Pranešėjas Ž. Bertašius                                                               Civilinė byla Nr. 2-429-479/2013

Teisėjas E. Mickevičius                                                       (Proceso Nr. 2-06-3-05781-2012-7)

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                      15.3.2.; 15.4.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Infigo“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovas K. P. 2012-05-11 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2011-12-06 pasirašė darbo sutartį su atsakove dėl darbo viešųjų ryšių specialistu atsakovės įmonėje ir sutarė, kad jam bus mokamas 3 500 Lt mėnesinis atlyginimas, darbo vieta neapibrėžta dėl darbo pobūdžio. Darbo sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, tačiau dėl to, jog atsakovo vadovas negalėjo jos pasirašyti, darbo sutartys liko pas atsakovę ir šalių pasirašyta darbo sutartis ieškovui nebuvo pateikta. Ieškovas visdėlto patikrino LR valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis įsitikino, kad yra įdarbintas atsakovės įmonėje. Už darbą atsakovė ieškovui nesumokėjo, nes nurodė, kad turi laikinų sunkumų sumokant privalomuosius mokėjimus. Vėliau ieškovas pakartotinai patikrino įdarbinimo duomenis nustatė, kad jis yra atleistas iš darbo 2012-03-30, tačiau apie tai nebuvo informuotas. Tik tada ieškovas sužinojo, kad jo atlyginimas nurodytas 200 Lt, taip pat nepagrįstai nurodyti ieškovo nedraudiminiai laikotarpiai 2012 m. vasario ir kovo mėnesiais. Ieškovas prašė teismo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį po 3 500 Lt už kiekvieną mėnesį, sumokėti visus priklausančius mokesčius, grąžinti jį į darbą bei priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-24 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo atsakovei 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo priimtas pas atsakovą vairuotoju, sumokant jam 200 Lt atlyginimą per mėnesį, jam buvo perduota taksi aparatūra, o viešųjų ryšių specialisto pareigas pas atsakovą atlieka atsakovės įmonės vadovas. Teismas konstatavo, kad ieškovas iš darbo atleistas dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagrįstai, nes neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių ir neinformavo apie tai darbdavio. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas po to, kai jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, į darbą negrįžo, paaiškinimų atsakovei nepateikė. Teismas konstatavo, jog pripažinus, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai, jis neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas K. P. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-24 sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą paskirti byloje ekspertizę jo parašo prašyme priimti į darbą tikrumui nustatyti ir teigė, kad šiame prašyme yra ne ieškovo parašas. Nurodė, kad atsakovas klastojo dokumentus, susijusius su jo neatvykimu į darbą ir tai neįvertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovas skunde teigė, kad atsakovė neįspėjo ieškovo dėl atleidimo iš darbo ir tai turėjo įvertinti teismas.

Atsakovė UAB „Infigo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepaskyrė rašysenos ekspertizės, nenustatė, ar darbo sutartyje, kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose yra ieškovo parašas ir dėl to teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. LR CPK 184 str. yra nurodyta, kad teismas turi teisę skirti ekspertizę pareiškimui dėl dokumento suklastojimo faktui nustatyti, tačiau ekspertizės skyrimas nėra teismui privalomas. Socialinio draudimo duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo individualios įmonės savininku, iki priėmimo į darbą atsakovės įmonėje dirbo kitose įmonėse (b. l. 85-87). Taigi ieškovui buvo žinoma, kad darbuotojas turi teisę turėti su įmone sudarytos darbo sutarties nuorašą. Šioje byloje ieškovas darbo sutarties nuorašo teismui nepateikė. Taigi dėl tos aplinkybės, kad ieškovas negalėjo teismui pateikti su ieškovu sudarytos darbo sutarties nurašo, yra ir ieškovo kaltė. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų reikalavęs atsakovės pateikti ieškovui su ieškovu sudarytos darbo sutarties nuorašą. Atsakovė byloje pateikė su ieškovu sudarytos darbo sutarties nuorašą, ieškovo prašymą priimti į darbą vairuotoju, automobilio priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 35-38). Šiuose rašytiniuose įrodymuose yra ieškovo parašai. Būtina įvertinti tai, kad šiuos įrodymus pateikė atsakovė ir tai patvirtina, kad atsakovė vykdė su ieškovu sudarytos darbo sutarties reikalavimus. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovės atsikirtimus šioje byloje patvirtino liudytojai     M. Z., P. B., A. J. (b.l. 99, 100). Tai patvirtina, kad su ieškovu sudarytos darbo sutarties sudarymo bei jos vykdymo aplinkybes teismui patvirtino kiti įrodymai, byloje apklausti liudytojai. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas nepripažino atsakovės atsikirtimų dėl ieškovo priėmimo dirbti vairuotoju, šių funkcijų vykdymo, atleidimo iš darbo aplinkybių, tačiau ieškovas teismui nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, ieškovo reikalavimų nepatvirtino kitos įrodinėjimo priemonės, išskyrus ieškovo paaiškinimus. Tai patvirtina, kad ieškovas nevykdė pareigos įrodyti jo ieškinio reikalavimų pagrįstumą (LR CPK 178 str.). Galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie su ieškovu sudarytą darbo sutartį, jos vykdymo aplinkybes, įvertinus liudytojų parodymus, nėra pagrindo paskirti rašysenos ekspertizę.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas vykdė darbines funkcijas, todėl atsakovė galėjo ieškovui įteikti darbo pažymėjimą, pateikti ieškovui tikslią informaciją apie ieškovo priėmimo į darbą aplinkybes. Ši apeliacinio skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR darbo kodekso 2 str. nuostatos patvirtina darbo teisės subjektų lygybę, darbo santykių stabilumo principus. Tai patvirtina, kad ieškovas taip pat turėjo teisę raštu kreiptis į atsakovę dėl darbo sutarties nuorašo, darbo pažymėjimo įteikimo ieškovui. Akivaizdu tai, kad ieškovas savo teisėmis nepasinaudojo ir tai patvirtina, kad teismas turėjo teisę vadovautis atsakovės pateiktais įrodymais apie su ieškovu sudarytą darbo sutartį bei jos vykdymo aplinkybes.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovės tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybes, šių pranešimų numeracija patvirtina, jog pranešimai neatitinka tikrovės. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Būtina įvertinti tai, kad pranešimų registravimas bei jų numeracija yra atsakovės nustatytų vidaus taisyklių įgyvendinimas ir teismas šių taisyklių tirti neprivalėjo. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės pranešimais, turėjo teismui pateikti tai paneigiančius įrodymus, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Būtina įvertinti tai, kad ieškovas pripažįsta, jog ieškovui žinoma apie galimybę iš socialinio draudimo duomenų bazės sužinoti apie ieškovo draudiminius laikotarpius. Akivaizdu, kad socialinio draudimo duomenys patvirtino ieškovo draudiminį laikotarpį atsakovės įmonėje tik 2011 metų gruodžio mėnesį (b.l. 88). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismas turi teisę vadovautis atsakovės pranešimais dėl to, kad ieškovas nevykdė darbo sutarties be svarbių priežasčių.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas neturėjo teisės vadovautis liudytojų parodymais. Su šia ieškovo skundo nuostata taip pat sutikti negalima. LR CPK 189 str. nustatyta, kad liudytoju gali būti apklausiamas kiekvienas asmuo nepriklausomai nuo jo ryšių su dalyvaujančiu byloje asmeniu. Tai patvirtina, jog teismas turėjo teisę vadovautis bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas nebūtų galėjęs dirbti vairuotoju, nes ieškovas atsakovei nepateikė sveikatos pažymos, būtinos dirbti šį darbą. Atsakovė pateikė teismui ieškovo vairuotojo pažymėjimą (b.l. 37). Tai patvirtina, kad ieškovas pagal sveikatos būklę turi teisę vairuoti automobilį. Taigi leidimas ieškovui dirbti be sveikatos pažymos patvirtina atsakovės atsakomybę dėl vairuotojams nustatytų reikalavimų, bet ne dėl darbo sutarties su ieškovu vykdymo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog teismui nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovei perduotas lėšas, kurias ieškovas būtų gavęs iš klientų. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė pateikė teismui įrodymą apie tai, kad automobilį TO 9317 vairavę A. K., D. R., K. P. už 2011 metų gruodžio mėnesį perdavė atsakovei pinigines lėšas (b.l. 93).

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti tai, kad teismas privalėjo išsiaiškinti grupės darbuotojų atleidimo iš darbo aplinkybes, tirti aplinkybes dėl kitų atsakovės darbuotojų darbo laiko. Atsižvelgtina į tai, kad įrodymų ryšį su byla nustato teismas (LR DK 180 str.). Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl ieškovo darbo laiko atsakovės įmonėje bei įrodymus dėl atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybių. Tai patvirtina, kad kitų darbuotojų darbo laiko bei atleidimo iš darbo aplinkybės nebuvo susijusios su byla.

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė su ieškovu nėra galutinai atsiskaičiusi. Ši skundo nuostata yra pagrįsta. Atsižvelgtina į tai, kad ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinyje nurodė ieškovas. Nors ieškovas neįrodė aplinkybių dėl jo priėmimo į darbą viešųjų ryšių specialistu, tačiau atsakovė, atleidusi ieškovą iš darbo, privalėjo ieškovui sumokėti 141,37 Lt (b.l. 32, 40, LR DK 141 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė siuntė ieškovui pranešimus dėl darbo užmokesčio jam sumokėjimo. Taigi yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokesčio sumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 3 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą pakeisti ir, patenkinus iš dalies ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priteisti iš atsakovės UAB „Infigo“ ieškovui K. P. 141,37 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjai                                                                            Bronius Valius

                                                                                         Aušra Maškevičienė