Civilinė byla Nr. e2S-654-613/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00375-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštalipių era“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3418-904/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proalpas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukštalipių era“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Proalpas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aukštalipių era“ 38 281,63 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą 39 118,63 Eur sumai. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, atsakovė vengia sumokėti skolą, nebendradarbiauja, įmonės finansinė padėtis blogėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Aukštalipių era“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis neviršijant 38 281,63 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti privalomus mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga pareiškimo suma, skolininko turtinė padėtis, skolininko elgesys iki bylos iškėlimo. Šio procesinio sprendimo priėmimo metu atsakovės finansinė turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau pagal pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė – 170 902,00 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro - 19 713,00 Eur. Taip pat iš teismų informacinės teismų sistemos Liteko matyti, jog nuo 2019 metų pradžios iki šiol teisme užvestos keturios civilinės bylos, kuriose pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl atsakovės finansinės bei turtinės padėties bei sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei yra pakankamai didelė. Ieškovė nurodo, kad atsakovė gera valia vengia atsiskaityti, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, todėl yra tikimybė, kad atsakovė gali siekti turimą turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, o tai pasunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Aukštalipių era“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovės vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė akivaizdžiai sąmoningai nepateikė kartu su ieškiniu visų su situacija susijusių dokumentų ir dar daugiau ieškinyje nurodė aplinkybes, neatitinkančias tikrovės. Vadovaujantis šalių sudaryta Statybų rangos sutartimi, ieškovė nepašalino statybos defektų, darbai nebuvo priduoti ir priimti, todėl pagal sutartį atsakovei nekilo ir nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
5.2. Ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės turtinė padėtis yra gera.
6. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Proalpas“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos nepagrįstai, o jos nurodomos aplinkybės yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurios bus vertinamos ginčą nagrinėjant iš esmės. Atsakovei ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir ji atsisako geranoriškai padengti įsiskolinimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Atsakovė UAB „Aukštalipių era“ kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – defektinio akto nuorašą, elektroninio statybos darbų žurnalo ištraukos nuorašą, atsakovės 2020 m. sausio 27 d. el. laiško ieškovei dėl defektų nuorašą, atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, Juridinių asmenų registro išrašą bei atsakovės sąskaitos išrašą. Atsakovės vertinimu, šie pateikti nauji įrodymai patvirtina ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryši su byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, t. y. ji šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Atsakovė 2020 m. balandžio 6 d. taip pat teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais teikia atsikirtimus į ieškovės pateiktą atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės teikiamais rašytiniais paaiškinimais, pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės 2020 m. balandžio 6 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus.
15. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės reiškiamas ieškinys nėra pagrįstas, tačiau jos nurodomos aplinkybės dėl galbūt ieškovės padarytų defektų, dėl kurių atsakovė galbūt neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, išeina už sprendžiamo procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ribų. Tokios aplinkybės turės būti vertinamos nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys, kurio reikalavimų užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, preliminariai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės finansinė turtinė padėtis teismui nėra žinoma, tačiau pagal pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė – 170 902,00 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro - 19 713,00 Eur. Taip pat iš teismų informacinės teismų sistemos Liteko matyti, jog nuo 2019 metų pradžios iki šiol teisme užvestos keturios civilinės bylos, kuriose pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdama, jog vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos turtinė padėtis yra gera, be to, ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininkės argumentais.
17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovei yra pareikštas 38 281,63 Eur dydžio reikalavimas.
18. Nors didelė reikalavimo suma, kaip teisingai pažymi atsakovė, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio (pareiškimo) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio (pareiškimo) sumos taip pat yra reikšminga atsakovės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jos (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo gerą turtinę padėti grindžia kartu su atskiruoju skundu pateiktu įmonės 2019 m. 31 d. balansu, pagal kurį įmonė turi turto iš viso už 254 023 Eur (58 272 Eur – ilgalaikis turtas, 195 751 Eur – trumpalaikis turtas), o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 118 488 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateiktas įmonės balansas dar nėra teiktas Juridinių asmenų registrui. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas/ nuostolius. Tuo tarpu pagal paskutinę atsakovės Juridinių asmenų registrui teiktą pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m., įmonė 2018 metais patyrė 57 160 Eur nuostolio. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės argumentams, kad jos finansinė padėtis yra tokia gera ir stabili, jog galėtų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštalipių era“ 2020 m. balandžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Teisėja Giedrė Seselskytė