1Sk-423-81/07
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2007 m. lapkričio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. K., gim. 1966-06-04, nuteistas Kauno apygardos teismo 2006-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 187 str. 3d., 178 str. 2d., 253 str. 1d. , BK 63 str. 2d.,4d. laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1d.,3d bausmė subendrinta su 2006-02-09 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams . Kauno apygardos teismo 2007-07-05 nutartimi 2006-12-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal LR BK 63 str. 1d.,4d.,9d. subendrinta su 2006-11-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta su 2006-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Bausmės pradžia 2006-02-21. Bausmės pabaiga 2010-02-21.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007-10-25 nutartimi pataisos namų teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, nedarys naujų nusikaltimų bei vykdys pasirašytą įsipareigojimą.
Nuteistasis skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nutartį panaikinti, Kybartų pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo tenkinti. Teigia, kad nutartis nepagrįsta, nes per bausmės atlikimo laiką elgėsi tvarkingai, vykdė visus reikalavimus, drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus. Nurodo turįs tvirtą nuomonę, kad ateityje nusikaltimų nedarys. Jis su vaikais bendrauja telefonu, žino kaip jie gyvena, pinigų išlaikymu siunčia kiek gali. Taip pat nurodo, kad jo gyvenimo draugė yra antros grupė invalidė, augina du vaikus, iš kurių vienas yra su visiška negalia, jo parama reikalinga ir naujai šeimai. Nuteistojo manymu tai, kad iki suėmimo jis dirbo ir turi galimybę grįžti į darbą, rodo, jog juo galima pasitikėti.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus, civilinius ieškinius dengia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota į vaikų interesus. Nors nuteistasis teigia, kad jis rūpinosi savo vaikais, tačiau to nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktame rašte nurodoma, kad A. K. tėvo valdžia vaikams ribota nebuvo, tačiau jis su šeima nepalaiko jokio ryšio, nesirūpina vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vadovaujantis bylos duomenimis darytina išvada, kad išlaikymą vaikams nuteistasis teikia tik periodiškai, sumos nedidelės, turi alimentų įsiskolinimą daugiau nei 5000 litų. Nuteistasis su vaikais negyveno ir nesiruošia grįžti gyventi į vaikų gyvenamąją vietą.
Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, pagal kelis nuosprendžius. Dauguma iš jo padarytų nusikaltimų apysunkiai. Nuteistasis taip pat atlieka bausmę ir už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Praeityje A. K. teistas 4 kartus. Paskutiniais nuosprendžiais jis nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas teistas 3 kartus, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus. Paskutiniu nuosprendžiu A. K. nuteistas už veikas, kurias padarė ne tik neišnykus ankstesniam teistumui, bet neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ankstesni nuteistojo teistumai nėra besąlygiškas pagrindas atmesti teikimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesnius nuteistojo teistumus teismas vertino kitų aplinkybių visumoje. Didelę įtaką sprendžiant apie galimas teigiamo elgesio prognozes neabejotinai turi ir ankstesnių lygtinių paleidimų taikymo rezultatai. Iš bylos medžiagos matyti, kas nuteistajam jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau A. K. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nes jis vėl greitai nusikalto. Tai rodo, kad lygtinis paleidimas nuteistajam savo tikslų nepasiekė. Be to, neatliktoji bausmės dalis – daugiau nei dveji metai, įvertinus padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, jų skaičių, tai, kad padaryti nusikaltimai bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo aiškų įstatymų negerbimą ir neadekvatų požiūrį į taikomas nuteistajam pataisymo priemones, dar yra gana didelė. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Vertinant aplinkybių visumą - nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, pobūdį, skaičių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus įstatymo numatytą bausmės dalį – daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.
Nuteistasis skunde teigia, kad reikalinga parama jo naujajai šeimai, sugyventinei, kuri yra iš dalies nedarbinga , jos dukrai, turinčiai visišką negalią, tačiau šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, būtų pažeisti bausmė stiklai, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Naujos faktinės šeimos interesai esant šioms konkrečioms aplinkybėms nepersveria viešo intereso, siekiamo nuteistajam taikoma bausme.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis nurodo tikįs, kad daugiau nenusikals, nėra pakankama išvadai, kad išėjęs į laisvę naujų nusikaltimų nuteistasis nebedarys. Teismas išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų padarė remdamasis objektyvių byloje esančių aplinkybių visuma, teistumų skaičiumi, nusikaltimų padarymo aplinkybėmis(nusikalto neatlikęs bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu, t.y. akivaizdžiai ignoruodamas teismo taikytą pasitikėjimą) ir kt. aplinkybes, todėl teisėjų kolegija laiko šią išvadą pagrįsta ir atitinkančia bylos aplinkybes.
Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą, įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl galimybės taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės ir pagrįstai atsisakė tenkinti pataisos namų teikimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nutartis yra pagrįsta bylos medžiaga ir teisėta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str.,8d.1p.,
n u t a r ė :
-nuteistojo A. K. skundą atmesti;
-palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai: Romas Aikevičius
Kęstutis Dargužis