Administracinė byla Nr. AS-689-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01160-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalį, kuria A. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą; 2) Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimą dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958; 3) Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 13-2-243; 4) Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. gegužės 11 d. atsakymą Nr. 13-2-78. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalies, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimo dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958 ir Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymo Nr. 13-2-243 panaikinimo paduoti.

Pareiškėja nurodė, jog skundžiamuosiuose aktuose nebuvo tinkamai išaiškinta jų apskundimo tvarka, nenurodyti apskundimo terminai. Pareiškėja pažymėjo, kad yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, gauna mažas pajamas, dėl kurių nėra pajėgi skirti lėšų specialistams. Dėl paūmėjusios sūnaus ligos ir padažnėjusių priepuolių tik per tris mėnesius jai pavyko pateikti prašymą seniūnijai, pateikiant naujus įrodymus ir prašant išbraukti sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Dėl neįgalaus sūnaus slaugos pareiškėja nurodė turinti ribotas galimybes patekti pas specialistus konsultacijoms, nuvykti į atitinkamas institucijas, dažnai negali išeiti iš namų. Taip pat nurodė, jog yra našlė, vyresnis sūnus žuvo, todėl yra visiškai vieniša, slauganti neįgalų sūnų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalį, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimą dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958, Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 13-2-243. Teismas priėmė pareiškėjos A. B. skundą dėl reikalavimo panaikinti Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. gegužės 11 d. atsakymą Nr. 13-2-78.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, jog pareiškėja, gavusi Administracijos 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-981, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimą dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958, pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijai prašymą išbraukti žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnija 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 13-2-243 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Minėtą raštą pareiškėja gavo 2016 m. rugsėjo 20 dieną. Su nauju prašymu išbraukti valdomą sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijai 2017 m. balandžio 11 dieną. Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnija 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 13-2-78 pakartotinai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. 2017 m. birželio 12 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl minėtų aktų panaikinimo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad buvo nurodyta netinkamai apskundimo tvarka, teismas pažymėjo, kad, pareiškėjai nesupratus apskundimo tvarkos ir gavus (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 20 d. raštą, ji į atsakovą turėjo kreiptis kuo skubiau, kad būtų tiksliai išaiškinta apskundimo tvarka. Priežasčių, sutrukdžiusių jai tai padaryti kuo greičiau, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos delsimas (beveik 8 mėnesius), teismo vertinimu, negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu, atidžiu elgesiu, atitinkančiu pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, gavusi Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. gegužės 11 d. atsakymą Nr. 13-2-78, į teismą kreipėsi įstatyme numatytu laiku, nors ir šitame atsakyme (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė apskundimo tvarką taip pat kaip ir savo 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 13-2-243.

Teismas pažymėjo, kad kitos pareiškėjos skunde nurodytos priežastys (neįgalaus sūnaus priežiūra) gali būti laikytina pakankamai objektyvia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, tačiau vertino, kad gana ilgas delsimas (beveik aštuonis mėnesius) ir pasyvumas yra susiję su pareiškėjos valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažino jų svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), todėl pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Tai, kad pareiškėja neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria neatnaujintas jos skundo padavimo teismui terminas ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalį, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimą dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958, Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 13-2-243, ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl šių reikalavimų.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. A1-981 nenurodyta kokiais atvejais jis gali būti skundžiamas ABTĮ, o kokias atvejais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat nenurodyti apskundimo terminai. Pareiškėja paaiškino maniusi, jog Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 09-2-958 jai būtent išaiškinama kartu su juo pateikto įsakymo apskundimo tvarka, todėl nepraleisdama šiame rašte nurodyto 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos termino, 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su prašymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, išbraukimo iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakyme Nr. 13-2-243 buvo nurodoma, kad, nesutinkant su Administracijos sprendimu, jį galima skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teisė skųsti (duomenys neskelbtini) seniūnijos atsakymą tiesiogiai nebuvo nurodyta. Pareiškėja pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. A1-981 kartu su Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 09-2-958 buvo gauti liepos mėnesį, todėl jų apskundimo terminas gavus (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 13-2-243, buvo pasibaigęs. Pareiškėja daro išvadą, kad ji buvo akivaizdžiai suklaidinta Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. A1-981 ir vėlesniuose (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštuose neaiškiai ir klaidinančiai nurodytos apskundimo tvarkos,  todėl buvo praleisti šių aktų apskundimo terminai. Pareiškėjos manymu, terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad yra garbingo amžiaus, neturi nei teisinio, nei kito atitinkamo išsilavinimo, gauna mažas pajamas, todėl negali skirti lėšų juridinėms, ekspertų ar kitų specialistų konsultacijoms, yra visiškai vieniša, slauganti neįgalų sūnų. Pareiškėja pažymi, kad ilgas uždelsimas yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas sūnaus ligos (reikalinga nuolatinė priežiūra), be to, jai priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas, dėl kurio priimti skundžiami aktai, yra Kaune, o jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Pareiškėja nurodo, kad dėl gyvenamojo namo būklės nustatymo kreipėsi į įvairius specialistus (statybos įmones, ekspertus), siekdama pagrįsti, kad gyvenamasis namas nėra apleistas, tačiau niekas neapsiėmė atlikti tokio vertinimo. Pareiškėja teigia, kad esamomis sudėtingomis jos gyvenimo sąlygomis ji ėmėsi visų jai suprantamų, įmanomų ir prieinamų priemonių.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, nesutikdamas, kad skundžiamuose aktuose buvo netinkamai išaiškintos jų apskundimo tvarkos. Taip pat pažymi, kad teisinių žinių neturėjimas, netinkamos procesinės gynybos pasirinkimas nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui apskųsti. Atsakovo manymu, pareiškėja nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinio akto apskundimu, ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja gerai žino ir sugeba ginti savo galimai pažeistas teises, nes turėjo tris bylas su Kauno miesto savivaldybe, taip pat iniciavo bylą Kauno apylinkės teisme. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos garbus amžius, sūnaus slauga, mažos pajamos nesutrukdė jai kreiptis į įvairius specialistus, antstolį, ekspertus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. B. skundą dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalį, Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. pranešimą dėl žemės mokesčio mokėjimo Nr. 09-2-958, Administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 13-2-243, pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir netenkintas pareiškėjos prašymas šį terminą atnaujinti, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-981 buvo patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų 2016 metų sąrašas, į kurį įtrauktas ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. Šio įsakymo 2 punkte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ ar Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apie šį įsakymą pareiškėjai buvo pranešta Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. 09-2-958 kartu paaiškinant, kad pareiškėjai už nuosavybės teise valdomą žemės sklypą už 2016 metus priklauso mokėti žemės mokestį Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. T-233 nustatytu žemės mokesčio tarifu – 4 proc. žemės mokestinės vertės. Šiame rašte pareiškėjai taip pat nurodyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įrašytas į sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše nurodytų kriterijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į Administracijos filialą (duomenys neskelbtini) seniūniją, kuri atsakė pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 13-2-243. Šiame rašte buvo nurodyta, kad, nesutinkant su Administracijos sprendimu, jį galima skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja skundą dėl aptartų aktų panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. birželio 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl minėtų reikalavimų paduoti. Pareiškėja fakto, kad jos skundo dalis buvo pateikta praleidus terminą, neginčija, tačiau, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartyje prieitai išvadai, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo jį pareiškėjai atnaujinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad netinkamas teisminės gynybos priemonių naudojimas šiuo atveju buvo nulemtas išimtinai subjektyvaus pareiškėjos pasirinkimo. Pažymėtina, kad termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste ginčijamų aktų nuoroda į ABTĮ laikytina pakankamu individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo A1-981 2 punkte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ ar Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kas, pasak pareiškėjos, ją suklaidino, tačiau iki pat 2017 m. birželio 12 d., t. y. per beveik devynis mėnesius, pareiškėja šio įsakymo neskundė nei ABTĮ, nei Civilinio proceso kodekse numatyta tvarka, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi išsiaiškinti, kokia būtent tvarka skųstinas minėtas įsakymas (jo dalis). Pareiškėjai nepateikus konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėjo protingas pastangas kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai netenkino pareikšto prašymo.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su neįgalaus sūnaus priežiūra, yra pakankamai objektyvi priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti, kita vertus šioje individualioje situacijoje minėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės tiesiogiai negalėjo lemti atitinkamai aštuoniais ir beveik devyniais mėnesiais skundų teismui dėl ginčo aktų pateikimo teismui praleidimo terminų. Pareiškėja per nurodytą laikotarpį vietoj siekio apginti savo galimai pažeistas teises administraciniame teisme, pasirinko kitokius tokių teisių gynimo būdus (kreipėsi į statybos įmones, ekspertus, antstolę). Tokiems pareiškėjos veiksmams neįgalaus sūnaus priežiūra nesutrukdė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog toks kreipimasis į kitas institucijas savaime nelaikytina objektyvia aplinkybe, nes pareiškėjos nesilaikymas įstatymais nustatytos aktų apskundimo tvarkos, o apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1063/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos veiksmų seką, nesutinka su A. B. argumentais, kad ji terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su valiniu jos elgesiu ir nėra pagrindo pareiškėjos nurodomas aplinkybes vertinti kaip nepriklausiusias nuo jos valios. Šios konkrečios situacijos kontekste galima teigti, kad pareiškėja neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, t. y. kad jos skundą dėl įvardintų reikalavimų yra atsisakoma priimti. Toks pareiškėjos pasirinktas elgesio būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo sąžiningumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties dalis yra pagrįsta, jos panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.