Nr. DOK-4229 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05236-2024-3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Eglės Zemlytės, 

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 3 d. paduotu atsakovo R. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Advano“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimą.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo  praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje Nr. e3K-3-259-381/2021 nurodyta, kad „paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai. Kadangi ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, ir negrindė reikalavimo faktinėmis aplinkybėmis, kad pinigus atsakovui pervedė be teisinio pagrindo, todėl tokios nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko, teismai neturėjo pareigos tokias aplinkybes tirti ir vertinti. Dėl to konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo (paskolos teisinių santykių), apeliacinės instancijos teismas, nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą“. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo buvus paskolos santykius tarp šalių. Ieškovė byloje neįrodinėjo nepagrįsto praturtėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo grąžinti bylos nagrinėti iš naujo nauju aspektu.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio normas, nes net nesusipažino su bylos įrodymais ir teismo posėdžių garso įrašais, nevertino bylos įrodymų ir kitų reikšmingų aplinkybių, nenurodė, kokias materialiosios teisės normas taiko ir aiškina. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir dalyką, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė viso proceso metu buvo atstovaujama advokato, ji pateikė būtent reikalavimą dėl paskolos sutarties priteisimo, o pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė ginčo ribų nustatymui ir apibrėžimui. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti už pačią ieškovę ir atlikti jos įrodinėjimo pareigos. Tik atmetus teismui ieškinio reikalavimus, ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė klausimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi įrodyti, kokiu tikruoju pagrindu jam pervestos lėšos. Atsakovas negali įrodyti, juo labiau negali būti verčiamas įrodinėti aplinkybių, kurių negali įrodyti dėl ieškovė atsisakymo pateikti tokius įrodymus (atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti jo darbo sutartį su visais jos pakeitimais dėl kompensacijos bei premijų išmokėjimo, darbo sutarties nutraukimo ir kt., darbo užmokesčio žiniaraščius ir laiko apskaitos tabelius, komandiruotes, visus įsakymus ar kitus lokalius teisės aktus, sprendimus, susijusius su atsakovo komandiruotėmis, ir kt., tačiau ieškovė tokį prašymą ignoravo).        . 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Artūras Driukas

                                                                                                   Algirdas Taminskas

        Eglė Zemlytė