Civilinė byla Nr. e2S-938-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20800-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės M. P. ieškinį visiškai, t. y. taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo atsakovę R. P. grąžinti ieškovei M. P. 724,00 Eur sumą, taip pat priteisė iš atsakovės R. P. ieškovei M. P. 16,00 Eur žyminio mokesčio, o valstybei 5,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

2.       Ieškovė 2020 m. kovo 23 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo jai iš atsakovės R. P. būtų priteista 450,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 70,00 Eur ikiteisminio ginčo sprendimui. Prašyme nurodė, kad nežinant, jog byla bus išnagrinėta tokiu būdu (EPP sistemoje nebuvo paskelbta bylos nagrinėjimo data, laikas bei būdas), iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat, nebuvo žinoma, ar ieškovė patirs daugiau bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą.

4.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė sutiko su sprendimo už akių priėmimu, ieškinyje išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių išlaidų advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, argumentai, kad nebuvo žinoma, jog sprendimas gali būti išnagrinėtas priimant sprendimą už akių, todėl nebuvo galimybių pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad paduodant 2019 m. gruodžio 17 d. teismui ieškinį, ieškovei jau buvo suteiktos teisinės paslaugos ir apmokėtos, jokių kitų paslaugų advokatė nesuteikė, todėl ieškovė turėjo realią galimybę pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtis ir dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie tokio sprendimo priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė, ieškovė teikė visus duomenis per EPP sistemą. Taigi ieškovė turėjo prieigą prie elektroninės bylos ir turėjo visas galimybes matyti elektroninės bylos eigą. Nuo ieškinio pateikimo (2019 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2020 m. kovo 20 d.) buvo pakankamas laiko tarpas pateikti duomenis apie dar 2019 m. spalį–gruodį patirtas išlaidas.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė M. P., atstovaujama advokatės Eglės Janulės, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės M. P. 2020 m. kovo 20 d. prašymą priimti papildomą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantė galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga, juolab, kad nėra žinoma, ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra galutinės ir ar galima pateikti galutinę bylinėjimosi išlaidų suvestinę;

1.2.                        Byloje nebuvo jokios informacijos apie procesinių dokumentų įteikimo būdą atsakovei, posėdžio datą, vietą ar bylos išnagrinėjimo būdą, kuria remiantis, būtų galima žinoti bylos baigtį;

1.3.                        Prašymas dėl papildomo sprendimo buvo pateiktas teismo sprendimo priėmimo dieną, jame buvo nurodytos apmokėjimą už advokato teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo priežastys. Taigi, terminas buvo praleistas labai nežymiai, byla nebuvo užvilkinta;

1.4.                        M. P. procesu nepiktnaudžiavo, o atsakovė, nepriimdama procesinių dokumentų, nežinojo ir negalėjo žinoti apie bylinėjimosi išlaidų pateikimą, ar nepateikimą, todėl šalių interesų pusiausvyra priėmus papildomą sprendimą nebūtų pažeista;

1.5.                        Pirmosios instancijos teismas pats veikė aplaidžiai ir padarė klaidų procesiniame sprendime, kurios buvo ištaisytos pateikus prašymą, todėl ieškovės veiksmai (vieną dieną praleistas terminas) šiuo atveju negali lemti skirtingo teismo ir proceso šalių vertinimo.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė priimti papildomą sprendimą priteisiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris nebuvo priteistas sprendimu už akių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių išlaidų advokato pagalbai apmokėti patvirtinančių įrodymų, rodo jos nerūpestingumą, o iš to kylančios neigiamos pasekmės tenka jai pačiai. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

11.       Nėra ginčo, kad pagal bendrąją taisyklę išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog atsakovei nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvykus į teismo posėdžius, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Taip pat prašė priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovei R. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. vasario 20 d., vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi – atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai). Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantei nebuvo pranešta apie teismo posėdį, dėl ko apeliantė neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tokios aplinkybės teismo turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo.

13.       Šiame kontekste kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo teiginys jog, ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl ieškinyje išreiškusi sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismas mano, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė ir ieškovas negali nuspėti, kaip teismas vertins byloje esančius įrodymus, taip pat negali nuspėti ir to, ar teismui ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami ir neprieštaringi norint priimti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad byla yra elektroninė, nedaro jokios įtakos kitokiam šio klausimo sprendimui, kadangi ieškovė šiuo atveju nebuvo informuota apie teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė sprendimą už akių. Šiuo atveju atsisakymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai ieškovė nėra / neturi būti informuojama apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, neatitiktų ir formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018 ir pan.).

14.       Atsižvelgdamas į aptartą, į sprendimo už akių priėmimo specifiškumą, įvertinęs tai, kad prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas tą pačią dieną (2020 m. kovo 20 d. 18:19 val. per EPP), kai buvo priimtas sprendimas už akių, nenustatęs šiuo konkrečiu atveju apeliantės veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo požymių bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti apeliantės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

15.       Apeliantė kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikė advokatės Eglės Janulės išrašytus 2019 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 918951 už dokumento surašymą (70 Eur) ir 2019 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 918955 už dokumento surašymą (200 Eur) bei 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 724, kuriuo M. P. Eglei Janulei sumokėjo 250 Eur. Tačiau prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad prašoma priteisti 520 Eur teisinių paslaugų išlaidų (70 Eur už sutarties nutraukimo parengimą + 200 Eur už ieškinio rengimą + 250 Eur už ieškinio rengimą).

16.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad apeliantė nepateikė visas jos nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, t. y. iš pateiktų dokumentų matyti, kad M. P. realiai advokatei sumokėjo 250 Eur už teisinę pagalbą. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jai pilnai kompensuotinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės M. P. prašymą patenkinti. Priteisti ieškovei M. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas