Civilinė byla Nr. 2A-670-254/2015

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00828-2013-5

                                                                                 Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

30.5.;121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Izoldos Nėnienės ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-308/2014 pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui B. G. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys J. M., D. Š., J. P., A. Š., V. Š., J. Š. ir D. Š..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. T. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą su atsakovui B. G. priklausančiais žemės sklypais, pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtą kadastrinių matavimų planą, plane pažymėtą taškais 2-3-4. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,4416 ha namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kuris rytinėje dalyje ribojasi su atsakovui priklausančiais žemės sklypais: namų valdos žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji 2009 m. užsakė ir atliko savo namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atlikti matavimai negali būti įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, nes su atsakovu iškilo ginčas dėl ribos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ribą su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini )ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtą kadastrinių matavimų planą, plane pažymėtą taškais 2-3-4. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 350 Lt išlaidų už žemės sklypo projekto paruošimą ir 4000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendimą motyvavo šiais argumentais:

1. Teismas nustatė, kad tarp gretimų ieškovės ir atsakovo žemės sklypų iki ieškinio padavimo teismui nebuvo nustatyta aiški žemės sklypų riba bei ši riba iki šiol nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, o šalys sklypų ribomis laikė jų užtvertas tvoras arba pasodintus medelius. Teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2013-03-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotomis aplinkybėmis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-07-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)pateikta informacija bei pateiktais žemės sklypų planais, padarė išvadą, kad trečiojo asmens J. P. žemės sklypo ribos pasislinko į V. Š. žemės sklypą, bei atitinkamai V. Š. sklypo riba buvo paslinkta į atsakovo B. G. sklypo pusę, todėl atsakovo žemės sklypas atitinkamai buvo paslinktas į ieškovės žemės sklypą. Pasak teismo, kaimyninio sklypo savininkui J. P. atlikus kadastrinius matavimus jo sklypo ribos pasislinkimas į gretimą  sklypą buvo panaikintas, todėl atsirado galimybė nustatyti sklypų ribas mirusios V. Š. žemės sklypui ir atsakovui pagal pradinius projektinius dokumentus, nemažinant jų įsigytų namų valdų žemės sklypų. Pažymėta, kad teismui patvirtinus ieškovės namų valdos sklypą pagal UAB „Dextrus“ paruoštą planą, atsakovas remdamasis šiuo teismo sprendimu galėtų parengti savo žemės sklypų planus ir atsakovas savo teises dėl namų valdos ploto išsaugojimo galėtų realizuoti nustačius tikslias sklypo ribas su V. Š. įpėdinių valdomu žemės sklypu.

2. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek ieškovės namų valdų žemės sklypai neviršija galiojusio 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio  veiklai bei sodininkų  bendrijų narių sodų sklypų  pardavimo ir nuomos tvarkos“ numatyto maksimalaus namų valdos dydžio 2 ha ir atsakovas neįrodė, kad ieškovė žemės reformos įstatymo nurodomu laiku nebūtų naudojusis namų valda tokio dydžio, kokia ji yra užfiksuota namų valdos pardavimo metu, bei sudarant sklypo planą šio pardavimo metu. Pažymima, kad šalių inventorizacinėse bylose žemės sklypo planų nėra, yra tik schema. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas planas, pagal kurį jis pageidauja, jog būtų nustatyta sklypo riba yra netinkamas, kadangi šiuo planu yra numatoma dalies gretimo ieškovės namų valdos sklypo priskyrimas atsakovo namų valdai (plotas tarp taškų 2-4 ir 6-5 pagal 2014-03-18 UAB „Dextrus“ parengtą žemės sklypo planą). Teismas atmetė, kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kad ieškovė siekia pasididinti savo žemės sklypą dėl jos rekonstruotos lauko virtuvės išplėtimo į jo žemės sklypo pusę, nes byloje pateiktas suderintas statinio projektas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teritorija pažymėta 2014-03-18 UAB „Dextrus“ žemės sklypo plane tarp taškų 2-4 ir 6-5 jis visą laiką naudojosi pravažiavimui, nes teismo įsitikinimu, iš surinktų įrodymų byloje matyti, kad tiek šalių, tiek įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypų naudojimas ir ribos nebuvo tinkamai nustatytos iki iškilus šalių ginčui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas B. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, šiais motyvais:

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų nebuvo nustatyta ir įregistruota žemės sklypo riba. Pažymi, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre bei pažymėti kadastro žemėlapyje 2002-05-29 atlikus preliminarius matavimus, todėl riba tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų yra aiški, ji atribota tvora, šį faktą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Akcentuojama, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos tvora yra ant sklypų ribos, todėl daroma išvada, kad ieškovė neginčija aplinkybės, kad riba tarp sklypų yra aiški. Atsakovo įsitikinimu, riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų visada sutapo su ieškovei priklausančios lauko viralinės 411m siena bei sklypus skiriančia tvora ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad teismas nesiaiškino aplinkybės, kodėl vienuose dokumentuose ieškovės sklypo riba nuo kelio yra 30,35 m., o kituose 32 m. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusistovėjusius faktinius žemės naudojimo santykius. Pažymima, kad nors teismas iš ieškovės namų valdos techninės apskaitos bylos, teisingai nurodė, kad jos žemės sklypo riba prie kelio yra 30,35 m., tačiau nenurodė ir nenagrinėjo aplinkybės, kad pagal šį dokumentą sklypų riba sutapo su ūkinio pastato siena ir buvusia bei esama tvora. Pasak atsakovo, ieškovei 1997 m. įsigyjant namų valdos žemės sklypą turėjo būti žinoma sklypų riba, kuri atitiko faktinį naudojimą.

2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ribą nesivadovavo racionalumo ir efektyvumo kriterijais, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Teigiama, kad nustačius ieškovės prašomą žemės sklypo ribą, jo vaismedžiai bei du inžineriniai statiniai (kanalizacijos ir vandentiekio šuliniai) liko ieškovei nustatytoje dalyje, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Antstolė konstatavo faktą, kad tarp atsakovo ūkinių pastatų ir ieškovės įrengtos 3 m tvoros yra 3,55 m atstumas, todėl atsakovo teigimu, nustačius naują ribą tarp sklypų šis atstumas sumažėjo taip, kad negalima su jokiomis transporto priemonėmis patekti į atsakovo laukus ir bityną, be to, neišlaikytas 3 m. atstumas nuo atsakovo pastatų iki ieškovės sklypo ribos, kaip to reikalauja įstatymai.

3. Atsakovo įsitikinimu, teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo žemės sklypų inventorizacijos bylose nėra sklypų planų, o yra tik schema.  Teismas sprendime nenurodė, kodėl nekilnojamojo turto kadastro byloje esanti medžiaga laikytina ne planu, o schema, kuria negalima vadovautis nustatant ribą tarp sklypų. Pažymėta, kad tuo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esantys žemės sklypų planai visada buvo tokie, kokie pateikti teismui ir žemės reformą atliekančios institucijos jais vadovavosi. Akcentuojama, kad ieškovės žemės sklypas, priešingai nei atsakovo, nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymima, kad 1995-04-06 asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte esantis ieškovės parašas liudija jos sutikimą su paženklinto žemės sklypo ribomis. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo žemės sklypas persidengęs su ieškovės sklypu, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai teigia priešingai. Teigiama, kad 2010-05-14 Apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija atvykusi į vietą nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus ieškovės namų valdos žemės sklypo riboženkliai Nr. 2, 3 ir 4 įtvirtinti atsakovui priklausančių žemės sklypų ribose, todėl jo pretenzijos yra pagrįstos ir į žemę įkalti riboženkliai šalintini iš jo sklypo.

4. Atsakovas nurodo, kad teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2014 m. spalio 23 d. komisija, nustatė, kad tarp ieškovei ir gretimo sklypo, priklausančio V. K. esantis riboženklis Nr. 1 daugiau nei vienu metru nesutampa su faktiškai naudojama ir atliekant V. K. sklypo kadastrinius matavimus nustatyta sklypų riba. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad kaimyno iš kitos pusės sklypas yra pasislinkęs į ieškovės į sklypą, tačiau ieškovė nesutiko, kad būtų išmatuota jos faktiškai nuo kelio pusės naudojamo sklypo riba. Teigiama, kad nors komisija nustatė, kad neatitinka žemės sklypų koordinatės, pagal kurias UAB „Dextrus“ atliko ieškovės sklypo planus, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Akcentuojama, kad UAB „Dextrus“ parengtas planas ne tik keičia ribą tarp žemės sklypų, bet neatitinka privatizavimo dokumentų ir preliminarių žemės sklypo ribų įregistruotų registre.

5. Apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 350,00 Lt plano parengimo išlaidų, nes šios išlaidos negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi patenkinus ieškinį planas lieka galiota ir ieškovė juo toliau naudosis.

Ieškovė M. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad riba tarp ginčo žemės sklypų yra aiški. Pažymima, kad žemės sklypų suformavimas preliminarių matavimų pagrindu nėra tikslus, o ieškovės ir atsakovo žemės sklypams atlikus tikslius kadastrinius matavimus, jie nebuvo įregistruoti, nes iškilo ginčas dėl ribos. Taip pat nesutinkama su apelianto argumentu, kad riba tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų visada sutapo su ieškovės lauko viralinės 411 m siena, o sklypai dar nuo 1982 m. yra atriboti tvora. Teigiama, kad ieškovei ir atsakovui 1982-1983 m. apsigyvenus ginčo žemės sklypuose, jų sklypai nebuvo atriboti tvoromis, o riba, pasak ieškovės, ėjo nuo šiaurinėje sklypo pusėje (prie gatvės) augančios obels iki pietinėje sklypo pusėjo esančio elektros stulpo. Teigiama, kad ieškovė pasistatė lauko viralinę (ūkinis pastatas 4Ilm), tarp kurios sienos į atsakovo sklypo pusę ir sklypų ribos buvo kiek didesnis nei vieno metro atstumas ir ieškovė naudojosi savo sklypo dalimi už lauko viralinės (į atsakovo sklypo pusę), kur buvo lauko veja, ją šienavo, ūkinio pastato 4Ilm pamate į atsakovo sklypo pusę buvo įrengta ir naudojama anga bulvėms į rūsį pilti. Ši sklypo dalis buvo ieškovės naudojama ir rekonstruojant ūkinį pastatą 4I1m ir, pasak ieškovės, atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Akcentuojama, kad vielinę tvorą, einančią nuo kelio iki ieškovės ūkinio pastato kampo savavališkai įrengė atsakovas, jau prasidėjus ginčams dėl sklypo ribos ir šią tvorą jis užtvėrė toje vietoje, kur ribą pažymėjo jo užsakymu geodezinius matavimus atlikęs UAB „Laukodeta” matininkas. Ieškovė pripažįsta, kad anksčiau jos sklype buvo tvora, bet kitoje vietoje, šalia jos augo svarainiai, tačiau atsakovo pasamdytas matininkas ieškovės žemės sklypo ribą pažymėjo neteisingai, nes vieta kur augo svarainiai liko atsakovo pusėje. Teigiama, kad vielinį tinklą nuo ūkinio pastato 4Ilm į pietinę sklypo pusę yra įrengusi pati ieškovė, tačiau tai ne ribos su atsakovo sklypu žymėjimas, o ieškovės įrengtas voljeras paukščiams.

2. Teigiama, kad 1992-07-17 žemės sklypo ir statinių išsidėstymo planas yra neteisingas. 1992-07-17 ieškovės žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane sklypo vakarinė riba (šioje dalyje ieškovės žemės sklypas ribojasi su V. K. namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) eina per kiemo šulinio vidurį. Atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės sklypo vakarinė riba buvo pažymėta pagal V. K. sklypo kadastriniais matavimais nustatytą ir įregistruotą ribą ir faktiškai sutampa su 1992-07-17 ieškovės žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane pažymėta sklypo vakarine riba - abiejuose planuose sklypo riba su V. K. eina per kiemo šulinio vidurį. Tačiau atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus ir pamatavus 32 m. sklypo plotį (kaip yra nurodyta 1992-07-17 ieškovės žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane), ieškovės žemės sklypo rytinė riba (t.y. ginčijama riba su atsakovo žemės sklypu) nesutampa su ieškovės ūkinio pastato 4Ilm siena, o yra 1,10 m - 1,53 m atstumu į atsakovo sklypo pusę. Tai, pasak ieškovės, rodo, kad ieškovės namų valdos žemės sklypo rytinė riba 1992-07-17 žemės sklypo ir statinių išdėstymo plane buvo pažymėta klaidingai. Ieškovės įsitikinimu, šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje yra pateikta atsakovo namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje esančiame 1989-02-08 pastatų išsidėstymo žemės sklypo plane vakarinė atsakovo sklypo riba pažymėta einanti šalia požeminio šulinio, o iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 1 ir fotonuotraukoje Nr. 8 užfiksuotų aplinkybių matyti, kad atsakovo savavališkai užtverta vielinė tvora, atribojanti jo naudojamą sklypą nuo ieškovės sklypo, yra nutolusi net 1,92 m atstumu nuo požeminio šulinio dangčio.

3. Pasak ieškovės, atsakovo nurodytoje vietoje tarp jo ūkinio pastato ir ieškovės tvoros nėra jokio kelio ar šios sklypo dalies naudojimo pravažiavimui žymių. Nesutinkama, kad atsakovo inžineriniai statiniai patenka į ieškovės žemės sklypą. Iš 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypų plano, matyti, kad sklypai persidengia linija, kurios plotis nuo 1,10 m iki 1,53 m. Iš antstolės sudaryto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tokiu atstumu nuo įrengtos tvoros atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje jokių inžinerinių statinių nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 2 ir fotonuotraukoje Nr. 8 užfiksuota, kad požeminio šulinio dangčio kraštas yra 1,92 m. atstumu nuo tvoros, t.y. teismui nustačius ginčijamą ribą pagal UAB “Dextrus” planą, pasak ieškovės, nurodyti statiniai patenka į atsakovo sklypą. Pažymima, kad į ieškovės sklypą patenka tik vienas atsakovo vaismedis. Akcentuojama, kad nustačius sklypo ribą ten kur pageidauja ieškovas, sumažėtų jos sklypo plotas. Teigiama, kad teismas ėmėsi visų priemonių siekdamas suderinti visų suinteresuotų asmenų interesus. Atkreipiamas dėmesys, kad gretimo žemės sklypo, priklausančio V. K. kadastriniai matavimai yra įregistruoti, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovės žemės sklypas pasislinko į V. K. priklausantį sklypą.

4. Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 350 Lt už žemės sklypo plano parengimą, nes 350 Lt UAB “Dextrus” buvo sumokėti ne už ieškovės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, o už 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypų plano, kuriame nurodytas ieškovės ir atsakovo žemes sklypų persidengimas pagal sudarytus UAB „Dextrus“ (ieškovės žemės sklypo) ir UAB „Laukodeta“ (atsakovo žemės sklypo) kadastrinių matavimų planus, parengimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo teismine tvarka (CK 4.45 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1997-04-21 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 0,4410 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11 (1 t. b. l. 12-16). Atsakovui 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2002-04-08, žemės sklypai suformuoti taip pat atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1993-12-11 (1 t. b. l. 72-74).

Žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.

Aplinkybė, kad šalių ginčas sprendžiamas teisme, suponuoja išvadą, jog žemės sklypų savininkai dėl sklypo ribų nesutaria. Teisėjų kolegija pažymi, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad žemės sklypų riba yra aiški iš byloje esančių dokumentų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1992-07-07 plane iš techninės apskaitos bylos ieškovei priklausančio žemės sklypo ilgis šiaurinėje pusėje yra 32 m, su atsakovui priklausančiais žemės sklypais ilgis sudaro 138 m, sklypo riba sutampa su statiniu 4I1m (1 t. b. l. 17), 1995-12-27 asmeninio ūkio žemės sklypo planas sutampa su planu iš techninės apskaitos bylos (1 t. b. l. 38). Iš atsakovui priklausančio sklypo ribų nustatymo abriso matyti, kad rytinis sklypo ilgis yra 132,50 m, o sklypo ilgis šiaurinėje dalyje 29,30 m. (1 t. b. l. 34), iš techninės apskaitos bylos nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo šiaurinė riba yra 29,30 m., o ilgis 85,35 m., šulinys patenka į atsakovo sklypą. (1 t. b. l. 57). Pažymėtina, kad 1989-02-08 ieškovei priklausančių statinių išsidėstymo schemoje, ginčo ribos ilgis yra 82,35 m. (1 t. b. l. 71). Taigi, šalių inventorizacijos bylose ginčo ribos tarp sklypų ilgis yra skirtingas. Apelianto argumentai, kad ieškovės sklypo riba nuo kelio dokumentuose nurodyta skirtinga, tik patvirtina tai, jog esami dokumentai byloje yra prieštaringi. Esant situacijai, kai planuose riba sutampa su statinio 4I1m siena, tačiau sklypų linijų ilgiai skiriasi, laikytina, kad dokumentuose nurodyta žemės sklypo riba, faktiškai buvo kitoje vietoje. Pastebėtina, kad minėtuose planuose sklypus skirianti tvora nėra pažymėta ir ji nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Kaip minėta, šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti 1993 m. atliekant preliminarius matavimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija 1993-10-19) 4 straipsnį, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus. Projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos (redakcija nuo 1993-10-23) 38 punktas numatė, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija. Preliminariniame projekte numatomas privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudų išdėstymas ir suformuojamos jų ribos. Taigi tuo metu žemės sklypai buvo formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektais atliekant tik preliminarius matavimus. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad minėtos metodikos 2.20. punkte numatyta, jog pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą įforminami žemės nuosavybės ir naudojimo teisės dokumentai. Šie dokumentai parengiami po to, kai žemėnaudų ribos paženklinamos riboženkliais. Byloje esančiame ieškovės asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte nurodyta, kad žemė paženklinta vietoje 1995-04-06 (1 t. b. l. 57). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad nei atsakovo, nei ieškovės sklype riboženkliai neišlikę (1 t. b. l. 20-27). UAB „Dextrus“ 2009-09-24 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 6 punkte nurodyta, kad sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais (1 t. b. l. 9). UAB „Laukodeta“ 2012-10-19 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 6 punkte taip pat nurodyta, kad sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais (1 t. b. l. 52). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad jeigu ieškovės žemės sklypo ribos ir buvo paženklintos vietoje, tačiau riboženkliai nei vieno sklypo neišliko, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad atsakovės parašas 1995-04-06 asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte liudija, kad riba eina taip, kaip šiuo metu yra atsakovo užtverta tvora.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimui Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau Kadastro nuostatai) žemės sklypo ribos buvo nustatomos valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastro nuostatų 124 punktas įtvirtina, kad jeigu žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, nustatytos neatliekant kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) atžvilgiu, tikslinama mažesnio tikslumo riba. Todėl aplinkybė, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (1 t. b. l. 134) nereiškia, kad riba tarp sklypų įregistruota, nes atsakovo žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir atlikus tikslius kadastrinius matavimus jos gali keistis. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kadastro nuostatais, UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengė ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, o 2012-10-19 UAB „Laukodeta“ sudarė atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-17 rašte nurodė, kad patikrinus UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtą ieškovei priklausančio žemės sklypo planą nustatyta, kad žemės sklypo rytinė riba nesutampa su žemės sklypo plane iš nekilnojamojo turto kadastro bylos bei asmeninio ūkio žemės sklypų plano situacija (1 t. b. l. 20-25). Tuo tarpu vakarinė ieškovės žemės sklypo riba sutapo su V. K. žemės sklypo riba, kuri yra pažymėta kadastro žemėlapyje (1 t. b. l. 26-27). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2013-07-01 rašte, nurodė, kad atlikus ginčo žemės sklypų valstybinę kontrolę, nustatė, jog palyginus atsakovo užsakymu 2012-10-19 UAB „Laukodeta“ atliktus atsakovo žemės sklypo matavimus nustatyta, kad plane pažymėti linijų ilgiai nesutampa su to paties sklypo abrise nurodytais ilgiais. Vadinasi, abiejų šalių atlikti tikslūs kadastriniai matavimai nesutampa su ankstesniais dokumentais. UAB „Dextrus“ 2014-03-18 parengtas planas patvirtina, kad sklypų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa (ribos persidengia). Kadangi nei vieni kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Laukodeta“ parengtas žemės sklypo planas patvirtina ginčo ribą. Be to, NŽT 2014-10-23 atlikusi žemės naudojimo patikrinimą, kartu su patikrinimo aktu į bylą pateikė žemės sklypų situacijos planą (2 t. b. l. 90), kuris taip pat patvirtina aplinkybę apie sklypų persidengimą. Pastebėtina, kad apeliantas neteisingai interpretuoja minėto patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, nes jame nenurodyta, kad šalia ieškovės esantis žemės sklypas, priklausantis V. K. (įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre) galimai yra pasislinkęs į ieškovės pusę, nes akte nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos ilgis yra 32 m ir nuo š/r taško iki vielinės tvoros yra 1,30 m, atstumas į vakarų pusę, tačiau žemės sklypų situacijos plane ieškovės ir V. K. žemės sklypo ribos sutampa. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto kadastre esantį planą laikė schema, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pastebi, kad 2010-05-04 Apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija nustatė, kad ieškovės namų valdos riboženkliai Nr. 2, 3, 4 įtvirtinti atsakovui žemės sklypų ribose, tačiau vėlesniame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-03-13 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad šiaurinėje pusėje B. G. ribos ilgis faktiškai yra 30,5 m., pagal nuosavybės dokumentus turi būti 29,30 m., ieškovės M. T. – sklypo ribos ilgis faktiškai yra 30,8 m., pagal nuosavybės dokumentus turi būti 32 m. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad  pamatavus jos žemės sklypo ribą nuo vakarų pusėje esančio gretimo žemės sklypo (V. K.) ((duomenys neskelbtini)), išmatuoto atliekant kadastrinius matavimus, 32 m., tvora, pastatyta tarp B. G. ir  M. T. žemės sklypų yra 1,2 m. M. T. žemės sklype ir turėtų būti atstatyta per 1,2 m. Šis dokumentas, patvirtina, kad atsakovas 1,2 m. naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, todėl šiuo metu esanti tvora nepatvirtina ginčytinos ribos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Todėl apelianto nurodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2011-05-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo vietoje aktas negali vienareikšmiškai patvirtinti ribos tarp žemės sklypų.

Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esamų dokumentų  negalima spręsti, jog riba tarp šalių sklypų yra aiški, ji nėra įregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti ginčo ribą tarp sklypų pagal faktinius duomenis.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas ginčo ribą neatsižvelgė į susiklosčiusius faktinius žemės sklypų naudojimo santykius ir nustačius naują ribą atsakovo vaismedžiai ir kanalizacijos bei vandentiekio šuliniai atsidurs ieškovės sklype. Ieškovės teigimu, nustačius sklypo ribą ji bus patraukta 1,2 m. į vakarinę pusę, kaip minėta, NŽT 2013-03-13 patikrinimo akte nustatė, kad būtent 1,2 m. atsakovo pastatyta tvora patenka į ieškovės žemės sklypą. Iš UAB „Dextrus“ parengto plano matyti, kad du medžiai lieka ant sklypo ribos, inžineriniai įrenginiai nepažymėti, ant UAB „Laukodeta“ plano pažymėti trys medžiai netoli ginčo ribos bei du šuliniai. Antstolė 2014-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad atstumai nuo tvoros iki pirmos vyšnios 1,30 m., iki antros vyšnios 1,24 m., iki trečios vyšnios 1,35 m, iki pirmo agrasto 1,3 m., iki antro agrasto 1,15 m., iki ketvirtos vyšnios 2,15 m., požeminio šulinio dangtis nutolęs nuo tvoros 1,35 m., kitas šulinio dangtis nutolęs 1,92 m., didelė sena obelis nutolusi 1,14 m. (1 t. b.l. 108-112). Darytina išvada, kad nustačius ribą tarp sklypų pagal UAB „Dextrus“ parengtą planą ir ribą patraukus 1,2 m. į vakarinę pusę, tik vienas atsakovo agrastų krūmus pateks į ieškovės žemės sklypą. Sutiktina su ieškove, jog atsakovas šį krūmą gali perkelti į savo sklypą arba esant situacijai, kai krūmas tik 5 cm pateks į ieškovės sklypą, t.y., bus ant sklypo ribos, atsakovo teisė naudotis minėtu objektu numatyta CK 4.46  straipsnio 1 dalyje.  Inžineriniai statiniai taip pat liks atsakovo sklype. Be to, nustačius žemės sklypų ribą pagal UAB „Dextrus“ 2009-09-24 parengtą kadastrinių matavimų planą, ieškovės žemės sklypas nepadidėja. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad visi vaismedžiai auga vienoje linijoje, kas patvirtina, ieškovės teiginį, kad žemės sklypų riba anksčiau sutapo su augančiais vaismedžiais (nuotrauka Nr. 6), atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad sklypų ribą liudija tarp sklypų esantis griovelis, tačiau iš fotonuotraukų Nr. 1., Nr. 15, matyti, kad griovelis galimai yra ten, kur auga vaismedžiai. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad tarp sklypų buvo kelias, atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis), nes kelias nebuvo pažymėtas jokiame byloje esančiame plane.

Dėl apelianto argumento, kad perkėlus sklypo ribą bus neišlaikytas 3 m. atstumas nuo atsakovo pastatų iki ieškovės sklypo ribos, kaip tai numatyta statybos techniniame reglamente, teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede numatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi tik statant naujus statinius.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti apelianto suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną jo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ši nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos teismo priimamiems procesiniam sprendimams, kuomet nustatoma, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų turi pagrindą plačiau nepasisakyti.      

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 350 Lt už žemės sklypo plano parengimą. Nustatyta, kad 350 Lt yra priteista už 2014-05-18 UAB „Dextrus“ sudaryto žemės sklypo plano, kuriame nurodytas ieškovės ir atsakovo žemes sklypų persidengimas pagal sudarytus UAB „Dextrus“ (ieškovės žemės sklypo) ir UAB „Laukodeta“ (atsakovo žemės sklypo) kadastrinių matavimų planus, parengimą, t.y., šis dokumentas buvo skirtas išimtinai teisminiam bylos nagrinėjimui, siekiant įrodyti ginčo žemės sklypų ribos nesutapimą atlikus kadastrinius matavimus ir ribas pažymėjus valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl šio plano parengimo išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteisiama 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliktą nepakeistą.              .

Priteisti iš apelianto B. G. ieškovei M. T. 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai:                                                                                                                              Dalė Burdulienė

Izolda Nėnienė

Arūnas Rudzinskas