Civilinė byla Nr. 2A-1213/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01590-2013-6.

              Procesinio sprendimo kategorija 45.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4982-275/2013 pagal ieškovo V. B. prašymą pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą (2013 m. liepos 3 d. raštas Nr. 2R-1614) nepagrįstu ir nagrinėti šalių ginčą dėl vartotojo teisių pažeidimų UAB „Vilniaus energija“, nustatant vartotojui parduodamo karšto vandens kiekį ir skaičiuojant vartotojui mokesčius už suvartotą karštą vandenį pagal vandens suvartojimo normą, o ne pagal vartotojo bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, iš esmės bei neturtinės žalos priteisimo (trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) ir 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. ieškiniu prašė:

1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą (2013-07-03 raštas Nr. 2R-1614 „Dėl vartotojų teisių pažeidimų UAB „Vilniaus energija“, skaičiuojant mokesčius vartotojui už suvartotą karštą vandenį ne pagal bute įrengtus skaitiklius“);

2) pripažinti UAB „Vilniaus energija“ nustatytą parduodamo karšto vandens kiekį ir skaičiavimą mokesčių už suvartotą karštą vandenį pagal vandens suvartojimo normą vartotojui bute adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir įpareigoti atlikti 2013 metais vartotojui priskaičiuoto parduodamo karšto vandens kiekio ir mokesčių už suvartotą karštą vandenį perskaičiavimą pagal vartotojo patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pateikti buto savininkui pakoreguotą sąskaitą bei skaičiuoti karšto vandens sunaudojimą pagal bute įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą neturtinę žalą dėl UAB „Vilniaus energija“ netinkamos kokybės paslaugų ir neteisėtų veiksmų, išmokant buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkams 10 000 Lt piniginę kompensaciją.

Ieškinį V. B. grindė aplinkybėmis, jog nuo 2010 m. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2010-07-01 jis su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ pasirašė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3141484. Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus Energija“ įrengė naujus karšto vandens skaitiklius ir juos 2012 liepą patikrino.

2013 m. kovo mėnesį, mokėdamas už komunalines paslaugas, V. B. pastebėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ išrašytose sąskaitose už 2013 m. nurodyti mokesčiai už karštą vandenį yra apskaičiuoti pagal vandens suvartojimo normą (gyventojų skaičių), o ne pagal faktinius, uždeklaruotus ir UAB „Vilniaus energija“ pateiktus skaitiklių rodmenis. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus energiją“ su prašymu išaiškinti situaciją, perskaičiuoti mokesčius už sunaudotą karštą vandenį ir pateikti pakoreguotas sąskaitas už 2013 m. sausio-vasario mėnesiais suteiktas paslaugas, tačiau UAB „Vilniaus energija“ prašymo netenkino. Tuomet 2013-04-29 ieškovas Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pateikė skundą „Dėl vartotojų teisių pažeidimo UAB „Vilniaus energija“, skaičiuojant mokesčius vartotojui už suvartotą karštą vandenį ne pagal bute įrengtus skaitiklius“, tačiau Valstybinė energetikos inspekcija skundo netenkino (2013-07-03 raštas Nr. 2R-1614 „Dėl vartotojų teisių pažeidimo UAB „Vilniaus energija“, skaičiuojant mokesčius vartotojui už suvartotą karštą vandenį ne pagal bute įrengtus skaitiklius“).

Ieškovas teigia, kad 2013-01-19 karšto vandens sunaudojimą UAB „Vilniaus energija“ pradėjo skaičiuoti ne pagal skaitiklius neteisėtai, 2013-01-18 (penktadienį) netinkamai sudarytos komisijos sprendimo pagrindu, be ieškovo pažeidimų nustatymo ir vartotojo įspėjimo. Ieškovas nebuvo informuotas apie UAB „Vilniaus energija“ veiksmus – negavo paštu 2012-12-18 UAB „Vilniaus energija“ rašto Nr. 008-03-24101 ir 2013-01-18 Pažeidimų nustatymo akto Nr. 216. 

Be to, bute adresu (duomenys neskelbtini) deklaravęs savo gyvenamąją vietą buvo tik vienas žmogus, o ne trys, taip pat iki šiol ieškovui skaičiuojamas karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

pripažino  neteisėtu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013-07-03 sprendimą Nr. 2R-1614, priimtą pagal ieškovo V. B. skundą; 

įpareigojo  atsakovą - UAB „Vilniaus  energija“  pateikti  vartotojui ieškovui V. B. sąskaitas apmokėjimui nuo 2013 m.  sausio mėn.  už patiektą karštą vandenį pagal  apskaitos prietaisų, esančių bute adresu (duomenys neskelbtini),  parodymus;

kitą ieškinio dalį  atmetė;

priteisė  iš atsakovo – UAB „Vilniaus energija“ 183,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo santykiams aktuali Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio redakcija numatė šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo teisę patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas. Pagal šio straipsnio 1 punktą šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Nors šiame įstatyme nėra numatyta, kad įgalioti atstovai turi teisę patekti į patalpas tikslu pakeisti apskaitos  prietaisus,  teismas pripažino, kad tai nereiškia, jog tiekėjas negali patekti į patalpas tuomet, kai nusprendžia  pakeisti savininko bute esantį  apskaitos prietaisą. Šilumos ūkio įstatymo  26 straipsnio  2 dalis  numato, jog tuo atveju, jei  butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.

Ieškovas pripažino gavęs pirmąjį 2012-11-28 pranešimą, kad jis turi įleisti šilumos energijos tiekėjo įgaliotus asmenis į butą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų gavęs ir atsakovo 2012-12-18 raštą (prašymas patekti į patalpas). Kitais  būdais – telefonu, elektroniniu paštu atsakovas, nors ir turėjo galimybę (ieškovas yra užregistruotas UAB „Vilniaus energija“ elektroninio aptarnavimo centre, per kurį atsakovas taip pat turėjo galimybę pranešti  ieškovui  apie ketinimą patikrinti ir pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisus jo bute, ieškovo kontaktinė informacija atsakovui yra žinoma), tačiau neinformavo ieškovo, kad pageidauja keisti jo bute esantį skaitiklį. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas  nebuvo pranešęs ieškovui, jog pageidauja patekti į jo butą.

Atsakovui neįrodžius, jog vartotojui buvo įteiktas 2012-12-18 raštas, kuriuo buto savininkas būtų informuotas,  jog jo prašoma pakartotinai 2013-01-18 d.,  11 val. sudaryti sąlygas įrengti arba pakeisti karšto vandens skaitiklius jo bute, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos turėjo pripažinti, kad vartotojo skundas pagrįstas ir atsakovas neturėjo pagrindo skaičiuoti ir reikalauti apmokėti už paslaugą pagal suvartojimo normas, o ne pagal apskaitos prietaiso rodmenis.

Reikalavimo įpareigoti  atsakovą ateityje skaičiuoti karšto vandens sunaudojimą pagal bute įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis teismas netenkino, nenustatęs ketinamo daryti atsakovo pažeidimo fakto ateityje.

Ieškovo reikalavimo priteisti  neturtinę žalą teismas netenkino, kadangi įstatymas nenumato nagrinėjamu atveju (šilumos tiekėjui nepagrįstai reikalaujant apmokėti už paslaugą) ir neturtinės žalos atlyginimo (CK  6.250 straipsnio 2 dalis). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas tinkamai įspėjo ieškovą apie ketinimą jo bute pakeisti skaitiklį, tinkamai įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Energetikos ministro patvirtintų 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297) 235.5 punktą. Ieškovas 2013-04-29 skunde Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos paminėjo, kad 2012 gruodį panašų absurdišką prašymą buvo radęs laiptinėje esančioje pašto dėžutėje ir pridėjo kopiją, taigi gavo ir antrąjį prašymą sudaryti sąlygas pakeisti skaitiklį. Tokioje situacijoje atsakovas nebeprivalėjo ieškovą įspėti dar ir kitu būdu (telefonu ar elektroniniu paštu), juo labiau, kad pareigos informuoti tokiais būdais atsakovui nenumato įstatymas.

2. Ieškovas  turi galimybę tikrinti sąskaitas elektroniniu būdu, todėl galėjo anksti pastebėti, kad sąskaitos parengiamos pagal normatyvus, tačiau pretenzijas pradėjo reikšti tik 2013-03-25.

3. Ieškovas nuo 2012-11-28 pranešimo gavimo elgėsi neatsakingai, neprašė paaiškinimų ar informacijos, nesudarė galimybės pakeisti skaitiklius ir taip atsakovui trukdė vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 numatytas karšto vandens tiekėjo pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės 2010-04-08 sprendimu Nr. 1-1514 nustatytą karšto vandens skaitiklių įrengimo planą ir sutvarkyti karšto vandens apskaitą. Ieškovas privalo nepiktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) ir savo veiksmais nedaryti kitiems žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), bendradarbiauti, nepažeisti su atsakovu sudarytos sutarties 10.6 punkto, vykdyti pareigą teisingai teikti duomenis.

4. Teismas turėtų neabsoliutinti tiekėjo atsakomybės ir siekti protingos ginčo šalių pareigų pusiausvyros.

5. Kad ieškovas padarė pažeidimą, užfiksuota atsakovo 2013-01-18 akte bei ieškovo 2013-04-29 skunde Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovo bute atsakovo atstovai įrengė skaitiklius 2010 liepą, patikrino jų tinkamumą ir neužsiminė apie numatomą skaitiklio keitimą. Skaitikliai buvo atsakovo atstovų patikrinti ir 2012 liepą, tačiau apie numatomą keitimą ir metrologinę patikrą taip pat neužsiminta.

2. 2012-11-28 atsakovo raštas nebuvo įteiktas pačiam ieškovui, tik paliktas pašto dėžutėje, todėl ieškovas jį rado po kelių savaičių. Be to, raštas taip surašytas, kad sudarė įspūdį, jog yra skirtas tik tiems butų savininkams, kurie neturėjo skaitiklių iki 2010 metų gegužės. Taigi ieškovas manė, kad šis raštas jam neaktualus.

Ieškovas 2012 metų gruodį iš atsakovo gavo tik vieną ir neaiškų (tik nurodymą, jog norima įrengti ar pakeisti skaitiklius) pranešimą. Be to, juo nebuvo prašoma leisti patekti į patalpas (buvo prašoma sudaryti sąlygas) ir jame nebuvo nurodytas bent vienas iš Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnyje numatytas atvejis. Atsakovas ieškovo iš anksto neįspėjo apie atvykimo laiką ir nenurodė pasekmių, nederino atvykimo laiko kaip to reikalauja Taisyklių 235.5 punktas.

Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja prašymą patekti į patalpas pateikti savininkui, o tam būtinas kontaktas su pačiu savininku (nepakanka pašto dėžutėje palikti pranešimą).

3. Apie 2012-12-18 raštą ieškovas apskritai sužinojo tik iš Inspekcijos atsakymo į skundą.

4. Atsakovo 2013-01-18 pažeidimų nustatymo aktas Nr. 261, kurį surašė neaišku kokiu pagrindu sudaryta komisija, nelaikytinas tinkamai parengtu dokumentu (CK 2.44 straipsnis, Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnis, Dokumentų rengimo taisyklių 8, 24, 26 ir 33 punktai). Akte net nenurodyti ieškovo pažeidimai, o žodžiai „sutartu laiku“ nereikšmingi, nes su ieškovu nebuvo tartasi. Aktas, jeigu juo nustatomi pažeidimai, turėjo būti įteiktas ieškovui, nurodant pašalinti pažeidimus (Taisyklių 228 straipsnis).

Ieškovas savo pareigas vykdė tinkamai, nepadarė taisyklėse numatytų galimų pažeidimų (Taisyklių 227 punktas), be to, tariamo pažeidimo fiksavimas buvo atliktas nesilaikant Taisyklių: nedalyvaujant pažeidėjui, jo neinformuojant (228-229 punktai). Be to, akte tik nurodyta, kad ieškovo nerasta namie, atsisakymas leisti patekti į patalpas nefiksuotas.

5. Susidaro įspūdis, kad pirmiau buvo priimtas sprendimas ieškovui teikti sąskaitas pagal karšto vandens normatyvus, o tik po to surašytas šio sprendimo pagrindu turėjęs būti pažeidimų nustatymo aktas (aktas surašytas 2014-01-18, normatyvai ieškovui pradėti taikyti 2014-01-19, o atsakovo vadovams aktas pateiktas tik 2014-01-25.

6. 2013-04-17 raštu atsakovas, skirtingai nei teigia, trečią kartą neprašė sudaryti sąlygas pakeisti skaitiklį.

7. Inspekcijos sprendimas, įformintas 2013-07-03 raštu Nr. 2R-1614, neteisėtas ne tik dėl to, kad jame tinkamai neišnagrinėta klausimo esmė, bet dar ir dėl to, kad priimtas praleidus įstatyme numatytą priėmimo terminą.

8. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad iki šiol ieškovas nesudaro sąlygų patekti į butą. Ieškovo bute skaitiklis pakeistas 2013-11-08.

9. Ieškovo bute išmontuoti skaitikliai atitinka reikalavimus. Tą patvirtina UAB „Vilimeksas“ 2013-11-08 pažyma (b.l. 201).

10. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnis, reikalaujantis įrengti apskaitos prietaisus, įgyvendintas dar 2010 metais. Šis įstatymas nenumato nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įrengimo.

Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimu į UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas gavo UAB „Vilniaus energija“ 2012-11-28 raštą (tą pripažino 2013-03-25 prašyme), kuriuo buvo prašoma iki 2012-12-07 sudaryti sąlygas pakeisti karšto vandens skaitiklį. Kitais būdais jam apie numatomą skaitiklio keitimą pranešti atsakovas pagal teisės aktus neprivalėjo. Be to, taisyklės nenumato tiekėjo pareigos antrą kartą įspėti vartotoją apie skaitiklio keitimą. Pats ieškovas nebuvo rūpestingas ir gavęs 2012-11-28 pranešimą nesikreipė į teikėją dėl papildomos informacijos.  

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. gavo šilumos ir karšto vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ 2012-11-28 raštą Nr. 008-03-22699 (b.l. 9), kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tapo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (šio namo bute (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovas), karšto vandens tiekėja, todėl turi pareigą butuose įrengti naujus karšo vandens skaitiklius, juos prižiūrėti ir užtikrinti jų metrologinę patikrą. Vykdydama šią pareiga UAB „Vilniaus energija“ pradėjo įrenginėti/keisti karšto vandens skaitiklius šio namo butuose. Rašte taip pat prašoma iki 2012-12-07 sudaryti sąlygas įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius ieškovo bute. Rašte taip pat nurodytas kontaktinis asmuo ir jo telefonas, kuriuo prašoma suderinti skaitiklio įrengimo/pakeitimo datą ir laiką. Ieškovas į šį pranešimą nereagavo, nors pripažįsta jį gavęs. UAB „Vilniaus energija“ teigia ieškovo pašto dėžutėje palikusi pakartotinį, t.y. 2012-12-18 pranešimą (b.l. 28), kuriuo buvo pakartotinai prašoma sudaryti sąlygas įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį ir nurodoma konkreti data ir laikas - 2013-01-18 11 val. Nurodytu metu neradus ieškovo namuose, komisija 2013-01-18 konstatavo, kad iš anksto perspėjus ar suderintu laiku nebuvo sudarytos sąlygos šilumos tiekėjo atstovams patekti į butą (duomenys neskelbtini) ir įvykdyti pareigą įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį (b.l. 27). Nuo šios dienos karšto vandens tiekėjas bute suvartotą karšto vandens kiekį skaičiavo ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal nustatytą normą  (vienam gyventojui dienos norma 0, 0920 m3). Ginčas byloje kilo dėl tokio skaičiavimo pagal suvartojamo vandens normatyvus teisėtumo.

Bylos išnagrinėjimui būtina pirmiausia aptarti ginčo išnagrinėjimui aktualų karšto vandens tiekimo reglamentavimą, tame tarpe patiekto karšto vandens kiekio nustatymo būdus, taip pat ginčo išnagrinėjimui aktualias tiekėjo ir vartotojo teises ir pareigas, susijusias su karšto vandens suvartotam kiekiui nustatyti naudojamų prietaisų tinkama eksploatacija.

Dėl energijos pirkimo-pardavimo teisinio reglamentavimo ir vartotojui patiekto karšto vandens kiekio nustatymo būdų

Ginčo tarp šalių kilimo metu galiojusioje CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t.y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti šio kodekso straipsniai (šiuo metu galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnis), nustatantys vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus (CK 3.383 straipsnio 4 dalis).

Ginčo kilimo metu galiojusioje Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio (karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas) 1 dalyje buvo numatyta, kad nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Taigi, įstatymai numatė, kad pagrindinis būdas vartotojo sunaudotam energijos kiekiui (taip pat ir sunaudoto karšto vandens kiekiui) nustatyti yra faktiškai sunaudotas energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis ir tik kai apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, vartotojui parduodamos energijos (ir karšto vandens) kiekis gali būti nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojų atsiskaitymo pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius ypatumus, kai skaitikliai sugenda, nustato 2010-10-25 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių (toliau taip pat vadinama – Taisyklės) 171 punktas. Taisyklių 177 punktas skaitiklių gedimams prilygina ir atvejus, kada draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis dėl to, kad karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą (177.4 punktas). Visais atvejais, t. y. kada karšto vandens skaitiklis sugenda ne dėl vartotojo kaltės, kai vartotojas nepraneša karšto vandens tiekėjui apie skaitiklio gedimą, kada vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio (Taisyklių 171.2 – 171.5 punktai), taip pat kai draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis (Taisyklių 177 punktas), karšto vandens kiekiai nustatomi skaičiavimo būdu (Taisyklių 178 punktas). Kai nustatoma butų ir kitų patalpų savininkų kaltė pažeidus Taisyklių 177 punkte nurodytus reikalavimus, suvartoto karšto vandens kiekiai nustatomi teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 12, 73 punktai) bei metodikose nustatyta tvarka.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3141484 (b.l. 88-97), pasirašytos 2010-07-01 tarp buto (duomenys neskelbtini) savininkės I. B. ir UAB „Vilniaus energija“ (toliau – Sutartis), VII skyriuje (priskaitymų už šilumos energiją apskaičiavimo tvarka) 16.3 punkte numatyta, kad jeigu Šilumos tiekėjo atstovai per 1 (vieną) mėnesį (30 dienų iš eilės) pakartotinai negalėjo patekti į butą (patalpas) arba buitinis šilumos vartotojas atsisako įsileisti į jam priklausančias (nuomojamas) patalpas patikrinti atsiskaitomuosius ar neatsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisus, be to buitinis šilumos vartotojas neatsiliepė į išsiųstą pranešimą/laišką per 14 (keturiolika) dienų nuo jo išsiuntimo datos, ar nustačius, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisas neveikia, tačiau buitinio šilumos vartotojas apie tai nepranešė šilumos tiekėjui, ar patikrinimo metu aptiktos šilumos ir (ar) karšto vandens skaitiklio rodmenų poveikio priemonės, stabdančios mechanizmo sukimąsi, skaitiklis nuplombuotas savavališkai (t. y. šilumos tiekėjui nedalyvaujant), šilumos tiekėjas turi teisę buitinio šilumos vartotojo suvartotam šilumos kiekiui įvertinti taikyti maksimalius šilumos sąnaudų normatyvus šildymui ir karšto vandens suvartojimui bei karšto vandens suvartojimo normatyvus ir pagal juos apskaičiuoti šilumos kiekį geriamojo vandens pašildymui (ir atitinkamą geriamojo vandens kiekį, jei šilumos tiekėjas surenka įmokas geriamojo vandens tiekėjo naudai už tiekiamą vandenį/išleidžiamas nuotekas), atsižvelgiant į Sutarties 16.4 punkte nustatytus apribojimus tokio perskaičiavimo laikotarpiui. Sutarties 16.6 punkte numatyta, kad, jeigu, nepavykus patikrinti skaitiklių ir buitinio šilumos vartotojo atžvilgiu atlikus priskaitymus pagal teisės aktuose nustatytus šilumos sąnaudų maksimalius normatyvus šildymui ir (ar) karšto vandens suvartojimui bei karšto vandens suvartojimo normatyvus, buitinis šilumos vartotojas atsiliepia, leidžia patikrinti skaitiklius ir pateikia šilumos tiekėjui rašytinį prašymą anuliuoti priskaitymą pagal normatyvą, kartu su tokiu prašymu turi būti pateikiami karšto vandens suvartojimo nedeklaravimą ir(ar) neatsiliepimą į pranešimą/laišką pateisinantys dokumentai. Toks buitinio šilumos vartotojo prašymas gali būti pagrindu anuliuoti priskaitymą pagal normatyvą (b. l. 88-97).

Dėl tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų, susijusių su karšto vandens kiekiui nustatyti naudojamų prietaisų tinkama eksploatacija

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Byloje nagrinėjamu atveju sutartyje su vartotoju numatyta tiekėjo pareiga savo lėšomis vykdyti pastato, kuriame buitiniam šilumos vartotojui priklausantis butas (patalpos), šilumos punkte įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso priežiūrą, užtikrinant jo tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir savalaikę metrologinę patikrą, pasibaigus jo eksploatacijos terminui ir (ar) jam nepataisomai sugedus, savo lėšomis pakeisti nauju (Sutarties 7.9 punktas). Sutarties 10.4 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga užtikrinti bute ar bendrojo naudojimo patalpose sumontuotų šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų ir kitų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių apsaugą bei reikalaujamas jų darbo aplinkos sąlygas, sugedus šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisui, esant plombos ar kitiems apskaitos prietaiso pažeidimams, nedelsiant pranešti apie tai šilumos tiekėjui. Taisyklių 159.1, 163, 173-176 punktai numato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Taigi Sutartyje specialiai aptartos tiekėjo pareigos dėl namo šilumos punkte įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso priežiūros, įskaitant metrologinę patikrą. Tuo tarpu teikėjo ir vartotojo pareigos, susijusios su butuose esančių skaitiklių metrologine patikra ir priežiūra aptartos numatant buitiniam vartotojui tik pareigą užtikrinti vartotojo bute esančio skaitiklio apsaugą bei darbo sąlygas. Neaptarus kitų su vartotojo bute esančio skaitiklio priežiūra ir patikra susijusių pareigų, taikytinos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių minėtos nuostatos, numatančios karšto vandens tiekėjui pareigą įrengti, prižiūrėti daugiabučio namo šilumos punkte, butuose ir kitose patalpose karšto vandens skaitiklius bei atlikti jų metrologinę patikrą. Taigi ieškovo bute esančių skaitiklių įrengimo, priežiūros (išskyrus apsaugą bei reikalaujamas jų darbo aplinkos sąlygų užtikrinimą) ir patikros pareiga tenka karšto vandens tiekėjui. Atitinkamai vartotojui tenka pareiga sudaryti sąlygas tiekėjui atlikti jo funkcijas, susijusias su apskaitos prietaisų įrengimu, priežiūra ir patikra.

Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio redakcijoje numatyta šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo teisė ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas, kad apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui (26 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu butų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių, reguliuojančių šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas), X skyriuje (karšto vandens vartotojų teisės ir pareigos) 227.5 punkte taip pat numatyta karšto vandens vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Taisyklių 219.1 punkte numatyta karšto vandens tiekėjo teisė ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą netrukdomai apžiūrėti vartotojams priklausančių karšto vandens įrenginių, turinčių tiesioginę įtaką karšto vandens tiekimo įrenginių darbui bei jo tiekimo kitiems karšto vandens vartotojams režimui, būklę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant specialaus reglamentavimo tiems atvejams, kai tiekėjas siekia pakeisti skaitiklius, minėtos teisės aktų normos, reglamentuojančios teikėjo teisę patekti į vartotojo patalpas, pagal analogiją taikytinos ir byloje nagrinėjamu atveju, t.y. tiekėjui siekiant pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisus.

Tarp ginčo šalių sudarytoje Sutartyje Nr. 3141484 (b.l. 88-97) taip pat numatyta buitinio šilumos vartotojo pareiga leisti šilumos tiekėjo atstovams nuo 8 iki 20 val. apžiūrėti bute esančių karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę ir jų darbo aplinkos sąlygas (sutarties 10.6 punktas). Kaip minėta anksčiau, Sutarties 16.3 punkte numatyti atvejai (tarp jų ir atvejis, kai šilumos tiekėjo atstovai per 1 mėnesį (30 dienų iš eilės) pakartotinai negalėjo patekti į butą arba buitinis vartotojas atsisako įleisti į patalpas, be to, buitinis vartotojas neatsiliepė į išsiųstą pranešimą/laišką per 14 dienų nuo jo išsiuntimo datos), kada šilumos tiekėjas turi teisę buitinio vartotojo karšto vandens suvartojimo kiekiui įvertinti taikyti maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus.  Sutarties 16.6 punkte numatyta, kad pagrindu anuliuoti karšto vandens suvartojimo kiekio nustatymą pagal normatyvus, gali būti šilumos tiekėjo rašytinis prašymas anuliuoti priskaitymą pagal normatyvus, kartu pateikiant karšto vandens suvartojimo deklaravimą bei neatsiliepimą į laišką pateisinančius dokumentus (sutarties 16.6 punktas).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas, kai karšto vandens tiekėjui numatoma teisė patekti į buitinio vartotojo patalpas, o buitiniam vartotojui numatoma pareiga tiekėjo atstovams sudaryti sąlygas patekti į vartotojo patalpas tiekėjo funkcijų vykdymo tikslais, skirtas garantuoti tiekėjui sąlygas vykdyti savo pareigas, tarp jų ir susijusias su karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu bei priežiūra. Šilumos tiekėjas ir buitinis vartotojas, kuriuos sieja sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo santykiai, vykdydami savo pareigas ir naudodamiesi teisėmis, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ir ieškovas turėjo galimybę, jeigu būtų dėjęs daugiau pastangų ir būtų rūpestingesnis, išvengti kilusio konflikto su karšto vandens tiekėju ir teisminio ginčo. Gavęs 2012-11-28 pranešimą ir suabejojęs, ar šis pranešimas skirtas jam, kurio bute skaitikliai yra įrengti, būdamas rūpestingas ir bendradarbiaudamas, jis turėjo galimybę imtis priemonių išsiaiškinti, ar pranešimą gavo per klaidą, ar jis aktualus, tačiau ieškovas to nedarė ir UAB „Vilniaus energija“ pranešimą ignoravo, o domėtis ir aiškintis pradėjo tik tuomet, kai pastebėjo, jog jam karšto vandens suvartojimas skaičiuojamas pagal normatyvus. Tačiau, atsižvelgiant į teisinį šilumos ūkio reglamentavimą, į aplinkybę, kad ginčas yra kilęs iš šilumos vartojimo  teisinių santykių, į teisės aktais nustatytas energijos tiekėjo pareigas, pareigos tinkamai bendradarbiauti su vartotoju pirmiausia nevykdė pats karšto vandens tiekėjas – atsakovas UAB „Vilniaus energija“.  Tiekėjas nesilaikė įstatymų, Taisyklių ir Sutarties nustatytų jam pareigų dėl vartotojo tinkamo informavimo apie ketinimą pakeisti jo bute karšto vandens skaitiklius, nederino konkretaus skaitiklių pakeitimo laiko su vartotoju, neinformavo vartotojo apie jo teisės aktuose numatytų pareigų, susijusių su karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra ir patikra, nesilaikymo padarinius, nesilaikė tariamai įvykdyto  vartotojo pažeidimo fiksavimo procedūros ir vartotojo teisių, konstatuojant jo padarytą pažeidimą. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 16 punktą nesąžininga laikytina vartojimo sutarties sąlyga, įpareigojanti vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo, nes tai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises bei interesus.

Visų pirma, tiekėjo nebendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad, pats turėdamas pareigą suderinti su vartotoju skaitiklių keitimo laiką, perkėlė šią pareigą kontaktuoti su tiekėju išimtinai vien vartotojui. Kaip matyti iš 2012-11-28 tiekėjo pranešimo ieškovui, jame nenurodyta konkreti tiekėjo atstovų atvykimo keisti skaitiklių data ir laikas, o tik pasiūlyta pačiam vartotojui tam sudaryti sąlygas ir tuo tikslu susisiekti su tiekėjo atstovu. Antra, tiekėjas pats nesiėmė prieinamų ir efektyvių priemonių susisiekti su vartotoju, nesidomėjo, ar vartotojas gauna jam paliekamus pranešimus. Byloje nustatyta, kad sąskaitas ieškovui tiekėjas siuntė elektroniniu paštu, taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tiekėjas turėjo galimybę ir kitais itin efektyviais ir būdais, kurių panaudojimą nesudėtinga įrodinėti (telefonu, elektroniniu paštu), informuoti vartotoją, kad pageidauja keisti jo bute esančius skaitiklius, tačiau to nedarė. Trečia, 2012-11-28 pranešime buvo nurodytas trumpas terminas (devynios dienos), per kurį tiekėjas prašo sudaryti galimybę pakeisti skaitiklį, kai Sutartyje (16.3 punktas) numatyti vartotojui neigiami padariniai, kai jis neatsiliepia per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo datos. Nėra pagrindo netikėti, kad šį pranešimą, paliktą pašto dėžutėje, ieškovas rado ne iš karto (pats ieškovas teigia pranešimą radęs gruodžio pradžioje, b.l. 8), be to, UAB „Vilniaus energija“ nurodytas laikotarpis ieškovui galėjo būti nepatogus ir per trumpas įvykdyti prašymą leisti pakeisti skaitiklius. Ketvirta, byloje neįrodyta, kad ieškovas gavo antrąjį, t.y. 2012-12-18 pranešimą. Šio pranešimo gavimo, skirtingai nei teigia apeliantas UAB „Vilniaus energija“, nepatvirtina 2013-04-29 skunde Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (b.l. 14-17) esantis teiginys „2012 m. gruodžio mėn. panašų absurdišką prašymą per porą dienų sudaryti sąlygas įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius buvau radęs laiptinėje esančioje pašto dėžutėje“. 2012-11-28 (pirmasis) pranešimas, kurio turinys ir yra būtent prašymas per kelias dienas sudaryti sąlygas įrengti/pakeisti skaitiklį, buvo paliktas ieškovui lapkričio pabaigoje, todėl realiai ieškovo galėjo būti rastas jau gruodį. Būtent pirmajame pranešime, skirtingai, nei antrajame (2011-12-18 dienos), buvo prašymas sudaryti sąlygas patekti į butą per kelias dienas (antrajame pranešime buvo nurodyta jau konkreti data ir laikas  - 2013-01-18 11 val.). Tarp pridedamų prie 2013-04-29 skundo dokumentų ieškovas nurodė būtent 2012-11-28 pranešimą (b.l. 17). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas 2013-04-29 skunde minėjo būtent pirmąjį, t.y. 2011-11-28 pranešimą. Be to, antruoju pranešimu pats tiekėjas vienašališkai pasirinko datą ir laiką, kas negali būti prilyginama datos ir laiko suderinimu su vartotoju. Penkta, byloje nenustatytas faktas, jog tiekėjo atstovai pakartotinai per 30 dienų iš eilės negalėjo patekti į ieškovo butą (to neteigia ir atsakovas UAB „Vilniaus energija“). Šešta, byloje nenustatyta (atsakovas taip pat to neginčija), kad ieškovas atsisakė įleisti į butą tiekėjo atstovus, įskaitant ir 2013 m. sausio 18 d., kai buvo surašytas pažeidimų nustatymo aktas Nr. 261 (b. l. 27). Septinta, tiekėjas siunčiamame vartotojui pranešime neinformavo vartotojo apie konkrečius ketinimus, susijusius su vartotojo bute įrengtais karšto vandens apskaitos prietaisais (įrengti, pakeisti, patikrinti ir kt.). Standartinės formos 2012-11-28 pranešime, kuris buvo siunčiamas visiems daugiabučio namo gyventojams, nurodoma, jog UAB „Vilniaus energija“ nuo 2010-05-01 tapo karšto vandens tiekėju daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) ir pradėjo įrenginėti (keisti) karšto vandens skaitiklius butuose. Tokia informacija ieškovo atžvilgiu buvo netgi klaidinanti, nes UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens skaitiklius ieškovo bute įrengė dar 2010-07-01, t.y. po 2010-05-01, kada atsakovas perėmė karšto vandens tiekėjo funkcijas daugiabučiame name (b. l. 26). Todėl ieškovas turėjo pagrindo manyti, jog gauta informacija jam nėra aktuali. Tiekėjas taip pat neinformavo ieškovo apie teisės aktuose numatytų vartotojo pareigų, susijusių su karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra ir patikra, nesilaikymo padarinius, nors tokia tiekėjo pareiga seka iš bendrosios pareigos bendradarbiauti, vykdant sutartį, taip pat iš pareigos siekti, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnis). Aštunta, energijos tiekėjas vartotojo tariamą pažeidimą fiksavo ir pažeidimo nustatymo aktą surašė nesilaikydamas Taisyklėse nustatytos ir tiekėjui privalomos procedūros. Pagal Taisyklių 228 punktą vartotojo padaryti Taisyklių 177 punkto reikalavimų pažeidimo faktai nustatomi valdytojo, karšto vandens tiekėjo ir (ar) prižiūrėtojo atstovams atliekant karšto vandens įrenginių apžiūras arba techninių operatyvinių duomenų registravimo priemonių ir operatyvinių žurnalų įrašais. Nustatę padarytą pažeidimą, valdytojo, karšto vandens tiekėjo bei prižiūrėtojo atstovai nurodo pašalinti nustatytus pažeidimus. Vartotojui nesutikus su valdytojo, karšto vandens tiekėjo ir (ar) prižiūrėtojo atstovų nustatytais pažeidimo faktais ir (ar) atsisakius įvykdyti jų nurodymus, pažeidimo faktą turi konstatuoti komisija, sudaryta iš valdytojo, prižiūrėtojo (jeigu toks yra) atstovų ir karšto vandens tiekėjo atstovų. Jeigu vartotojas, valdytojas, šilumos tiekėjas ar prižiūrėtojas reikalauja, į komisijos sudėtį turi būti įtraukti Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai. Tai reiškia, jog šiame Taisyklių punkte numatyta procedūra taikoma fiksuoti ne vartotojo neradimą bute paties tiekėjo nustatytu ir su vartotoju nederintu laiku ar vartotojo atsisakymą įleisti į butą, bet atliekant karšto vandens įrenginių apžiūras nustatytų pažeidimų užfiksavimą. Procedūra susideda iš dviejų etapų, kai, pirmiausia, valdytojo, karšto vandens tiekėjo ir (ar) prižiūrėtojo atstovai nustato pažeidimą, po to su pažeidimo faktu supažindina vartotoją ir pareikalauja pažeidimą pašalinti. Tik po to, kai vartotojas su pažeidimo faktu nesutinka ir atsisako vykdyti atitinkamus nurodymus, pažeidimo faktą turi konstatuoti sudaryta komisija, į kurios sudėtį vartotojo reikalavimu turi būti įtraukti ir Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai. Taisyklių 229 punkte numatyta, kad, nustatant buitinio karšto vandens vartotojo padaryto Taisyklių pažeidimo faktą, dalyvauja vartotojas arba jo įgaliotas atstovas. Tuo tarpu byloje nagrinėjamu atveju pažeidimų nustatyto faktą be vartotojo žinios ir jo neinformuojant, nesudarant galimybės ištaisyti pažeidimą, konstatavo komisija iš tiekėjo atstovo ir namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo atstovo. Šio akto pagrindu nedelsiant ir nesudarant galimybės vartotojui ištaisyti tariamą pažeidimą tiekėjas pradėjo skaičiuoti karšto vandens suvartojimą pagal normatyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendradarbiavimo pareiga reiškia, be kita ko, kad turimomis teisėmis sutartinių santykių šalys turi vadovautis nepiktnaudžiaudamos, neformaliai ir pagal tų teisių paskirtį. Galimybė skaičiuoti suvartojamo karšto vandens kiekį pagal normatyvus numatyta tam, kad sureguliuoti situaciją, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių teikėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karšto vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio) arba kai tie duomenys nepatikimi (pavyzdžiui, gauti pagal metrologiškai nepatikrintą skaitiklį). Kitoks teisės aktuose numatytos galimybės suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus taikymas prieštarautų pačiai šilumos (energijos) pirkimo-pardavimo sutarties esmei, t.y. kad pagal sutartį tiekėjas įsipareigoja tiekti energiją (byloje nagrinėjamu atveju karštą vandenį), o vartotojas - sumokėti už patiektą energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Toks sutarties turinio apibrėžimas suponuoja išvadą, kad apmokama turi būti už faktiškai patiektą energiją, o nukrypimas nuo tokio apmokestinimo galimas tik esant tam teisėtam pagrindui ir laikinai, t.y. kol išnyks atitinkamos tokį skaičiavimą pateisinančios priežastys. Pagrindas nukrypti nuo principo, kad apmokama turi būti tik už faktiškai patiektą energiją, negali būti taikomas formaliai. Priešingu atveju gali būti pažeista energijos tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir interesai.

Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo bute karšto vandens skaitiklis buvo įrengtas. Nėra ginčo, kad jo metrologinė patikra buvo atlikta 2007-08-03, tą pripažįsta apeliantas UAB „Vilniaus energija“ (b. l. 26, 178). Ginčo laikotarpiu (2012 metų pabaiga – 2013 metų pradžia) galiojusiu Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011-08-31 įsakymu Nr. V-116 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patikrinimo“ nustatytas intervalas tarp vandens skaitiklių butuose ir individualiuose namuose patikrų yra 4 metai (lentelės 6.6 punktas). Eksploatuojamoms teisinei metrologijai priskirtoms matavimo priemonėms kitos patikros laikas skaičiuojamas nuo paskutinės patikros datos (įsakymo 2 punktas). Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios tik 2014-06-26 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-85, taigi ginčo laikotarpiu buvo aktualus. Į bylą yra pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 2012 metų liepą surašytas karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktas (b.l. 47). Jis tiesiogiai nepatvirtina, kad tuo metu būtų buvusi atlikta ir karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra, tačiau įrodo, kad tiekėjas UAB „Vilniaus energija“, kuriam tenka pareiga užtikrinti metrologinę patikrą, apžiūrėjo skaitiklius ir turėjo galimybę bei pareigą atlikti jų metrologinę patikrą. Akto surašymo metu bute esančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros terminas nuo 2007-08-03 atliktos paskutinės patikros jau buvo pasibaigęs. Akte konstatuota, jog patikrinti skaitikliai yra tvarkingi, plombos nepažeistos. Taigi, tikėtina, jog tuo metu galėjo būti atlikta ir šių skaitiklių metrologinė patikra.  Tačiau jeigu skaitiklių patikra tuo metu atlikta nebuvo, pripažintina, jog tai įvyko dėl tiekėjo kaltės (neveikimo), todėl  atsakomybė už metrologiškai nepatikrintų skaitiklių duomenų naudojimą ir iš to kylančios pasekmės negali būti perkeliamos vartotojui. Iš tiekėjo 2012-11-28 pranešimo bei 2012-12-18 pranešimo turinio matyti, kad, tiekėjui prašant sudaryti sąlygas patekti į ieškovo butą, ieškovui tokio prašymo pagrindu buvo nurodyta ne tiekėjo, turinčio pareigą užtikrinti skaitiklių metrologinę patikrą, siekis atlikti skaitiklio metrologinę patikrą ar pakeisti skaitiklį į metrologiškai patikimą, bet įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklius remiantis Taisyklių 173-175, 223 punktų reikalavimais. Taigi vartotojas neturėjo priežasčių manyti, kad jo naudojami skaitikliai yra nepatikimi ir kad jų nepakeitus gali kilti pasekmės, t.y. tiekėjas gali įgyti pagrindą skaičiuoti suvartotą karšto vandens kiekį pagal normatyvus.

Kita vertus, kad ieškovo gyvenamame bute iki pakeitimo 2013-11-08 (b.l. 200) buvę skaitikliai atitinka reikalavimus dėl vandens tūrio paklaidos, patvirtinta 2013-11-08 pažymoje dėl vandens skaitiklių ekspertizės rezultatų (b. l. 201). Tokios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pagrindo abejoti ieškovo bute buvusių skaitiklių rodmenų teisingumu ginčo laikotarpiu nėra. Jeigu ir būtų nustatyta, jog 2012 m. liepą skaitiklių patikra ieškovo bute nebuvo atlikta ir buvo nesilaikyta draudimo naudotis apskaitos prietaisais be patikros ar viršijus naudojimo iki eilinės patikros laiką pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą (Taisyklių 55.3 punktas, 177.4 punktas), tokiu atveju būtų pagrindas pripažinti, jog pažeidimas įvyko dėl tiekėjo kaltės (pareigos atlikti metrologinę patikrą nustatytu periodiškumu nevykdymo).

Sutiktina, kad ieškovui vengiant vykdyti UAB „Vilniaus energija“ teisėtus reikalavimus leisti įrengti apskaitai tinkamus atsakovui priklausančius karšto vandens skaitiklius ir nepradėjus taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvo, o karšto vandens suvartojimą ir toliau skaičiuojant pagal esamus karšto vandens skaitiklių rodmenis, tai padarytų beprasmiu ir neįmanomu Šilumos ūkio įstatyme numatytų UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimų, susijusių su vandens apskaitos prietaisų įrengimu ir priežiūra, vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1191/2014). Tačiau byloje nustačius, kad apeliantas UAB „Vilniaus energija“ pats nederino su ieškovu konkretaus atvykimo keisti skaitiklius laiko, pateikė ieškovui neišsamią informaciją, ieškovui buvo nurodytas per trumpas terminas sudaryti sąlygas tiekėjui pakeisti skaitiklius, buvo pažeista pažeidimo fiksavimo ir vartotojo informavimo apie jį procedūra, yra nepagrįstas tokio pobūdžio padarinių vartotojo atžvilgiu taikymas - suvartoto karšto vandens skaičiavimas pagal normatyvus, kaip tą numato Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis. Tai neatitiko teisinio reglamentavimo tikslų sureguliuoti, kaip apskaičiuotinas vartotojo suvartojamo karšto vandens kiekis tais atvejais, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tiekėjas neturi duomenų apie suvartotą energijos kiekį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, gavęs ieškovo 2013-03-25 prašymą (b. l. 8), atsakovas UAB „Vilniaus energija“ neturėjo pagrindo neperskaičiuoti ieškovui pagal normatyvus pateiktų sąskaitų už karštą vandenį, nes pagrindas karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus išnyko – vartotojas atsiliepė, paaiškino neatsiliepimo priežastis ir pateikė prašymą perskaičiuoti apmokėjimą už karštą vandenį pagal deklaruotus skaitiklių parodymus. Kaip minėta anksčiau, pagrindu anuliuoti karšto vandens suvartojimo kiekio nustatymą pagal normatyvus, gali būti šilumos tiekėjo rašytinis prašymas anuliuoti priskaitymą pagal normatyvus, kartu pateikiant karšto vandens suvartojimo deklaravimą bei neatsiliepimą į laišką pateisinančius dokumentus (Sutarties 16.6 punktas). Ieškovas 2013-03-25 prašyme nurodė, jog 2012 m. gruodžio pradžioje gautą atsakovo pranešimą suprato kaip klaidą, nes skaitikliai bute buvo įrengti 2010 metais iš karto po Sutarties pasirašymo, o 2012 metų liepą skaitikliai buvo patikrinti, jokių kitų pranešimų iš energijos tiekėjo, tame tarpe elektroniniu paštu, telefonu ir UAB „Vilniaus energija“ elektroninėje sistemoje, ieškovas negavęs, nors atsakovas visus šiuos vartotojo kontaktus turėjęs. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindas atlikti apmokėjimo už karštą vandenį perskaičiavimą būtų buvęs net ir tuo atveju, jeigu ieškovas ir nebūtų pateikęs neatsiliepimo į tiekėjo pranešimą pateisinančių priežasčių. Kaip minėta, pagrindu karšto vandens kiekį apskaičiuoti pagal normatyvus gali būti tik objektyvios priežastys, kai nėra galimybės karšto vandens kiekio nustatyti pagal skaitiklių parodymus. Jeigu vartotojas atsiliepia, leidžia patikrinti skaitiklius, skaitikliai yra techniškai tvarkingi ir galima pagal skaitiklių rodmenis nustatyti faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį, turi būti atliktas suvartoto  karšto vandens kiekio, skaičiuoto pagal normatyvus, ir kainos perskaičiavimas, atsižvelgiant į faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį. Šiais atvejais atsisakyti perskaičiuoti suvartotą karšto vandens kiekį pagrindu negali būti vien karšto vandens tiekėjo argumentas, jog vartotojas nepateikė suvartoto karšto vandens nedeklaravimą ir (arba) neatsiliepimą į tiekėjo pranešimą (laišką) pateisinančių dokumentų. Priešingu atveju, karšto vandens kiekio skaičiavimą pagal normatyvus, kai objektyviai galima nustatyti faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį, būtų pagrindas pripažinti vartotojui taikoma neproporcinga sankcija už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktą nesąžininga laikoma vartojimo sutarčių sąlyga, nustatanti neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises bei interesus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas galioti.

Dėl valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinio skundo

Byloje yra 2014-01-31 pateiktas valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacini? skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 sprendimo. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-03 nutartimi (b.l. 190-191) nustatė terminą šio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį (nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-578/2014 paliko nepakeistą), tačiau byloje nėra duomenų nei kad žyminį mokestį Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos būtų sumokėjusi, nei kad šis apeliacinis skundas būtų priimtas, nei kad jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, neištaisius nustatytų skundo trūkumų (CPK 115 straipsnio 1 ir 3 dalys 302 straipsnis). Iš bylos medžiagos ir tolimesnės bylos parengimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme eigos matyti, kad šis apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis), o su jo nepriėmimo klausimo išsprendimu susiję procesiniai pažeidimai nėra tokio pobūdžio, kad turėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Byloje priimtas ir persiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas, todėl tik jis ir išnagrinėtas byloje apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                    Artūras Driukas

                                                                                Egidija Tamošiūnienė                                                                                Donatas Šernas