Baudžiamoji byla Nr. 1S-806-530/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00204-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 22 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. rugpjūčio 22 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai ir 8 mėnesiai.

3.       Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.       Nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.       Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis parengta formaliai, pateiktos išvados ir argumentai neatitinka lygtinio paleidimo svarstymo teisės aktų, Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 ir 2 dalių, BVK 164 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismo nutartyje išsakytas subjektyvus požiūris, samprotavimai, nenurodyti teisiniai argumentai, kuo remiantis atsisakoma patvirtinti lygtinį paleidimą. Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas 8 kartus. Atlikdamas bausmę įgijo pradinį išsilavinimą ir baldžiaus specialybę, pataisos įstaigoje dirba. Nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba įstaigos palydos už pataisos įstaigos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

5.2.       Skunde nuteistasis pažymi, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą („OASys“ metodiką) jo pakartotinio elgesio rizika yra žema. Bausmės atlikimo pradžios rizikos vertinimo balas nuo 70 balų sumažėjo iki 23 balų, kas anot, nuteistojo rodo, kad, visų jo vertinimų metu, elgesio rizikos balai turėjo tendenciją nuolat mažėti, ko pasėkoje nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiamai. Teigia, kad nuteistasis atitinka ne tik formaliuosius kriterijus, bet ir faktinius kriterijus, ką rodo socialinio tyrimo išvada.  

5.3.       Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė padarytų nusikaltimų pobūdžio ir paskirtos bausmės dydžio vertinimu, kadangi šios aplinkybės BVK nėra nurodytos. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo vykdomaisiais dokumentais, pagal kuriuos nurodyta, jog nuteistasis turi išmokėti 1 628,70 Eur sumą. Nuteistasis pažymi, jog ši suma nėra teismo bausmės dalis, tai yra administracinė nuobauda, kuri, pasak nuteistojo, neturi nieko bendro su lygtiniu paleidimu. Nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą, jis galėtų greičiau atlyginti susidariusias skolas. Teismas paviršutiniškai įsigilino į šią problemą ir tai akcentavo kaip svarbų motyvą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo A. M. skundą negauta.

7.       Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

8.       BVK

9.       Nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. M. nustatoma žema – 23 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. atlikto vertinimo sumažėjo nuo 70 balų. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, ši aplinkybė teigiamai apibūdina jo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti. Tačiau, vertintina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (11 balų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, be to nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį didina kriminogeninis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

10.       Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir BPK 360 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad A. M. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikdamas bendrininkų grupėje, abi veikos yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, padarymą, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.

11.       Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 6 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti, be to yra likusi pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai ir 8 mėnesiai.

12.       BVK numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistųjų kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino šioje išvadoje nurodytus duomenis, nepagrįsti.

13.       Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis plano vykdymo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą VĮ „Mūsų amatai“, už stropų darbą bei  sąžiningą elgesį buvo 8 kartus paskatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo pradinį išsilavinimą ir baldžiaus specialybę, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

14.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam išskiriamas kriminogeninis riziką nusikalsti didinantys veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, be to dinaminių šios rizikos balų skaičius išlieka pakankamai didelis (11 balų). Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo svarstomas drausminėje komisijoje, nors nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, tačiau rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nors, kaip pagrįstai pažymima skunde, nuteistasis drausmine nuobauda nebuvo baustas, tačiau jis buvo svarstytas Drausminėje komisijoje ir ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, jog nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, buvo apsiribota tik svarstymu, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį kryptingai siekė pasitaisyti, o akivaizdūs teigiami jo elgesio pokyčiai matomi tik nuo 2016 m., kuomet jis buvo 8 kartus paskatintas.

15.       Nors nuteistasis A. M. skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu konstatuotos aplinkybės.

16.       Nuteistasis skunde nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, jog pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 1 628,70 Eur, o šiuo metu išmokėta tik 317,75 Eur, šiuo argumentu teismas tuo vadovavosi atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad civilinis ieškinys nepriteistas, tačiau pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus dėl žalos atlyginimo, kurios dalis yra atlyginta. Taigi nežiūrint į tai ar vykdomieji dokumentai gauti dėl šios bylos, ar dėl kitų įsiskolinimų, nuteistajam kaip skolininkui privalu siekti padengti įsiskolinimus, tai reiškia kad jis turi siekti įsidarbinti dirbti ir nemenką uždarbio dalį skirti įsiskolinimų padengimui. Kaip matyti nuteistojo įsiskolinimo suma nėra ženkli, tačiau iki šiol jis yra padengęs tik penktadalį skolos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei atlyginti susidariusią žalą.

17.       Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo A. M. pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis prieštaringai supranta ryšį tarp turimų problemų ir to, ar jis yra prisidėjęs prie problemos atsiradimo, praeityje jis yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Šiuo metu apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. A. M. pripažįsta, kad praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, tačiau teigia, kad turi draugų ir pažįstamų, su kuriais bendrauja ir bausmės atlikimo metu. Toks nuteistojo požiūris kelia abejonių dėl gebėjimo atpažinti nusikalstamą veiką skatinančius veiksnius ir išvengti tokių situacijų. Išlieka nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizikai artimas kriminogeninis veiksnys: gyvenimo stilius ir draugai.  Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad laisvėje jis turės pastovią gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su šeimos nariais, kas reikalinga sėkmingai probacijai, tačiau pateikti duomenys neduoda pagrindo šiuos veiksnius vertinti kaip apsauginį faktorių nuo tolesnio nusikalstamumo. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis vedęs, ryšys su artimaisiais tvirtas ir pastovus, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad iki bausmės atlikimo A. M. gyveno su sugyventine Vilniuje, o paleistas iš pataisos įstaigos jis nurodė, kad gyvens ne su sutuoktine su kuria tvirtino palaikantis tvirtus ryšius, o pas pusbrolį Vilniaus rajone. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl glaudžių ryšių palaikymo su artimaisiais vertinamo kaip nusikalstamumo riziką mažinančio veiksnio. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo teigiamą požiūrį į darbą, kas taip pat įvardinta kaip jo nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys, tačiau būtina pažymėti, jog iki nuteisimo jis dirbo periodiškai atsitiktinius darbus, darbinė patirtis labai maža, oficialaus darbo stažo neturi. Jokių konkrečių pasiūlymų dėl įdarbinimo laisvėje jis neturi, tik planuoja registruotis darbo biržoje bei dalyvauti projekte, kurio tikslas integruoti romų tautybės asmenis į darbo rinką.

18.       Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19.       Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Pripažinti, kad apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo A. M. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                              Kęstutis Dargužis          

                              Danutė Giačaitė

                                                                                                                          Daiva Jankauskienė