Administracinė byla Nr. eI-3807-595/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01871-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei G. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja, ir VASA) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 261 eurų skolos ir 13,73 eurų delspinigių priteisimo iš skolininkės G. L. (toliau – ir skolininkė).
Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 271,86 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 5,91 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava už šiuos nekilnojamojo turto objektus. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant Vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, atsakovei 2018 m. birželio 6 d. suformuotas ir išsiųstas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10100080 su apskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis patvirtintais metiniais rinkliavos dedamųjų dydžiais bei pritaikius rinkliavos apvalinimą, už minėtą laikotarpį mokėtina rinkliavos suma – 104 Eur. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019 m. vasario 8 d. suformuotas ir išsiųstas atsakovei Mokėjimo pranešimas Nr. 10688837. Vadovaujantis patvirtintais metiniais rinkliavos dedamųjų dydžiais bei pritaikius rinkliavos apvalinimą, apskaičiuota rinkliavos suma už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 157 Eur. Rinkliavos įmokų iš atsakovės gauta nebuvo.
Paaiškina, kad iki prašymo padavimo teismui dienos atsakovė nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Pažymi, kad atsakovei neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jai kiekvieną ketvirtį už pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), kurių suma yra 13,73 eurai.
Atsakovei G. L. procesiniai dokumentai yra įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo į prašymą. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei taip pat yra pranešta viešo paskelbimo būdu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).
Byloje nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (17093/137616 šio buto dalys).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Atitinkamai pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ atsakovės valdomas nekilnojamojo turto objektas priskirtinas apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
Taigi atsakovė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.
Bylos duomenys rodo, kad už minėtus atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudaro 104 Eur. Šiai sumai apmokėti 2018 m. birželio 6 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10100080, kuris išsiųstas atsakovės valdomo nekilnojamojo turto objekto – buto (duomenys neskelbtini), adresu. Be to, VASA 2019 m. liepos 23 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00132442, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki šio priminimo dienos sudaro 182,41 Eur. Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 157 Eur. Minėtai sumai VASA 2019 m. vasario 8 d. buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10688837 ir išsiųstas jau minėtu adresu.
Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti Vietinę rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. VASA atsakovei paskaičiavo 13,73 Eur delspinigių.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 261 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 13,73 Eur delspinigių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, naudai 261 (du šimtus šešiasdešimt vieną) eurą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 13,73 eurų (trylika eurų ir 73 euro centus) delspinigių, sumokant nurodytas sumas į biudžeto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B., AB.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė