Civilinė byla Nr. e2A-971-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00206-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ProGear LT apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ProGear LT ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ProGear LT pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-53 „Dėl atsakymo į pretenziją”, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės 2020 m. sausio 22 d. pretenziją; 2) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo atsakovė nutraukė sportinių kostiumų atviro konkurso (pirkimo Nr. 446397) procedūras dėl 3-iosios pirkimo dalies bei atsisakė su ieškove sudaryti pirkimo sutartį dėl 3-iosios pirkimo dalies; 3) įpareigoti atsakovę tęsti sportinių kostiumų atviro konkurso procedūras dėl 3-iosios pirkimo dalies ir sudaryti su ieškove pirkimo sutartį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinį sportinių kostiumų atvirą konkursą, pirkimo Nr. 446397 (toliau – Pirkimas), skirtingo tipo sportiniams kostiumams įsigyti. Pirkimas suskaidytas į 3 dalis: 1) sportinis kostiumas (SP), 2) sportinis kostiumas (KOP, KJP), 3) sportinis kostiumas (kareivio). Ieškovė pagal Pirkimo sąlygų nustatytus reikalavimus pateikė pasiūlymą dėl Pirkimo 3-iosios dalies. 2019 m. spalio 16 d. perkančioji organizacija raštu Nr. GRAVP-64-44 informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę dėl Pirkimo 3-iosios dalies kainų didėjimo tvarka. Pirkimo 3-iosios dalies laimėtoju pripažintas ieškovės pasiūlymas, tačiau 2020 m. sausio 17 d. perkančiosios organizacijos raštu Nr. GRAVP-64-51 dėl nenumatytų aplinkybių Pirkimo 3-iosios dalies procedūros buvo nutrauktos. Jokia informacija apie konkrečias perkančiosios organizacijos minimas nenumatytas aplinkybes skundžiamame sprendime nebuvo pateikta. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad Techninėje specifikacijoje nurodytos prekių ypatybės buvo netikslios, be to, perkančioji organizacija Pirkimo metu neturėjo galimybės įsitikinti dalyvaujančių tiekėjų gamybos pajėgumais, užtikrinančiais, kad prekės bus pristatytos laiku. Ieškovės teigimu, šios perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės galėjo būti protingai numatytos, todėl dėl jų Pirkimas 3-ojoje dalyje netapo nebegalimas. Be to, ieškovė pažymėjo, kad iš pačios atsakovės atsakymo į pretenziją matyti, jog artimiausiu metu ketinama organizuoti naują pirkimą toms pačioms prekėms su analogiška technine specifikacija įsigyti, o tai patvirtina, kad neišnyko ginčo Pirkimu siektų įsigyti prekių poreikis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-53 „Dėl atsakymo į pretenziją”, kuriuo atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės 2020 m. sausio 22 d. pretenziją, nutraukė, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Atsakovei šio tikslo siekti padeda jos vidinės struktūros padalinys – Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius, ką patvirtina į bylą pateikti šio struktūrinio padalinio nuostatai.
5. Teismas nustatė, kad, Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui patikrinus ginčo Pirkimą dėl 3-iosios dalies, 2019 m. lapkričio 18 d. buvo parengta rizikingo pirkimo vertinimo išvada Nr. VL-1088 (toliau – Vertinimo išvada), kurioje konstatuota, jog perkančiajai organizacijai pateikta neišsami informacija apie tiekėją (neatskleisti subtiekėjų duomenys), Pirkimo sąlygose numatyti nepakankami kvalifikacijos reikalavimai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį, be to, Techninė specifikacija parengta, remiantis pasenusiais technologiniais sprendimais, dėl to rekomenduota atlikti viešą rinkos konsultaciją.
6. Teismo nuomone, šios trys ginčo Pirkimo 3-iosios dalies trūkumų (rizikingumo) grupės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad Pirkimo dokumentai neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindinio perkančiosios organizacijos tikslo – racionalus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas.
7. Teismas sprendė, kad patikrinimas ir Vertinimo išvada yra netikėta aplinkybė, atskleidusi grėsmę, jog Pirkimo objektui įsigyti numatytos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai ir perkančioji organizacija gali įsigyti ne tai, ko jai i iš tikrųjų reikia, o tai atitinka VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pagrindą nutraukti pradėtas Pirkimo 3-iosios dalies procedūras, todėl darė išvadą, jog atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros, yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Teismo nuomone, situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad, nutraukusi Pirkimo 3-iosios dalies procedūras, atsakovė 2020 metais paskelbė naują pirkimą. Teismas nurodė, kad atsakovė triplike išsamiai paaiškino, jog naujas pirkimas rengiamas dėl sportinių komplektų, kurie iš esmės skiriasi nuo ginčijamos Pirkimo dalies dalyko, ir šį paaiškinimą pagrindė rašytinais įrodymais, kurių ieškovė nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ProGear LT prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje tenkinti. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė tik Vertinimo išvada, ignoruodamas tai, kad perkančioji organizacija šiurkščiai pažeidė Pirkimo sąlygose ir VPĮ įtvirtintus pirkimo sutarties sudarymo terminus. Sprendimas, kuriuo ieškovė pripažinta Pirkimo 3-iosios dalies laimėtoja, priimtas 2019 m. spalio 16 d., o Pirkimo sutarties pasirašymo terminas buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 26 d. (įskaitytinai). Pagal VPĮ 86 straipsnio 8 dalį ir Pirkimo sąlygų 11.3 papunktį Pirkimo sutartis su ieškove turėjo būti sudaryta 2019 m. spalio 27 d., tačiau tai padaryta nebuvo. Tyrimas buvo inicijuotas pačios perkančiosios organizacijos bei pradėtas praėjus daugiau nei 2 savaitėms po termino Pirkimo sutarčiai sudaryti pabaigos. Vertinimo išvada parengta tik 2019 m. lapkričio 18 d., o sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras 3-ojoje dalyje priimtas 2019 m. lapkričio 25 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyrimas buvo inicijuotas dirbtinai, siekiant sukurti fiktyvų pagrindą, neva patvirtinantį nenumatytų aplinkybių egzistavimą.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Vertinimo išvadoje nurodytos aplinkybės tariamai patvirtino būtinybę nutraukti Pirkimo 3-iosios dalies procedūras. Vertinimo išvadoje pateiktos abejonės dėl ieškovės neva neišviešintų subtiekėjų, kurie ieškovei pasiūlymo teikimo metu nebuvo žinomi bei kurių pasitelkimo ieškovei objektyviai nereikėjo, yra nepagrįstos bei akivaizdžiai prieštaraujančios viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui (VPĮ 88 straipsnio 1 ir 4 dalys). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė sėkmingai yra įvykdžiusi dvi didelės vertės sutartis dėl rūbų gamybos, todėl ir Vertinimo išvadoje keliamos abejonės dėl ieškovės tariamai nepakankamų pajėgumų tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriaus darbuotojai ne tik neturėjo jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų buvę galima įvertinti Techninės specifikacijos technologinį pažangumą ir atitiktį perkančiosios organizacijos poreikiams, bet ir kompetencijos atlikti sportinių rūbų gamyboje taikomų technologinių sprendinių vertinimą, todėl ir šios išvados dėl Techninės specifikacijos trūkumų vertintinos kaip nepagrįstos.
9.3. Netinkamas Pirkimo sąlygų suformulavimas pagal kasacinio teismo praktiką negali būti laikomas nenumatyta aplinkybe VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme, sudarančia pagrindą nutraukti pirkimo procedūras.
9.4. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės suinteresuotumas ginčo Pirkimo objektu nebuvo ir nėra išnykęs, o tai dar kartą įrodo, jog Pirkimo 3-iosios dalies procedūros buvo nutrauktos neteisėtai. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su perkančiosios organizacijos 2020 metais planuojamu skelbti nauju viešuoju pirkimu sportiniams rūbams įsigyti. Atsakovė iškart po sprendimo nutraukti ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūras paskelbė rinkos konsultaciją dėl sportinių rūbų įsigijimo, kurioje suinteresuotiems asmenims buvo pateikta ta pati, kaip ir nutrauktoje Pirkimo dalyje, paskelbta prekių techninė specifikacija.
10. Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. VPĮ nuostatos dėl pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo nedelsiant, pasibaigus atidėjimo terminui, niekaip negali eliminuoti pagrindinių VPĮ tikslų ir principų. Atidėjimo termino nustatymo tikslas ir esmė yra nustatyti terminą, per kurį sutartis gali būti nesudaroma, tam, kad būtų užtikrinta veiksminga perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, todėl natūralu, jog gali būti atvejų, kai pirkimo sutartis, net ir paskelbus laimėtoją, nėra sudaroma. Ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūrų nutraukimą sąlygojo tai, kad buvo nustatyti tam tikri pažeidimai ir tiesioginio perkamų prekių naudotojo (Lietuvos kariuomenės) poreikių pasikeitimas. Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovė turėjo teisę nutraukti Pirkimo 3-iosios dalies procedūras tam, kad nebūtų pažeistas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudojant biudžeto lėšas, įsigyti tai, ko perkančiajai organizacijai reikia.
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad su ginčo Pirkimu niekaip nesusijusios vidaus kontrolės institucijos patikrinimas ir neigiama Vertinimo išvada gali būti laikoma netikėta aplinkybe, sudarančia pagrindą nutraukti ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūras. Dėl didelės Pirkimo sumos, didelio perkamos produkcijos kiekio ir dėl to, kad perkančioji organizacija buvo sulaukusi pastabų dėl netinkamai kokybiškai prekei įsigyti parengtos Techninės specifikacijos, ginčo Pirkimas pagal perkančiosios organizacijos vidaus teisės aktuose iš anksto nustatytus kriterijus buvo atrinktas kaip rizikingas ir dėl to patikrintas. Tyrimas buvo atliktas savarankiškai, nederinant nei su Pirkimo komisija, nei su atsakovės vadovu.
10.3. Ieškovė neįrodė, kad 2020 metais bus organizuojamas tapatus pirkimas. 2020 metais atsakovė ketina pirkti sportinį komplektą, kurį sudaro marškinėliai trumpomis rankovėmis ir šortai, o ne džemperis su gobtuvu ilgomis rankovėmis ir kelnės, kaip buvo numatyta ginčo Pirkime. Tai, kad prekės priklauso tam pačiam BVPŽ kodui, savaime nereiškia, jog prekės yra tapačios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdė tarptautinį atvirą konkursą, pirkimo Nr. 446397, skirtingo tipo sportiniams kostiumams įsigyti. Pirkimas suskaidytas į tris dalis: 1) kostiumas sportinis (SP); 2) kostiumas sportinis (KOP, KJP); 3) kostiumas sportinis (kareivio). Ieškovė pagal Pirkimo sąlygų nustatytus reikalavimus pateikė pasiūlymą dėl Pirkimo 3-osios dalies. 2019 m. spalio 16 d. perkančioji organizacija per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) pateikė raštą Nr. GRAVP-64-44, kuriuo informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę Pirkimo 3-ojoje dalyje kainų didėjimo tvarka. Pirkimą šioje dalyje laimėjusiu buvo pripažintas ieškovės pasiūlymas.
13. Pirkimo sutarties sudarymas buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 26 d., tačiau Pirkimo sutartis su tiekėju nustatytu terminu sudaryta nebuvo.
14. Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui patikrinus ginčo Pirkimą dėl 3-iosios dalies, 2019 m. lapkričio 18 d. buvo parengta rizikingo pirkimo vertinimo išvada Nr. VL-1088, kurioje konstatuota, kad perkančiajai organizacijai pateikta neišsami informacija apie tiekėją (neatskleisti subtiekėjo duomenys), Pirkimo sąlygose numatyti nepakankami kvalifikacijos reikalavimai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį, be to, Techninė specifikacija parengta, remiantis pasenusiais technologiniais sprendimais, dėl to rekomenduota atlikti viešą rinkos konsultaciją.
15. 2020 m. sausio 17 d. ieškovė perkančiosios organizacijos raštu Nr. GRAVP-64-51 informuota, kad dėl nenumatytų aplinkybių Pirkimo 3-iosios dalies procedūros nutraukiamos, todėl Pirkimo sutartis su ieškove nebus pasirašoma.
16. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros, ir tęsti procedūras. 2020 m. sauso 30 d. atsakovės raštu Nr. GRAVP-64-53 ieškovės pretenzija atmesta.
Dėl sprendimo nutraukti Pirkimą (ne)teisėtumo
17. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
18. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
19. Minėtos VPĮ nuostatos formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.
20. Pirmoji sąlyga yra formali ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Tuo tarpu antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, yra vertinamoji. VPĮ neatskleista viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, todėl nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai būtų pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgtina į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).
24. Taigi nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo.
25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo vertinti, ar Vertinimo išvada, kuria perkančioji organizacija grindė ginčijamą sprendimą, jos turinys, priėmimo pagrindai ir faktinės aplinkybės, kurios sudarė atsakovės sprendimo nutraukti ginčo Pirkimą 3-ojoje dalyje pagrindą, gali būti vertinamos kaip tokios nenumatytos aplinkybės, dėl kurių būtų buvę galima nutraukti Pirkimo procedūras.
26. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriaus nuostatų, šio skyriaus tikslas tobulinti krašto apsaugos sistemos centralizuotų įsigijimų procesus, įskaitant ir Gynybos resursų agentūros pirkimų vidaus kontrolės ir priežiūros sistemos, užtikrinančios pirkimų skaidrumą ir efektyvumą (Nuostatų 2 punktas).
27. Nuostatų 6.1 papunktyje numatyti skyriaus įgalinimai vykdyti krašto apsaugos sistemos centralizuotų įsigijimų procesų nuolatinę stebėseną ir atlikti vertinimus, o 8.6 papunktyje įgalinimai atlikti pirkimų rizikos veiksnių nustatymą, analizę ir vertinimą. Iš paminėtų nuostatų turinio darytina išvada, kad Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius yra vidinės kontrolės institucija.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės vidiniuose teisės aktuose įtvirtinus Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui pareigą vykdyti nuolatinę centralizuotų įsigijimų stebėseną ir atlikti vertinimą, buvo galima numatyti, kad ši didelės vertės ginčo Pirkimo dalis, kuria siekiama įsigyti didelį kiekį produkcijos, gali būti įvertinta kaip rizikinga ir dėl jos gali būti priimta Vertinimo išvada, kurioje bus nustatyti tam tikri pažeidimai ir padarytos galbūt atsakovei nepalankios išvados.
29. Vertinimo išvadoje padarytos šios išvados: Pirkimo dokumentai parengti su trūkumais – Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai nėra pakankami; Pirkimo komisija nepagrįstai nesikreipė į tiekėją UAB ProGear LT dėl pasiūlymo dalyje dėl pasitelkiamų subtiekėjų paaiškinimo, papildomų dokumentų pateikimo ir nepagrįstai pripažino ją laimėtoja neįsitikinusi pasiūlymo atitiktimi Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams; Techninė specifikacija parengta remiantis pasenusiais technologiniais sprendimais.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Vertinimo išvadoje nurodyti pažeidimai iš esmės yra susiję su Pirkimo sąlygų trūkumais ir pačios perkančiosios organizacijos netinkamu elgesiu vertinant ieškovės pateiktą pasiūlymą. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, pati ruošė ginčo Pirkimo sąlygas ir planavo ginčo Pirkimo procedūras, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygų neaiškumas buvo jai netikėtinas ir gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 68 punktas). Pažymėtina, kad paprastai neigiami padariniai, kylantys dėl netinkamai suformuluotų pirkimo sąlygų, tenka būtent pačiai perkančiajai organizacijai.
31. Vertinant išvadas dėl Techninės specifikacijos trūkumų, pastebėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pačios Vertinimo išvados turinio, Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui, atlikusiam ginčo Pirkimo 3-iosios dalies vidinį vertinimą, buvo pateiktas tik Pirkimo sutarties projektas, Pirkimo sąlygos bei CVP IS esanti informacija apie Pirkimą. Minėtoje medžiagoje, kuria vadovaujantis, buvo priimta Vertinimo išvada, nebuvo jokių duomenų apie perkančiosios organizacijos siekiamų įsigyti sportinių kostiumų gamyboje taikomus pažangesnius technologinius sprendinius ir perkančiosios organizacijos poreikius. Be to, nors Vertinimo išvadoje teigiama, kad Techninė specifikacija parengta vadovaujantis neva pasenusiais technologiniais sprendimais, tačiau nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis ši išvada padaryta, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šios išvados objektyvumo ir pagrįstumo.
32. Šiame kontekste kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).
33. Vertinimo išvadoje konstatuota, kad ieškovė perkančiajai organizacijai neva nepateikė išsamios informacijos apie ketinamus pasitelkti subtiekėjus ir turimus pajėgumus vykdyti Pirkimo sutartį.
34. Pirkimo sąlygų 3.12 papunktyje, kuriame reglamentuojamas subtiekėjų pasitelkimas sutarties ar jos dalies vykdymui, numatyta, kad tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti, kokius subtiekėjus ir kokiai pirkimo–pardavimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti, jeigu jie yra žinomi pasiūlymo pateikimo metu, ir kurių pajėgumais tiekėjas remiasi. Analogiška nuostata įtvirtinta ir VPĮ 88 straipsnio 1 dalyje. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus (VPĮ 88 straipsnio 4 dalis).
35. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas: pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami; antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, 31 punktas).
36. Minėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste sutiktina su apeliante, kad tiekėjai pasiūlymų pateikimo metu privalo išviešinti tik tuos ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketina pasinaudoti, siekdami pagrįsti savo atitiktį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, tuo tarpu kiti ūkio subjektai, kurie bus pasitelkiami sutarties ar jos dalies vykdymui, gali būti nurodomi jau po pirkimo sutarties sudarymo, o pasiūlymo pateikimo metu jie privalo būti nurodomi tik tais atvejais, kai jie jau pasiūlymo pateikimo metu yra žinomi tiekėjui.
37. Nagrinėjamu atveju tiekėjai savo techninį ir profesinį pajėgumą vykdyti Pirkimo sutartį turėjo pagrįsti pateikdami dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjas per pastaruosius tris metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sėkmingai įvykdė ir (ar) vykdo bent dieną ar daugiau sutartį (-is), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 327 096 Eur su PVM, o įvykdytos sutarties dalykas yra susiję su Pirkimo objektu – drabužių prekyba (gamyba) (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 4).
38. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2018 metais įvykdė dvi sutartis, sudarytas su Lietuvos kariuomene, atstovaujama Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, dėl rūbų gamybos, kurių bendra vertė 576 314,96 Eur. Kaip patvirtino pati atsakovė ieškovei išduotame rašte, visi sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai. Pasiūlymų vertinimo metu atsakovei jokių klausimų dėl ieškovės pajėgumo vykdyti Pirkimo sutartį nekilo, dėl ko abejoti ieškovės pajėgumais nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.
39. Taigi ieškovės pasiūlyme pagrįstai buvo nurodyta, kad, siekdama pagrįsti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ji trečiųjų asmenų pajėgumais nesinaudos. Tuo tarpu kiti subtiekėjai, kurie būtų pasitelkti jau sudarytos Pirkimo sutarties vykdymui, ieškovei pasiūlymo pateikimo metu nebuvo žinomi, dėl ko jie, kaip numatyta Pirkimo sąlygose ir VPĮ, pasiūlyme galėjo būti ir nenurodomi. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad Vertinimo išvadoje pateiktos abejonės dėl ieškovės neva neišviešintų subtiekėjų, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
40. Perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui taip pat svarbus ir perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
41. Apeliantė skunde laikosi pozicijos, kad atsakovės suinteresuotumas ginčo Pirkimo 3-iosios dalies objektu nebuvo ir nėra išnykęs, kadangi sportinių kostiumų pirkimas yra įtrauktas į 2020 metų viešųjų pirkimų planą, o tai, apeliantės teigimu, dar kartą įrodo, jog Pirkimo 3-iosios dalies procedūros buvo nutrauktos neteisėtai.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantės argumentas dėl planuojamo tapataus pirkimo stokoja pagrįstumo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės 2020 metais planuojamame vykdyti pirkime nurodytos prekės, kaip ir ginčo Pirkime, yra pažymėtos tuo pačiu BVPŽ kodu – 18412100 Sportiniai kostiumai, tačiau nėra pateikta prekių detalizacija. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė triplike išsamiai paaiškino, kad 2020 metais bus organizuojamas sportinių komplektų, kurie skiriasi nuo ginčo Pirkimo 3-iosios dalies objekto – sportinių kostiumų, viešasis pirkimas. Be to, šis paaiškinimas buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais – sportinio komplekto ir sportinio kostiumo techninėmis specifikacijomis.
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad iškart po ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūrų nutraukimo, t. y. 2020 m. sausio 2 d., buvo paskelbtas pranešimas Nr. 2020-644575 dėl rinkos konsultacijos ir kartu su skelbimu pateiktos bendro pobūdžio aprangos (įskaitant ir sportinius kostiumus) techninės specifikacijos, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, kad, atsižvelgiant į Vertinimo išvadoje pateiktą rekomendaciją, šia rinkos konsultacija buvo tik siekiama gauti tiekėjų pasiūlymų dėl techninių specifikacijų tobulinimo (keitimo). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ši aplinkybė, jog atsakovė iškart po Pirkimo 3-iosios dalies procedūrų nutraukimo paskelbė rinkos konsultaciją, pati savaime negali patvirtinti, jog ginčo Pirkimo 3-iosios dalies objektą sudarančių prekių pirkimas bus organizuojamas artimiausiu metu.
44. Nors ieškovė ir neįrodė, kad atsakovė 2020 metais planuoja organizuoti viešąjį pirkimą, kurio objektas būtų sportinis kostiumas, tačiau vien tai, atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius apie pasikeitusius Lietuvos kariuomenės poreikius ir finansavimo prioritetus, šiuo konkrečiu atveju situacijos teisinio vertinimo iš esmės nekeičia.
45. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės terminų sudaryti ginčo Pirkimo 3-iosios dalies sutartį nesilaikymu, neturi tiesioginės įtakos ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl jų detaliau nepasisakytina.
46. Taigi, atsižvelgiant į sprendimų nutraukti pirkimo procedūras išimtinį pobūdį, į tai, kad atsakovė nepagrindė, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo nenumatytos aplinkybės VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, ir tai, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog išnyko perkančiosios organizacijos suinteresuotumas Pirkimo 3-iosios dalies objektu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. GRAVP-64-15, kuriuo nutrauktos ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūros.
47. Panaikinus atsakovės sprendimą, kuriuo Pirkimo 3-iosios dalies procedūros buvo nutrauktos, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį, o Pirkimo 3-iosios dalies procedūros turės būti tęsiamos perkančiajai organizacijai atliekant jos kompetencijai priklausančius veiksmus VPĮ nustatyta tvarka, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti Pirkimo 3-iosios dalies procedūras pagrįstai skundžiamu sprendimu buvo atmestas.
48. Šiame kontekste primintina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą konstatuota, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą, pripažinti pasiūlymą laimėjusiu) de facto (faktiškai) tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
49. Taigi būtent perkančioji organizacija, o ne teismas, yra atsakinga už tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pasiūlymų eilės sudarymą, laimėtojo nustatymą ir pirkimo sutarties su juo sudarymą, todėl teismui šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti paslaugų teikimo sutartį su ieškove kaip Pirkimo laimėtoja.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, netenkindamas ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį šioje dalyje tenkinti – panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros ir atsisakyta sudaryti sutartį su ieškove. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismuose
51. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (jo dalį), turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
52. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė UAB ProGear LT įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
53. Kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktikoje ne kartą spręsta, kad tais atvejais, kai dėl byloje susidėjusių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių nėra pagrindo patenkinti dalies ar visų ieškovo (tiekėjo) ieškinio reikalavimų, tačiau procese nustatyti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai, galima nukrypti nuo pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018, 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Nors nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad iš dalies priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (pripažintas neteisėtu atsakovės sprendimas, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros), tačiau tokiu sprendimu iš esmės pripažįstamas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, o ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo netenkinta ieškovės pretenzija, ir įpareigoti atsakovę tęsti ginčo Pirkimo 3-iosios dalies procedūras bei sudaryti šioje dalyje sutartį su ieškove nevertintini kaip savarankiški reikalavimai, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, būtų teisinga ir pagrįsta ieškovei iš atsakovės priteisti visų turėtų bylinėjimosi išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, atlyginimą.
55. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 3 750 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
56. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai jos visa apimtimi (6 170 Eur) priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas 3 750 Eur žyminis mokestis ir 1 306,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 5 056,8 Eur.
58. Kadangi ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus už apeliacinį skundą priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, jos ir už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros ir atsisakyta sudaryti sutartį su ieškove, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ProGear LT ieškinį šioje tenkini – panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. GRAVP-64-51, kuriuo nutrauktos Pirkimo 3-iosios dalies procedūros ir atsisakyta sudaryti sutartį su ieškove.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ProGear LT (juridinio asmens kodas 304408098) iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) 6 170 Eur (šešis tūkstančius šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ProGear LT (juridinio asmens kodas 304408098) iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740061) 5 056,8 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt šešis Eur 80 cnt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Vytautas Zelianka