Civilinė byla Nr. e2A-200-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00013-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 10.2;
2.6.16.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0121/2023e pagal suinteresuoto asmens uždarojo tipo investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Retail Properties“ ieškinį pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ priešieškinį dėl nuomos sutarčių modifikavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (suinteresuotas asmuo) uždarojo tipo investicinė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Retail Properties“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau – ir Arbitražo teismas), prašydama: 1) pripažinti, kad pagal nuomos sutarčių sąlygas atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ (toliau – ir atsakovė) yra įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį, indeksuotą pagal Euro zonos suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) be nustatytų „lubų“, t. y. 2023 metais indeksuotą 11,05 proc.; 2) priteisti iš atsakovės 1 332 983,73 Eur (t. y. 1 261 063,03 Eur nuomos mokesčio skolą ir 71 920,70 Eur netesybas); 3) priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir arbitražo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta dvylika negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių penkiolikos metų terminui, kuriomis atsakovė įsipareigojo mokėti metinį nuomos mokestį, nurodytą sutarčių 6.1 papunktyje. Nuomos sutartyse nustatyta, kad mėnesinis nuomos mokestis už einamąjį mėnesį turi būti mokamas iš anksto iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmos dienos (imtinai) (nuomos sutarčių 6.2 papunktis). Be to, nuomos sutarčių 3.4.1 ir 3.4.2 papunkčiuose nustatyta, kad kiekvienų metų sausio 1 dieną nuomos mokestis koreguojamas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) paskelbto ir apskaičiuoto euro zonos SVKI pokytį, lyginant atitinkamų metų lapkričio mėnesio SVKI reikšmę su prieš tai ėjusių metų lapkričio mėnesio SVKI reikšme. Šalys susitarė, kad jeigu atsakovė neatlieka mokėjimų, ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, lygius 0,03 proc. nuo bet kokios nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovė informavo atsakovę, kad dėl indeksavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. nuomos mokestis didinamas 11,05 proc. Pakoregavus nuomos mokestį 2022 metų pabaigoje pagal paskelbtą SVKI indeksą, atsakovė atsisakė atlikti visos nuomos mokesčio sumos mokėjimus už 2023 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, motyvuodama tuo, kad nuomos mokesčio indeksavimas visa apimtimi iš esmės pažeidžia nuomos sutarčių šalių interesų pusiausvyrą.
3. Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kreipėsi į Arbitražo teismą su priešieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad egzistuoja įtikinamos priežastys, neleidžiančios taikyti SVKI kaip numatyta nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje ir 2023 metų nuomos mokesčio pakeitimą susieti su vidutiniu SVKI 1997–2016 metais, t. y. 1,8 proc.; 2) jei ankščiau nurodytas reikalavimas būtų atmestas, pakeisti nuomos sutartis, šias papildant 3.4.5 papunkčiu, numatančiu, kad: „2023 metams nuomos koregavimas yra 1,8 proc.“; 3) taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą; 4) taikyti bet kokią kitą teisių gynybos priemonę, kurią Arbitražo teismas laikys tinkama, įskaitant bet kokio „kito atitinkamo rodiklio“ parinkimą, kurį Arbitražo teismas laiko tinkamu, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra bei priteisti arbitražo išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad nuomos sutartyse buvo numatytas itin platus nuomininko įsipareigojimų spektras (kartais vadinama „triguba grynoji nuoma“), kurios sąlygos reiškia, jog nuomininkas prisiima visą su veikla susijusią verslo, finansinę ir techninę riziką per visą nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį. Pagal aptariamas nuomos sąlygas nuomininkas yra atsakingas už komunalines paslaugas, mokesčius (pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), nekilnojamojo turto mokestį ir kitą), patalpų priežiūrą, tvarkymą, valymą, aptarnavimą, sanitariją, kapitalinį ir einamąjį remontą, draudimą ir kita. Be sutartyse numatytų trigubos grynosios nuomos sąlygų šalys susitarė indeksuoti nuomos mokestį, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Baltijos šalių rinkose buvo įprasta taikyti panašias indeksavimo nuostatas, nes indeksai ilgą laiką buvo labai stabilūs, taigi, jie buvo laikomi numatomu ir stabilizuojančiu veiksniu, kuris netrukdė šalių verslo santykių pusiausvyrai. Kai šalys susitarė dėl nuomos mokesčio koregavimo pagal SVKI, vidutinis metinis SVKI pokytis 1997–2016 metais buvo apie 1,8 proc. Nors natūraliai vyko tam tikri svyravimai, SVKI išliko labai artimas vidutiniams metiniams pokyčiams dešimtmečiais. 2017–2020 metais SVKI pokytis išliko panašus. Taigi, 2018–2021 metais, atlikus koregavimą, nuomos mokestis pagal nuomos sutartis atitinkamai padidėjo. Abi šalys tikėjosi ir numatė tokį padidėjimą. 2017–2020 metų laikotarpiu metinis nuomos mokestis iš viso padidėjo 368 671 Eur (be PVM) (daugiau nei 5 proc.). 2020–2023 metais dėl nenuspėjamų aplinkybių SVKI ypatingai pasikeitė – 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo COVID-19 pandemija, o 2022 m. vasario mėnesi Rusijos Federacija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainos Respubliką. Nuo 2021 metų vidurio SVKI pradėjo reikšmingai augti – nuo 2 proc. 2021 metų viduryje iki daugiau nei 10 proc. 2022 m. lapkričio mėnesį, t. y. daugiau kaip šešis kartus viršijo vidutinį metinį SVKI pokytį. Atsakovės teigimu, ieškovė nesąžiningai reikalauja mokėti didesnį nuomos mokestį, nes tikroji nuomos sutarčių paskirtis – išsaugoti šalių ekonominę pusiausvyrą, o ne vienai iš šalių gauti nenumatytą pelną. Nenumatytas pelnas, gautas dėl šimtmečius nematytos įvykių sekos, nėra ir negali būti suprantamas kaip tai, ko šalys siekė sudarydamos nuomos sutartis.
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 326 088,15 Eur (1 261 063,03 Eur nuomos mokestį ir 65 025,12 Eur delspinigius), 11,5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos nuomos mokesčio sumos (1 261 063,03 Eur) nuo arbitražo proceso pradžios (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos delspinigių sumos (65 025,12 Eur) nuo arbitražo proceso pradžios (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 177 613,01 Eur arbitražo išlaidas. Arbitražo teismas nusprendė atsakovės priešieškinį atmesti.
6. Arbitražo teismas nurodė, kad ginčo šalių susitarime dėl arbitražinių išlygų buvo numatyta, kad Arbitražo teismo arbitrų bus vienas. Tačiau 2023 m. rugpjūčio 31 d. šalys sutiko, kad bylą nagrinėtų arbitražo teismas, sudarytas iš trijų arbitrų, paskirtų pagal Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamentą (toliau – Arbitražo reglamentas) 16 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Vėliau abi šalys pasiūlė Arbitražo teismo narius: ieškovė – P. D., atsakovė – dr. M. J. 2023 m. spalio 10 d. ieškovė pateikė prašymą dėl arbitro dr. M. J. nušalinimo. Arbitražo teismo pirmininkė 2023 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė sudaryti sutartį su dr. M. J., taip pat nustatė 20 dienų terminą atsakovei paskirti vieną arbitrą atsakovės vardu. Atsakovė 2023 m. lapkričio 16 d. arbitru paskyrė N. T. Bylos duomenimis, abiem šalių paskirtiems arbitrams nepavyko susitarti dėl trečiojo (pirmininkaujančio) arbitro paskyrimo, todėl klausimas dėl pirmininkaujančio arbitro paskyrimo buvo perduotas Arbitražo teismo pirmininkei. 2023 m. gruodžio 15 d. Arbitražo teismo pirmininkė paskyrė dr. L. D. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru. Šalys nepateikė nušalinimų dėl Arbitražo teismo sudėties, todėl 2023 m. gruodžio 20 d. byla buvo perduota arbitrams.
7. Arbitražo teismas nurodė, kad SVKI įtraukimas į šalių sudarytų sutarčių 3.4.3 papunktį yra ir buvo priimtinas abiem šalims. Šalys galėjo pasirinkti nekilnojamojo turto rinkos rodiklius, nacionalinius vartotojų kainų indeksus, indeksų krepšelius ir net istorinius ar slenkančius SVKI vidurkius, tačiau to nepadarė, o nusprendė naudoti paprastą SVKI. Šalys sąmoningai pasirinko, kad po sutarčių sudarymo kainų pokyčius diktuos ne nuomos rinka, o SVKI, atspindintis bendras infliacijos tendencijas. Pabrėžė, kad net ir dabar atsakovė nori laikytis SVKI, bet laikinai apribotos formos, ir neprašo naudoti kitų alternatyvių indeksų. Ekonominis poveikis yra tiesioginis šalių sutartų sutartinių sprendimų rezultatas. Tai aksioma, kad verslas susijęs su rizika ir gali būti tiek pelningas, tiek nepelningas, tačiau tai nereiškia, jog teisiniu požiūriu sutartis turėtų užtikrinti tik pelną, nebent šalys susitarė kitaip. Dar daugiau, atsakovės verslas, įskaitant nuomos sutartis, apskritai išliko pelningas. Arbitražo teismas nurodė, kad nemano, jog šiuo atveju yra svarbi priežastis netaikyti standartinio nuomos mokesčio koregavimo pagal nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį, taikant SVKI, todėl atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą susieti 2023 metų nuomos mokesčio koregavimą su 1997–2016 metų SVKI vidurkiu, t. y. 1,8 proc.
8. Arbitražo teismo nuomone, SVKI padidėjimas turėjo ekonominį poveikį nuomos sutartims bei šalių sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrai. Sutartys tapo labiau pelningos ieškovei ir mažiau pelningos atsakovei, nei buvo tikėtasi. Tačiau, bent jau šiuo metu, toks pokytis dar nepasiekė tos ribos, ties kuria jį būtų galima laikyti esminiu CK 6.204 straipsnio (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms) taikymo tikslu. Arbitražo teismas pažymėjo, kad skirtingai nuo ieškovės, atsakovė neapsidraudė nuo makroekonominių svyravimų rizikos finansinėse rinkose siūlomomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir todėl jai teko nepalankių pokyčių rinkoje rizika. Kadangi šiuo metu šalys nesusiduria su sunkumais vykdydamos sutartyse numatytus įsipareigojimus, to pakanka atmesti atsakovės reikalavimus dėl nuomos sutarčių sąlygų, susijusių su mokesčio indeksavimu, modifikavimo.
9. Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovė prašė apginti jos teises bet kokiu kitu papildomu būdu, kurį Arbitražo teismas laikytų tinkamu. Tačiau šis prašymas suformuluotas kaip bendras prašymas pritaikyti teisių gynimo priemones Arbitražo teismo nuožiūra, tačiau, kadangi Arbitražo teismas gali veikti tik pagal taikytiną materialiąją teisę, laikydamasis šalių procesinės lygybės, dispozityvumo principo, jis gali analizuoti tik tokias galimas teisių gynimo priemones, kurių prašo arba kurias aptarė šalys, ir tik pagal Lietuvos Respublikos civilinę teisę. Be to, teoriškai, papildomas teisių gynimas gali būti grindžiamas bendrojo teisingumo principais, kuriems taikoma teisinga jurisdikcija, kaip ši koncepcija suprantama kai kuriose teisės sistemose, tačiau Arbitražo teismas neturi privalomos teisingos jurisdikcijos ir bendrieji teisingumo principai nėra taikytini šioje byloje kaip atskiras pagrindas. Arbitražo teismas pažymėjo, kad bendrieji principai gali leisti užpildyti spragas ir net būti naudojami contra legem (teisėtų lūkesčių apsauga), bet tai labai išskirtiniai atvejai, kai pozityvioji teisė (arba jos spragos) aiškiai prieštarauja prigimtinės teisės moraliesiems imperatyvams. Nagrinėjamu atveju nėra šalių susitarimo suteikti Arbitražo teismui kompetenciją veikti ex aequo et bono (kaip reikalauja teisingumas ir padorumas), todėl Arbitražo teismas nesprendė bylos, vadovaudamasis vien bendraisiais principais.
10. Arbitražo teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė argumentų, kurie atleistų ją nuo ieškovės reikalavimo sumokėti nuomos mokestį. Arbitražo teismas patvirtino, kad pagal vienuolikos nuomos sutarčių, kurias reikalauja vykdyti ieškovė, sąlygas, atsakovė privalo mokėti nuomos mokestį indeksuotą pagal skelbiamą Europos Sąjungos SVKI be jokios viršutinės ribos, t. y. indeksuotą 11,05 proc. už 2023 metus.
III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja (atsakovė) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundu prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Sprendimas priimtas neteisėtos sudėties Arbitražo teismo (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktai), kadangi pažeista atsakovės teisė paskirti pasirinktą arbitrą Arbitražo teismo pirmininkei atsisakius pasirašyti sutartį su atsakovės paskirtu arbitru dr. M. J. Arbitražo procesas vyko pažeidžiant šalių lygybės principą. Nutartis atsisakyti skirti arbitru dr. M. J. neatitinka šalių susitarimo ir KAĮ 16 straipsnio 2 dalies, o Arbitražo teismo pirmininkės nutartys yra nemotyvuotos. Nors atsakovė skundė tokį Arbitražo teismo pirmininkės sprendimą Vilniaus apygardos teismui, pastarasis atsisakė skundą nagrinėti. Dr. M. J. nušalinimas buvo nepagrįstas, nes ieškovės nurodyti arbitro šališkumo pagrindai buvo priskirti Tarptautinės advokatų asociacija (angl. I. B. Association) patvirtintų Gairių dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration; toliau – IBA Gairės) žaliajam sąrašui, pernelyg nutolę ir nekeliantys abejonių objektyviam stebėtojui. Visiškai nemotyvuotą sprendimą dėl atsakovės pasirinkto arbitro diskvalifikavimo (sutarties su juo nesudarymo) priėmė nekompetentingas subjektas (Arbitražo teismo pirmininkė, o ne Arbitražo teismas).
11.2. Ieškovės prašymas nušalinti arbitrą buvo grindžiamas šiais argumentais: 1) dr. M. J. ir atsakovės atstovai arbitražo byloje ilgą laiką veikė kartu, o per pastaruosius trejus metus kartu veikė kaip advokatai Lietuvos Respublikai reikšmingoje arbitražo byloje prieš Veolia grupės bendroves (pradėtoje 2016 metais); 2) dr. M. J. ir atsakovės atstovus sieja artimi santykiai ar net draugystė (dalyvavo grupės diskusijoje su atsakovės atstovais šioje byloje ir vienu iš atsakovės valdybos narių; taip pat nurodomi dr. M. J. ryšiai socialiniuose tinkluose). Savo ruožtu atsakovė arbitražo procese paaiškino, kad beveik trejus metus iki šio paskyrimo atsakovės advokatai ir dr. M. J. nedirbo kartu, nes nuo 2021 m. vasario 15 d. dr. M. J. nebėra vienas iš advokatų „Veolios bylos“ arbitraže; dr. M. J. dalyvavimas TGS Baltic advokatų kontoros organizuotoje grupės diskusijoje ir ryšiai socialiniuose tinkluose patenka į IBA gairių dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže Žaliąjį sąrašą, o bet kuriuo atveju TGS Baltic advokatai iki nurodytos konferencijos su dr. M. J. net nebuvo susitikę gyvai. Todėl nėra pagrindo abejonėms dėl paskirto arbitro šališkumo nei dėl prieš beveik trejus metus nutrūkusio riboto profesinio bendradarbiavimo, nei dėl tariamų asmeninių ryšių. Arbitražo teismas nutartyje dėl arbitro nušalinimo nenustatinėjo paskirto arbitro priklausomumo ar šališkumo, nebuvo pritaikytas objektyvaus stebėtojo standartas, nenustatyti ir net nepaminėti finansiniai ar pavaldumo santykiai, kurie galėtų pateisinti įvykdytą arbitro nušalinimą.
11.3. Analogiškai situaciją įvertino ir institucijos paralelinėje byloje Estijos Respublikoje, kurioje ieškovės ir atsakovės seserinės bendrovės dalyvavo identiškoje arbitražo byloje dėl analogiškų nuomos sutarčių, sudarytų Estijos Respublikoje. Šioje byloje ieškovės seserinė bendrovė siekė nušalinti dr. M. J., tačiau arbitražo institucijai nekilo abejonių dėl arbitro šališkumo ir skundas buvo atmestas.
11.4. Arbitražo teismo pirmininkė net neturėjo kompetencijos atsisakyti sudaryti sutartį su atsakovės paskirtu arbitru. KAĮ neleidžia arbitražo institucijai atsisakyti pasirašyti susitarimą su šalies paskirtu arbitru iki arbitražo teismo sudėties sudarymo. Priešingai, KAĮ nustatyta speciali arbitro nušalinimo procedūra (KAĮ 16 straipsnis). Konkrečiai, jeigu arbitražo teismas sudarytas iš trijų arbitrų, dėl nušalinimo sprendžia likusieji du arbitrai. Šalys specifiškai susitarė dėl arbitražo teismo sudarymo procedūros pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo reglamento 16 straipsnio 4 dalį ir 17 straipsnį. Šie straipsniai nenumato galimybės Arbitražo teismo pirmininkei atsisakyti sudaryti sutartį su šalies paskirtu arbitru. Šalys nesuteikė Arbitražo teismo pirmininkei teisės atsisakyti pasirašyti susitarimą su paskirtu arbitru pagal KAĮ 16 straipsnio 1 dalį.
11.5. Arbitražo teismas neišsprendė ginčo šalių reikalavimų, t. y. performulavo šalių reikalavimus byloje ir pakeitė jų esmę. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei 11,5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio arbitražo proceso pradžios iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo. Tačiau Arbitražo teismas nusprendė priteisti ieškovei procesines palūkanas nuo šio arbitražo proceso pradžios (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo, kurios sudaro: 11,5 proc. per metus nuo priteistos nuomos mokesčio sumos (1 261 063,03 Eur); 6 proc. per metus nuo priteistos delspinigių sumos (65 025,12 Eur). Vienas iš atsakovės priešieškinio reikalavimų buvo – pripažinti, kad yra svarbių priežasčių, trukdančių taikyti nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje nurodytą SVKI, ir susieti 2023 metų nuomos mokesčio koregavimą su 1997–2016 metų SVKI vidurkiu, t. y. 1,8 proc. Arbitražo teismas performulavo šį reikalavimą tokiu būdu: pakeisti nuomos mokesčio indeksavimą SVKI, kaip nustatyta nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje, ir susieti 2023 metų nuomos mokesčio koregavimą su 1997–2016 metų SVKI vidurkiu, būtent 1,8 proc. Iš esmės tai yra reikalavimas pakeisti nuomos sąlygas pagal sutartinį kriterijų (Nuomos sutarčių 3.4.3 papunktis).
11.6. Arbitražo teismas iškreipė šalies valią bei reikalavimo ribas, perrašė pirmąjį atsakovės priešieškinio reikalavimą kaip sutarčių pakeitimą, kuomet atsakovė neprašė pakeisti sutarčių, o viso labo reikalavo taikyti nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį. Atsakovė siekė taikyti sutarčių 3.4.3 papunktį ir rėmėsi „svarbių priežasčių“ nuostata. Kitaip tariant, sutartys jau turėjo nuostatą, kuri leido taikyti kitą nei SVKI indeksą nuomos mokesčio indeksacijai, kai tam buvo svarbių priežasčių. Tai yra sutarties taikymo ir aiškinimo klausimas. Arbitražo teismo proceso metu atsakovė neprašė pakeisti sutarčių. Arbitražo teismas kardinaliai pakeitė vieną atsakovės reikalavimą, t. y. dar vieno atsakovės prašymo taikyti kitą aktualų rodiklį indeksacijai, jeigu būtų laikoma, kad 1,8 proc. indeksacija neatspindi šalių sutartos pusiausvyros, Arbitražo teismas visiškai nesprendė. Atsakovė prašė apginti atsakovės teises bet kokiu kitu papildomu būdu, kurį Arbitražo teismas laikytų tinkamu, įskaitant parinkti bet kokį „kitą atitinkamą rodiklį“, kurį Arbitražo teismas laikytu tinkamu šalių sutartinei pusiausvyrai atkurti. Tačiau Arbitražo teismas ignoravo šį prašymą, jo neįtraukė į sprendimo dalį, kurioje citavo šalių suformuluotus prašymus (iki jų performulavimo).
11.7. Arbitražo teismas pažeidė rungimosi principą, neišnagrinėjęs atsakovės prašymo dėl neigiamos išvados (angl. adverse inference) taisyklės taikymo, t. y. kad ieškovės nurodytas argumentas dėl infliacijos lūkesčių turi būti aiškinamas jį iškėlusios, bet patvirtinančių įrodymų nepateikusios šalies nenaudai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės liudytojai informavo Arbitražo teismą, kad prieš sudarant nuomos sutartis, ieškovės akcininkai sudarė modelį, kuriame įvertino, kiek ieškovė tikėjosi realiai gauti pelno iš nuomos sutarčių per jų galiojimo laikotarpį. Šis argumentas buvo esminis, nagrinėjant bylą dėl galimybės pakeisti nuomos sutartyse numatytą nuomos mokesčio indeksavimo mechanizmą. Ieškovė posėdžio metu siūlė pateikti nurodytą modelį, tačiau galiausiai jo taip ir nepateikė. Savo ruožtu atsakovė po posėdžio teikiamame procesiniame dokumente (angl. post-hearing brief) prašė Arbitražo teismo taikyti nepalankios išvados taisyklę, o būtent – laikyti, kad ieškovės nurodytas argumentas dėl infliacijos lūkesčių turi būti aiškinamas jį iškėlusios, bet patvirtinančių įrodymų nepateikusios šalies nenaudai. Šio atsakovės prašymo Arbitražo teismas apskritai nenagrinėjo.
11.8. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios nebuvo išverstos į arbitrams suprantamą kalbą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 6 punktai). Arbitražo teismas rėmėsi į bylą nepateikta ir į arbitražo proceso kalbą neišversta medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-212/2012, 3K-3-421/2013, 3K-3-670/2013), kuomet atsakovės paskirta arbitrė N. T. yra Austrijos pilietė bei nesupranta lietuvių kalbos. Be kita ko, atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, todėl buvo paneigta šalies teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.
12. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Arbitražo byloje 2024 m. spalio 3 d. vykusio posėdžio pabaigoje arbitrai pasiteiravo abiejų šalių, ar jos turi kokių nors nusiskundimų dėl arbitražo proceso. Atsakovės atstovai patvirtino, kad nusiskundimų dėl vykusio arbitražo proceso neturi. Arbitražo reglamento 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ginčo šalis, žinodama, jog yra pažeista jos teisė, vis tiek dalyvauja arbitražinio nagrinėjimo procese ir per protingą laiką (esant pirmai galimybei) nepareiškia nesutikimo dėl tokio pažeidimo, laikoma, kad šalis atsisako teisės į prieštaravimus. Taigi, atsakovė atsisakė teisės į prieštaravimus, kiek tai susiję su arbitražo procesu ar tariamais jo pažeidimais, kurie, net jeigu būtų egzistavę, nenulėmė neteisingo Arbitražo sprendimo priėmimo.
12.2. Arbitražo sprendimas buvo priimtas teisėtos sudėties Arbitražo teismo. Šalies teisė paskirti arbitrą nėra absoliuti, tokia šalies teisė gali būti ribojama, siekiant užtikrinti arbitrų nešališkumą bei nepriklausomumą, atitinkamai užtikrinant teisingą arbitražo procesą. Nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovės buvo atimta teisė skirti arbitrą, nes jai buvo suteikta galimybė paskirti kitą arbitrą, kuria atsakovė ir pasinaudojo. Be to, šalių pasirinktos arbitražo taisyklės suteikia teisę ir išimtinę kompetenciją Arbitražo teismo pirmininkei spręsti dėl sutarties su šalies pasirinktu arbitru sudarymo bei arbitro nušalinimo. Pagal Arbitražo reglamento 18 straipsnio 3 dalį, Arbitražo teismo pirmininkas, prieš tai išklausęs šalių nuomones, gali atsisakyti sudaryti sutartį su šalies ar arbitrų paskirtu arbitru, jeigu sekretoriatui yra pateikiamas sąlyginis arbitro nepriklausomumo ir sutikimo būti arbitru byloje pareiškimas (deklaracija). Tokiu atveju šaliai ar arbitrams pasiūloma paskirti kitą arbitrą. Jeigu šalis ar arbitrai antrą kartą paskiria arbitrą, kuris sekretoriatui pateikia atsisakymą ar sąlyginį arbitro nepriklausomumo ir sutikimo būti arbitru byloje pareiškimą (deklaraciją), Arbitražo teismo pirmininkas atsisako sudaryti su juo sutartį ir paskiria arbitrą pats. Arbitražo reglamento 19 straipsnio 1 dalis numato, kad arbitras gali būti nušalintas, jeigu atsiranda aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių arbitro nepriklausomumu ir nešališkumu arba jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Arbitražo teismo pirmininkas priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl pareikšto nušalinimo arbitrui, priimdamas nutartį, nereikalaujančią pagrindimo (Arbitražo reglamento 19 straipsnio 7 dalis).
12.3. Ieškovė, gavusi sąlyginį atsakovės skirto arbitro dr. M. J. sutikimą, patikrino viešai prieinamą informaciją ir pastebėjo, kad arbitras neatskleidė visų esminių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą abejoti arbitro nepriklausomumu ir nešališkumu: 1) arbitras ir atsakovės atstovai Gailė Juozapaitytė bei Vilius Bernatonis veikė kartu kaip Lietuvos Respublikos atstovai daugelį metų vykstančiame viename didžiausių arbitražų Lietuvos Respublikos istorijoje, t. y. „Veolia“ byloje; 2) tarp arbitro ir atsakovės atstovų yra susiklostę artimi santykiai ar net draugystė, t. y.: arbitras bei atsakovė palaiko nuolatinius santykius; arbitras dar tais pačiais metais kai buvo inicijuota arbitražo byla dalyvavo advokatų kontoros TGS Baltic organizuojamoje panelinėje diskusijoje, kurią moderavo Vilius Bernatonis, diskusijoje dalyvavo ir kiti atsakovės atstovai – Gailė Juozapaitytė ir Ramūnas Kontrauskas, taip pat A. S., kuris yra atsakovės valdybos narys; socialinių tinklų, tokių kaip „LinkedIn“, turinys patvirtina, jog arbitro ir Gailės Juozapaitytės santykiai yra akivaizdžiai artimi, kadangi šie nuolatos reaguoja bei komentuoja po vienas kito įrašais socialinėje erdvėje, jų komentarai akivaizdžiai viršija formalaus bendravimo ribas.
12.4. Arbitražo teismas nemodifikavo ir išsprendė visus šalių pareikštus reikalavimus. Atsakovės argumentai, susiję su tariamu šalių reikalavimų performulavimu, yra susiję su Arbitražo sprendimo turinio peržiūra, todėl išeina už Arbitražo sprendimo peržiūros ribų, įtvirtintų KAĮ bei 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų sprendimo pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 metų Niujorko konvencija). Atsakovė iš esmės nesutinka su paties sprendimo turiniu, t. y. arbitražo teismo atliktu materialiosios teisės taikymu, ir todėl nepagrįstai siekia sprendimo revizijos iš esmės, tai, remiantis KAĮ nuostatomis, nėra galima. Kiek tai susiję su ieškovės reikalavimu priteisti procesines palūkanas (šio reikalavimo modifikavimu) Arbitražo teismas, daliai priteistos sumos, t. y. netesyboms, nusprendė taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį, nei šio prašė ieškovė. Kiek tai susiję su atsakovės reikalavimu taikyti nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį, Arbitražo teismas sprendimo 96 punkte detaliai pasisakė dėl nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje numatytų sąlygų taikymo bei konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, nurodytos sutarčių nuostatos taikymas, tokia apimtimi kokia prašė taikyti atsakovė, de facto (faktiškai) ir reiškia nuomos sutartyse įtvirtinto nuomos indeksacijos mechanizmo pakeitimą, t. y. SVKI netaikymas ir yra sutartyse įtvirtinto indeksacijos mechanizmo pakeitimas.
12.5. Atsakovė arbitražo bylos nagrinėjimo metu teiktuose procesiniuose dokumentuose niekuomet neformulavo reikalavimo taikyti neigiamos išvados taisyklę. Atsakovė baigiamosios kalbos motyvuojamoje dalyje pateikė pasvarstymus, kad atitinkami argumentai turėtų būti vertinami ieškovės naudai. Nesant konkrečiai ir aiškiai suformuluoto reikalavimo, Arbitražo teismas negali spręsti tokio reikalavimo, nes tokiu būdu būtų laikoma, jog Arbitražo teismas išėjo už ginčo šalių pareikštų reikalavimų ribų. Arbitražo reglamento 10 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys galutinius reikalavimus arbitražo byloje turi teisę suformuluoti ne vėliau kaip 15 dienų iki pagrindinio posėdžio pradžios. Taigi, atsakovė baigiamojoje kalboje net ir negalėjo formuluoti naujų reikalavimų. KAĮ neigiamos išvados taisyklės taikymą sieja išimtinai su atvejais, kai viena iš šalių arbitražo procese atsisako pateikti reikalaujamus įrodymus, o tokios taisyklės taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju arbitražo byloje nei atsakovė, nei Arbitražo teismas nereikalavo jokių įrodymų iš ieškovės.
12.6. Arbitražo sprendimu taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nebuvo pažeista viešoji tvarka ar atsakovės interesai. Vienas iš arbitražo byloje nagrinėtų reikalavimų buvo susijęs su nuomos sutarčių 3.4.3 papunkčio taikymu. Atitinkamai, abi šalys procesiniuose dokumentuose rėmėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, pateikė teismų praktikos išaiškinimus dėl šio straipsnio. Atsakovės minimos kasacinio teismo nutartys yra siejamos tik su CK 6.193 straipsnyje numatytų bendrųjų principų taikymu. Šiuo atveju Arbitražo teismas neperkvalifikavo ginčo, netaikė teisės normų, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti, o tik rėmėsi susiformuota teismų praktika. Atsakovei nebuvo užkirsta galimybė pasisakyti dėl aptariamos teismų praktikos, kuri buvo cituojama ir šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei įrodymuose. Arbitražo teismą sudarė net trys arbitrai, iš kurių du yra Lietuvos Respublikos piliečiai ne tik kilę iš šios teisinės sistemos ir ją puikiai suprantantys, tačiau ir puikiai suprantantys lietuvių kalbą. Todėl aplinkybė, kad arbitrė N. T. nesupranta lietuvių kalbos, nereiškia, jog šios kalbos nesupranta visas Arbitražo teismas, ar juolab kad šis nepateikė arbitrei atitinkamų vertimų. Kaip matyti iš sprendimo, jis buvo priimtas vienbalsiai, tad arbitrė N. T., pasirašydama sprendimą, akivaizdžiai patvirtino, kad visi sprendimo motyvai jai buvo aiškūs ir ji sutiko su jų taikymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, prašymo atidėti teismo posėdį ir įpareigojimo pateikti įrodymų vertimus
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 18 d. gautas pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašymas atidėti 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka ne mažiau kaip 10 dienų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas tuo, kad suinteresuotas asmuo uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“ tik 2025 m. kovo 13 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Atsiliepimas yra didelės apimties, todėl pareiškėja prašo sudaryti galimybę pasisakyti dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, atsiliepime pateikiama daug netikslios informacijos, be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime aptaria naujas aplinkybes – Latvijos bei Estijos Respublikose vykusius kitų bendrovių procesus. Būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrindžia tai, kad byloje keliami sudėtingi fakto ir teisės klausimai, be to, suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą likus dviem dienoms iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus žodinio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu būtų išvengta papildomo apsikeitimo rašytiniais dokumentais ir užtikrintas efektyvus ginčo išsprendimas, taip pat nebūtų užvilkintas bylos nagrinėjimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant CPK III dalies XVI skyriuje (bylų procesas apeliacinės instancijos teisme) nustatytas taisykles.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, procesinės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
16. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja su skundu, pateiktu 2025 m. vasario 10 d., pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi buvo atmestas, teisėjų kolegijai nurodžius, jog byloje keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai gali būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, šalims pateikus argumentuotą poziciją procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija tąkart konstatavo, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių procesas dėl Arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimo turėtų vykti žodinio nagrinėjimo būdu. Naujai pateiktame pareiškėjos prašyme nurodoma, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra tikslingas, nes suinteresuoto asmens atsiliepimas byloje buvo pateiktas likus dviem darbo dienoms iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, be to, jame pateiktos naujos aplinkybės ir argumentai. Kaip jau minėta, Arbitražo teismo sprendimų peržiūra vykdoma taikant CPK III dalies XVI skyriuje nurodytas taisykles. Pagal analogiją taikant šias taisyklės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalims nėra sudaryta galimybė teikti atsiliepimą į byloje pateiktą atsiliepimą dėl skundo.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktos netikslios faktinės aplinkybės, taip pat naujos aplinkybės dėl kitose valstybėse įvykusių arbitražo procesų įtakos nagrinėjamai bylai. Viena vertus, apie užsienio valstybėse vykusius arbitražo procesus pasisakyta tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjimo ginčo ribas (kad Arbitražo teismo sprendimo peržiūra vyksta pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribas), nusprendžia, jog suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, kurias pareiškėja įvardija naujomis ir (ar) netiksliomis, nėra esminės ginčo Arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimui pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį, ar kad dėl šių aplinkybių nustatymo reikėtų rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą nurodytoje dalyje atmeta.
18. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti suinteresuotą asmenį pateikti patvirtintus trijų atsiliepimo į skundą priedų vertimus. Nurodo, kad byloje pateiktų priedų vertimai nepatvirtinti vertėjo, kaip to reikalauja proceso įstatymas. Pareiškėjos teigimu, teismas turėtų atsisakyti priimti šiuos priedus arba nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
19. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme aptariami šie suinteresuoto asmens atsiliepimo priedai: 1) suinteresuoto asmens uždarojo tipo investicinės UAB „Baltic Retail Properties“ baigiamosios kalbos, pateiktos arbitražo byloje; 2) Z. H. rašytinio liudijimo kopija; 3) Estijos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo kopija. Kaip teisingai nurodė pareiškėja, kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu pateiktų priedų vertimai nepatvirtinti vertėjo, taigi, nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šie įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo (įrodymų procesinės formos) reikalavimo, todėl nagrinėjant šalių ginčą nebus vertinami.
Dėl arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimo procedūros ir esminių principų
21. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).
22. Pagal KAĮ 8 straipsnį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
23. Minėti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Pareiga įrodyti pastarųjų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu parengtas KAĮ, tiek 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
24. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašo Arbitražo teismo sprendimą panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl arbitražo teismo sudarymo tvarkos
26. Pareiškėja UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skunde nurodo, kad Arbitražo teismo sudėtis neatitiko šalių susitarimo ir pažeidė imperatyvias KAĮ nuostatas, nes pareiškėjos paskirtas arbitras dr. M. J. buvo nepagrįstai nušalintas, tokiu būdu pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir suteiktas nepagrįstas pranašumas suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo investicinei UAB „Baltic Retail Properties“. Anot pareiškėjos, Arbitražo teismo pirmininkės nutartys, kuriomis buvo atsisakyta skirti arbitru dr. M. J., yra nemotyvuotos, be to, sprendimą diskvalifikuoti pareiškėjos pasirinktą arbitrą priėmusi Arbitražo teismo pirmininkė yra nekompetentingas subjektas, nes arbitro nušalinimo klausimą turėjo išspręsti Arbitražo teismas.
27. Byloje nustatyta, kad šalims pasikreipus į Arbitražo teismą su reikalavimais, kilusiais iš nuomos sutarčių, Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau – VKAT) 2023 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo sujungė arbitražo procesus ir suteikė sujungtai bylai numerį V-0121/2023e, nustatė 20 dienų terminą kiekvienai iš arbitražo bylos šalių paskirti po vieną arbitrą. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“ 2023 m. rugsėjo 25 d. arbitru paskyrė P. D., o pareiškėja (atsakovė) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2023 m. rugsėjo 26 d. arbitru paskyrė dr. M. J., kuris 2023 m. spalio 4 d. pateikė nepriklausomumo ir sutikimo būti arbitru byloje deklaraciją. Suinteresuotas asmuo 2023 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl arbitro dr. M. J. nušalinimo. VKAT pirmininkė 2023 m. spalio 26 d. nutartimi nušalino arbitrą dr. M. J. ir atsisakė pasirašyti sutartį su arbitru. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą VKAT panaikinti 2023 m. spalio 26 d. nutartį, tačiau VKAT pirmininkė 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti Arbitražo teismo nutartį, kuria atsisakyta sudaryti sutartį su arbitru dr. M. J. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3131-1097/2023 atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
28. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą arbitražo teismo sudėties ar arbitražo proceso neatitiktis šalių susitarimo ir (arba) imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms gali būti pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą.
29. Arbitro nušalinimo tvarka reglamentuota KAĮ 16 straipsnyje. Šalys gali susitarti dėl arbitro nušalinimo, sprendimo dėl arbitro nušalinimo apskundimo ir kitų su arbitro nušalinimo tvarka susijusių klausimų (KAĮ 16 straipsnio 1 dalis). Kai nėra susitarta dėl arbitro nušalinimo tvarkos, šalis, norinti pareikšti arbitrui apie nušalinimą, turi per 15 dienų nuo to momento, kai sužinojo apie arbitražo teismo sudarymą arba apie KAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pranešti raštu arbitražo teismui nušalinimo motyvus. Jeigu arbitras, kuriam pareikšta apie nušalinimą, nenusišalina pats arba kita šalis nesutinka su nušalinimu, šio arbitro nušalinimo klausimą sprendžia likę arbitražo teismo arbitrai. Kai arbitražo teismą sudaro vienas arbitras arba kai nušalinimas pareikštas visiems arbitražo teismo arbitrams, pats arbitras (patys arbitrai) išsprendžia nušalinimo klausimą (KAĮ 16 straipsnio 2 dalis).
30. Byloje nustatyta, kad nuomos sutarčių 22.1 papunktyje šalys susitarė, jog kiekvienas ginčas, kylantis iš nuomos sutarties, sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Arbitražo arbitrų bus vienas, arbitražo vieta – Vilnius. Arbitražiniame procese bus vartojama anglų kalba, tačiau liudytojai apklausiami ir įrodymai pateikiami lietuvių bei anglų kalbomis.
31. Nors pareiškėja skunde išdėstė argumentus, kad šalys nesuteikė VKAT pirmininkei teisės atsisakyti pasirašyti susitarimą su pasirinktu arbitru pagal KAĮ 16 straipsnio 1 dalį ir dėl šios priežasties VKAT pirmininkės nutartis neatitinka KAĮ 16 straipsnio 2 dalies, teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad šalys susitarė dėl Arbitražo teismo sudarymo procedūros pagal Arbitražo reglamentą. Taigi, pasirinkę ginčo sprendimą pagal Arbitražo reglamentą, šalys nepasinaudojo teise apriboti Arbitražo reglamento nuostatų taikymą arbitro nušalinimo klausimais (Arbitražo reglamento 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir taip pasirinko arbitrų nušalinimo tvarką (KAĮ 16 straipsnio 1 dalis) pagal Arbitražo reglamentą. Todėl KAĮ 16 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios taikomos tuo atveju, kai nėra susitarta dėl arbitro nušalinimo tvarkos, byloje šiuo atveju netaikytinos. Toks aiškinimas nepažeidžia teisės kreiptis į teismą, nes pačios šalys pasirinko alternatyvų savo teisių gynimo būdą – ginčo nagrinėjimą arbitraže, be to, aiškiai numatydamos, jog ginčas bus nagrinėjamas pagal Arbitražo reglamentą, nepasinaudojo tiek Arbitražo reglamente, tiek KAĮ numatyta galimybe pasirinkti kitokią, t. y. ne pagal Arbitražo reglamentą, arbitrų nušalinimo tvarką. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-236/2015).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skundo argumentą, jog VKAT pirmininkė neturėjo teisės išspręsti arbitro nušalinimo klausimo, paneigia Arbitražo reglamento 19 straipsnio nuostatos. VKAT pirmininkas priima galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl pareikšto nušalinimo arbitrui, priimdamas nutartį, nereikalaujančią pagrindimo (Arbitražo reglamento 19 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju iš VKAT pirmininkės 2023 m. spalio 26 d. nutarties turinio matyti, kad buvo atsisakyta pasirašyti sutartį su pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pasiūlytu arbitru dr. M. J., vadovaujantis Arbitražo reglamento 18 straipsnio 3 dalimi, kadangi arbitro nušalinimo klausimo išsprendimo momentu VKAT dar nebuvo sudaręs sutarties su arbitru.
33. Pažymėtina ir tai, kad Arbitražo reglamento 18 straipsnio 3 dalis numato, jog išimtinais atvejais, prieš tai išklausęs šalių nuomonę, VKAT pirmininkas gali atsisakyti sudaryti sutartį su šalies ar arbitrų paskirtu arbitru, jeigu Sekretoriatui yra pateikiamas sąlyginis arbitro nepriklausomumo ir sutikimo būti arbitru byloje pareiškimas (deklaracija). Tokiu atveju šaliai ar arbitrams pasiūloma paskirti kitą arbitrą. Jeigu šalis ar arbitrai antrą kartą paskiria arbitrą, kuris Sekretoriatui pateikia atsisakymą ar sąlyginį arbitro nepriklausomumo ir sutikimo būti arbitru byloje pareiškimą (deklaraciją), VKAT pirmininkas atsisako sudaryti su juo sutartį ir paskiria arbitrą pats. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad priešingai nei teigia pareiškėja, VKAT pirmininkė šiuo atveju buvo kompetentingas subjektas tiek išspręsti arbitro nušalinimo klausimą (Arbitražo reglamento 19 straipsnio 7 dalis), tiek priimti sprendimą nesudaryti sutarties su pareiškėjos pasiūlytu arbitru (Arbitražo reglamento 18 straipsnio 3 dalis).
34. Pareiškėja pateiktame skunde taip pat kvestionuoja jos pasiūlyto arbitro nušalinimo pagrindus. Teigia, kad suinteresuoto asmens (ieškovės) uždarojo tipo investicinės UAB „Baltic Retail Properties“ nurodytos arbitro šališkumą pagrindžiančios aplinkybės (arbitro profesiniai, draugystės ryšiai su pareiškėją atstovaujančios advokatų kontoros teisininkais) yra priskirtinos IBA Gairių žaliajam sąrašui, pernelyg nutolę ir nekeliančios abejonių objektyviam stebėtojui. Anot pareiškėjos, nušalinimą išsprendusi Arbitražo teismo pirmininkė nemotyvavo tokio procesinio sprendimo, nenustatinėjo arbitro ir pareiškėjos finansinių ar pavaldumo santykių, kurie pateisintų arbitro nušalinimą.
35. Teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų pareiškėjos argumentų pažymi, kad pagal Arbitražo reglamento 19 straipsnio 7 dalį, VKAT pirmininkas priima nutartį dėl arbitro nušalinimo, nereikalaujančią pagrindimo.
36. Kadangi pareiškėja nurodo, kad šalių ginčą išnagrinėjusio Arbitražo teismo sudėtis neatitinka imperatyvių KAĮ nuostatų (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas), teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto, bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį. Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, aplinkybes, patenkančias į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, analizuoja ir vertina tiek, kiek jų egzistavimą įrodo jomis besiremianti šalis. Tačiau tais atvejais, kai teismas nustato, kad arbitražo procese formuojant teismo sudėtį padarytas šiurkštus teisės į tinkamą procesą pažeidimas, atitinkamų aplinkybių patikrinimas, tiek, kiek tai susiję su galimo viešosios tvarkos pažeidimo nustatymu ir įvertinimu, gali būti atliekamas pagal viešosios tvarkos pagrindą reglamentuojančias procesines taisykles – KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai įvertinus anksčiau aptartą Arbitražo reglamento reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas išvadai, kad aplinkybių, susijusių su arbitro šališkumu, įvertinimas ir sprendimo nušalinti arbitrą priėmimas yra VKAT pirmininko prerogatyva. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Estijos Respublikoje vykusiame arbitražo procese arbitrui dr. M. J. pareikštas nušalinimas buvo atmestas, neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, neturi analizuoti Arbitražo teismo priimto procesinio sprendimo nušalinti arbitrą teisėtumo pagrindų, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su arbitro dr. M. J. (ne)šališkumu.
38. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta šiurkščių ir aiškių Arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimų – VKAT pirmininkei sprendžiant arbitro nušalinimo klausimą, pareiškėjai buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl jos pasiūlytam arbitrui pareikšto nušalinimo (Arbitražo reglamento 19 straipsnio 6 dalis), nušalinus pareiškėjos pasiūlytą arbitrą, pareiškėjai buvo nustatytas terminas pasiūlyti naują arbitrą ir šia teise pareiškėja pasinaudojo, pasiūlydama arbitrę N. T. Tokiu būdu arbitražo procese tinkamai įgyvendinta Arbitražo reglamento 21 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti, kad naujas arbitras skiriamas tokia pačia tvarka, kaip buvo paskirtas keičiamas arbitras. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastaroji faktinė aplinkybė visiškai paneigia pareiškėjos skundo argumentą, jog Arbitražo teismas pažeidė KAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą šalių lygiateisiškumo principą ir suteikė nepagrįstą pranašumą suinteresuotam asmeniui, kiek tai susiję su Arbitražo teismo sudėties formavimo procedūra. Taigi, šiuo atveju Arbitražo teismo sudėties formavimo procedūra pagal Arbitražo teismo reglamentą, dėl kurio taikymo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė nuomos sutartyse, nebuvo pažeista.
39. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti Arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos nurodytų argumentų pagrindu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų įtvirtintais pagrindais.
Dėl skundo argumentų, susijusių su pareikštų reikalavimų modifikavimu ir neišsprendimu
40. Pareiškėja skunde nurodo, kad Arbitražo teismas performulavo šalių reikalavimus ir pakeitė jų esmę, taip pat Arbitražo teismas neišsprendė pareiškėjos reikalavimo taikyti nepalankios išvados taisyklę suinteresuoto asmens (ieškovės) atžvilgiu, pastarajai nepateikus Arbitražo teismui procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išsakytus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Anot pareiškėjos, šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti Arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pagrindais.
41. Nagrinėjamu atveju reikšmingais laikytini kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose pateikiami nuoseklūs išaiškinimai, kad arbitražo teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo patikrinimas nėra priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-370/2012). Prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galimai yra faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalioms valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
42. KAĮ 33 straipsnyje įtvirtintos įrodymų ir įrodinėjimo pareigos taisyklės, pagal kurį, tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip ar kitaip nereikalaujama pagal ginčui taikytiną teisę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimu (KAĮ 33 straipsnio 1 dalis). Arbitražinio nagrinėjimo metu arbitražo teismas gali pareikalauti, kad šalys pateiktų dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla (KAĮ 33 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiškos įrodymų pateikimo ir išreikalavimo taisyklės įtvirtintos ir Arbitražo reglamento 36 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio normos, kurios suteikia arbitražo teismui teisę nuspręsti tiek dėl įrodymų ryšio su byla, tiek dėl jų įrodomosios galios, tiek dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo pagal konkretaus ginčo aplinkybes, esamų įrodymų visetą, nelaikytinos imperatyviomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-987-370/2018).
43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su Arbitražo teismo sprendimu bei VKAT į nagrinėjamą bylą 2025 m. kovo 10 d. pateikta arbitražo bylos Nr. V-0121/2023e medžiaga, nenustatė, kad Arbitražo teismas būtų įpareigojęs suinteresuotą asmenį pateikti tam tikrus įrodymus, todėl neturėjo pagrindo spręsti dėl nepalankios išvados taisyklės taikymo.
44. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad Arbitražo teismas modifikavo (performulavo) ginčo šalių reikalavimus.
45. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (ieškovė) uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“, be kita ko, buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) 11,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės skolos už nuomos mokestį, tiek nuo priteistų netesybų. Arbitražo teismas šį reikalavimą išsprendė tokiu būdu: priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 11,5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos nuomos mokesčio sumos (1 261 063,03 Eur) nuo arbitražo proceso pradžios (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos delspinigių sumos (65 025,12 Eur) nuo arbitražo proceso pradžios (2023 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš Arbitražo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Arbitražo teismas suinteresuotam asmeniui priteistų netesybų sumai nusprendė taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, materialinio teisinio reikalavimo išsprendimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuo atveju negali būti laikomas reikalavimo modifikavimu taip, kaip nurodyta pareiškėjos skunde.
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (atsakovė) UAB „Kesko Senukai Lithunia“, be kita ko, buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad egzistuoja įtikinamos priežastys, neleidžiančios taikyti SVKI, kaip yra numatyta nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje, ir 2023 metų nuomos mokesčio pakeitimą susieti su vidutiniu SVKI 1997–2016 metais, t. y. 1,8 proc. Pareiškėjos teigimu, Arbitražo teismas sprendime įvertino, kad UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškė reikalavimą pakeisti nuomos sąlygas pagal sutartinį kriterijų (Nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį). Pažymėtina, kad Nuomos sutarčių 3.4.3 papunktyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu SVKI panaikinamas arba kitaip nebeegzistuoja ar negali būti naudojamas dėl svarbios priežasties, nuomos mokestis ir bet koks papildomas nuomos mokestis susiejamas su jį pakeičiančiu vartotojų kainų indeksu arba atitinkamais rodikliais. Teisėjų kolegija, analizuodama Arbitražo teismo sprendimą, pastebi, kad sprendimo 96 punkte Arbitražo teismas konstatavo, jog egzistuoja svarbi priežastis netaikyti standartinio nuomos mokesčio koregavimo pagal 3.4.3 papunktį, taigi, Arbitražo teismas išsprendė pareiškėjos reikalavimą ir pripažino, kad SVKI taikytinas nuomos sutarčių indeksavimui, bei nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti nuomos sutarčių 3.4.3 papunktį, numatantį SVKI netaikymo atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija taip pat nereiškia, kad Arbitražo teismas modifikavo šalių pareikštus reikalavimus.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartais skundo argumentais dėl ginčo šalių reikalavimų modifikavimo ir pareikštų reikalavimų neišnagrinėjimo, pareiškėja siekia revizuoti Arbitražo teismo sprendimo turinį (kitaip įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, jų turinį, įrodomąją galią, šalių paaiškinimus, Arbitražo teismo motyvus dėl pareikštų reikalavimų), nors, kaip minėta, tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nuostatomis nėra suteikta, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakoma. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Arbitražo teismo sprendimu, nelemia jo prieštaravimo viešajai tvarkai.
Dėl arbitražo proceso kalbos pažeidimo
48. Pareiškėja skunde išsakė argumentus, kad Arbitražo teismo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-212/2012, Nr. 3K-3-421/2013, Nr. 3K-3-670/2013, kurios nebuvo išverstos iš lietuvių kalbos į visiems arbitrams suprantamą kalbą ir nebuvo pateiktos arbitražo byloje kaip bylos medžiaga. Pareiškėjos teigimu, jos iniciatyva paskirta arbitrė N. T. yra Austrijos pilietė bei nesupranta lietuvių kalbos, be to, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl nurodytose kasacinio teismo nutartyse išdėstytos teismų praktikos taikymo nagrinėjamam ginčui, todėl buvo paneigta šalies teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalis 6 punktas).
49. Iš byloje pateikto Arbitražo teismo 2024 m. vasario 15 d. procedūrinio nurodymo Nr. 1 nustatyta, kad šalys susitarė dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir anglų kalbos vartojimo arbitražiniame procese. Aptariamame procedūriniame nurodyme taip pat numatyta, kad visi įrodymai (procesinių dokumentų priedai) pateikiami originalo kalba kartu su vertimu į anglų kalbą. Gali būti verčiamos tik atitinkamos ištraukos ir kitos dokumento dalys, reikalingos tam, kad būtų galima jas tinkamai suprasti. Kilus abejonių, dėl reikiamo vertimo apimties sprendžia Arbitražo teismas.
50. Iš byloje esančių nuomos sutarčių 21.1 papunkčio matyti, kad sutartims yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsižvelgdamas į šią nuomos sutarčių sąlygą, Arbitražo teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 1.37 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė, ir KAĮ 39 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad Arbitražo teismas sprendžia ginčus, vadovaudamasis šalių pasirinkta teise, taikytina ginčui, bylai Nr. V-0121/2023e taikytina Lietuvos Respublikos materialioji teisė.
51. Iš Arbitražo teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad Arbitražo teismas, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Arbitražo teismas sprendimo 81–82 punktuose pacitavo pareiškėjos skunde nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus civilinėse bylose Nr. 3K-3-212/2012, Nr. 3K-3-421/2013 ir Nr. 3K-3-670/2013. Pastarieji kasacinio teismo išaiškinimai buvo cituojami toje apimtyje, kiek tai susiję su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu ir aiškinimu.
52. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
53. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, Arbitražo teismas, nenukrypdamas nuo šalių susitarimo ginčui taikyti Lietuvos Respublikos materialiąją teisę, taikė ir aiškino materialiąją teisę, remdamasis kasacinio teismo nutartyse suformuotais precedentais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje, aktualioje arbitražo klausimais, pripažįstama, jog arbitrai turi pareigą taikyti šalių pasirinktą teisę, todėl prireikus jie privalo apibrėžti taikytinos teisės turinį. Maža to, jie privalo tai daryti ex officio ir tai neturi būti laikoma pagrindu anuliuoti arbitražinį sprendimą, remiantis tuo, kad arbitrai naudojo teisinius argumentus, kurių šalys nepateikė procesiniuose dokumentuose (Daujotas, R., Kozubovska, B. (2013) „Jura novit curia principo taikymas tarptautiniame komerciniame arbitraže”, Teisė, 89, p. 179). Teisėjų kolegijos nuomone, Arbitražo teismas, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytomis nutartimis, ir apibrėžė taikytinos materialiosios teisės turinį, t. y. kasacinio teismo nutartimis rėmėsi kaip teisės aiškinimo ir taikymo šaltiniu. Tokiu atveju kasacinio teismo nutartys negali būti laikomos įrodymais, todėl joms negali būti taikomas Arbitražo teismo 2024 m. vasario 15 d. procedūriniame nurodyme numatytas reikalavimas dėl vertimo į arbitražo kalbą, t. y. anglų kalbą, pateikimo į bylą.
55. Teisėjų kolegija nepagrįstais įvertina pareiškėjos skundo argumentus, kad arbitrė iš Austrijos N. T. nesuprato nurodytų kasacinio teismo nutarčių turinio. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė suinteresuotas asmuo uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“, Arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, todėl arbitrė N. T., pasirašydama sprendimą, patvirtino, jog sprendimo motyvai jai buvo aiškūs ir suprantami. Teisėjų kolegija reikšminga laiko ir tą faktinę aplinkybę, kad likę du arbitrai – P. D. ir pirmininkaujantis arbitras L. D – yra lietuviai. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nurodyti arbitrai yra Lietuvoje praktikuojantys teisininkai (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi, yra susipažinę su Lietuvos materialiosios teisės taikymu ir aiškinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta informacija leidžia daryti išvadą, kad nagrinėdami šalių ginčą ir priimdami galutinį sprendimą, arbitrai tarpusavyje išsiaiškino taikytinos teisės turinį.
56. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti nei arbitražo kalbos pažeidimą, nei viešosios tvarkos pažeidimą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalis 6 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimo
57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti Arbitražo teismo sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. V-0121/2023e paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundas atmetamas.
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
59. Atmetus pareiškėjos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ skundą, Arbitražo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimą įgyja suinteresuotas asmuo uždarojo tipo investicinė UAB „Baltic Retail Properties“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
60. Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjos 22 591,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens 2025 m. kovo 17 d. pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nenurodyta, kokia bylinėjimosi išlaidų suma priteistina už tam tikrą procesinį veiksmą, tačiau nurodyta. jog: 1) prašymo dėl prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) ir prašymo nustatyti terminą atsiliepimui į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimas (2,5 val.); 2) skundo analizė (4 val.); 3) atsiliepimo į pareiškėjos procesinius prašymus rengimas (23,2 val.); 4) atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimas (44,9 val.); 5) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas (2 val.).
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens prašyme išskirti procesiniai veiksmai (prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės parengimas, skundo analizė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas) yra sudėtinė atsiliepimo į pareiškėjos skundą dalis ir yra techninio pobūdžio, t. y. iš suinteresuoto asmens atstovų nereikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos už atsiliepimo į pareiškėjos procesinius prašymus (DOK-877) ir atsiliepimo į pareiškėjos skundą (DOK-1217) parengimą.
62. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
63. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ypatingo nagrinėjamos bylos sudėtingumo ar kitų aplinkybių, kurios pateisintų didesnio, nei rekomenduojama, advokato užmokesčio priteisimo, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos. Šiuo atveju maksimali suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 8.11 papunkti). Maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo pareiškėjos procesinius prašymus parengimą – 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, iš viso suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiama 3 804,43 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, 331 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo arbitražo byloje
Nr. V-0121/2023e, panaikinimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ (juridinio asmens kodas 234376520) suinteresuotam asmeniui uždarojo tipo investicinei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Retail Properties“ (juridinio asmens kodas 300580111) 3 804,43 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturių eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė