Baudžiamoji byla Nr. 1-3058-737/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23544-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.8;

 (S)

2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1;

2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2.

      KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                             NUOSPRENDIS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2021 m. lapkričio 24 d.

      Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

   dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

   kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

   nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio (6 klasių) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2004 m. birželio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2007 m. liepos 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 286 str., 290 str., 178 str. 1 d. 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2007 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2009 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto bausme;

4) 2010 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 4 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) 2010 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 1 m. 2 mėn. 2011 m. vasario 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

6) 2015 m. gruodžio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., 165 str. 1 d., 253 str. 1 d. 10 mėn. 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

7) 2017 m. balandžio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.. 641 str. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

8) 2017 m. liepos 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2017 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 9 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;

10) 2018 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

11) 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2018 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrintos bausmės paskirtos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. gruodžio 18 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų.

12) 2021 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 64¹ str. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės 

E. G. 2021 m. liepos 13 d. apie 18.00 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, iš L. M. kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam priklausančią piniginę 15 eurų vertės su joje buvusiais 55 eurais ir L. M. išduota banko „Luminor“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais atvirai pagrobė L. M. priklausantį 70 eurų svetimą vertės turtą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, E. G., panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Luminor“ L. M. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip operacinei sistemai ir bankui save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai atliko finansines operacijas, apgaule savo naudai įgydamas 77,53 eurų vertės svetimą turtą: 2021 m. liepos 13 d. 18.17 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) , bekontakčiu būdu atsiskaitė už 3,10 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.20 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) , bekontakčiu būdu atsiskaitė už 6,90 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.22 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) , bekontakčiu būdu atsiskaitė už 16,99 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.27 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 15,16 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.29 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje J(duomenys neskelbtini) , Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 11,40 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.31 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 13,99 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.37 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) , Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 9,99 eurų vertės prekes.

  II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Teismo išvados

Kaltinamasis E. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo, kaltu prisipažino iš dalies. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku pagrobė nukentėjusiojo piniginę su pinigais ir mokėjimo kortele. Paaiškino, kad su nukentėjusiojo mokėjimo kortele atsiskaitė, pirkdamas kaltinime nurodytas prekes. Kaltinamasis neigė prieš nukentėjusįjį vartojęs fizinį smurtą. Patvirtino, kad traukdamas piniginę iš kišenės, buvo suėmęs nukentėjusiajam už rankos. Suėmė nukentėjusiajam už rankos tam, kad jis nesipriešintų ir kad lengviau būtų ištraukti piniginę.

Be kaltinamojo parodymų, E. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo L. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad, būdamas neblaivus jis grįžinėjo namo. Piniginę laikė kairės pusės priekinėje džinsų kišenėje. Piniginė buvo išsikišusi iš kišenės ir matėsi. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipdamas iki savo namų, ties 4-tu aukštu, sustojo pailsėti. Kaltinamasis paėmė jam už kairės rankos, čiupo už piniginės,  ją ištraukė ir pradėjo bėgti. Nukentėjusysis parodė, kad jis bandė kaltinamąjį vytis, bet nepavijo. Daugiau jokių veiksmų kaltinamasis neatliko. Neprisimena ar kaltinamasis sudavė jam, ar griūdamas užsigavo pats, nes ant veido buvo likęs paraudimas. Negali patvirtinti ar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai teisingai nurodė aplinkybes dėl smūgio sudavimo, nes neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjęs filmuotą policijos pareigūnų kameromis medžiagą, nukentėjusysis negalėjo patvirtinti ar pareigūnams teisingai nurodė įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad galėjo dėl girtumo policijai klaidingai nurodyti, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį. L. M. patvirtino, kad pagrobtoje piniginėje buvo 55 Eur, banko „Luminor“ kortelė su 150 Eur sąskaitoje. Praėjus kiek laiko nepažįstama mergina jam grąžino piniginę. Kortelės sąskaitoje buvo likę tik 70 Eur. Paaiškino, kad jei kaltinamasis nebūtų paėmęs jam už rankos, jis vis tiek būtų galėjęs ištraukti piniginę, nes ji buvo išsikišusi iš kišenės.

2021 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, laiptinėje (1 t., b.l. 44-48).

2021 m. rugsėjo 9 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 7 vaizdo įrašai, kuriuose policijos tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuotas L. M. pasakojimas įvykio vietoje atvykusiems pareigūnams apie prieš iš jo pagrobtą piniginę. Vaizdo įraše pažymėtame Nr.2, ant L. M. kairio skruosto srityje matoma smurto žymė (nubrozdinimas). Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę. Padarytos sustabdytų kadrų nuotraukos (1 t., b.l. 36-40).

2021 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 22.34 minučių trukmės vaizdo įrašas, užfiksuotas Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kameromis, fiksuojančiomis Panerių g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, prieigą. Vaizdo įraše 2021 m. liepos 13 d. užfiksuota: 17.50 val. prie laiptinės prieina į E. G. panašus asmuo, paskui jį – L. M.. Abu kurį laiką stovi prie laiptinės, bendrauja su kitais asmenimis. 17.56 val. L. M. įeina į laiptinę, 17.58 val. į laiptinę įeina į E. G. panašus asmuo, kuris 18.01 val. iš laiptinės išeina sparčiu žingsniu, eidamas dešine ranka tvarkosi dešinę mūvimų šortų kišenę (1 t., b.l. 50-52).

2021 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu bei vaizdo įrašais nustatyta, kad apžiūrėti parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas E. G., atsiskaitantis už prekes parduotuvės savitarnos kasoje bekontakčiu būdu (1 t. b.l. 111-113).

2021 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta USB atmintinė su parduotuvės „IKI“, esančios J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta UAB „Grifs AG“ Jonavos padalinio GRG vyr. apsaugos darbuotojo N. J.. Vaizdo įrašuose užfiksuotas į E. G. atsiskaitantis už prekes parduotuvės savitarnos kasoje bekontakčiu būdu (1 t. b.l. 118-127).

2021 m. liepos 23 d. daiktų apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėta piniginė ir banko „Luminor“ mokėjimo kortelė, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos nukentėjusiojo L. M. (1 t., b.l. 76-82).

2021 m. liepos 16 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus rašte nurodyti duomenys apie mokėjimo kortelės, išduotos L. M., panaudojimą 2021 m. liepos 13 d. Nustatyta, kad šia kortele atsiskaityta: parduotuvėje „Maxima“ 18.17 val. už 3,10 eurų vertės prekes, 18.20 val. – už 6,90 eurų vertės prekes, 18.22 val. – už 16,99 eurų vertės prekes; parduotuvėje „IKI“ 18.27 val. – už 15,16 eurų vertės prekes, 18.29 val. – už 11,40 eurų vertės prekes, 18.31 val. – už 13,99 eurų vertės prekes; parduotuvėje „RIMI“ 18.37 val. – už 9,99 eurų vertės prekes (1 t., b.l.88-89).

2021 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad remiantis banko „Luminor“ pateikta informacija, 2021 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 18.17 val. iki 18.37 val., panaudojant L. M. išduotą mokėjimo kortelę, buvo atsiskaityta už pirkinius parduotuvėse „Maxima“ (tris kartus už bendrą 26,99 eurų sumą 18.17 – 18.22 val. laikotarpiu) „IKI“ (tris kartus už bendrą 40,55 eurų sumą 18.27 – 18.31 val. laikotarpiu) ir „RIMI“ (18.37 val. už 9,99 eurus). Prie ikiteisminio tyrimo bylos prijungti vaizdo įrašai bei atliktos jų apžiūros: Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų prie Panerių g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-07-14 kitų objektų apžiūros protokolas); parduotuvės „Maxima“, esančios Prezidento g. 13A, Jonavoje (2021-07-16 kitų objektų apžiūros protokolas) ir parduotuvės „IKI“, esančios J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje (2021-09-28 daiktų apžiūros protokolas). Minėtuose vaizdo įrašuose, sprendžiant pagal aprangos detales ir bendrą išvaizdą, užfiksuotas tas pats asmuo, vilkintis juodos spalvos trumparankovius marškinėlius su užrašu „PUMA“, mūvintis mėlynus džinsinius šortus, dėvintis juodą kepurę su snapeliu bei prie savęs turintis kuprinę. Vyro abiejų dilbių srityse matomos tatuiruotės. Parduotuvių vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vyras už prekes atsiskaito bekontakčiu būdu banko „Luminor“ mokėjimo kortele. 2021 m. liepos 23 d. papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis L. M. parodė, jog atpažino save jam parodytame prie Panerių g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, 2021 m. liepos 13 d. užfiksuoto vaizdo įrašo fragmente. Apklaustas įtariamuoju E. G. nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. jis vilkėjo juodos spalvos trumparankovius marškinėlius su užrašu „PUMA“, mūvėjo mėlynus džinsinius šortus, dėvėjo juodą kepurę su snapeliu bei prie savęs turėjo kuprinę. Patikrinus informaciją apie įtariamojo E. G. bankuose turimas sąskaitas, nustatyta, kad minėtas asmuo banke „Luminor“ sąskaitų neturi. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos paminėtų vaizdo įrašų sustabdytų kadrų nuotraukos (1 t., b.l. 133-139).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ARFM-0406 įrašų kopijoje nurodyta, kad 2021 m. liepos 13 d. 18.33 val. L. M. atlikus asmens blaivumo testą, nustatytas 2,91 ‰ neblaivumas. (1 t., b.l. 96-99).

III. Įrodymų analizė ir kvalifikavimo motyvai

E. G. pripažino, kad pasekęs nukentėjusįjį, kuris buvo neblaivus, jam iš kišenės pagrobęs piniginę, su joje buvusia banko mokėjimo kortele bei pinigais. Patvirtino, kad pasinaudojo nukentėjusiojo mokėjimo kortele, kaltinime nurodytą skaičių kartų parduotuvėje atsiskaitydamas bekontakčiu būdu už perkamas prekes. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, iš banko bei parduotuvių gauti duomenys, vaizdo medžiaga bei kiti rašytiniai duomenys.

 E. G. kaltinamas tuo, kad svetimą turtą pagrobė ranka iš L. M. kelnių kišenės ištraukdamas nukentėjusiajam priklausančią piniginę ir iš karto po to, panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, tai yra smogdamas kumščiu L. M. į kairį skruostą, nuo ko nukentėjusysis nuvirto ant laiptų ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis. Ši kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip plėšimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kategoriškai neigė naudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Nurodė tik tiek, kad ištraukdamas piniginę, jis suėmėm nukentėjusiajam už rankos, kad lengviau būtų ištraukti piniginę. Smurto panaudojimo fakto teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ir nukentėjusysis L. M., kuris paaiškino, kad po užpuolimo buvo sužalotas jo veidas, tačiau jis neprisimena kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, galėjo nukristi ir jis pats, besivydamas kaltinamąjį. Nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjęs filmuotą medžiagą negalėjo patvirtinti nei savo duotų parodymų įvykio vietoje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad smurto panaudojimo fakto neprisimena. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis,  2021 m. liepos 13 d. 18.33 val. L. M. nustatytas 2,91 ‰ neblaivumas, taigi nukentėjusiojo L. M. parodymai įvykio vietoje vertintini kritiškai dėl to, kad aplinkybes jis aiškino, būdamas sunkaus girtumo būsenoje.

Vertindamas E. G. inkriminuojamo smurto panaudojimo faktą, teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, tačiau patikimų duomenų, pagrindžiančių, kad E. G. smogė L. M. į veidą, negauta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Nurodytų aplinkybių kontekste, aplinkybė, kad E. G. prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, tai yra smogė kumščiu L. M. į kairį skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, nuo ko nukentėjusysis nuvirto ant laiptų ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, šalintina iš kaltinimo, kaip neįrodyta.

Prokurorė, argumentuodama, kad E. G. įvykdė plėšimą atimdamas galimybę priešintis, nurodo, kad kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už rankos, tuo metu kai traukė piniginę, tokiu būdu palengvindamas veikos atlikimą, kas beje E. G. kaltinime, neinkriminuojama. Teismas nesutinka su šia prokurorės pozicija dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, teismų praktikoje pabrėžiama, kad atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos. Galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos šaldytuvu (ar kitu sunkiu daiktu), dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, bei kiti atvejai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis L. M. nurodo, kad E. G. piniginę būtų ištraukęs ir tuomet, jeigu nebūtų paėmęs jam už rankos, nes ji buvo iš kišenės išlindusi.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad aprašant nusikalstamą veiką, nepagrįstai minimas ir atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymis, nes nukentėjusiajam nebuvo atimta galimybė priešintis jo turto pagrobimui. Taigi, E. G. veikoje nenustačius smurto, grasinimų ar atėmimo galimybės priešintis požymių, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes faktiškai ji atitinka atvirosios vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. požymius. 

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. G. pagrobdamas, neteisėtai įgijo L. M. priklausančią banko mokėjimo kortelę, tikslu inicijuoti finansines operacijas, ką patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai, nurodyta kortele atsiskaitant už prekes.

Taigi, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad E. G. 2021 m. liepos 13 d. apie 18.00 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, iš L. M. kelnių kišenės ištraukdamas nukentėjusiajam priklausančią piniginę, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam L. M. priklausančią piniginę 15 eurų vertės su joje buvusiais 55 eurais ir L. M. išduota banko „Luminor“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais atvirai pagrobė L. M. priklausantį 70 eurų svetimą vertės turtą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Ši kaltinamojo E. G. veika, teisiamojo posėdžio metu jam pranešus apie galimą kvalifikavimą pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamų veikų sutapties, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Be to, teisiamojo posėdžio metu byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. G., panaudodamas neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – L. M. išduotą banko „Luminor“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip operacinei sistemai ir bankui save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai atliko finansines operacijas, apgaule savo naudai įgydamas svetimą 77,53 eurų turtą: 2021 m. liepos 13 d. 18.17 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Prezidento g. 13A, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 3,10 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.20 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Prezidento g. 13A, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 6,90 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.22 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Prezidento g. 13A, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 16,99 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.27 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 15,16 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.29 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 11,40 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.31 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 13,99 eurų vertės prekes; 2021 m. liepos 13 d. 18.37 val. parduotuvėje „RIMI“, esančioje Vasario 16-osios g. 4, Jonavoje, bekontakčiu būdu atsiskaitė už 9,99 eurų vertės prekes.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK neapibrėžia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos, todėl tai teismų praktikos dalykas. Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, tai yra prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Pažymėtina, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusios kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009), taigi kaltinamasis E. G., atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus, atsiskaitydamas parduotuvėje už perkamas prekes, pilnai realizavo ir nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje požymius.

BK 182 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai reiškiasi apgaulės panaudojimu bei alternatyviais veiksmais – savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu ar turtinės prievolės panaikinimu. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Byloje nustatytomis aplinkybėmis sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule visais atvejais, aktyviais veiksmais buvo nukreiptas į svetimo – L. M. priklausančio turto užvaldymą, tai yra E. G. savo naudai apgaule įgijo prekių už bendrą 77,53 eurų sumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.913 straipsnį (banko sąskaitos sutarties samprata) bankas nėra kliento (sąskaitos savininko) sąskaitoje esančių pinigų savininkas. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis, o pagal 3 dalies nuostatas bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus. Kadangi piniginių lėšų savininkas lieka klientas, bankas pripažintinas patikėto jam turto valdytoju. Taigi, sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule byloje nustatytais konkrečiais atvejais pasireiškė ne tik turto savininko, bet ir turto valdytojo, tai yra banko, suklaidinimu, todėl kaltinamojo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant, kad užvaldyto turto vertė neviršija 5 MGL dydžio sumos, kvalifikuoti teisingai.

Nagrinėjamos bylos kontekste aptariant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pažymėtina ir tai, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

IV. Klausimai, susiję su bausmės skyrimu

Skiriant kaltinamajam E. G. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. G. padarė tris apysunkes veikas ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Visos veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis praeityje eilę kartų teistas, šiuo metu teisiamas tryliktą kartą, veikas už kurias teisiamas padarė neišnykus ankstesniems teistumams. E. G. eilę kartų baustas administracine tvarka už turtinius nusižengimus, numatytus administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (2 t., b.l. 75-108). Kaltinamasis priklausomybės ligų ir psichinės sveikatos įskaitose neregistruotas (2 t., b.l. 70). Nedirba, bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, perkvalifikavus jo veiką iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalies, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje), laikytina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 p.).

Kaltinamasis E. G. praeityje teistas 12 kartų, daugumoje atvejų – už turtinius nusikaltimus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios, savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Padarytos veikos, už kurias kaltinamasis teisiamas, nėra atsitiktinės, tai logiška kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė, todėl teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskyrus arešto bausmę. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kritiškai vertino savo veiksmus. Įvertinęs inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad parinktini laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatomi žemesni nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą, skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos jas apimant ir iš dalies sudedant. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtai 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Taip pat idealiąją sutaptį sudaro veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, todėl už šias veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos bausmės, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir laikant, kad skirtina galutinė subendrinta bausmė E. G. 1 (vieneri) metai 3 (trys mėnesiai) laisvės atėmimo. Išvada dėl 3 mėnesių pridedamos bausmės dalies grindžiama kaltinamojo kritišku požiūriu į padarytą veiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V.Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusysis L. M. ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 132,53 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą kaltinamasis padarė pagrobdamas piniginėje buvusius 55 eurus bei užvaldydamas jo sąskaitoje buvusius 77,53 eurus.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymais, apžiūrų protokolais, paties kaltinamojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė L. M. priklausančius, piniginėje buvusius, 55 eurus, bei užvaldė sąskaitoje buvusią 77,53 eurų sumą, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta. Turtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, todėl teismas ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkina pilnai.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir nukentėjusiosios išlaidų teisinei pagalbai atlyginti išieškojimo.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Ričardas Lilas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam E. G.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 129,13 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog, nors šiuo metu kaltinamais nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

VII.  Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga:

1)       Elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su 7 vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis;

2)       Elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašu;

3)       Elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su parduotuvės „Maxima“, esančios Prezidento g. 13A, Jonavoje, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais;

4)       USB atmintinė su parduotuvės „IKI“, esančios J.Basanavičiaus g. 6, Jonavoje, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas), 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas inicijavimą ir atlikimą finansinių operacijų su svetima elektronine mokėjimo priemone), 182 straipsnio 3 dalyje (svetimo, nedidelės vertės turto užvaldymas apgaule) ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą (atviras svetimo turto pagrobimas) nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas) nuteisti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą (neteisėtas inicijavimas ir atlikimas finansinių operacijų su svetima elektronine mokėjimo priemone) nuteisti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą (svetimo, nedidelės vertės turto užvaldymas apgaule) nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam E. G. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajam L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš kaltinamojo E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 132,53 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 53 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 129,13 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 13 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų. E. G. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles ir vieną USB laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

            Teisėja                                        Jūratė Petraškienė