Administracinė byla Nr. I-3858-142/2014

Proc. Nr. 3-61-3-06701-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 15.4; 38; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Korsakui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Birutei Matulevičiūtei ir Vidučiui Skirmantui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. T. (toliau – pareiškėja), atstovaujama advokato Jono Korsako, padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija, VDI) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo dalį dėl Kauno teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. B.; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos pareiškėjos naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos pareiškėjos naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 1–4, 18–21).

Paaiškina, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VDI su skundu, kuriame prašė atlikti išsamų ir objektyvų Kauno teritorinio skyriaus vedėjo vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. B. ir vyriausiosios darbo inspektorės L. K. veiklos patikrinimą ir įvertinimą nagrinėjant pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundą, kitus skundus, pareiškimus, o nustačius jų veiksmuose drausminio nusižengimo požymius, nurodytiems asmenims inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ir jų patraukimą drausminėn atsakomybėn, inicijuoti klausimo sprendimą dėl neeilinės nurodytų asmenų atestacijos ir atitikimo užimamoms pareigoms bei jų asmeninės atsakomybės, nes  jų veiksmai visiškai diskredituoja valstybės tarnybą ir teisingumą, taip pat skundu buvo prašoma, priėjus išvados, kad jų veiksmai dar galimai atitinka ir nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225, 228, 229, 300 straipsniuose nurodytus požymius, inicijuoti ir kreipimąsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu pradėjimo. VDI išnagrinėjo tik skundo dalį dėl Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorės L. K., nes VDI 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (25)SD-14273 pripažino, kad VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorė L. K. vykdė savo pareigas nepažeisdama įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal kompetenciją, o padaryta techninė klaida neturėjo įtakos galutiniams pirminio tyrimo rezultatams, nusprendė dėl šios tarnautojos administracinę procedūrą baigti. Kita pareiškėjos prašymo dalis dėl Kauno teritorinio skyriaus vedėjo iki skundo pateikimo dienos teismui nebuvo išnagrinėta. Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo išnagrinėjimo terminas (20 darbo dienų) baigėsi 2013 m. spalio 21 d. Pareiškėjai nebuvo pranešta apie procedūros pratęsimą. Daro išvadą, kad VDI vilkina sprendimo priėmimą. Tuo pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, teisėti lūkesčiai. Neišnagrinėjus dalies pareiškėjos skundo, ne tik vilkinamas sprendimo priėmimas, bet ir siekiama „pridengti“ Kauno teritorinio skyriaus vedėjo galimus drausminius ir ne tik pažeidimus. Nurodo, kad sprendimą ir išvadą pasirašė neįgaliotas asmuo, nes į užduoties kortelę L. K. neįrašyta teisė pasirašyti atsakymą. VDI Kauno teritorinis skyrius 2013 m. spalio 11 d. pateikė 2013 m. rugpjūčio 8 d. potvarkį Nr. VK-180-1 „Dėl parašo teisės“, pagal kurį L. K. suteikta teisė pasirašyti. Tačiau ši tarnautoja tokios teisės 2013 m. rugpjūčio 2 d. dar neturėjo. Todėl abejoja, ar nebuvo šis potvarkis priimtas atgaline data. Tai patvirtina ir potvarkio numeris. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teigia, kad pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundas turi būti išnagrinėtas pilna apimtimi ir turi būti atliktas tyrimas, kodėl vilkinamas tinkamo sprendimo priėmimas, tai leidžia manyti, kad yra dangstomi Kauno teritorinio skyriaus vedėjo veiksmai. Teigia, kad tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos – 38.3 punktas, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 31 straipsnyje nustatyti terminai, 3 straipsnyje nustatytas „vieno langelio“ principas, 14 ir 19 straipsnių reikalavimai, pareiškėjos teisės, nustatytos VAĮ 20 ir 28 straipsniuose. Nurodo, kad atsakovui pažeidinėjant pareiškėjos teisę į skundo išnagrinėjimą laiku, pareiškėja ir toliau patiria gana stiprius sukrėtimus, emocinį ir nervinį stresą, yra toliau apgaudinėjama, todėl turi būti pripažinta, kad pareiškėjai padaryta neturtinė žala (VAĮ 42 straipsnis), kurią pareiškėja įvertina 2000 Lt suma ir prašo ją priteisti.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pareiškėjai pranešta (b. l. 108), negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėją atstovavo advokatas, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėjos atstovas teisme palaikė skundo motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad išnagrinėjus bylą yra nustatyta, jog VDI Kauno skyriaus vedėjas M. P. B. netinkamai kontroliuoja skyriaus veiklą, ypatingai potvarkių išleidimo ir jų registravimo srityje. Nurodė, kad 2013 m. liepos 5 d. registracijos žurnale įregistruotas potvarkis negali būti 2013 m. liepos 8 d. potvarkis Nr. 180-1 „Dėl parašo teisės suteikimo“, nes daugiau tokiais numeriais (prirašant papildomą skaičių) jokie potvarkiai VDI Kauno skyriuje nebuvo registruojami. Mano, kad šis potvarkis atsirado tik dėl pareiškėjos skunduose nurodomų motyvų apie tai, kad sprendimus jai pasirašė neįgaliotas asmuo. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja iki šiol negavusi atsakymo į jos skundą, ji įsitikinusi, kad buvo pasinaudota dokumentu, surašytu atgaline data, todėl patiria neturtinę žalą, ji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, turėjo ir finansinių išlaidų. Prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 29–32).

Paaiškina, kad VDI 2013 m. rugsėjo 23 d. gautas pareiškėjos skundas (registracijos Nr. APS-36-16230) dėl galimai netinkamų VDI Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų. Pareiškėja skundė tarnautojų veiksmus, susijusius su jos 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundo išnagrinėjimu, nurodė esant vilkinimą. VDI pareigūnai atliko pakartotinį tyrimą, aiškinosi pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde nurodytas aplinkybes. Nustatė, kad pirminis 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos skundas gautas VDI administracijoje Vilniuje 2013 m. rugpjūčio 2 d. Tolesnis tyrimas buvo pavestas VDI Kauno skyriui, laikinai einančiam skyriaus vadovo pareigas V. S., kadangi skyriaus vadovas nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. atostogavo. Vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punktu, VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja vyr. darbo inspektorė 2013 m. rugpjūčio 3 d. skyrė užduotį nagrinėti pareiškėjos skundą vyr. darbo inspektorei L. K.. Pastaroji pirminį skundą ištyrė ir atsakymą pareiškėjai pateikė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kauno skyriaus vedėjas M. P. B. nei su užduoties skyrimu, nei su skundo tyrimu nebuvo susijęs, pagrindinį tyrimą atliko L. K., todėl VDI 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. (25)SD-14273 (byloje yra tik 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (25)SD-14273) buvo konstatuota, kad vyr. darbo inspektorė L. K. veikė pagal kompetenciją. Dėl kitų VDI Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų buvo pasakyta VDI 2013 m. spalio 16 d. išvadose Nr. D-138. Todėl mano, kad nagrinėjant pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundą buvo pasisakyta ir dėl kitų VDI Kauno skyriaus pareigūnų veiksmų, taip pat ir dėl vedėjo M. P. B. Buvo priimtas sprendimas, kad nėra priežasčių pradėti tarnybinį patikrinimą ar atlikti kitus veiksmus VDI Kauno skyriaus pareigūnų atžvilgiu. Atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas per 20 darbo dienų, kaip nustato Taisyklių 41 punktas. Teigia, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas visa apimtimi, terminai nepažeisti. Paaiškina dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde keliamo klausimo dėl L. K. parašo teisės. Pakartotinio tyrimo metu Kauno skyrius pateikė 2013 m. liepos 8 d. potvarkį Nr. VK-180-1 „Dėl parašo teisės“, pagal kurį L. K. suteikta teisė pasirašyti dokumentus darbo teisės ir kitais klausimais. VDI Kauno skyriaus tvarkomųjų dokumentų registracijos žurnalo duomenys tvirtina, kad potvarkis registracijos žurnale įregistruotas 2013 m. liepos 5 d., paskelbtas 2013 m. liepos 8 d., pareigūnai su šiuo potvarkiu susipažino nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 24 d. Tai reiškia, kad nurodytas dokumentas išleistas anksčiau negu Kauno VDI skyriuje buvo gautas pareiškėjos skundas. Pakartotinio tyrimo metu VDI 2013 m. spalio 16 d. išvadose Nr. D-138 buvo padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodyta potvarkio data – 2013 m. rugpjūčio 8 d. Paaiškina dėl numeracijos, nurodo, kad 2013 m. liepos 5 d. VDI Kauno skyriuje buvo užregistruoti du tvarkomieji dokumentai, todėl jiems suteikti numeriai VK-180 ir VK-180-1. Paaiškina, dėl to, kad prie VDI 2013 m. spalio 18 d. sprendimo pridėtas 2013 m. spalio 16 d. išvadas Nr. D-138 pasirašė neįgaliotas asmuo. Paaiškina, kad galutinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo tyrimo pasirašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas G. Č. Išvados yra tik sudėtinė sprendimo dalis. Remiasi VDI 2007 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-149 14 punktu ir paaiškina, kad 2013 m. spalio 16 d. išvadų projektą Nr. D-138 teikė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyr. darbo inspektorius V. Skirmantas, pagal skyriaus vedėjo J. G. raštišką pavedimą, kaip nustato Taisyklių 35 punktas. Todėl išvados buvo pasirašytos įgalioto asmens. Prašo skundo reikalavimus atmesti.

Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimą. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nėra motyvuojamas žalos padarymo faktas. Mano, kad neturtinė žala pareiškėjai nebuvo padaryta. Papildomai paaiškino dėl „vieno langelio“ principo. Nurodė, kad VDI neturi kompetencijos perduoti skundą nagrinėti Darbo ginčų komisijai. Į komisiją būtina kreiptis asmeniškai, laikantis nustatytos tvarkos, tai nėra administracinė procedūra ar jos dalis, todėl VDI pagrįstai paaiškino pareiškėjai, kad dėl kilusio darbo ginčo rekomenduojama kreiptis atitinkama tvarka į Darbo ginčų komisiją, perduoti jos skundo dalies Darbo ginčų komisijai VDI neturėjo teisinio pagrindo. Prašė skundo netenkinti.

Trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi įtrauktas M. P. B. (b. l. 59). VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas teismui pateikė 2014 m. sausio 10 d. raštą Nr. (2)SD-519, kuriame nurodė, kad VDI Kauno teritorinis skyrius pilnai sutinka su VDI atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir papildomo atsiliepimo neteiks (b. l. 61). Teismo posėdyje M. P. B. palaikė VDI atsiliepimą.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. T. 2013 m. rugpjūčio 1 d. padavė skundą VDI (skundas įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 2 d., registracijos Nr. APS-36-13144 (b. l. 33–34). Šiame skunde prašė: atlikti tyrimą 1) dėl darbdavio nepagrįstai ir neteisėtai nesuteiktų ir/ar atšauktų kasmetinių atostogų; 2) dėl neteisėto UAB „Sistela“ informacinio-programinio komplekso „Sąmata“ atėmimo ir negalėjimo atlikti darbo funkcijas; 3) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atitinkamos kompensacijos išmokėjimo; 4) dėl pavėluoto galutinio atsiskaitymo ir įpareigojimo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti laiką (4 dienos), o be to prašė: 5) įpareigoti UAB „Skaitmeninė elektronika“ pateikti pareiškėjai paštu nustatyta tvarka užpildytą darbo sutartį ir įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei patraukti darbdavį administracinėn ar atitinkamai kiton atsakomybėn.

Skundai VDI nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis (su vėlesniais pakeitimais, toliau – Taisyklės). Šio įsakymo preambulėje pasakyta, kad patvirtinant taisykles buvo vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Taisyklių 2-me priede yra pateiktas užduoties kortelės formos pavyzdys. Šios kortelės užpildymą reglamentuoja Taisyklių 35 punktas. Iš užduoties kortelės Nr. APS-36-13144(548) duomenų (b. l. 35) matyti, kad VDI vadovybė perdavė skundą tirti V. S., o VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja pavedė L. K. patikrinti dėl galimų Darbo kodekso pažeidimų ir nurodė informuoti dėl kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Kortelėje buvo nuoroda – įvykdyti iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. VDI Kauno teritorinis skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (2)SD-11573 pateikė A. T. sprendimą dėl 2013 m. rugpjūčio 2 d. gauto skundo, atsakymą pasirašė L. K. (b. l. 36–37). Sprendime dėl skundo buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui. Galima daryti išvadą, kad pareiškėja šį atsakymą 2013 m. rugsėjo 23 d. skundu skundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (b. l. 38–40), kadangi šiame skunde yra išdėstomas nesutikimas su tuo, kaip buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundas.

Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (registracijos Nr. APS-36-16230) prašė: 1) atlikti neeilinį, išsamų ir operatyvų Kauno teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. B. ir vyriausiosios darbo inspektorės L. K. veiklos patikrinimą ir įvertinimą nagrinėjant A. T. 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir/ar kitus skundus/pareiškimus, o nustačius jų veiksmuose drausminio nusižengimo požymius, M. P. B. ir L. K. atžvilgiu inicijuoti drausminės bylos iškėlimą ir jų patraukimą drausminėn atsakomybėn bei inicijuoti klausimo sprendimą dėl M. P. B. ir L. K. neeilinės atestacijos ir atitikimo užimamos pareigoms, jų asmeninės atsakomybės, nes tokie atvejai (galimas „tarnavimas“ darbdaviams padarant didelę turtinę žalą Valstybei bei pareiškėjai) visiškai diskredituoja valstybės tarnybą ir teisingumą kaip po tokį Lietuvoje, o priėjus išvados, kad M. P. B. ir L. K. veiksmai dar galimai atitinka ir nusikaltimų, numatytų BK 225, 228, 229 ir 300 straipsniuose, požymius, inicijuoti ir kreipimąsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu pradėjimo; 2) A. T. pateiktą 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundą perduoti nagrinėti darbo ginčų komisijai. Skundo aprašomojoje dalyje akcentuojama, kad L. K. neturėjo teisės pasirašyti 2013 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą. Skunde nurodomi argumentai dėl M. P. B. Pareiškėja nurodė, kad atsakymo į pirminį skundą surašymo diena buvo penktadienis, tais reiškia, jog skyriaus vadovo M. P. B. darbe nebuvo, nebuvo kam pasirašyti, dėl to fakto pareiškėja ir prašė atlikti tarnybinį patikrinimą. Taip pat skunde nurodė, kad pareiškėja ne kartą telefonu prašė L. K. ir skyriaus vedėjo M. P. B. atsiųsti jai darbdavio įsakymus, kurie jai nebuvo siunčiami, nors, kaip teigė pareiškėja, VDI Kauno skyriuje buvo žinoma, kad ji atleista 2013 m. liepos 26 d., todėl 2013 m. rugpjūčio 26 d. baigiasi  kreipimosi į teismą terminas, pareiškėja išreiškė abejonę, jog tai buvo daroma specialiai, siekiant padėti darbdaviui. Dėl M. P. B. skunde dar buvo nurodoma, kad tokiu būdu atsirašinėjant į skundus, galimai M. P. B. įsigijo namą. Be to, nurodoma, kad laikytina, jog M. P. B. ir L. K. ypatingai aplaidžiai atlieka savo pareigas, tai laikytina tarnautojo vardą žeminančiu poelgiu, kenkimu valstybės tarnybos autoritetui, piktnaudžiavimu įgaliojimais, dėl ko taip pat spręstinas nurodytų asmenų drausminės atsakomybės klausimas.

Remiantis teismui paduotame skunde ir pareiškėjos atstovo teisme paaiškinimais daroma išvada, kad pareiškėją tenkina, kiek VDI ištyrė L. K. veiksmus, tačiau pareiškėjos visai netenkina faktas, kad pirmiau aprašyti skundo teiginiai dėl M. P. B. iš viso niekaip neįvertinti. Teisme buvo pabrėžiama, kad skyriaus vedėjas visai nekontroliuoja skyriaus darbo, potvarkių registravimo.

Iš pateiktos šio skundo priėmimo užduoties kortelės Nr. APS-36-16230 matyti, kad užduotis organizuoti skundo nagrinėjimą pavesta G. Č., kuris savo ruožtu pavedė pateikti išvadą J. G., kuris pavedė V. Skirmantui pateikti išvados projektą (b. l. 41).

Į šį skundą VDI atsakė 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. (25)SD-14273 (b. l. 42).

Pareiškėja šio atsakymo visa apimtimi panaikinti neprašo, tačiau nurodo, kad juo atsakyta ne į visus keltus klausimus, tai įvertina kaip vilkinimą (vilkinimas neatsakant į skundo dalį), dėl vilkinimo prašo įpareigoti išnagrinėti skundą (ir ne tik dėl to) pilnutinai, prašo priteisti neturtinės žalos ir metinių palūkanų atlyginimo.

VDI 2013 m. spalio 18 d. rašte, išnagrinėjus pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. skundą, pateikiamas VDI sprendimas: 1) pripažinti, kad VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorė L. K. vykdė savo pareigas nepažeisdama VDI darbo inspektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų reikalavimų ir veikė pagal kompetenciją, o padaryta techninė klaida neturėjo įtakos galutiniams pirminio tyrimo rezultatams; 2) vadovaujantis VAĮ 34 straipsniu administracinę procedūrą baigti.

Dėl pareiškėjos prašymo perduoti skundą nagrinėti darbo ginčų komisijai pasakyta, kad pareiškėjai rekomenduotina veikti pridedamų išvadų 6 punkte nurodyta tvarka.

Prie atsakymo pridėtos VDI specialistų išvados, 4 lapai (b. l. 7, 8–11).

Taisyklių 60–69 punktuose reglamentuojamas ir atsakymų į skundus parengimas. Taisyklių 60.5 punkte nustatyta, kad į skundą, kai asmuo kreipiasi dėl jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų prašant juos apginti, atsakoma laisvos formos raštu, kuriame nurodomos visos tyrimo metu nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl skundo dalyko ir VDI pareigūnų atlikti veiksmai, taip pat nurodomos tolesnės asmens teisių ir teisėtų interesų gynybos galimybės, jei VDI dėl tokios gynybos pagal kompetenciją nepasisako (nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagrįstai nurodyta, kaip reikia savarankiškai kreiptis į Darbo ginčų komisiją). Taisyklių 61 punkte nustatyta, kad atsakyme turi būti motyvuotai atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą, taip pat gali būti pareikšta VDI nuomonė ir pateiktos rekomendacijos. Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad VDI vardu siunčiami raštai, susiję su prašymų nagrinėjimu, vizuojami ir pasirašomi VDI nustatyta tvarka pagal atskirą aprašą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-149 patvirtino Valstybinėje darbo inspekcijoje gautų piliečių ir kitų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų tyrimo bei reikalavimų atsakymui (išvadoms ir sprendimo projektui) ir patikrinimo aktui aprašą (toliau – Aprašas, b. l. 52–57). Aprašo 14 punkte nustatyta, kad pakartotinų ir sudėtingų skundų tyrimo atveju Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar jo pavaduotojams pagal kompetenciją teikiamos išvados ir sprendimų projektai. Nei Apraše, nei Taisyklėse nėra nurodyta, kad tokios išvados yra sudėtinė sprendimo dėl skundo ar prašymo dalis. Priešingai, pagal nurodytus teisės aktus išvados rengiamos ne pareiškėjams, o vadovybei kartu su atsakymo (sprendimo) projektu.

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2013 m. spalio 16 d. išvadoje dėl A. T. skundo Nr. D-138, kurią pasirašė vyriausiasis darbo inspektorius Vidutis Skirmantas, visapusiškai įvertinti tik VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorės L. K. veiksmai ir surašyti dokumentai, taip pat detaliai išaiškinta kreipimosi į Darbo ginčų komisiją tvarka (b. l. 8–11, 43–46). Pareiškėjai pateiktas 2013 m. spalio 18 d. sprendimas, kurio 1-me punkte apibendrinant išvados duomenis pasisakyta dėl L. K. pareigų vykdymo. Teismui ši sprendimo dalis neskundžiama (teismo prašo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo dalį dėl skyriaus vedėjo M. P. B., b. l. 20). Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde, kaip jau nurodyta, keletą kartų paminėta, kad skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius M. P. B. padarė pažeidimus (jis nebuvo darbe, o galimai dėl to 2013 m. rugpjūčio 30 d. L. K. pasirašė raštą, kurio pasirašyti neturėjo teisės, skunde buvo nurodyta, kad spręstinas M. P. B. atsakomybės klausimas).

Daroma išvada, kad nei 2013 m. spalio 18 d. rašte, kuriuo atsakoma į pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundą, nei minėtoje 2013 m. spalio 16 d. išvadoje pareiškėjai nėra pateikiamas atsakymas, kaip buvo išnagrinėta pareiškėjos skundo dalis dėl VDI Kauno skyriaus vedėjo veiksmų, nenurodoma, kaip buvo reaguojama į šią skundo dalį, nors to reikalauja ir minėtos Taisyklių nuostatos. VDI teigia, kad atsakymas dėl M. P. B. yra išvadų paskutinėje pastraipoje, kur pasakyta, kad atlikti tarnybinį patikrinimą ir/ar kitus veiksmus dėl VDI Kauno skyriaus pareigūnų, atlikusių pirminio skundo tyrimą veiksmų, nėra pagrindo. Tačiau visas išvados tekstas yra susijęs tik su L. K. veiksmais. Todėl pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, kad nurodytas skyriaus vedėjas nedalyvavo pareiškėjos pirminio skundo tyrime, nes tuo metu buvo atostogose, ar dėl kitų priežasčių nedalyvavo skundo tyrime. Iš viso išvada yra pagalbinis dokumentas VDI vadovybei sprendimui priimti, todėl pareiškėja neturi pareigos jo analizuoti ir vertinti. Tuo tarpu apie M. P. B. veiksmus organizuojant pareiškėjos pirminio skundo tyrimą, apie tai, kam jis suteikė parašo teisę, išvadoje nėra pasakyta. Iš teismui pateiktų abiejų skundų tyrimo užduočių kortelių darytina išvada, kad jose iš tiesų niekur nėra minima Kauno skyriaus vedėjo pavardė. Tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kaip VDI įvertino jos skundo dalį dėl M. P. B. veiksmų (neveikimo).

Į bylą pateiktas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A-131, iš kurio matyti, kad M. P. B. suteikiamos kasmetinės atostogos nuo 2013 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 11 d. (b. l. 47–48), vadinasi, skyriaus vedėjas jau turėjo būti darbe, kai buvo parengtas ir pasirašytas atsakymas į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 1 d. skundą – 2013 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde kėlė klausimą, kodėl skyriaus vedėjas nepasirašė atsakymo į jos pirminį skundą, tačiau paaiškinimo tuo klausimu negavo.

Nustatyta, kad VDI 2013 m. spalio 18 d. rašto priede – 2013 m. spalio 16 d. išvadoje – yra nurodoma, jog L. K. parašo teisė buvo suteikta VDI Kauno skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu Nr. VK-180-1 „Dėl parašo teisės“. Tačiau į bylą atsakovas pateikė VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 8 d. potvarkį Nr. 2VK-180-1, kuriuo teisė pasirašyti dokumentus darbo teisės klausimais įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms (ne respublikinio ar teritorinio lygio) suteikta vyriausiajai darbo inspektorei L. K. (1.2 punktas) (b. l. 49). T. y. šis dokumentas, kokios datos jis bebūtų, nesuteikė L. K. teisės pasirašyti sprendimą dėl skundo pareiškėjai. Iš esmės pareiškėja teismo prašo įpareigoti VDI jai paaiškinti ir dėl šio potvarkio, kadangi 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde pareiškėja kėlė klausimą, kodėl M. P. B. nepasirašė atsakymo į pirminį skundą.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl Valstybinėje darbo inspekcijoje gautų piliečių ir kitų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų tyrimo bei reikalavimų atsakymui (išvadoms ir sprendimo projektui) ir patikrinimo aktui aprašo ir Valstybinės darbo inspekcijos vardu siunčiamų raštų, susijusių su prašymų ir skundų nagrinėjimu, vizavimo ir pasirašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 1 priede nurodyta, kad atsakymą pasirašo skyrių vedėjai ir inspektoriai, kada atsakymas teikiamas jų parašu pagal kompetenciją. Teismas įvertina L. K. pareigybės aprašymą, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-176 (b. l. 90). Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punkte nustatyta, kad šiam valstybės tarnautojui pavesta tirti skundus ir pranešimus, 7.10 punkte nustatyta, kad šis tarnautojas vykdo kitas Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme numatytas funkcijas, taip pat skyriaus vedėjo nenuolatinio pobūdžio nurodymus ir pavedimus tam, kad būtų pasiekti Valstybinės darbo inspekcijos strateginiai tikslai. Byloje yra užduoties kortelė Nr. APS-36-13144(548), iš kurios matyti, kad skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pavedė L. K. patikrinti pareiškėjos skundą dėl galimų Darbo kodekso pažeidimų ir informuoti dėl kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Tuo metu skyriaus vedėjas atostogavo, taigi L. K. teisėtai vykdė vedėjo pavaduotojo pavedimą.

Tačiau ginčo esmė yra ne tame, kad L. K. galimai neteisėtai pasirašė atsakymą, o tame, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 23 d. skunde būtent ir prašė išaiškinti aplinkybes, ar jos skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, ar jį pasirašė tinkamai įgaliotas pareigūnas. Pareiškėja į šį skundą gavo 2013 m. spalio 18 d. atsakymą Nr. (25)SD-14273, prie jo pateikta VDI specialistų išvada (2013 m. spalio 16 d. Nr. D-138), o šiuose dokumentuose nėra atsakyta į visus pareiškėjos skunde keltus klausimus: neteisingai atsakyta į klausimą dėl L. K. suteiktos parašo teisės, nes 2013 m. rugpjūčio 8 d. (ar liepos 8 d.) VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo potvarkis „Dėl parašo teisės suteikimo“ Nr. 2VK-180-1 nesuteikė L. K. teisės pasirašyti sprendimą dėl skundo fiziniam asmeniui (galimai tą teisę L. K. suteikia visai kiti vidaus administravimo dokumentai, tačiau tiriant pareiškėjos skundą ir pateikiant pareiškėjai sprendimą dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo šios aplinkybės nėra išaiškintos). Šis klausimas susijęs su pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo teiginiu, kad L. K. galimai pasirašė dėl to, kad skyriaus vedėjo nebuvo darbe, o nagrinėjant skundą teisme buvo keliamas klausimas dėl to, kad skyriaus vedėjas nekontroliuoja pavaldžių darbuotojų darbo. Ištyrus aplinkybes teisme nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje Kauno skyriaus vedėjas neatostogavo. Taip pat, pateikiant pareiškėjai 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dėl skundo nieko nėra pasakyta apie tai, kaip išspręstas klausimas dėl pareiškėjos keliamų kaltinimų vedėjui M. P. B. Todėl skundo reikalavimas išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo dalį dėl Kauno teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. B. yra pagrįstas ir tenkintinas. Administracinių teismų praktikoje yra suformuota, kokia yra reikalavimo teisės apimtis panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio nuostatomis yra pavesta formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, administracinėje byloje Nr. A14–1500/2005 yra išaiškinęs, jog „tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos [...] šiais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Tai reiškia, kad pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti“. Tačiau privačiam asmeniui pateikus skundą, kuriame keliami klausimai dėl valstybės tarnautojų galimai padarytų nusižengimų ar kitokių teisės pažeidimų, išlieka teisė gauti atsakymą apie tai, kaip viešojo administravimo institucija sureagavo į tokius skundo reikalavimus. Kitaip sakant, nors pareiškėja ir neturėtų reikalavimo teisės prašyti įpareigoti VDI nubausti valstybės tarnautojus (ji teismo to ir neprašo), tačiau pareiškėja turi teisę gauti atsakymą apie tai, kaip buvo išspręsti visi esminiai jos skunde kelti klausimai. Pareiškėjos gautas atsakymas į jos skundą neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes nėra išnagrinėta pareiškėjos skundo dalis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmasis skundo reikalavimas tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodo, kad vilkinant jos skundo nagrinėjimą, neišnagrinėjant skundo pilna apimtimi, pareiškėja patyrė ir toliau patiria gana stiprius sukrėtimus, emocinį ir nervinį stresą, dėl ko jai daroma neturtinė žala. Tenkindamas pirmąjį skundo reikalavimą teismas pripažįsta, kad ne visa apimtimi pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundas buvo tinkamai išnagrinėtas, pareiškėja ir pati aiškina, kad vilkinimas yra tik iš dalies, negaunant atsakymo į visus skundo teiginius. Be to, pareiškėjai pateiktas 2013 m. spalio 18 d.  atsakymas, t. y. jis priimtas 19-ą darbo dieną nuo skundo gavimo, reiškia, nepažeistas 20 darbo dienų skundo nagrinėjimo terminas, nustatytas VAĮ 31 straipsnyje. Taip pat VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu, t. y. pareiškėjos keliamas klausimas dėl jai pateikto sprendimo pasirašymo nėra toks reikšmingas, kadangi jau įstatyme numatyta, kad aktą gali pasirašyti ir jį rengęs valstybės tarnautojas, ar vadovo įgaliotas valstybės tarnautojas. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. buvo vedėjo pavaduotojos pavesta tirti gautą skundą. Taigi keliamas ginčas negali tiek įtakoti pareiškėjos dvasinę būseną, kad jai būtų padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė  (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje   Nr. A502-338/2010).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Taigi siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjai neturtinė žala nebuvo padaryta, kadangi pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 23 d. skundas VDI, kiek jo išnagrinėjimas susijęs su šia administracine byla, jokių esminių pareiškėjos subjektinių teisių neliečia, pareiškėja teismui skundė VDI veiksmus tik iš dalies, o būtent, kad ji negavo atsakymo, kaip buvo reaguojama į jos nurodytus valstybės tarnautojo padarytus pažeidimus, o nurodomi pažeidimai nėra tokie, kurie įtakotų neteisingo sprendimo priėmimą pareiškėjos atžvilgiu. Koks atsakymas pareiškėjai bus pateiktas dėl M. P. B. veiksmų vadovaujant VDI Kauno skyriui, o būtent kontroliuojant, kas iš valstybės tarnautojų gali pasirašyti sprendimus dėl fizinių asmenų skundų, kontroliuojant dokumentų išsiuntimą, t. y. nustatant reikalavimą, kad dokumentai būtų išsiųsti ne įstatyme nustatytu terminu, o anksčiau, nes taip yra naudingiau pareiškėjui, jokioms materialioms pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams įtakos neturės. Pareiškėja turi konstitucinę teisę pranešti apie valstybės institucijų ir jų  pareigūnų veiklą, ji šia teise pasinaudojo ir teisme gina savo teisę gauti atsakymą, kaip buvo reaguojama į pareiškėjos pranešimą apie galimus pažeidimus. Tinkamo pranešimo negavimas teisės aktuose nustatytu terminu negali turėti esminės įtakos pareiškėjos dvasinei būklei, emociniams pergyvenimams, tai laikytina vienkartiniu ir trumpalaikiu išgyvenimu. Tuo labiau, kad į pareiškėjos pirminį skundą dėl jos darbo teisių gynimo buvo atsakyta, buvo imtasi priemonių, iš darbdavio gauti reikiami dokumentai, jie perduoti pareiškėjai, darbdaviui duoti tam tikri nurodymai, pareiškėjai išaiškintos jos teisės, pareiškėja, kaip paaiškino jos atstovas, šias savo teises toliau gina bendros kompetencijos teisme. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teisės bus pakankamai apgintos atkuriant pareiškėjos teisę gauti tinkamą (pilną) atsakymą į skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl to atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus pareiškėjos skundą iš dalies, ji turi teisę į ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertindamas tai, kiek pareiškėjos naudai yra priimtas teismo sprendimas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai gali būti atlyginta 50 procentų patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultacija Nr. 02-03-1071, Biuletenis Nr. 5, p. 265). Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja turėjo tik atstovavimo išlaidų. Atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, priteistinos tik raštu nurodytos ir įrodymais pagrįstos atstovavimo išlaidos. Pareiškėją teisme atstovavo advokatas Jonas Korsakas (teisinių paslaugų sutartis Nr. AT-01, b. l. 12). Pagal 2013 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 725371, pareiškėja advokatui už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 3150 Lt (b. l. 14). Teismui pateiktoje 2013 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. AT-02 nurodomas teisinių paslaugų pobūdis: susipažinimas su dokumentais, teisinės konsultacijos ir patarimai, skundo ir kitų procesinių dokumentų surašymas, kopijų patvirtinimas ir pateikimas teismui (nurodoma, kad tam sugaišta 10 val., kaina – 3000 Lt), atstovavimas pirmosios instancijos teisme (1 val., kaina – 150 Lt). Visos sąskaitoje už teisines paslaugas išvardintos paslaugos, išskyrus atstovavimą teismo posėdyje, laikytinos skundo teismui parengimo sudėtine dalimi. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais, maksimali suma, kuri gali būti priteista už skundą, kurį parengė advokatas, yra 3000 Lt (nuo 2013 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintas 1000 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, todėl 1000 Lt x 3 = 3000 Lt). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą galima priteisti maksimali suma yra 150 Lt. Įrodymais pagrįstas tik vienos valandos atstovavimo teisme apmokėjimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai gali būti priteisiama 1575 Lt atstovavimo išlaidų (50 procentų patirtų išlaidų). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo požiūriu, joje kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis, nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1000 Lt (Rekomendacijų 2 punktas). Išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes tenkintas pareiškėjos reikalavimas šiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti A. T. 2013 m. rugsėjo 23 d. skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo M. P. B.

Kitą reikalavimą atmesti.

Pareiškėjos A. T. naudai priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                        Gintaras Dzedulionis

Ina Kirkutienė

Halina Zaikauskaitė