LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 6 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAMIDA LOGISTICS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Nr. DOK-4648 atsisakė priimti atsakovės pateiktą kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas tenkinti dalį ieškinio ir priešieškinio dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atsakovės 2022 m. spalio 6 d. pateiktame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius kitose ES valstybėse narėse sumokėto PVM bei akcizo grąžinimą. Teismas nusprendė, kad atsakovė, panaudos sutarties pagrindu ieškovei suteikusi tik kuro korteles su jose nustatytais maksimaliais atliekamų operacijų limitais, atlikto tarpininkės (finansuotojos) vaidmenį, todėl jai nepriklauso teisė susigrąžinti mokesčius už atsakovės vardu įsigytą kurą bei apmokėtus kelių mokesčius. Tačiau teismas neturi kompetencijos nagrinėti ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo galimybės susigrąžinti kitoje valstybėje sumokėtų mokesčių pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėdamas tokį ginčą, teismas peržengė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatytas kompetencijos ribas. Be to, teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, t. y. kvalifikavo juos ne kaip finansavimo, o vežimo paslaugų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovei priklausančios sumokėtų mokesčių dalies grąžinimo.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai taikė CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios sąlygas, būtinas sutarties pakeitimui konstatuoti. Šalių sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje nustatyta, kad ši sutartis gali būti papildyta, pakeista, nutraukta tik raštu. Tačiau teismas konstatavo aplinkybes, patvirtinančias, kad bendradarbiavimo sutartis buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritaikė CK 6.183 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. Pagal teismų praktiką norint taikyti išimtį, ieškovė turėjo įrodyti, kad bendradarbiavimo sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; abi bendradarbiavimo sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; šis sutartį keičiantis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Teismas neatsižvelgė, kad sutarties vykdymas buvo įprastas; nepagrįstai atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens elektroninį laišką vertino kaip patvirtinantį atsakovės pritarimą ieškovės tariamai teisei susigrąžinti PVM ir akcizo mokestį; padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad šalių susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas; nevertino sistemiškai sutarties nuostatų ir kt. Taigi teismas iš esmės sutarties sąlygų pakeitimą konstatavo pripažinęs vieną sąlygą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2022 m. spalio 6 d. paduotu atsakovės kasaciniu skundu, pažymi, kad skundo turinys iš dalies pakeistas, argumentuojamas šiek tiek kitais argumentais, tačiau iš esmės ir šiuo kasaciniu skundu keliami tie patys klausimai kaip ir skunde, kurį buvo atsisakyta priimti pirmiau minėta atrankos kolegijos nutartimi. Šio kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įvardytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, arba kad teismas netinkamai rėmėsi teismų praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
Kadangi šiame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija atsakovės 2022 m. spalio 6 d. paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas