, nepatvirtina buvus konkretų susitarimą tarp atsakovės ir rangovės iš esmės rangovės atstovo vadovo paaiškinimų teismo posėdžio metu neginčijo, nenurodė buvus kitas faktines aplinkybes dėl konkrečių medžiagų įsigijimo, pristatymo konkretiems darbams atlikti. Taigi yra pagrindo sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad rangovo MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” 2019m. lapkričio 8d. PVM sąskaitoje faktūroje EEE Nr. 0058 nurodytos medžiagos buvo įgytos ir pristatytos rangovės, o ne atsakovės ar trečiojo asmens UAB „Apresta“, kad atsakovės už rangovės Sąskaitoje nurodytas medžiagas tiesiogiai rangovei  nėra sumokėjusi.

12.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodė, kad trečiojo asmens rangovės MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” vadovas I. K., kuris betarpiškai dalyvavo tiek sudarant rangos sutartį, tiek ją vykdant, kategoriškai neigė kokį nors susitarimą, kad atsakovė pagal sutartį priklausančias rangovei pinigines lėšas mokės ne tiesiogiai rangovei, bet trečiajam asmeniui. Tokių I. K. paaiškinimų jokie bylos duomenys nepaneigia. Be to akcentuoja, kad atsakovė, keldama priešingą versiją, neprašė kviesti ir teisme apklausti kitų tariamo žodinio sandorio dalyvių UAB „Apresta” ir atsakovės vadovų dėl įgaliojimo UAB „Apresta” gauti iš apeliantės rangovei pagal rangos sutartį priklausančias lėšas.

13.                      Iš esmės yra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovės atstovas siekdamas paneigti trečiojo asmens atstovo paaiškinimus nereiškė reikalavimų dėl UAB „Apresta” vadovo dalyvavimo teismo posėdyje. Priešingai, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad UAB „ Apresta“ atstovo nedalyvavimas netrukdo bylą nagrinėti iš esmės. Nors ieškovė į bylą pateikė atsakovės 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 26 d.  pretenziją, kurioje be kitų argumentų nurodoma, kad suderinus užsakymą (prekes, jų kiekį ir kainas) UAB „Apresta“ 2019 m. lapkričio 11d. pateikė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo, tačiau dalies medžiagų rangovė negavo, todėl prašoma pateikti duomenis apie medžiagų pristatymą arba gražinti pinigus ir pan. 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. vasario 4 d. pateikti UAB „Apresta“ atsakymai į pretenzijas, kuriose UAB „ Apresta“ su pretenzijomis nesutiko. Tačiau atsakovei nurodant konkrečias aplinkybes dėl susitarimo esmės, šalių valios, UAB „Apresta“ pozicija dėl konkretaus susitarimo, galbūt patvirtinančio atsakovės argumentus, nėra žinoma. Todėl daryti neabejotinas išvadas dėl UAB „Apresta“ valios, susitarimo ir vertinti, kaip jas vertina atsakovė nėra pakankamo pagrindo. Be to matyti, kad tarp atsakovės ir UAB „Apresta“ taip pat kilo ginčas. Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Apresta“ . Teismas 2020 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje eL2-4885-341/2020 priėmė nutartį atsisakyti priimti kreditorės UAB „Vokadis“ pareiškimą skolininkui UAB „Apresta“ dėl teismo įsakymo išdavimo dėl nurodytų neatitikimų nurodomose sumose. Kitų duomenų nepateikta.

14.                      Apeliantė teigia, kad atsakovė, po rangos sutarties sudarymo sutiko priimti ieškovės pasiūlytą atsiskaitymo schemą. Tuo pačiu atsakovė prisijungė prie anksčiau sudarytos ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Apresta“ partnerystės sutarties. Dėl to, tarp šalių šioje byloje kilus ginčui dėl susitarimo dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį sąlygų, susitarimas turi būti aiškinamas susitarimo sąlygas pasiūliusios šalies, t. y. ieškovės nenaudai, nes taip numato įstatymas (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi atsakovė iš esmės atsisakymą sumokėti nurodytą 19 330,96 Eur sumą grindė tuo, kad už medžiagas jau yra atsiskaičiusi 2019 m. lapkričio 12d. mokėjimo nurodymu pagal išankstinę sąskaitą Nr. IŠ/11/11 ir PVM sąskaitą faktūrą APRE Nr. 211 rangovės MB “Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba” paskirtam atstovui, tai yra, kitam trečiajam asmeniui UAB „Apresta”, kuris iš atsakovės gautas lėšas 2019m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 14d. mokėjimo nurodymais pervedė trečiajam asmeniui MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba”. Rangovės MB „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ vadovo teigimu, jis niekuomet nebuvo paskyręs UAB „Apresta” būti atstovu piniginės prievolės įvykdymui priimti ir joks dėl to sandoris ir (ar) įgaliojimas įmonei UAB „Apresta” niekuomet nebuvo išduotas, o bendradarbiavimo sutartis buvo sudaroma dėl darbų kitame objekte, ir šios sutarties byloje iš viso nėra. Atsiskaitymas per trečiuosius asmenis nebuvo numatytas ir tarp rangovės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje.

15.                      Šiuo atveju įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad apeliantė ieškovės ir trečiojo asmens, rangovės nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes bei daromas išvadas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, trečiojo asmens nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, ar tarp rangovės ir atsakovės buvo įvykęs susitarimas dėl prievolės įvykdymo už rangovę nepagrįstos byloje esančiais įrodymais. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino Sutarties sąlygas, kad teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.  

16.                      Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

17.                      Iš LITEKO duomenų, teismo posėdžio garso įrašų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi faktines aplinkybes ir šalims nereiškiant jokių prašymų dėl trečiojo asmens dalyvavimo bei įrodymų pateikimo pagrįstai priėmė sprendimą bylą išnagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įsitikino, kad pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, vadovavosi CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, vertino, ar pateiktieji įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais ir logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateikiamas byloje kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas.

18.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, kad rangovei pristačius medžiagas atsakovei pagal 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą – faktūrą EEE Nr. 0058, atsakovei pagal Sutarties 2.1 puntu kilo pareiga sumokėti ieškovei 19 330,93 Eur už šias medžiagas, pagrįstos. Rangovei perleidus reikalavimą ieškovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl  19 330,93 Eur skolos, 703,65 Eur delspinigių bei palūkanų priteisimo.

19.                      Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinimo, nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai, plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

20.                       Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

22.                      Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 800 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė  bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2022m. gegužės 5d. mokėjimo nurodymą). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas ) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

23.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, bei neviršija maksimalių kriterijų todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 800 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vokadis“, j. a. k. 303077357 ieškovei Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovei „Construction In Europe“, j. a. k. 42838256 800 Eur (aštuonis šimtus eurų)   išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                 Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

     Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjai                                                                                      Birutė Simonaitienė

                                                                                                                      Lina Muchtarovienė

                                                                                                          Vilija Valantienė