Civilinė byla Nr. e3K-3-481-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01255-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininko), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. G. ir D. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalijimo, tretieji asmenys – antstolis A. M., D. S. ir M. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo nustatyti, kad atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų ir jas atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
3. Nurodė, kad su atsakovu E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog E. G. už 1 600 000 Lt sumą E. G. parduos hidroelektrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją.
4. Iki pagrindinės sutarties sudarymo 2010 m. gruodžio 31 d. E. G. su E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudaryta preliminariąja sutartimi įsipareigojo: pirma, panaikinti viso parduotino turto įkeitimą; antra, gauti žemės savininko sutikimą, kad jis tokiomis pat sąlygomis, kokias turi E. G., sudarys žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nuomininko teisių perkėlimą E. G.; trečia, reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, visiškai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais; ketvirta, perdaryti visus E. G. įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu; penkta, parduoti E. G. šios įmonės 100 proc. akcijų; šešta, gauti visus reikiamus valdžios institucijų ir kitus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti.
5. Vykdydamas preliminarią sutartį, ieškovas E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą, iš jo 600 000 Lt dalį (po 300 000 Lt) ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. pervedė į asmeninę atsakovo E. G. sąskaitą. Atsakovas 2010 m. sausio 25 d. reorganizavo E. G. individualią įmonę į UAB Pilviškių hidroelektrinę ir suformavo iš įmonės turto 10 000 Lt įstatinį kapitalą, kurį padalino į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 100 Lt, tačiau įmonės akcijų E. G. nepardavė, pinigų negrąžino. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškovui E. G. iš atsakovo E. G. buvo priteista 627 920 Lt skola pagal preliminariąją sutartį; 87 360 Lt dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. sausio 10 d.; nurodyta, jog nuo 2011 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo grąžinti priteistą 627 920 Lt sumą įvykdymo dienos kasdien po 320 Lt mokėtini delspinigiai; priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 715 280 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 14 601,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
6. E. G., siekdamas pabloginti ieškovo galimybes atgauti priteistą skolą, būdamas vienintelis UAB Pilviškių hidroelektrinė akcininkas, 2011 m. balandžio 4 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt, išleisdamas 4646 vnt. naujų akcijų jas apmokant naujais piniginiais įnašais (464 600 Lt suma).
7. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje surinkti įrodymai nustato, jog E. G., išleisdamas 4646 vnt. naujų akcijų, jas apmokėjo piniginiais įnašais (464 600 Lt suma), kuriuos įnešė į įmonės sąskaitą, iš kurių 490 000 Lt suma yra gauta iš E. G. mokėto avanso. Būtent šias lėšas E. G. įskaitė kaip mokėjimą už įstatinio kapitalo padidinimą. Ieškovo teigimu, visa tai neginčijamai įrodo, kad E. G., gavęs iš E. G. avansinį mokėjimą už parduotinas akcijas, 490 000 Lt sumą įnešė į įmonės sąskaitą ir šiuos pinigus įskaitė kaip mokėjimą už 4646 vnt. naujų akcijų (464 600 Lt suma) ir kad 4646 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra asmeninė E. G. nuosavybė, o ne dalinė ar jungtinė nuosavybė su D. G., nes už šias naujai išleistas akcijas E. G. sumokėjo ne iš santuokinių lėšų, o iš asmeniškai E. G. pervestų E. G. lėšų.
8. Vykdant ieškovo E. G. naudai išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011, ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nustatė E. G. turto – 4746 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. G., dalį, nustatė, jog E. G. priklauso 2373 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties motyvuojamąją dalį, pašalindamas teismo motyvus dėl turto pripažinimo asmenine E. G. nuosavybe, t. y. motyvus, kuriais remdamasis teismas darė išvadą, kad 4646 vnt. akcijų buvo įgytos iš E. G. asmeninių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka nėra galimas fakto konstatavimas, iš kokių konkrečių lėšų buvo įgytas sutuoktinių turtas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažindamas atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teisę į 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, jas priteisė jo asmeninėn nuosavybėn, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šioje byloje pateikto ieškinio tapatumo su Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 reikštais reikalavimais, sprendė, jog nei nagrinėjamo ginčo dalykas, nei pagrindas šioje civilinėje byloje nėra tapatūs su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civiline byla. Nors ieškovas ir kelia reikalavimą dėl 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų pripažinimo jo asmenine nuosavybe, tačiau ginčas vyksta tik dėl 1/2 dalies paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, tenkančių atsakovei D. G., pripažinimo skolininko E. G. asmenine nuosavybe. Tai, teismo vertinimu, liudija, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą dėl naujai išleistų 4646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų pripažinimo E. G. asmenine nuosavybe bei jų atidalijimo, nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ir nėra teisinio pagrindo bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
11. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad 4646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės paprastųjų vardinių akcijų buvo apmokėtos iš E. G. asmeninių lėšų, kurias jam pervedė E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. vykdydamas preliminariąją sutartį. Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad atsakovas su ieškovu sudarė preliminariąją sutartį, kuri nebuvo įgyvendinta, bei E. G. priėmė 2011 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo, patvirtina, jog E. G. skola buvo asmeninė, o jo valia įgyti ginčijamas akcijas asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta.
12. Teismo vertinimu, nors bendras sutuoktinių turtas yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau įmonės turtas yra jos turtas, o ne savininko asmeninis turtas. Atsakovams, kaip sutuoktiniams, bendrąja jungtine nuosavybe priklauso tik UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijos, todėl E. G. įmonės reorganizavimo į UAB Pilviškių hidroelektrinę metu išleistų 100 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės paprastųjų vardinių akcijų 1/2 dalis, t. y. 50 vnt. akcijų, yra atsakovės D. G. asmeninė nuosavybė.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą ir trečiojo asmens D. S. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikino, civilinę bylą nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
14. Kolegija, vertindama argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo tapatų E. G. ieškinio reikalavimą, kurį yra išnagrinėjęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ir dėl jo yra priėmęs 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, iš dalies pakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1582-343/2016, pažymėjo, jog ieškovas abiejose bylose yra pasirinkęs CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytą teisių gynimo būdą, kuris buvo išnagrinėtas skirtinga teisena, todėl pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas iš esmės sutampa abiejose bylose. Tapatus ir teisminio nagrinėjimo objektas (100 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, padalintų 2010 m. sausio 25 d., bei 4646 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, padalytų 2011 m. balandžio 4 d., įsigijimo aplinkybės). Kolegijos vertinimu, vien faktas, kad ieškinių dalykai nėra suformuluoti identiškai, nesudaro pagrindo vertinti, jog skiriasi ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas. Šiose bylose teikiamais ieškiniais siekiama tų pačių teisinių pasekmių – pripažinti, kad E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, bei paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), pakeičiant atsakovų turto teisinį režimą. Naujoje byloje siekiama paneigti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytas atsakovų turto – 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, esančių bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe, dalis.
15. Kolegija, išanalizavusi šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus, sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl ankstesnio pareiškimo ir ieškinio faktinio pagrindo tapatumo. Kolegija akcentavo, jog abu procesiniai dokumentai buvo grindžiami tomis pačiomis ginčo akcijų įsigijimo aplinkybėmis. Kolegija sprendė, jog 4646 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų yra įgytos už asmenines E. G. lėšas, gautas iš ieškovo E. G. sumokėtų pinigų pagal preliminariąją sutartį ir dėl šių faktinių aplinkybių teismas jau yra pasisakęs pirmiau išnagrinėtoje byloje, spręsdamas dėl atsakovų turto – 4746 vnt. vardinių paprastųjų UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų dalių, esančių bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju ieškovas šiame ieškinyje naujų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl keliant reikalavimą dėl to paties dalyko, teismas negali tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta, vertinti iš naujo. Nepaisant to, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 motyvuojamąją dalį, pašalindamas teismo motyvus, kuriais remdamasis Vilkaviškio rajono apylinkės teismas darė išvadą, kad 4646 vnt. akcijų buvo įgytos iš ieškovo asmeninių lėšų, rezoliucinė minėtos nutarties dalis nepakito ir teisiškai reikšmingas faktas, kad visos akcijos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, aukštesnės instancijos teismo nebuvo pakeistas.
16. Kolegija pažymėjo, jog, nustačius, kad tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas yra abiejose bylose vienodi, to pakanka ieškinio dalyko tapatumui identifikuoti (CPK 293 straipsnio 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant ieškinio tapatumo.
17. Kolegija taip pat pabrėžė, jog ieškovo reikalavimu yra siekiama iš naujo įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Kolegija pritarė apeliacinio skundo argumentui, kad paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją galima tol, kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto prejudicinio fakto, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis (šiuo atveju po 1/2 dalį). Kai toks ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalies bei 293 straipsnio 3 punkto nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Ieškinių elementai (pagrindas ir dalykas) sutampa tik tada, kai ne tiek reikalavimas bei ieškinių pagrindai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, o tiek pats reikalavimas, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, buvo teisminio nagrinėjimo objektas išnagrinėtoje byloje. Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nepatenka į šios teisenos ribas, pareiškimų dalis, kuriomis prašoma pakeisti esamą turto teisinį režimą į asmeninę nuosavybę, paliko nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktai). Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tą pakartojo ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4696 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir jas atidalyti iš jungtinės nuosavybės, t. y. kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris buvo paliktas nenagrinėtas nurodytoje byloje.
18.2. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalino teismo motyvus, kad naujai išleistos 4646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės paprastųjų vardinių akcijų apmokėtos iš E. G. lėšų, kurias jis asmeniškai gavo iš E. G., kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti ir vertinti lėšų, už kurias įgytos 4646 vnt. akcijos, teisinio režimo. Kauno apygardos teismui pašalinus motyvus dėl lėšų, už kurias įgyta 4646 vnt. akcijų, teisinio režimo – šie teismai, spręsdami bylą CPK 667 straipsnio pagrindu ir nustatydami skolininko turto dalį, vadovavosi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir laikė, kad ji gali būti paneigta tik bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Nei lėšų, už kurias įgyta 4646 vnt. akcijų, teisinis režimas, nei asmeninės nuosavybės į turtą forma (reikalavimas pripažinti minimas akcijas E. G. asmenine nuosavybe) nebuvo nagrinėjamos nurodytoje byloje. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ieškinį grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurias ankstesnėje byloje teismai atsisakė vertinti.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo šioje ir išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, iš esmės nagrinėjo ieškovo ieškinių abiejose bylose turinius, reikalavimo formuluotes, tačiau ignoravo bylų teisminio nagrinėjimo objektus bei faktą, kad šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas skolininko dalies nustatymo byloje paliktas nenagrinėtas, taip pat kad, Kauno apygardos teismui pašalinus nurodytus motyvus iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl lėšų, už kurias įgyta 4646 vnt. akcijų, teisinio režimo, skolininko dalies nustatymo byloje nepasisakyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumą nustatė ne pagal teismų nagrinėtas aplinkybes. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
18.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatuodamas ieškinio pagrindo tapatumą. Šių bylų aplinkybės yra skirtingos, nes šioje byloje kilo ginčas, ar kreditorius gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti santuokoje įgytą turtą vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir jį atidalyti, kai yra išnagrinėtas jo pareiškimas CPK 667 straipsnio pagrindu, tačiau dėl lėšų, už kurias įgytas, asmenine nuosavybe prašomas pripažinti turtas, teisinio režimo nepasisakyta, o pareiškimo dalis dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe palikta nenagrinėta. Be to, šioje byloje pateiktas ieškovo reikalavimas atitinka CK 6.68 straipsnyje, o ne CK 3.116 straipsnyje nustatytą kreditoriaus interesų gynimo būdą.
18.5. Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, išieškotojo teisių gynimo būdai pagal CPK 667 ir CK 3.116 straipsniuose reglamentuojamą tvarką negali būti laikomi alternatyviais teisių gynimo būdais tuo atveju, kai kreditorius skolininko santuokoje įgytą tam tikrą turtą siekia pripažinti asmenine jo skolininko nuosavybe. Alternatyviais teisių gynimo būdais jie gali būti laikomi tik tada, kai norima nukreipti išieškojimą į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi kreditoriaus prašymas pripažinti skolininko santuokoje įgytą turtą asmenine jo skolininko nuosavybe negali būti sprendžiamas CPK 667 straipsnio įtvirtinta tvarka, todėl kartu negali būti laikoma, jog kreditorius prieš tai kreipęsis į teismą nurodyto straipsnio tvarka, tačiau teismui minimo reikalavimo neišsprendus, savo teises jau yra įgyvendinęs kitoje byloje.
19. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
19.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl bylų tapatumą nusakančių elementų. Šioje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo, o vertinant, ar reikalavimų dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės, bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Tiek lingvistiškai, tiek materialinio teisinio reikalavimo prasme E. G. Kauno apygardos teisme pareiškė tapatų reikalavimą kaip ir išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas abiejose bylose siekia, kad tos pačios 4696 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijos būtų pripažintos asmenine E. G. nuosavybe, kad būtų paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
19.2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje aplinkybės dėl UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų nuosavybės teisinio režimo yra išnagrinėtos, taip pat E. G. reikalavimas pripažinti 4646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijas asmenine E. G. nuosavybe. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 yra nustatytas prejudicinis faktas, kad visas akcijas (tiek 100 vnt., tiek 4646 vnt. po įstatinio kapitalo padidinimo) E. G. įsigijo santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes nebuvo jo valios įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl argumentai, kad šiuos nustatytus prejudicinius faktus būtų galima peržiūrėti ir pakeisti, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pašalino motyvus dėl lėšų, kuriomis buvo apmokėtos akcijos, kilmės, yra nepagrįsti. Lėšų kilmė negali pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto turto teisinio režimo, nustatyto fakto, kad nebuvo aiškiai išreikštos sutuoktinio valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
19.3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nematė teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Skolininko E. G. sutuoktinė D. G. serga sunkia liga, jai nustatytas neįgalumas. D. G. liga yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės nustatant sutuoktinių turto dalis. Atsakovams priklausiusio nekilnojamojo turto vertė reorganizavimo iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę metu buvo 295 403 Eur. Vien ši aplinkybė neleidžia pripažinti, kad tik vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklauso 98,94 proc. akcijų, kaip to reikalauja ieškovas (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
19.4. E. G. faktą, kad naujai išleistos akcijos turi priklausyti jo skolininkui E. G., abiejose bylose įrodinėjo argumentais, kad akcijos buvo įgytos iš asmeninių E. G. lėšų. Naujų faktinių aplinkybių ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Taigi ši civilinė byla galėtų būti nutraukta ne tik CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, bet ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nes minėti prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami, todėl bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes negali lemti ieškovo teisių apgynimo šioje byloje pasirinktu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015).
19.5. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-203-305/2016 nagrinėjo žodinio proceso tvarka, E. G. šioje byloje buvo atstovaujamas advokato. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl E. G. teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista.
19.6. Atsakovai nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad išieškotojo teisių gynimo būdai pagal CPK 667 straipsnio ir CK 3.116 straipsnio reglamentuojamą tvarką negali būti laikomi alternatyviais teisių gynimo būdais, kai kreditorius siekia tam tikrą skolininko santuokoje įgytą turtą pripažinti skolininko asmenine nuosavybe. Nagrinėjant bylą CPK 667 straipsnio tvarka yra nustatinėjamas faktas, ar turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodė, kad teismas turi įvertinti, ar yra pagrindas atlikti skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūras – ar turtas, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą iš tiesų priklauso skolininkui bendrosios nuosavybės teise. Teismo nutartyje yra išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis jis laikė, kad visoms UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijoms yra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, ir atmetė E. G. argumentus dėl 4646 vnt. akcijų pripažinimo asmenine E. G. nuosavybe.
19.7. Ieškovo argumentas, kad šioje byloje jis siekia savo teises apginti remdamasis ne CK 3.116 straipsniu, o CK 6.68 straipsniu, atmestinas. Ieškovo pareikštas ieškinys negali būti kvalifikuojamas pagal CK 6.68 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad netiesioginio ieškinio atveju skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Kreditorius, reikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina šią skolininko turtinę teisę. Skolininko turtinė teisė turi būti vykdoma, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi vykdyti savo prievolę. Šiuo atveju D. G. nėra savo sutuoktinio E. G. skolininkė ir neturi jam jokių prievolių, todėl E. G. kreditorius negali pareikšti netiesioginio ieškinio D. G..
20. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko
21. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
25. Šioje byloje ieškovas teismo prašė nustatyti, kad atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų ir jas atidalyti iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
26. Ieškovas šį reikalavimą grindė nurodydamas, kad 4646 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų yra asmeninė E. G. nuosavybė, o ne dalinė ar jungtinė nuosavybė su D. G., kadangi jas E. G. apmokėjo piniginiais įnašais (464 600 Lt suma), kuriuos jis asmeniškai buvo gavęs iš ieškovo, pastarajam vykdant 2008 m. lapkričio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį, kuria buvo susitarta, jog E. G. už 1 600 000 Lt sumą ieškovui parduos hidroelektrinę su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją. Ieškovas nurodė, kad likusios 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų atidalytinos E. G. iš bendrosios jungtinės nuosavybės su D. G. (10 000 Lt įstatinis kapitalas, kuris padalytas į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 100 Lt, buvo suformuotas iš įmonės turto).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) yra nustatyti, kad 4646 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų atsakovui E. G. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, E. G. turimų su D. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jam priklauso 50 vnt šių akcijų. Kaip faktines aplinkybes (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio pagrindą), kad 4646 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų yra asmeninė E. G. nuosavybė, o ne dalinė ar jungtinė nuosavybė su D. G., ieškovas nurodė tai, jog akcijas E. G. apmokėjo piniginiais įnašais (464 600 Lt suma), kuriuos jis asmeniškai buvo gavęs iš ieškovo, pastarajam vykdant 2008 m. lapkričio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas siekia paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Dėl ieškinių tapatumo
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio ir pareiškimo, kurį ieškovas buvo pareiškęs išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 tapatumo, nustatęs, kad išnagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 ieškovas E. G. buvo pareiškęs pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti E. G. turto – UAB Pilviškių hidroelektrinės 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų – dalį, įeinančią į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę su D. G. ir nustatyti, kad D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 50 vnt. iš šių 100 vnt. akcijų, o visas naujai išleistas 4646 vnt. UAB Pilviškių hidroelektrinės paprastųjų vardinių akcijų pripažinti asmenine E. G. nuosavybe, priėjo teisingą išvadą, jog ieškovo šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus pareiškimui, kurį ieškovas buvo pareiškęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, kurioje priimta nutartis yra įsiteisėjusi.
30. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje teisingai pažymėjo ir tai, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas jokių esmingai naujų faktinių aplinkybių, lyginant su tomis, kurias buvo nurodęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, nenurodė, kad nepaisant to, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, motyvuojamąją dalį, pašalindamas teismo motyvus, kuriais remdamasis Vilkaviškio rajono apylinkės teismas darė išvadą, kad 4646 vnt. akcijų buvo įgytos iš ieškovo asmeninių lėšų, rezoliucinė minėtos nutarties dalis nepakito ir teisiškai reikšmingas faktas, kad visos akcijos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, aukštesnės instancijos teismo nebuvo pakeistas ar modifikuotas.
31. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktu vertinimu, kad dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių jau yra pasisakęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, spręsdamas dėl atsakovų turto – 4746 vnt. vardinių paprastųjų UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų dalių, esančių bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo, kad šioje byloje ieškovas siekia iš naujo įvertinti (pervertinti) jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 pareiškėjo E. G. pareiškimo dalį, kuria jis prašė teismo nustatyti, jog skolininkui E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų, paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad, pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėjui išaiškintina, jog tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami ginčo teisena pagal pareikštą ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat ir pagal prašomo padalyti turto vertę sumokėjus žyminį mokestį, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimo dalį palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodytoje byloje E. G. reikalavimas nebuvo išnagrinėtas.
33. Dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 pasisakė nurodydamas, kad „Pareiškėjas E. G. ir jo atstovas įrodinėja, kad naujai išleistos 4646 vnt. UAB ,,Pilviškių hidroelektrinė PVA buvo apmokėtos iš E. G. lėšų, kurias jis asmeniškai gavo iš E. G.. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus ir juose atsispindintį piniginių lėšų judėjimą (t. 1, b.1. 36, 37, 38-39, 40, 41, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-23-482/2014 t. 6, b.1. 132-135), daro išvadą, kad iš tiesų 4646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ PVA buvo apmokėtos iš E. G. asmeninių lėšų, kurias jam pervedė E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. preliminariosios sutarties pagrindu (iš viso 600 000 Lt). E. G. dalį iš šių gautų pinigų – 2008 m. lapkričio 18 d. 215 000 Lt ir 2009 m. sausio 19 d. 275 000 Lt – pervedė į UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ sąskaitą. Kaip minėta, 4646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ PVA buvo apmokėtos, sudengiant UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ 464 600 Lt įsiskolinimą E. G. pagal bendrovės ir E. G. 2011 m. balandžio 1 d. pasirašytą skolų suderinimo aktą Nr. 1. Įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2002 m. Tačiau analizuojant Kauno apskrities VMI 2012 m. lapkričio 30 d. pažymoje pateiktą E. G. atliktų piniginių įnašų, teiktų paskolų bei grąžintų jam įnašų suvestinę matyti, kad 2010 m. pabaigoje fiksuotas 464 600 Lt bendrovės įsiskolinimas E. G. susidarė būtent dėl E. G. įneštų 215 000 Lt ir 275000 Lt įnašų, t. y. jei ne šie įnašai, bendrovė E. G. 2010 m. pabaigoje nebūtų buvusi skolinga. Taigi, konstatuotina, kad E. G. 4646 vnt. UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ PVA įgijo už asmenines lėšas“. Tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1582-343/2016 iš dalies pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016, motyvuojamąją dalį, pašalindamas šiuos teismo motyvus. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra pasisakęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad nors ieškovas buvo pareiškęs tapatų, kaip ir šioje byloje, reikalavimą Vilkaviškio apylinkės teisme, tačiau tas reikalavimas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nebuvo išnagrinėtas, o dėl ieškovo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-305/2016 nėra pasisakęs, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti esant nustatytas CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytas aplinkybes ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
35. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
36. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir naikinama (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
37. Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą ir iš esmės nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Ieškovas sumokėjo 1434 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą ir turėjo 1960 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
39. Kasacinis teismas turėjo 18,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
40. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė