Civilinė byla Nr. e2S-739-661/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04048-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – BigBank AS filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su mama bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 240 Eur. Nurodė, kad atsakovas nenori išlaikyti vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi

4.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas visų rūšių pajamas, galimai turimus kitus išlaikytinius, finansines galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Sodros duomenimis, atsakovas gauna darbo užmokestį. Neišsiaiškinta ar nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovo galimybės teikti išlaikymą būtų ribotos (pvz., sveikatos būklė, kiti išlaikytiniai ir pan.). Nėra išsamių duomenų ir apie realius ir būtinus (pagrįstus rašytiniais įrodymais) nepilnamečių vaikų poreikius. Todėl teismas sprendė, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti priteistino iš atsakovo laikino išlaikymo suma yra po 200 Eur kiekvienam iš vaikų, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: atsakovas pats savanoriškai moka vaikų išlaikymui nuo 210 iki 250 Eur per mėnesį, nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisti laikiną išlaikymą. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė jos ar nepilnamečių vaikų interesams, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti vaikus, kad neteikia jiems išlaikymo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie vaikų poreikius ir šiems poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas, o vien ieškovės prašymas priteisti laikinąjį išlaikymą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus įgyvendinta vienintelė ieškovės galimai pažeidžiamų teisėtų interesų ir teisių gynybos priemonė, todėl pagrindo priteisti iš atsakovo po 200 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui nėra. Atsakovas per mėnesį gauna 680 Eur pajamų, todėl sumokėjus po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, jam neužtektų pinigų pragyvenimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Byloje kilo ginčas dėl laikino išlaikymo vaikams teikimo. Atsakovas ginčija nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas jo sūnui ir dukrai po 200 Eur kas mėnesį.

9.       Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o kadangi atsakovas negalėjo pasisakyti dėl pateikto prašymo, buvo pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.

10.       CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatymas suteikia teismui, teisę, bet ne pareigą pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šiuo atveju teismas nematė būtinybės apie tai pranešti atsakovui, pareikalauti iš jo atsiliepimo ar kokių nors įrodymų. Taigi, nebuvo pažeistos nei imperatyvios CPK nuostatos, nei atsakovo teisės.

11.       Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad atsakovas pats savanoriškai vaikų išlaikymui moka nuo 210 iki 250 Eur per mėnesį, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisti laikiną išlaikymą. Teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.

12.       Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, šalys, bent jau kol kas nesirengia jo išspręsti taikiai, todėl tokioje situacijoje pasitikėti vien gera atsakovo valia negalima. T.y. nors atsakovas nurodo, jog jis geranoriškai teikia vaikams išlaikymą, tačiau nėra jokių garantijų, jog jis išlaikymą teiks ir ateityje ar tas išlaikymas bus reikiamo dydžio. Todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo pagrįstas, nes taip yra garantuojama, kad bus užtikrinami minimalūs atsakovo vaikų poreikiai, t. y. jie kiekvieną mėnesį gaus vienodo dydžio pinigų sumą. Todėl darytina išvada, kad buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą.

13.       Atsakovas nurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis, nes vaikų poreikiai yra mažesni. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka.

14.       Pažymėtina, kad priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant ne tik laikiną, bet ir nuolatinį išlaikymą. Šiuo atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės, skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik laikino išlaikymo klausimas. Daugelis aplinkybių, susijusių su išlaikymu, bus išsiaiškintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. T. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima tiksliai nustatyti nei realių vaikų poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties. Priteisiant laikiną išlaikymą, turi būti užtikrinami minimalūs vaikų poreikiai. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos. Ši suma skundžiama nutartimi viršyta nebuvo. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad toks išlaikymas, koks yra priteistas dabar, yra būtinas minimaliems šalių vaikų poreikiams tenkinti. Taigi, mažinti priteistą laikino išlaikymo sumą nėra pagrindo.

Dėl bylos baigties

15.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė laikino išlaikymo priteisimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį/atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                 Alvydas Barkauskas