Civilinė byla Nr. 2-316/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00406-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2041-485/2012 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. S. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. S., kuriuo prašo pripažinti bendra daline ieškovės K. S. ir atsakovo M. S. nuosavybe nekilnojamąjį turtą – 0,1021 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei K. S. ½ dalį – 0,1021 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0022/12/21240, Nr. 0022/12/21241 pagal P. S. pateiktus vykdomuosius įrašus Nr. A-1940 ir A-1941 iš M. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog po ieškinio pateikimo Kauno apygardos teismui M. S. tėvas S. P. yra pateikęs antstoliui M. L. vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. A-1940, ir A-1941, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš M. S. 90 000 Lt ir 120 000 Lt sumos. Minėti vykdomieji įrašai gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą šioje byloje, kadangi M. S. vardu yra registruotas tik ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0022/12/21240, Nr. 0022/12/21241 pagal P. S. pateiktus 2012 m. gegužės 24 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. A-1940, ir A-1941, iš M. S. iki Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2041-485/2012 įsiteisėjimo dienos (b.l. 18-19). Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jo pagrindu pasikeistų ginčo turto savininkai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog antstolio M. L. kontoroje yra vykdomi pateikti vykdomieji įrašai vykdomosiose bylose Nr. 0022/12/21240, Nr. 0022/12/21241 90 000 Lt ir 120 000 Lt sumoms, kurio pagrindu 2012 m. gegužės 24 d. yra areštuota atsakovo M. S. turto už 211 059,80 Lt. Byloje duomenų, jog atsakovas M. S. turi kito turto, išskyrus šioje byloje ginčijamą, iš kurio būtų galimas išieškojimas, nėra, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog ieškinio tenkinimo atveju nesustabdžius išieškojimo proceso ir pardavus ginčo turtą teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje bus apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. S. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 23-25). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus atsakovui.
2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė ne tik apelianto, bet ir trečiojo asmens teises, t.y. apelianto kreditoriaus, kuris nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Todėl teismas nusprendęs dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, pažeidė imperatyvias procesines teisės normas (absoliutus sprendimo negaliojimas).
3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Teismas privalėjo įvertinti ne tik ieškovės nurodytas aplinkybes, bet ir apelianto pateiktus dokumentus, kurie liudija apie aplinkybes, kurioms esant buvo įgytas žemės sklypas ir namas, nes tai reikšminga pasisakant ar ieškovė nepiktnaudžiauja teise ir neperžengia neteisėtumo ribų.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kokio dydžio ieškinys yra pareikštas ir neįsigilino į apeliantui priklausančio turto vertę. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pretenduoja į gyvenamąjį namą, kuris neegzistuoja, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokio gyvenamojo namo buvimą. Taigi, nėra nustatytos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimo dydžio, taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. S. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 30-32). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus. Ieškovės teigimu, tuo atveju, jei byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir nesustabdžius išieškojimo proceso ir perleidus ginčo turtą, pasikeistų ginčo turto objektų savininkai, todėl teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl įrodymų nepateikimo, byloje esančių įrodymų nevertinimo, nes įrodymų vertinimas ir jų tyrimas yra atliekamas teismo sprendžiant bylą iš esmės, o ne nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė prašo pripažinti bendra daline jos ir apelianto nuosavybe nekilnojamąjį turtą – 0,1021 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bei jai priteisti ½ dalį aukščiau minėto nekilnojamojo turto. Pagal byloje esančius duomenis P. S. (apelianto tėvas) pateikė antstoliui M. L. vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. išduotus Kauno miesto 18-asis notarų biuro vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įrašus) Nr. 1-1940 ir 1-1941, pagal kuriuos yra vykdomas išieškojimas iš apelianto turto 211 059,80 Lt sumai (b.l. 10-15). Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomosiose bylose pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus.

Apeliantas nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė jam nepranešus. Pažymėtina, kad teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą, nes CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama, kai teismas mano, kad tai būtina. Todėl teismas, nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą.

Ieškovė pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį grindė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tai yra konservacinės paskirties laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.

Apeliantas teigia, kad teismas nusprendęs dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, pažeidė imperatyvias procesines teisės normas, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tačiau kai kuriais atvejais asmenų, nesančių atsakovais byloje, teisės laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti suvaržytos jas pritaikius netiesiogiai. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, specifika yra ta, kad ji nėra pritaikyta tiesiogiai konkrečiam asmeniui, o tai yra vykdymo proceso laikinas sustabdymas iki tam tikro momento, t.y. nagrinėjamu atveju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus bus tęsiamas toliau iš apeliantui priklausančio turto. Todėl apelianto argumentas, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas dėl byloje esančių įrodymų nevertinimo ir pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas tik įvertinęs, ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atmestini apelianto argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškinio nepagrįstumą, nes byloje esantys įrodymai tirtini ir vertintini tik sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant šias priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai. Taigi, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

Taigi, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui bei atsižvelgiant į pareikštų ieškininių reikalavimų pobūdį, tikėtiną grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad ieškinio tenkinimo atveju, nesustabdžius aukščiau minėto išieškojimo proceso, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas ar galimai pasidarytų ir nebeįmanomas. Todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Audronė Jarackaitė

                                                                      Nijolė Piškinaitė

                                                                      Alvydas Poškus