KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. J., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Aurilė“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie klevo“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos žemėtvarkos skyriaus, A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Aurilė“, trečiajam asmeniui P. L. dėl kelio servituto nustatymo,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prie klevo“ pateikė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM), atstovaujamai Kretingos žemėtvarkos skyriaus, A. J., L. J., UAB „Aurilė“, trečiajam asmeniui P. L. dėl kelio servituto nustatymo, juo prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), pagal 2014-04-18 parengtą O. K. įmonės planą, kuriame kelio preliminarus plotas – 117 kv. m., priteisti iš ieškovės atsakovams L. J. ir A. J. 591,00 Eur nuostolių atlyginimą.
2. Ieškovė iki įsiteisės teismo sprendimas dėl servituto nustatymo prašė taikyti laikinas apsaugos priemones - draudimą atsakovams atlikti veiksmus, kuriais būtų trukdoma važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-27 nutartimi tenkino ieškovės UAB „Prie klevo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams atlikti veiksmus, kuriais būtų trukdoma važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

3. Atskirųjų skundų argumentai

4. Teisme gautas atsakovų A. J., L. J. ir UAB „Aurilė“ atskirasis skundas, juo atsakovai prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį ir netenkinti ieškovės UAB „Prie klevo“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ieškinio iš esmės,  pirma laiko išsprendė, t. y. patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypą. Taip teismas iš esmės pasisakė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, pareikšdamas išankstinę nuomonę dėl ieškinio reikalavimų;
2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimus patenkino didesne apimtimi, negu prašoma ieškiniu, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams uždraudžia naudotis savo žemės sklypu, ieškovui sudarant galimybę važiuoti per bet kurią atsakovų žemės sklypo dalį;
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, neturint duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, pirmosios instancijos teismas vis dėl to nusprendė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja;
4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovams praktiškai uždraudžiama savo nuožiūra naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu, dėl to patiriant didžiulius nepatogumus, todėl nėra tinkamai užtikrinama šalių interesų pusiausvyra;
5. Ieškovas neįrodė realios grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, t. y. ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik prielaidomis;
6. Ieškovui, pralaimėjus bylą, jis gali būti nepajėgus atlyginti atsakovų patirtus nuostolius dėl jiems pritaikytų  laikinųjų apsaugos priemonių;
7. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teisme gautas ieškovės UAB „Prie klevo“ atsiliepimas į atskirąjį skundą, ieškovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovai įspėjo ieškovę, jog atsakovų sklype bus pradėti tvarkymo darbai ir nebus galimybės važiuoti per atsakovams priklausančią žemę, t. y. ieškovė neteks galimybės transporto priemonėmis patekti į jai priklausančius sklypus keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kuriuo naudojasi daug metų, o kito privažiavimo į ieškovei priklausančius sklypus nėra. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovų atskirojo skundo argumentu, jog pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą. Ieškovė pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovams imtis veiksmų, trukdančių ieškovei transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypą patekti į ieškovei priklausančius žemės sklypus neatitinka ieškinio reikalavimų, nes ieškinio reikalavimas – nustatyti servitutą.
6. Teisme taip pat gautas trečiojo asmens P. L. atsiliepimas į atsakovų atskirąjį skundą, trečiasis asmuo atsakovų atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nes atsakovai  imasi skubių veiksmų, kad pašalintų įvažiavimą, t. y. ruošia statybas, projektuodami įvažiavimą uždaryti, ar net užstatyti, tad tik taikant laikinąsias apsaugos priemones galima pasiekti, kad galimas teismo sprendimas būtų įvykdytas tinkamai. Laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės UAB „Prie klevo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
13. Taigi įstatyme yra  įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.
15. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įroodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.
16. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nagrinėjamu atveju nekyla akivaizdžių abejonių, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja. Byloje nėra akivaizdžių įrodymų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Įvertinus išdėstytus motyvus atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
17. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovams atlikti veiksmus, kuriais būtų trukdoma važiuoti transporto priemonėmis per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes atsakovai 2016-09-02 ieškovei pateiktame rašte nurodė, jog žada pradėti tvarkymo darbus, dėl to ieškovė negalės važiuoti per kelią, kuriam prašoma nustatyti servitutą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, t. y. antrą būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-27 nutartimi taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovė neįrodė realios grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, t. y. ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik prielaidomis.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ieškinio iš esmės,  pirma laiko išsprendė, t. y. patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypą. Taip teismas iš esmės pasisakė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, pareikšdamas išankstinę nuomonę dėl ieškinio reikalavimų. Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas prima facie įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, tačiau toks įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Taip pat, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovams imtis veiksmų, trukdančių ieškovei transporto priemonėmis per atsakovų žemės sklypą patekti į ieškovei priklausančius žemės sklypus neatitinka ieškinio reikalavimų, nes ieškinio reikalavimas – nustatyti servitutą. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu. Pažymėtina, jog, jei atsakovai atliks žemės sklypo, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausančius žemės sklypus, tvarkymo darbus, statybos ir pan., ateityje priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą ir nustačius servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, tokie darbai neabejotinai apsunkintų būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimą vykdymą, o gal net padarytų apskritai neįmanomą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovams praktiškai uždraudžiama savo nuožiūra naudotis visu jiems priklausančiu žemės sklypu, dėl to patiriant didžiulius nepatogumus, todėl nėra tinkamai užtikrinama šalių interesų pusiausvyra. Priešingai negu teigia apeliantai, jiems pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra draudžiama naudotis apeliantams priklausančiu žemės sklypu, o yra draudžiama atlikti veiksmus, trukdančius ieškovei per atsakovų sklypą patekti į ieškovei priklausančius sklypus. Pažymėtina, jog tokia faktinė situacija, kai ieškovė per atsakovams priklausantį žemės sklypą važiuoja į jai priklausančius žemės sklypus, nėra susidariusi naujai, ši situacija faktiškai tarp šalių yra nusistovėjusi, tačiau apeliantai nepateikia įrodymų, apie trukdymą naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Sutiktina, jog atsakovai patiria nepatogumų, tačiau dėl to negali būti paneigiama ieškovės teisė patekti į jai priklausančius žemės sklypus. Be to, taip pat atmestinas atsakovų argumentas, jog ieškovei, pralaimėjus bylą, ji gali būti nepajėgus atlyginti atsakovų patirtus nuostolius dėl jiems pritaikytų  laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, jog apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovai patyrė ar patiria kokius nors nuostolius, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio apeliantų argumento nepasisako.
20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog preliminariai yra tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir dėl ieškinio dalyko yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nutartį palikti nepakeistą.