Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-26-737/2025

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00035-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas J. R. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 20 d., apie 9.46 val., kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 16,990 km., vairuodamas automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tokiu būdu jis, pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą J. R. paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

2.       J. R. Institucijos nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti.

3.       Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi J. R. skundas buvo atmestas. Marijampolės apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad J. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta nuosekliais liudytojų V. B., E. M. parodymais ir byloje esančia vaizdo medžiaga, o pareiškėjo J. R. pateikta fotonuotrauka neinformatyvi, skundžiamame nutarime aprašyto kelio ženklinimo nepaneigia.

4.       Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde J. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną J. R. atžvilgiu nutraukti.

5.       Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas tik formaliai grindė pareiškėjo kaltę, neanalizavo byloje esančios medžiagos menkavertiškumo. Be to, pareigūnų paaiškinimuose yra daug netikslumų ar net sąmoningo melo. Neįtikima, kad pareigūnai neatsiminė, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas ar kuris iš pareigūnų pirmas priėjo prie pažeidėjo. Be to, protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta yra visiškai nesąmoninga, o šalutiniai keliukai, kurių pagrindas skiriasi nuo pagrindinio kelio, nesudaro sankryžos. Nutartyje taip pat yra netikslumų, nes pareigūnai siūlėsi parodyti sankryžą, o ne kelio ženklą, kaip nurodoma nutartyje.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. R. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ir akcinės bendrovės (toliau – AB) VIA Lietuva duomenys apie ženklo buvimą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad Kauno kelių priežiūros tarnybos pažymoje nurodyta, jog duomenų apie kelio ženklo buvimą minėtoje vietoje jie neturi. Pareiškėjas pabrėžia, kad įvykio vietoje nėra įspėjamojo kelio ženklo, minėtas ženklas atsirado tik 2024 m. balandžio 24 d. Vaizdo įrašas atsirado taip pat tik 2024 m. balandžio 24 d.

5.3.       Pareiškėjas J. R. viso proceso metu teigė, kad su pažeidimu nesutinka. Lenkimo manevrą atliko ne prie kelio ženklo, o ten, kur nėra jokių lenkimą ribojančių ženklų, kelias yra puikiai žinomas, juo važinėjama beveik 30 metų. Vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad policijos automobilis stovi šalutinio kelio atkarpoje. Vaizdo įraše automobilis yra užfiksuotas iš šono, nematyti jokių automobilio registracijos ar identifikacinių ženklų, o tai, kad pareigūnai vėliau stabdo pareiškėjo automobilį, neįrodo, kad tai tas pats automobilis, kuris atliko lenkimo manevrą. Apelianto teigimu, vaizdo įrašas yra niekinis, nes akivaizdu, kad jis yra sudarytas iš atskirų dalių, galimai yra sukurtas.

5.       Atsiliepimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundą atmesti.

6.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimas buvo atliktas sankryžos ribose. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo apdarymo vieta. Daroma pažeidimą policijos pareigūnai fiksavo stovėdami nedideliu atstumu iki sankryžos, šviesiu paros metu, transporto priemonė buvo sustabdyta iškart po administracinio nusižengimo padarymo. Byloje esanti nuotrauka patvirtina, kad pagrindiniame kelyje prieš sankryžą buvo įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.

6.2.       Prieštaravimų pareigūnų parodymuose, jų neatitikimo vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms nenustatyta. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti nepagrįstu pareiškėjo nubaudimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

J. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, vertina, jog jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą byloje surinktais duomenimis nėra įrodyta, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taigi, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo, o kartu ir institucijos, atliktu įrodymų vertinimu.

8.       Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

9.       J. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 20 d., apie 09.46 val., kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 16,990 km., vairuodamas automobilį „Volkswagen Tiguan“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tokiu būdu jis, pažeidęs KET 140.1 punkto reikalavimus, t. y. už tai, kad lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

10.       Nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo faktas (tai yra kito automobilio lenkimo sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“ faktas) šiuo atveju buvo užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamera. Tačiau tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme, apeliantas laikėsi pozicijos, kad lenkimą jis atliko leistinoje vietoje, o vieta, kurioje lenkė, nebuvo pažymėta kaip sankryža su šalutiniu keliu. Iš pareigūnų automobiliu daryto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis stovėjo nukreiptas į asfaltuotą kelią. Vaizdo įraše taip pat matomas kelio ženklas, žymintis šalutinį kelią. Pareigūnų automobiliui stovint šalutiniame kelyje matoma kaip asfaltuotu keliu iš dešinės pusės atvažiuoja du automobiliai, sidabrinis automobilis prieš pat sankryžą pradeda lenkti priekyje važiuojantį tamsios spalvos automobilį ir važiuodami lygiagrečiai abu automobiliai išvažiuoja iš kameros matymo lauko. Tuomet pareigūnai pradeda važiuoti iš vietos, kurioje stovėjo, jiems sukant į kairę prieš juos pravažiuoja dar vienas automobilis ir pareigūnai pradeda važiuoti pagrindiniu asfaltuotu keliu. Akivaizdu, kad važiuodami pagrindiniu keliu pareigūnai yra įsijungę įspėjamuosius signalu, kadangi prieš juos pravažiavęs automobilis beveik iškart sustoja kelkraštyje. Tuomet pareigūnai, aplenkę kitas transporto priemones, pasiveja pareiškėją, važiuodami už jo signalizuoja tolimosiomis šviesomis, kad pastarasis sustotų, tačiau pareiškėjas to nepadaro. Pareiškėjui nesustojus, pareigūnai susilygina su jo automobiliu, kurį laiką važiuoja šalia ir tuomet aplenkia pareiškėjo automobilį. Vaizdo įrašas yra vientisas, minutės ir keturiasdešimties sekundžių trukmės. Taigi, pareiškėjo pateikta versija, kad jis nelenkė transporto priemonės sankryžoje laikytina gynybine, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis yra aiškiai nustatyta, kad prieš analizuojamą įvykio vietą yra kelio ženklas, nurodantis, kad yra artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu iš kairės, kelio ženklas ten buvo ir J. R. padarant administracinį nusižengimą. Vis dėl to pareiškėjas teigia, kad šiuo keliu važinėja ilgą laiką ir toje vietoje jokio kelio ženklo, žyminčio sankryžą su šalutiniu keliu iš dešinės nėra, jis atsirado tik vėliau. Šiame kontekste taip pat reikia pabrėžti aplinkybę, kad policijos pareigūnams stabdant pareiškėjo automobilį, jie ne kartą signalizavo tolimosiomis šviesomis, tačiau pareiškėjas nepastebėjo, kad yra stabdomas. Pareiškėjas taip pat nepastebėjo, kad už jo važiuoja policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais (ant pareiškėjo automobilio vaizdo įraše yra matomi raudonos ir mėlynos spalvos atspindžiai, naudojami pareigūnų). Vertindamas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neatmeta galimybės, kad pareiškėjas tuo pačiu keliu važinėdamas beveik 30 metų galėjo nepastebėti ir kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės“, tačiau tai nepaneigia jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą.

11.       Pareiškėjo kaltės taip pat nepaneigia ir tai, kad įmonė AB „Kelių priežiūra“ negalėjo atsakyti ar kelio ženklas Nr. 110 buvo įrengtas ir galioja iki šiol, kadangi savo atsakyme dėl kelio ženklo galiojimo aiškiai nurodė, kad atsakymą dėl kelio ženklo buvimo žino kelio savininkas „Via Lietuva“. AB „VIA Lietuva“ pateikta turima informacija kelio ženklas paskutinį kartą buvo fiksuotas 2023 m. rugpjūčio 17 d. kelio matavimo metu, seniausia turima informacija apie kelio ženklo buvimą yra 2013 m. liepos 19 d. Bendrovė nėra inicijavusi šio kelio ženklo atnaujinimo ar perstatymo. Nurodyti įmonių atsakymai tik dar kartą patvirtina, kad apie artėjančią sankryžą įspėjantis kelio ženklas buvo dešinėje kelio pusėje.

12.       Pareiškėjas teigia, kad kitą automobilį lenkė leistinoje vietoje. Vaizdo įraše, kuriame yra užfiksuotas draudžiamoje vietoje atliktas lenkimo manevras, šį veiksmą atlikusio vairuotojo valdytos transporto priemonės valstybinių numerių nesimato. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai į pagrindinį kelią įvažiavo lenkusiam automobiliui jau kiek nutolus bei tarp jo ir pareigūnų tarnybinio automobilio įsiterpus transporto priemonėms. Vis dėl, aplinkybę, kad vaizdo įraše kitą transporto priemonę sankryžoje lenkiančią transporto priemonę vairavo būtent J. R. patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų apeliantą sustabdžiusių policijos pareigūnų parodymai, o taip pat ir detali jų tą dieną naudotame tarnybiniame automobilyje įrengta kamera padaryto vaizdo įrašo analizė.

13.       Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti J. R. padarytą administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai patvirtino tai, kad apeliantas atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Tiek liudytojas E. M., tiek liudytojas V. B. nurodė, kad jie buvo nuvažiavę prie kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, kuris buvo pastatytas prieš kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 16,990 km, važiuojant nuo Vilkaviškio link Marijampolės. Sėdint tarnybiniame automobilyje, pamatė kaip lengvasis automobilis, važiuodamas nuo Vilkaviškio link Marijampolės minėtoje sankryžoje lenkė kitą automobilį. Kadangi automobilio vairuotojas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, pareigūnai tarnybiniu automobiliu pasivijo automobilio vairuotoją ir jį sustabdė. Liudytojas E. M. taip pat nurodė, kad automobilis nuo pat pažeidimo padarymo pradžios iki sustabdymo momento buvo jo matymo zonoje. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų patikimumu, kadangi juos visiškai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

14.       Prieštaravimų policijos pareigūnų parodymuose, jų neatitikimo vaizdo įrašuose (tiek padarytuose tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera, tiek vieno iš jų kūno kamera) užfiksuotoms aplinkybėms nenustatyta. Nors apeliantas skunde tikina, jog pareigūnai galimai meluoja nurodydami įvykio aplinkybes, kadangi neatsiminė, kuris iš pareigūnų priėjo prie automobilio, kokią konkrečiai dieną įvyko analizuojamas įvykis, tačiau šie pareiškėjo teiginiai laikytini gynybine versija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymus patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjų sustabdymas, protokolų jiems surašymas yra policijos pareigūnų darbas, todėl suprantama, kad praėjus kuriam laikui po įvykio, pareigūnai gali neatsiminti kai kurių detalių. Vertinant policijos pareigūnų parodymų patikimumą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nei apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad jie būtų dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti jo nepagrįstu nubaudimu. Abu liudytojai taip pat patikino, kad pažeidėjo asmeniškai nepažįsta, su juo yra tekę bendrauti tik dėl nagrinėjamo pažeidimo. Taigi, pagrindas netikėti policijos pareigūnų parodymais nenustatytas.

15.       Esant aukščiau padarytoms išvadoms, konstatuojama, jog įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, kurios sudarytų pagrindą naikinti tiek apskųstą teismo nutartį, tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti J. R. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, institucija bei apylinkės teismas nepadarė. Byloje surinktais duomenimis apelianto kaltė lenkus kitą automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą lenkti draudžiama, yra įrodyta visiškai ir tokie jo veiksmai atitinka visus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

16.       Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti ir ne teismo tvarka priimto nutarimo dėl pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės. J. R. paskirta bauda yra lygi ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui. Pagal įstatymą už aptariamą nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam – 3 mėnesių terminui. Įvertinus tai, kad apeliantas padarė grubų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tokia bauda ir administracinio poveikio priemonė negali būti laikomos per griežtomis, neatitinkančiomis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų.

17.       Apibendrinant visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o J. R. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja        Jūratė Petraškienė