Civilinė byla Nr. e2S-1016-390/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05335-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skunda? dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei M. G. dėl pergyvenusio palikėją sutuoktinio pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą, trečiasis asmuo – Kauno miesto 3-asis notarų biuras.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nustatyti, kad buvo pagrindas nutraukti V. G. ir M. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl M. G. kaltės; pripažinti, kad pergyvenusi sutuoktinė M. G. neteko teisės paveldėti pagal įstatymą V. G. palikimo; panaikinti M. G. po V. G., mirties palikimo priėmimą, bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie šios bylos Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2370-413/2016 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. e2-2281-962/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei R. K. 15 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. 

3.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo jo dalyką  – dėl pergyvenusio palikėją sutuoktinio pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą, tačiau reiškia reikalavimus ir dėl pagrindo buvimo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Kadangi šiuo atveju vienas iš sutuoktinių yra miręs, byla dėl santuokos nutraukimo nutraukta, laikytina, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl pagrindo buvimo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės yra ieškinio dalyką dėl pergyvenusio palikėją sutuoktinio pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą įrodinėjimo pagrindas (aplinkybė), todėl jis negali būti reiškiamas atskiru reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė privalo sutikslinti ieškinio dalyką.

4.       Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė reiškia tris reikalavimus, tačiau pateikia žyminį mokestį tik 75 Eur sumai; prašo prijungti Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilines bylas, nurodydama, kad jose yra visi įrodymai, pagrindžiantys, jog santuoka buvo nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Ieškovė privalo detalizuoti savo prašymą, nurodyti konkrečius rašytinius įrodymus, esančius civilinėse bylose, turinčius reikšmės nagrinėjamai bylai ir pateikti juos teismui arba nurodyti priežastis, dėl kurių rašytinių įrodymų negali gauti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskirajame skunde ieškovė R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartį  ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad  apylinkės teismas įpareigojo ieškovę atsisakyti reikalavimo nustatyti, kad buvo pagrindas nutraukti V. G. ir M. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl M. G. kaltės, tačiau neišnagrinėjus šio reikalavimo, galimai bus užkertamas kelias dėl teisingo ir pagrįsto sprendimo šioje byloje nagrinėjant ieškovės ieškinį. Apeliantės nuomone, jos išdėstyto reikalavimo pagrįstumas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, civilinėje byloje 3K-3-96-611/2016.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas  ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Nustatyta, kad ieškovė  kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pergyvenusio palikėją sutuoktinio pripažinimo netekusiu teisės paveldėti pagal įstatymą, kuriuo prašo: nustatyti, kad buvo pagrindas nutraukti V. G. ir M. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl M. G. kaltės; pripažinti, kad pergyvenusi sutuoktinė M. G. neteko teisės paveldėti pagal įstatymą V. G. palikimo; panaikinti M. G. po V. G., mirties palikimo priėmimą, bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie šios bylos Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2370-413/2016 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. e2-2281-962/2019. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką, pateikti duomenis, kad sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, detalizuoti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo arba pateikti  juos teismui. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti visą skundžiamą teismo nutartį, tačiau nesutinka tik su vienu nutartyje nurodytu ieškinio trūkumu – patikslinti ieškinio dalyką, kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų neginčija. Pagal CPK 320 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundo turinį sutinka su atskirojo skundo argumentais.

9.       Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

10.       Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas užtikrina koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, tačiau jis neturi būti kliūtimi asmeniui kreiptis į teismą (CPK 5, 7 straipsniai).

11.       Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009).

12.       Pažymėtina ir tai, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (atitinkamai, savo teisių pažeidimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13.        Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pakankamo pagrindo nurodė, kad ieškovė ieškinio priėmimo stadijoje privalo tikslinti ieškinio dalyką ir ši aplinkybė sudaro prielaidas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys,  nurodytas ieškinio dalykas nesudaro akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį, t. y. netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ( CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus iškilusius neaiškumus, netikslumus pateiktame procesiniame dokumente turėtų spręsti ne taikydamas trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, o jo pagrįstumą – nagrinėjant bylą iš esmės.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumui – patikslinti ieškinio dalyką, panaikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2019 m. birželio 10 d. (įskaitytinai) kitiems skundžiamoje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumui – patikslinti ieškinio dalyką, panaikinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. K. naują terminą, t. y. iki 2019 m. birželio 10 d. (įskaitytinai) Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytiems kitiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Algimantas Kukalis