Civilinė byla Nr. e2-521-773/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.5.; 2.8.1.1.; 2.8.1.2.; 2.8.1.3.; 3.2.4.4.;    

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, Reginai Mockevičienei 

dalyvaujant 

ieškovės UAB „ICECO“ atstovams advokatui Zigmui Pečiuliui ir advokatei Kornelijai Janonytei,

atsakovui A. S.,

atsakovų A. S., atsakovės UAB „Art Glacio“ ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais neteisėtai atskleidžiant ir panaudojant komercinę paslaptį padarytų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Monolith Frost GmbH.

        Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė UAB „ICECO“ teismui pateikė 2018 m. kovo 27 d. patikslintą ieškinį (el. b. 19 t., b. l. 3-11), kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovo UAB „ICECO“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 1 166 180 EUR; 2) priteisti ieškovo UAB „ICECO“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovo UAB „ICECO“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo patikslintą ieškinį dėl atsakomybės už komercinės paslapties neteisėtą naudojimą, atskleidimą ir įgijimą grindė aplinkybėmis, kad 2011 m. vasario 28 d. susitarimu dėl komercinės paslapties išsaugojimo atsakovas A. S. įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti ieškovo komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu, dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo. Ieškovas pažymėjo, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, jog informacija apie UAB “ICECO” klientą (užsakovą) Monolith Frost GmbH atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad ji būtų laikoma komercine paslaptimi, nes tie duomenys atitiko komercinės paslapties požymius, o A. S. ir jo įsteigtas atsakovas UAB „Art Glacio“, nepraėjus dvejiems metams po A. S. išėjimo iš UAB „ICECO“, neteisėtai pasinaudojo UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovo užsakovą Monolith Frost GmbH, kas sąlygojo neigiamus padarinius – UAB „ICECO“ kliento – Monolith Frost GmbH – praradimą. Ieškovas vadovavosi CK 1.116 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Ieškovo teigimu, atsakovas A. S., atsižvelgiant į tai, kad šis fizinis asmuo turėjo konkurencinį savarankiškumą, o jo veiksmai galėjo daryti įtaką ūkinei veiklai ir tokią įtaką faktiškai padarė, laikotarpiu iki UAB „Art Glacio “ įsteigimo pateko į Konkurencijos įstatyme įtvirtintą sąvoką ūkio subjektas. Kai šis asmuo, kaip naujai įsteigtos įmonės vadovas, pradėjo veikti kito asmens – įsteigtos bendrovės UAB „Art Glacio“ – vardu ir interesais, jis nustojo konkurencinio savarankiškumo, o jo veiksmai tapo priskirtini minėtam juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, abiejų atsakovų atsakomybė dėl ieškovo komercinės paslapties neteisėto naudojimo, atskleidimo ir įgijimo turi būti vertinama pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. Ieškovo teigimu, nurodomi argumentai bei su šiuo patikslintu ieškiniu teikiami ir į bylą jau pateikti įrodymai patvirtina, kad žala ieškovui atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl neteisėtų veiksmų ieškovas nurodė, kad atsakovas A. S. nuo darbo santykių su ieškovu nutraukimo momento ėmėsi veiksmų, siekiant nesąžiningai konkuruoti su buvusiu darbdaviu: A. S. neteisėtai naudojo, o vėliau ir atskleidė ieškovo komercinę paslaptį savo paties įsteigtai įmonei UAB “Art Glacio”; darbo UAB “ICECO” metu sužinota ieškovo komercinė paslaptis apie trečiąjį asmenį, jam gaminamos produkcijos savikainas, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą ir kt., iš esmės buvo ieškovo kliento neteisėto perviliojimo sąlyga, t.y. jei A. S. nebūtų pažeidęs sutartimi nustatyto įpareigojimo ir nebūtų neteisėtai pasinaudojęs ieškovo komercine paslaptimi, ieškovas nebūtų praradęs kliento ir tretysis asmuo nebūtų perėjęs į A. S. įsteigtą UAB „Art Glacio“. Ieškovas pažymėjo, kad A. S. ieškovo komercinę paslaptį neteisėtai panaudojo žymiai anksčiau nei buvo įsteigta UAB „Art Glacio“. Juridinio asmens įsteigimas yra tik formalumas, A. S. atliekant neteisėtus veiksmus, siekiant gauti naudą per juridinį asmenį iš neteisėtos veiklos. Ieškovo nuomone, šią aplinkybę patvirtina tai, kad tiek patalpų, kuriose pradėta vykdyti ledų gamybos veikla, nuomos sutartis, tiek bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu sutartis dėl ledų pirkimo-pardavimo sudarytos praėjus keletui dienų nuo UAB „Art Glacio“ įregistravimo, nors tokių sutarčių sudarymas paprastai užtrunka mėnesiais, ledų gamyba trečiajam asmeniu pradėta praėjus vos 5 mėnesiams nuo UAB „Art Glacio“ įsteigimo, tačiau kitu atveju objektyviai nėra įmanoma naujai steigiamai įmonei, įvertinus ledų gamybos vietos ir įrenginių projektavimo, įrenginių užsakymo, įsigijimo, montavimo trukmę, darbuotojų, tiekėjų (žaliavų, pakuočių, logistikos ir t.t.) naujai steigiamai įmonei suradimą, patikimų ir stambių klientų užsienyje radimą, rinkodaros ir pardavimų strategijos sukūrimą ir pan.), tretysis asmuo nuo pat UAB “Art Glacio” įsteigimo pradžios finansavo šios bendrovės veiklą, nes šios bendrovės steigėjui buvo žinomos ieškovo komercinės paslaptys, įskaitant paslaptis, susijusias su trečiajam asmeniui gaminama produkcija, t.y. A. S. ieškovo komercine paslaptimi neteisėtai naudojosi tardamasis dėl ledų gamybos trečiajam asmeniui dar iki UAB „Art Glacio“ įsteigimo. Ieškovo teigimu, neteisėti atsakovų veiksmai dėl ieškovo komercinės paslapties naudojimo ir atskleidimo konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Ieškovas nurodydamas aplinkybės dėl priežastinio ryšio pažymėjo, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, prarandamas klientas. Ieškovas pažymėjo, kad šios bylos aplinkybėmis dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas prarado klientą, kuris būtų toliau pirkęs produkciją iš ieškovo. Ieškovo teigimu, tai, kad tretysis asmuo nesikreipė dėl ledų gamybos pagal trečiojo asmens užsakymus į kitus ledų gamintojus Lietuvoje ar už jos ribų, o susitarė su A. S., kuriam buvo žinoma ieškovo komercinė paslaptis, taip pat patvirtina, kad nesant neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas nebūtų praradęs užsakovo ir patyręs žalos. Ieškovas, nurodydamas aplinkybes dėl žalos fakto rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kad UAB „ICECO“ patyrė žalą dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pažeidimo – dėl A. S. perduotos UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos UAB „Art Glacio“ ieškovas neteko ilgamečio užsakovo ir kvalifikuotų, parengtų bei išmanančių darbuotojų, atitinkamai ir ieškovo iš užsakovės Monolith Frost GmbH gauti finansiniai srautai perėjo pas konkuruojantį subjektą UAB „Art Glacio“. Ieškovo teigimu, su patikslintu ieškiniu pateiktas Ekspertinio tyrimo aktas, duomenys apie UAB “ICECO” pardavimus, patvirtina, kad 2014 m. gegužės mėn. ieškovo pardavimai trečiajam asmeniui (81 032 EUR) krito daugiau kaip dvigubai, palyginus su 2014 m. balandžio mėn. (187 614 EUR), 2014 m. gegužės mėnesio pardavimai krito 3,7 karto, palyginus su 2013 m. gegužės mėnesio pardavimais, 2014 m. liepos mėnesio pardavimai buvo mažesni 6,7 karto, palyginus su 2013 m. liepos mėnesio pardavimais, 2014 m. rugpjūčio mėnesio pardavimai buvo 6,5 karto mažesni, palyginus su 2013 m. rugpjūčio mėnesio pardavimais. 2014 m. gruodžio mėn. buvo įvykdytas paskutinis Monolith Frost GmbH 4736 EUR užsakymas. Pardavimų trečiajam asmeniui pasikeitimas patvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovui nuo 2014 m. gegužės mėnesio atsirado žala. Ieškovas pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas žalą patiria iki šiol, nes pajamų iš trečiojo asmens ieškovas negauna, o tretysis asmuo buvo vienas didžiausių ieškovo gaminamų ledų užsakovas (klientas), ir surasti klientą, kurio užsakymų dydis būtų panašus į trečiojo asmens teiktus užsakymus, įgyti kliento pasitikėjimą ir įeiti į kitos šalies ledų pardavimo rinką užtrunka ilgą laiką. Nepaisant šios aplinkybės, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose taikomą negautų pajamų tikėtinumo principą, įvertindamas tai, kad, jei A. S. būtų teisėtai naudojęs ir atskleidęs ieškovo komercinę paslaptį po 2014 m. vasario 17 d., t.y. pasibaigus susitarime nurodytam terminui, UAB „Art Glacio“ būtų pradėjusi ledų gamybą trečiajam asmeniui ne anksčiau kaip 2016 m. vasario mėn. (ledų gamybos fabriko projektavimas ir statyba, ledų gamybos įrenginių projektavimas ir įsigijimas, naujų darbuotojų ir klientų suradimas, pardavimų, rinkodaros strategijos sukūrimas, patikimų tiekėjų (žaliavų, pakuotės, logistikos ir pan.) radimas užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus), ieškovas reiškia 1 166 180 EUR dydžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo už dvejus metus, t.y. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų atsakovo Nr. 1 neteisėtai gautos naudos už tą patį laikotarpį (nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.) dydis yra panašus (901 305,34 EUR) į ieškovo patirtos žalos dydį. Ši aplinkybė patvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovo gautinos pajamos perėjo UAB „Art Glacio“. Patikslintame ieškinyje nurodytas ieškovo žalos dydis pagrįstas eksperto atliktais skaičiavimais, nurodytais Ekspertinio tyrimo akte. Ieškovas pažymėjo, kad apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas ekspertas rėmėsi ieškovo paskutinių dviejų metų iki žalos atsiradimo pardavimų trečiajam asmeniui gautų pajamų duomenimis (2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.), kas objektyviausiai atspindi ieškovo negautas pajamas. Ieškovas dėl atsakovų kaltės nurodė, kad atsakovams buvo aiškiai žinoma, kad konkretūs duomenys, susiję su ieškovo klientu ir jam gaminama produkcija, sudaro ieškovo komercinę paslaptį, todėl atsakovų kaltė pasireiškė tyčios forma. Atsakovų kaltė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl komercinės paslapties neteisėto naudojimo ir atskleidimo, solidari atsakomybė taikoma, jei prievolės dalių nustatyti negalima. Šiuo atveju žala ieškovui atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie neatsiejamai vieni su kitais susiję. Atsakovas A. S. neteisėtai naudojo ir atskleidė savo paties įsteigtai UAB „Art Glacio“ ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią neteisėtai įgijo ir toliau naudojo to paties asmens įsteigta bendrovė, ir kurios vienintelis steigėjas ir vadovas buvo A. S.. Ieškovo nuomone, esant tokioms aplinkybėms atskirti atsakovų prievolių dalis nėra įmanoma, todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė dėl ieškovo nuostolių, atsiradusių tiek dėl A. S., tiek dėl jo paties įsteigtos įmonės neteisėtų veiksmų.

2. Atsakovai UAB „Art Glacio“, A. S. ir trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH, atstovaujami advokato Gedimino Juknevičiaus, pateikė 2018 m. balandžio 30 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. 20 t., b. l. 1-32), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodytos esminės atsikirtimo į patikslintą ieškinį aplinkybės. Pirma, pats ieškovas buvo atlikęs neteisėtus veiksmus trečiojo asmens atžvilgiu, kai tiekė trečiojo asmens konkurentams valgomuosius ledus be trečiojo asmens sutikimo panaudodamas trečiajam asmeniui priklausantį prekių ženklą „Sniegovik“ tokiai produkcijai žymėti, be to, tarp trečiojo asmens ir ieškovo kilo konfliktas, kai ieškovas ėmė trečiojo asmens sugalvotais bei išvystytais valgomųjų ledų produktais prekiauti su trečiojo asmens konkurentais Vokietijoje. Atsiliepime pažymėta, kad šios aplinkybės buvo esminės priežastys, dėl kurių tarp trečiojo asmens bei ieškovo kilo konfliktas bei buvo priimtas sprendimas nutraukti prekybinius santykius. Pažymėtą, kad šių prekybinių santykių pabaigai jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti bet kurio iš atsakovų veiksmai. Atsiliepime nurodoma, kad kilus konfliktui tarp ieškovo ir trečiojo asmens, G. S., trečiojo asmens vadovas bei akcininkas, Vokietijos pilietis, veikdamas kaip trečiojo asmens direktorius ir akcininkas, nesant aktyvių A. S. siūlymų, įkalbinėjimų ar bet kokios kitos iniciatyvos, pats kreipėsi su prašymu į A. S. įsteigti ledų gamybos cechą Lietuvoje bei jam vadovauti. Iki pateikdamas šį pasiūlymą trečiasis asmuo jau buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu, taigi ne atsakovai perviliojo trečiąjį asmenį kaip klientą, tačiau būtent trečiojo asmens iniciatyva bei lėšomis ir buvo įsteigtas atsakovas UAB „Art Glacio“. Atsiliepime pažymėta, kad būtent trečiojo asmens sąskaita buvo pastatytas ledų gamybos cechas Vilkaviškyje, o toks šio cecho įsteigimas sudarė sąlygas gaminti ledus atsakovo įmonėje bei iš jos tokius ledus tiekti trečiajam asmeniui būtent trečiojo asmens nustatytomis sąlygomis. Atsiliepime sutinkama su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties išvada, kad iš nustatytų aplinkybių visumos spręstina, jog komercinio bendradarbiavimo tarp apeliantės UAB „ICECO“ ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH nutraukimas buvo sąlygotas trečiojo asmens sužinojimui apie UAB „ICECO“ platinamus produktus Monolith Frost GmbH konkurentams Vokietijoje bei apeliantės nesutikimu neparduoti trečiojo asmens išvystytų produktų konkurentams Vokietijoje. Taigi, ir apeliacinės instancijos teismas, kuris nusprendė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo pripažinęs, kad net ne atsakovų veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas kaip kliento neteko trečiojo asmens. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, kaip ir kokia forma atsakovai neva pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Atsiliepime pažymima, kad nei vienas iš atsakovų nei trečiasis asmuo neturėjo įsipareigojimų nekonkuruoti su ieškovu, todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš atsakovų, kad šie apskritai neužsiimtų konkuruojančia su ieškovu veikla. Atsiliepime nurodoma, kad bet kuris specialių žinių ir patirties ledų gamybos srityje turintis asmuo, nesvarbu tai būtų A. S., ar bet kuris kitas šios srities specialistas, būtų galėjęs trečiojo asmens pavedimu atidaryti ledų gamybos fabriką Lietuvoje ir jam vadovauti, o tai reiškia, kad bet kokia ieškovo konfidenciali informacija minėtiems veiksmams atlikti nebuvo ir nėra reikalinga. Pareiga išsaugoti konfidencialią informaciją, vadovaujantis teismų praktika, nedraudžia naudotis savo žiniomis ir patirtimi ateities darbinėje veikloje, o tai reiškia, kad savo profesines žinias bei patirtį, įgytas dirbant UAB „Kraitenė“ ar UAB „ICECO“, A. S. buvo laisvas panaudoti ir nutraukus darbo santykius su ieškovu. Atsiliepime nurodyta, kad trečiasis asmuo buvo ir yra atsakovo UAB „Art Glacio“ kontrolinio akcijų paketo savininkas, šios bendrovės steigimo iniciatorius, pagrindinis atsakovo gaminamos produkcijos užsakovas bei pirkėjas, todėl būtent tuo tikslu ir buvo steigiamas atsakovas, kad būtų užtikrintas produkcijos, reikalingos trečiajam asmeniui, tiekimas, kuriam neabejotinai buvo žinomos visos jo bendradarbiavimo su ieškovu sąlygos, kurios, anot ieškovo, ir sudaro ieškovo komercinę paslaptį. Atsiliepime nurodyta, kad A. S. darbo santykius su ieškovu nutraukė 2012 m. vasario 17 d., o trečiasis asmuo į A. S. kreipėsi tik 2013 m. liepą, t. y. praėjus beveik pusantrų metų, todėl A. S. net negalėjo turėti konfidencialios informacijos apie ieškovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimo turinį bei sąlygas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 17 d. iki 2013 m. liepos mėn. Atsiliepime pažymima, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo negauto pelno, kurį priteisti ieškovas prašo iš atsakovų: neatsižvelgiant į tai, būtų ar nebūtų bet kuris iš atsakovų panaudoję ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, pajamų iš pardavimų trečiajam asmeniui ieškovas vis tiek nebūtų gavęs – trečiasis asmuo jau ir taip buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu. Atsiliepime pažymima, kad iš byloje apklaustų liudytojų, buvusių ieškovo darbuotojų parodymų nustatyta, kad nei vienas iš atsakovų niekada neviliojo kvalifikuotų ieškovo darbuotojų ir aktyviai nesiūlė jiems nutraukti darbo sutartis – viena vertus, buvę ieškovo darbuotojai, šiuo metu dirbantys pas atsakovą, nebuvo kvalifikuoti, įsidarbinę pas atsakovą jie vykdė įvairius ūkio ir statybos darbus, nesusijusius su jų užduotimis dirbant pas ieškovą ar dirbant pas ieškovą įgytomis žiniomis, kita vertus, neapsikentę jų orumą žeminančių darbo sąlygų pas ieškovą bei išgirdę apie naujai atidaromą ledų fabriką Vilkaviškyje, jie patys kreipėsi į A. S. su prašymais dėl įdarbinimo. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas siekia draudimo trečiajam asmeniui pradėti verslą Lietuvoje bei produkciją gaminti savo paties atidarytame fabrike sukuriant naujas darbo vietas bei investuojant į naujo verslo Lietuvoje plėtrą bei sukūrimą. Patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju, iš tokio produkcijos pirkėjo trečiojo asmens, kuris pradėjo verslą Lietuvoje, netiesiogiai turi būti priteisiamas naujai įsteigto verslo gautas pelnas. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje. Nutartimi, kuria šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pagal teismų praktiką toje pačioje byloje neįgauna res judicata galios. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai. Toks išaiškinimas liečia ir apeliacinės instancijos teismą, kuris, antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu gali prieiti prie kitokių išvadų nei pirmesnėje nutartyje, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad esant pirmiau aptartai teismų praktikai, apygardos teismas, pakartotinai spręsdamas bylą, neprivalo sprendime besąlygiškai taikyti Lietuvos apeliacinio teismo padarytas išvadas ir turi procesinę teisę bei pareigą iš naujo tirti visas bylos aplinkybes ir joje sukauptus įrodymus. Atsiliepime pažymėta, kad Kauno apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas šią bylą, neprivalo vadovautis tomis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties išvadomis, kurios gali būti paneigtos byloje surinktais įrodymais. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai ir trečiasis asmuo kartu su šiuo atsiliepimu teikia ir naujus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pats ieškovas trečiojo asmens atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie ir tapo viena iš priežasčių, lėmusių trečiojo asmens sprendimą nutraukti darbą su ieškovu, be to kartu su šiuo atsiliepimu naujai teikiami rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad pas atsakovą perėję dirbti buvę ieškovo darbuotojai nebuvo kvalifikuoti. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti ir patikslinto ieškinio argumentai dėl žalos dydžio. Viena vertus, ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, kadangi ieškovas jų bet kokiu atveju nebūtų gavęs – būtent dėl tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilusių nesutarimų nebuvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, su kurios sąlygomis nesutiko pats ieškovas. Kita vertus, ieškovo siūlomas žalos skaičiavimo laikotarpis (24 mėn., kurie skaičiuojami nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.) nėra pagrįstas jokiais patikimais įrodymais – nurodytu laikotarpiu A. S. nesaistė nei konfidencialumo, nei nekonkuravimo įsipareigojimai, be to, nors ieškovas nurodytą dvejų metų laikotarpį sieja su tuo, kad neva 2 metai yra reikalingi siekiant paruošti ledų gamybos cechą ir pradėti veiklą jame, šioje byloje surinkti patikimi rašytiniai

įrodymai patvirtina, kad tam pakanka viso labo tik 6 mėn. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstos ir ieškovo pateiktos ekspertinio tyrimo akto išvados: atliekant tyrimą nebuvo vertinti visi reikšmingi tiek ieškovo, tiek ir atsakovo finansinės veiklos dokumentai, tyrimą atlikęs asmuo vertino vien tik ieškovo pateiktus ribotos apimties duomenis, UAB „Forensic and Investigation Services“ pasirinko nepatikimą ir netinkamą metodiką negautų pajamų skaičiavimui, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsiliepime yra išplėtoti nurodyti atsikirtimų į patikslintą ieškinį argumentai, nurodant faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

Ieškinys atmestinas

3. Teismas nustatė, kad pradiniu ieškiniu civilinėje byloje ieškovė  UAB „ICECO“ teismo prašė uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti ieškinio 1 paveikslėlyje pavaizduotą žymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieškinio prieduose Nr. 12 ir Nr.13, kaip pažeidžiančius ieškovės UAB „ICECO“ turimas autorių turtines teises; priteisti ieškovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensaciją už autoriaus turtinių teisių pažeidimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.; priteisti ieškovės naudai 852 060,40 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.; priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „ICECO“ atsakovei UAB „Art Glacio“ 15 000 Eur ir iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Monolith Frost GmbH, 3 615, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 112,22 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „ICECO“ apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslinto ieškinio 1 paveikslėlyje pavaizduotą žymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieškinio prieduose Nr. 12 ir Nr.13, kaip pažeidžiančius ieškovės UAB „ICECO“ turimas autorių turtines teise ir priteisti ieškovės naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensaciją už autoriaus turtinių teisių pažeidimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S., paliko nepakeistą. Kitą bylos dalį, dėl ieškinio reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. ieškovės UAB „ICECO“ naudai 852 060,40 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

6. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismo grąžintą iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl ieškovės UAB „ICECO“ ieškinio reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. ieškovės naudai žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atsakovams atskleidus ir panaudojus ieškovės komercinę paslaptį, žalos dydį patikslintu ieškiniu nurodžius 1 166 180 EUR, taip pat priteisti 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. 19 t., b. l. 3-11).

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „ICECO“ su atsakovu A. S. 2011 m. vasario 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 9, pagal kurią A. S. buvo priimtas dirbti UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi. Pagal šios sutarties 10 punktą atsakovas A. S. įsipareigojo laikytis darbo tvarkos taisyklių, prisiimti visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą darbdavio turtą ir saugoti komercines paslaptis, susijusias su įmonės veikla (el. b. 1 t., b. l. 117-120). Darbo sutartis nutraukta atsakovo A. S. prašymu 2012 m. vasario 17 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (el. b. 1 t., b. l. 116, 119, 150).

8. Ieškovė UAB „ICECO“ su atsakovu A. S. 2011 m. vasario 28 d. sudarė Susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo (priedas prie darbo sutarties Nr. 9), pagal kurio 2.2.1. ir 2.2.2. punktus atsakovas, kaip darbuotojas, įsipareigojo priimti iš užsakovo informaciją, kuri sudaro įmonės komercinę paslaptį ir naudoti tik darbdavio pavedimams vykdyti; gautą informaciją, sudarančią įmonės komercinę paslaptį, saugoti, panaudoti, apdoroti, dauginti, išsiųsti bei naikinti laikantis reikiamų atsargumo priemonių, siekiant išvengti komercinės paslapties atskleidimo (komercinė paslaptis yra atskleista, kai ją sužino bent vienas pašalinis asmuo); pagal šio susitarimo 3.3. punktą darbuotojas visiškai atlygina užsakovui tiesioginę žalą, atsirandančią dėl kaltų darbuotojo veiksmų, prarandant ar ne pagal paskirtį panaudojant komercinę paslaptį sudarančias žinias, susijusias su užsakovu. Šio susitarimo 1 punkte numatyta, kad šio susitarimo dalykas yra komercinės paslaptys, t. y. žinios apie:

8.1. esamus ir potencialius įmonės klientus ir partnerius;

8.2. klientų ir partnerių asmeninį gyvenimą, jų profesinės veiklos pobūdį;

8.3. konkrečias atliekamų darbų ir patarnavimų apimtis ir jų savikainą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas;

8.4. aptarnavimo zonas ir objektus;

8.5. ruošiamas ir esamas sutartis, susitarimus, kontraktus;

8.6. finansinius įmonės rodiklius, prognozuojamas pajamas;

8.7. įmonės plėtojimo planus, rinkų tyrimus, reklamai naudojamus būdus ir priemones;

8.8. darbuotojų asmens duomenis ir darbo užmokestį.  

Susitarimo 1 punkte nustatyta, kad jeigu nurodytas sąrašas išplečiamas, raštišku šalių susitarimu keičiamas ir šis susitarimas, įtraukiant naujus papunkčius į šios sutarties punktą. Šio susitarimo 2.2.6. punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti šio susitarimo teksto ir esmės, taip pat darbuotojas įsipareigoja nenaudoti, neatskleisti įmonės komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu, du metus nuo darbo santykių pasibaigimo (el. b. 1 t., b. l. 151-152).

9. Iš byloje pateiktų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Art Glacio“, kurios veiklos objektas – maisto produktų gamyba, maisto produktų didmeninė ir mažmeninė prekyba, sandėliavimas ir transportavimas; šios įmonės direktoriumi ir vieninteliu steigėju buvo atsakovas A. S., o nuo 2014 m. kovo 25 d. pagrindiniu šios įmonės akcininku tapo tretysis asmuo, Vokietijos įmonė Monolith Frost GmbH, turinti 51 proc. UAB „Art Glacio“ akcijų (el. b. 1 t., b. l. 104-106; 8 t., b. l. 26). 

10. Atsakovė UAB „Art Glacio“ 2013 m. rugsėjo 19 d sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2013-012, kuria UAB “Art Glacio” 10 metų terminui išsinuomojo 997,99 kv. m ploto patalpas (unikalus Nr. 4400-2035-0921) valgomųjų ledų gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai bei sandėliavimo veiklai (2015 m. rugsėjo 1 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi šias patalpas įsigijo A. S. su sutuoktine ir G. S. su sutuoktine) (el. b. 19 t., b. l. 75-93).

11. Tretysis asmuo Monolith Frost GmbH ir atsakovė UAB „Art Glacio“ 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 130901, pagal kurią UAB „Art Glacio“ įsipareigojo parduoti, o Monolith Frost GmbH įsipareigojo pirkti UAB „Art Glacio“ gaminamą produkciją (el. b. 3 t., b. l. 173-176).

12. Byloje nėra ginčo, kad UAB “Art Glacio” 2014 m. kovo mėnesį pradėjo vykdyti ledų gamybos veiklą ir gavo pirmąjį užsakymą iš trečiojo asmens Monolith Frost GmbH, kuri iš pradžių buvo vienintelė valgomųjų ledų gamybos užsakovė. 

13. Byloje nėra ginčo, kad UAB “Art Galcio” pradėjus ledų gamybą ieškovo pardavimai trečiajam asmeniui 2014 m. gegužės mėnesį (81 032 EUR) krito daugiau kaip dvigubai, palyginus su 2014 m. balandžio mėnesio pardavimais (187 614 EUR), ir nuosekliai mažėjo iki 2014 m. gruodžio mėnesio, kai buvo įvykdytas paskutinis Monolith Frost GmbH užsakymas 4 736 EUR sumai.

14. UAB “Art Galcio” pradėjus ledų gamybą, UAB “ICECO” finansiniai srautai, gaunami iš trečiojo asmens Monolith Frost GmbH perėjo konkuruojančiai įmonei UAB „Art Glacio“. UAB „ICECO“ pardavimų klientui Monolith Frost GmbH pajamos pradėjo kristi tada, kai buvo pradėta ledų gamyba UAB „Art Glacio“ ir pradėti tiekimai Vokietijos kompanijai Monolith Frost GmbH. 

15. Byloje esančiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose yra užfiksuotos aplinkybės apie ieškovo UAB „ICECO“ darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstus elektroninius laiškus, laikotarpiu, kai A. S. dirbo UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), kurie patvirtina aplinkybes, jog atsakovas bei darbuotojai disponavo ieškovo komercine informacija: a) 2012 m. vasario 10 d. R. K. laiškas apie ledų savikainas VICI, b) 2012 m. vasario 8 d. G. K. laiškas apie ledų gamybos organizavimą, c) 2012 m. vasario 9 d. R. K. laiškas apie ledų savikainas, d) 2011 m. spalio 3 d. R. V. laiškas apie savikainas monolitui, e) 2011 m. birželio 9 d. O. K. laiškas apie planines savikainas – LEDAI bei 2012 m. vasario 15 d. G. K. laiškas, dėl ragelių, išsiųstas po atsakovo išėjimo iš apeliantės darbo (el. b. 14 t. b. l. 11-47). 

16. Byloje esantys įrodymai (duomenys) patvirtina, 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo UAB „ICECO“ ir Monolith Frost GmbH, baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d. (sutarties 8.1. punktas), šalys bendradarbiavimą tęsė nesudarius bendradarbiavimo sutarties, pagal kiekvieną kartą derinamus atskirus užsakymus (el. b. 1 t., b. l. 54-58).

17. Trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH pirko produkciją iš UAB „ICECO“ iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos, trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH nusprendė visiškai nutraukti bendradarbiavimą su ieškove UAB „ICECO“  nuo 2013 m. liepos 1 d.

18. Atsakovas A. S. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „Solis“.

19. 2013 m. rugsėjo 3 d. atsakovas A. S. įregistravo atsakovę UAB „Art Glacio“, kuri su trečiuoju asmeniu Monolith Frost GmbH sudarė 2013 m. rugsėjo 24 d. bendradarbiavimo sutartį (el. b. 3 t., b. l. 173-175).

20. Atsakovės UAB „Art Glacio“ akcininkai yra trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH, nuo 2014 m. kovo 25 d. turi 1 785 vienetus paprastųjų vardinių įmonės akcijų (51 proc.), likusios akcijos priklauso A. S., kuris yra ir šios įmonės direktorius.

21. Atsakovas A. S. nesudarė jam pateikto ieškovo UAB „ICECO“ 2011 m. gruodžio 30 d. Nekonkuravimo susitarimo (el. b. 3 t., b. l. 177-179).

22. Pagal Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus 2015 m. kovo 24 d. pažymą atsakovas A. S. buvo įregistruotas darbo biržoje nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d. (el. b. 3 t., b. l. 181).

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties prejudicinės galios    

23. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties 55 pastraipoje nurodyta, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamojoje byloje dėl nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų UAB „ICECO“ kilo neigiamos pasekmės (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 p.) ir ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę, tačiau negautas pajamas grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad teismas turi išnagrinėti ir įvertinti šio reikalavimo pagrįstumą visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiūriu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės UAB „ICECO“ naudai 852 060,40 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

24. Teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme tarp šalių atstovų kilo ginčas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje padarytų išaiškinimų ir teisinių išvadų privalomumo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.  Ieškovės UAB „ICECO“  atstovė advokatė K. Janonytė laikėsi pozicijos, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovui padarymo fakto yra aiškūs ir nedviprasmiški, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad teismas apskritai nesprendė žalos dydžio klausimo, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė šioje dalyje, tačiau nutartyje esančiais išaiškinimais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir dėl šių veiksmų ieškovui atsiradusios žalos fakto, privalu vadovautis. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas G. Juknevičius laikėsi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio.

25. Teismas pažymi, kad šalių analizuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015, pažymėta, jog pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo nutartys buvo priimtos toje pačioje byloje, nutartimi klausimas nebuvo iš esmės išspręstas, nes byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad faktinio pobūdžio aplinkybės gali kisti priklausomai nuo byloje naujai pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų ir pan., todėl kol ji nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji negali būti laikoma prejudiciniu faktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016 (Teismų praktika. 2016, 46, p. 212-230) pažymėta, kad kasacinėje praktikoje jau yra pasisakyta dėl teismo sprendimo privalomumo principo, teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios bei jų tarpusavio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Vadovaujantis proceso įstatymu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nagrinėdamas grąžintą bylos dalį iš naujo, atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus dėl šios bylos baigties, kad teismas turi išnagrinėti ir įvertinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiūriu, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuose pasisakė ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir dėl šių veiksmų ieškovui atsiradusios žalos fakto, pagal išanalizuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pirmosios instancijos teismui neturi privalomosios galios. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog šioje dalyje neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas minėtas motyvų išvadas dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo ir žalos darė tik pagal tuo metu byloje buvusius įrodymus ir duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, tai neturi privalomojo pobūdžio, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir tirdamas byloje esamus bei naujai surinktus įrodymus, pagal laisvą įrodymų vertinimo principą turi pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo bylos dalį dėl žalos atlyginimo visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiūriu, privalo tirti įrodymus ir padaryti teisines išvadas dėl galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir dėl ieškovui galimai atsiradusios žalos fakto.

27. Atsakovų atstovas baigiamosiose kalbose pagrįstai nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, buvo surinkti nauji įrodymai dėl ieškovo UAB „ICECO“ ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH bendradarbiavimo santykių pabaigos priežasčių, atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ įsteigimo aplinkybių, steigimo iniciatyvos ir akcininkų, atsakovo A. S. ir ieškovo UAB „ICECO“ darbo santykių pabaigos priežasčių ir kitų aplinkybių. Byloje surinkti papildomi įrodymai: elektroniniai laiškai tarp Monolith Frost GmbH ir UAB “ICECO” darbuotojų dėl naujos sutarties sąlygų (el. b. 20 t., b. l. 43 – 56), dėl situacijos Graikijoje (el. b. 20 t., b. l. 39 – 42), dėl susitikimo Prahoje (el. b. 20 t., b. l. 64 – 66), asmeninis G. S. susirašinėjimas su kitais Monolith grupės akcininkais (el. b. 20 t., b. l. 57 – 63); rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad UAB “ICECO” tiekė valgomuosius ledus Monolith Frost GmbH konkurentams Graikijoje trečiajam asmeniui priklausančio dizaino pakuotėje (el. b. 20 t., b. l. 33 – 36); Monolith grupės įmonių akcininkų patvirtinimai apie susitikimo Prahoje turinį ir po to sekusius sprendimus pradėti savo valgomųjų ledų gamybą (el. b. 20 t., b. l. 74 – 85); teismo ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad Monolith Frost GmbH ledus iš UAB „Art Glacio“ perka brangiau nei pirkdavo iš UAB „ICECO“; UAB „Art Glacio“ ledų gamybos įrangos įsigijimo ir kiti dokumentai, kurie patvirtina, kad bet kokie veiksmai buvo atliekami jau tik po to, kai Monolith Frost GmbH ir UAB „ICECO“ nepasiekė susitarimo Prahoje (el. b. 20 t., b. l. 3 – 83); rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad Monolith Frost GmbH dalį ledų produkcijos, kurios negalėjo pagaminti UAB „Art Glacio“, perdavė kitiems gamintojams (el. b. 20 t., b. l. 99 – 106, 226); naujai nustatytas faktas, kad Monolith Frost GmbH nebeperka iš ieškovo žuvies produkcijos; liudytojo V. Š. parodymai, kuriuose jis neneigė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nesusitarė dėl naujos sutarties sąlygų ir kiti.

28. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo ieškovė UAB „ICECO“ atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ civilinės atsakomybės sąlygas 2018 m. kovo 27 d. patikslintame ieškinyje (el. b. 19 t., b. l. 3-11) grindė išimtinai dėl atsakovų veiksmų neteisėtai naudojant, atskleidžiant ir įgyjant ieškovo komercinę paslaptį. Ieškovė kitokių atsakovų neteisėtų veiksmų nenurodė ir neįrodinėjo. Tai patvirtino ieškovės atstovas advokatas Z. Pečiulis 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu nurodęs, jog atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovas neprašo jokios piniginės kompensacijos už tų keturių darbuotojų perviliojimą, ši aplinkybė neturėtų būti reikšminga šioje byloje, kadangi nesusijusi su ieškinio dalyku, nes ieškovas prašo tik kompensacijos už konfidencialios informacijos atskleidimą. Advokatas pažymėjo, kad ginčas, dėl ko išėjo keturi asmenys yra kaip ir beprasmis, nes vis tiek už tai pinigų nėra prašoma (2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min 00 sek. iki 1 val. 20 min. 30 sek.). Šių aplinkybių ieškovo UAB „ICECO“ atstovai neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Byloje ieškovo atstovai nepaneigė pirmą kartą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant liudytojais apklaustų darbuotojų M. D., A. K., D. K. ir M. O. parodymų, kad išėjimas iš ieškovės UAB „ICECO“ buvo dėl to, kad jų netenkino darbo sąlygos UAB „ICECO“, atmosfera, požiūris į darbuotoją, darbuotojai buvo sveriami atėjus į darbą bei po darbo, be to, nepriimtini ir nuolatiniai tariamo blaivumo matavimai alkotesteriu, kurį atlikdavo apsaugos darbuotojai. Liudytojai neparodė, kad atsakovas A. S. jiems siūlė nutraukti darbo santykius su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovei bylą nagrinėjant iš naujo ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų neįrodinėjant dėl iš ieškovės UAB „ICECO“ išėjusių darbuotojų, kurie įsidarbino UAB „Art Glacio“, teismui nėra nei procesinio, nei materialinio pagrindo spręsti, kad įdarbinusi darbuotojus UAB „Art Glacio“ savaime elgėsi nesąžiningai, siūlė konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Teismas pažymi, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (2.2.1. punktas), priežastinio ryšio (2.2.2. punktas), žalos (2.2.3. punktas) bei kaltės (2.2.4. punktas), tik tokius savo reikalavimus ieškovės atstovai palaikė teismo posėdžių metu. Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į civilinėje byloje priimtą ieškovės UAB „ICECO“ patikslintame ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, teismas ištyrė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl visų 2018 m. kovo 27 d. patikslintame ieškinyje nurodytų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų grąžintos nagrinėti iš naujo bylos dalyje, t. y. dėl atsakovų veiksmų už komercinės paslapties neteisėtą naudojimą, atskleidimą ir įgijimą ir galimai dėl to ieškovės UAB „ICECO“ patirtos žalos.  

Dėl komercinės paslapties turinio ir atsakovų A. S. bei UAB „Art Glacio“ neteisėtų veiksmų vertinimo

30. Ieškovė UAB „ICECO“ patikslintame ieškinyje atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus nurodė – komercinės paslapties neteisėtą naudojimą, atskleidimą ir įgijimą – kadangi  2011 m. vasario 28 d. susitarimu dėl komercinės paslapties išsaugojimo A. S. įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti ieškovo komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma ryšium su jo darbu, dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo. Ieškovė UAB „ICECO“ patikslintame ieškinyje atsakovės UAB „Art Glacio“ neteisėtus veiksmus nurodė – komercinės paslapties neteisėtą naudojimą – kadangi nepraėjus dvejiems metams po A. S. išėjimo iš UAB „ICECO“, UAB „Art Glacio“ neteisėtai pasinaudojo UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovo užsakovą Monolith Frost GmbH, kas sąlygojo neigiamus padarinius – UAB „ICECO“ kliento – Monolith Frost GmbH – praradimą. Ieškovė UAB „ICECO“ atskleisdama atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų turinį, nurodė, kad atsakovas neteisėtai naudojo, o vėliau ir atskleidė ieškovo komercinę paslaptį savo paties įsteigtai įmonei UAB „Art Glacio“. A. S. darbo UAB „ICECO“ metu sužinota ieškovo komercinė paslaptis apie trečiąjį asmenį, jam gaminamos produkcijos savikainas, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą ir kt., iš esmės buvo ieškovo kliento neteisėto perviliojimo sąlyga, nes jei A. S. nebūtų pažeidęs sutartimi nustatyto įpareigojimo ir nebūtų neteisėtai pasinaudojęs ieškovo komercine paslaptimi, ieškovas nebūtų praradęs kliento ir trečiasis asmuo nebūtų perėjęs į A. S. įsteigtą UAB „Art Glacio“.

31. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų, ištyrė byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės UAB „ICECO“ komercinės paslapties turinio ir atsakovo prisiimtų įsipareigojimų šios komercinės paslapties atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 (Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92) dėl komercinių paslapčių sampratos išaiškino, kad komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai, svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.

32. Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „ICECO“ įrodinėdamas atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus dėl komercinės paslapties naudojimo, atskleidimo ir įgijimo, patikslintame ieškinyje komercine paslaptimi laikė informaciją apie ieškovo užsakovą Monolith Frost GmbH, jam gaminamos produkcijos savikainas, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą ir kt. Ieškovo atstovai 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad į komercinę paslaptį taip pat patenka Monolith Frost GmbH perkamos produkcijos kiekiai, perkamos produkcijos skonis, ingredientai, ieškovo žaliavų tiekėjai, produktų receptūros, produktų savikaina. 

33. Teismas iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nustatė, kad juose yra užfiksuotos aplinkybės apie UAB „ICECO“ darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstus elektroninius laiškus, laikotarpiu, kai A. S. dirbo UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), kurie patvirtina aplinkybes, jog atsakovas ir kiti darbuotojai disponavo informacija apie ledų savikainą (2012 m. vasario 9, 10 d., R. K. laiškai), ledų gamybos organizavimą (2012 m. vasario 8 d. G. K. laiškas), d), 2011 m. spalio 3 d. R. V. laiškas apie ledų savikainas Monolith Frost GmbH, 2011 m. birželio 9 d. O. K. laiškas apie planines savikainas, 2012 m. vasario 15 d. G. K. laiškas dėl ragelių, išsiųstas po A. S. išėjimo iš apeliantės darbo (el. b. 14 t. b. l. 11-47). 

34. Teismas, tirdamas, ar nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pripažįstamos komercine paslaptimi, kurią žinojo atsakovas A. S., visų pirma įvertina šios nutarties 8 pastraipoje ištirtą  ieškovės UAB „ICECO“ su atsakovu A. S. 2011 m. vasario 28 d. sudarytą Susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo. Šio susitarimo 8.1. punkte numatyta, kad komercinė paslaptis yra žinios apie esamus ir potencialius įmonės klientus ir partnerius. Teismas, spręsdamas, ar žinios apie tai, kad ieškovės UAB „ICECO“ klientas yra trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH gali būti savaime pripažįstama komercine paslaptimi, įvertina tai, jog ši informacija nebuvo slapta ir vertinga, kadangi ji ieškovės UAB „ICECO“ nebuvo slepiama ir saugoma. Teismo vertinimu, ši informacija apie ją žinantiems tiek A. S., tiek jo įsteigtai UAB „Art Glacio“ nesukūrė konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, kadangi ledų gamybos cecho statyba, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Monolith Frost GmbH vadovo G. S. iniciatyva ir investicijomis. Teismo įsitikinimu, byloje naujai pateiktų įrodymų ir nustatytų individualių aplinkybių visuma paneigia, kad atsakovo A. S. atžvilgiu informacija apie UAB „ICECO“ klientą trečiąjį asmenį Monolith Frost GmbH atitiko komercinės paslapties požymius. Teismas pažymi, kad A. S. organizavo ledų gamybos cecho veiklą paties trečiojo asmens Monolith Frost GmbH direktoriaus G. S. iniciatyva, todėl informacija apie patį trečiąjį asmenį Monolith Frost GmbH visiškai neatitinka komercinės paslapties požymius dėl tokios informacijos slaptumo, vertingumo ir apsaugos. Pagal išanalizuotą kasacinio teismo praktiką, duomenys apie trečiąjį asmenį Monolith Frost GmbH, kaip ieškovo klientą, ir pagal savo pobūdį nebuvo tokie, kurie atitiktų komercinės paslapties požymius, nes nėra įrodyta, kad A. S. neišsaugojo būtent tokios informacijos, kuri buvo viešai neprieinama.  

35. Teismas, šios bylos individualiomis aplinkybėmis tirdamas, ar atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ veiksmus galima laikyti kaip pažeidžiančius komercinės paslapties apsaugos reikalavimus, atsižvelgia į specifinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo UAB „ICECO“, trečiojo asmens Monolith Frost GmbH, vadovo G. S., atsakovo A. S. ir UAB „Art Glacio“, šių santykių istorinį kontekstą ir jų dinamiką. Šiuos faktinius santykius teismas tyrė šalių ir jų atstovų apklausų teismo posėdžių metu, didelį dėmesį skirdamas teisiškai reikšmingoms aplinkybėms dėl komercinių paslapčių turinio, jų slaptumo, vertingumo ir protingų pastangų, nukreiptų šiai informacijai išsaugoti, taip pat sąžiningos ūkinės veiklos praktikos (CK 1.116 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Atsakovas A. S. 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad valgomųjų ledų gamybą jis pradėjo įsidarbinęs UAB „Kraitenė“ 1997 m., kur buvo atsakingas už technologinės gamybos įrengimus, 2000 m. UAB „Kraitenė“ tapo gamybos direktoriumi ir atsakingas tapo už cechų statybą, technologines priemones, 2006 m. įmonė bankrutavo, tačiau veiklą vykdė, o jis toliau buvo gamybos vadovu; įmonė buvo parduota aukcione, savininkas pasiūlė likti gamybos vadovu, iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai, gamybos direktorius buvo paliekamas šone, atsirado nekonkuravimo susitarimas, kuriame numatyta, kad jis negali dirbti maisto pramonėje niekur, jo nepasirašė ir nutarė išeiti iš darbo; išėjo į darbo biržą ir pasirinko savarankiškas darbo paieškas, turėjo daug pasiūlymų, įsidarbino UAB „Solis“ komercijos direktoriumi, po pusmečio sulaukė iš G. S. skambučio, kuriuo buvo informuotas, kad arba Monolith Frost GmbH organizuoja savo gamybą Lietuvoje arba viską atiduos kitiems gamintojams, tai buvo 2013 m. liepos mėnuo; patalpas rinkosi įvairias, į Lietuvą atvyko G. S., kartu apžiūrėjo įvairias patalpas, apkalbėjo, kokios galimybės įsigyti įrangą, tada susitarė, jog trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH įdomu turėti gamybą Lietuvoje, pasiruošę investuoti Lietuvoje, kad steigia įmonę, nuomoja patalpas ir organizuoja ledų verslo gamybą; 2013 m. rugsėjo mėn. įsteigė įmonę UAB „Art Glacio“, kartu su G. S. nutarė dėl pavadinimo, G. S. susitikimo metu pareiškė, kad jis bus įmonės savininkas ir valdytojas, tam A. S. neprieštaravo, nes tai buvo jo investicijos, kad už tam tikrą atlyginimą sutiks dirbti; patalpų savininkui nurodė, kad patalpų paskirtis turi būti gamybos, savivaldybė pritarė paskirties keitimui, tačiau paaiškėjo, kad gamybai reikia 300 kv. m patalpų, išaiškėjo, jog nereikia keisti paskirties, užtenka einamojo remonto parduotuvės patalpose; įrangos ir patalpų paieška prasidėjo liepos mėn., iš kur galės nuomotis patalpas, iš kur gauti įrangą, tai darė dar iki įmonės įsteigimo, kai G. S. patvirtino, kad investuos, jis pradėjo rašytis sutartis rugsėjo mėnesį, įrangą pirko naudotą, paieškose daug nesugaišo, ji buvo pagaminta, ją reikėjo tik parsivežti; 2014 m. gavo leidimą iš Veterinarijos tarnybos, kad gali gaminti valgomuosius ledus; vėliau V. Š. norėjo į svečius, susitikimo metu pasakė, kad ledus gamins G. S. užsakymu, tai ką jis sugalvoja, tada V. Š. pareiškė, jog ramiai gaminti neleis, ir po to tikrinti atvažiavo Kauno veterinarinė tarnyba be skundų; tarnyba patikrinimą darė nuodugniai, tačiau turėjo mažai pastabų, pasidžiaugė, jog gali dirbti Lietuvoje tokią įmonė; vėliau šoką gavo dėl teismo nutarties ledų pardavimus ir gamybą ledų, prekės ženklų, kurie priklauso Monolith Frost GmbH, tada advokatų prašymu teismas nutartį draudžiančią gaminti valgomuosius ledus panaikino; Monolith Frost GmbH ir G. S. turėjo labai didelį norą turėti valgomųjų ledų gamybą, jis gerai pažinojo A. S. nuo 1999 m. darbo UAB „Kraitenė“, nes buvo atsakingas už gamybą, G. S. pažinojo A. S. kaip gamybininką, laiškus iš kolegų gaudavo, tačiau jis niekur neišsinešė ir nepanaudojo, ledų gamyba nesudėtinga, informacija iš gamintojų prieinama, technologinėje dalyje jis bendradarbiavo su KTU profesoriumi, jis kreipėsi rugsėjo mėnesį dėl technologo rekomendacijos, B. J. priėmė dirbti technologe, nes studentai mokomi kaip rašyti receptūrą, tai yra knygose, nors jis taip pat turi daug patirties ledų gamyboje, nei dirbant UAB „Kraitenė“, nei UAB „ICECO“  neturėjo noro turėti savo gamybos cechą, pasiūlymą gavo iš Monolith Frost GmbH atstovo G. S. dėl ledų gamybos; nuo pirmo skambučio Monolith Frost GmbH atstovas G. S. pasakė, kad jis nori turėti savo valgomųjų ledų gamybą, 49 proc. akcijų palikti A. S. buvo G. S. sprendimas; tų pačių žinių savikainų receptūrų iš UAB „ICECO“ nesinaudojo, domėjosi, kas yra aprašoma literatūroje, kokie yra G. S. poreikiai ir pagal tai ieškojo, kokias medžiagas (pieną, sviestą, grietinėlę) nupirkti; 2014 m. ledų pardavimai buvo tik Monolith Frost GmbH, dabar apie 85 proc.; G. S. skambino jau tuo metu, kai išėjo iš darbo UAB „ICECO“ ir dėl valgomųjų ledų gamybos jį susirado pats G. S.; patalpų ir įrangos paiešką pradėjo tik po G. S. skambučio, kad jis nori turėti įrangą; pirkimo kainas nustatė G. S., kaina jam nebuvo didelės reikšmės, apie G. S. ir Monolith Frost GmbH yra žinoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tai nėra jokia paslaptis. Į ieškovo atstovo advokato Z. Pečiulio klausimus atsakovas A. S. atsakė, kad su UAB „ICECO“ darbo sutartį nutraukė dėl vidinės trinties, konfliktų, dėl gamybinio broko, neapibrėžtų priekaištų, dėl vertimo pasirašyti nekonkuravimo sutartį; supranta, jog jis ir UAB „Art Glacio“ yra skirtingi asmenys, vienas fizinis, kitas juridinis asmuo; UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta kartu su G. S., todėl jis atėjo su savo noru gaminti valgomuosius ledus Monolith Frost GmbH; įsteigus įmonę UAB „Art Glacio“ jos akcijos buvo parduotos G. S., pavedimu gavo pinigus, kurie nurodyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje; akcijas pirko vėliau po įsteigimo, nes trūko laiko, kadangi dirbo Vokietijoje, o dokumentų tvarkymas užtruko; kokią įrangą įsigyti planavo jis pats (A. S.), ledų mišinio ruošimo talpos, homogenizatorius, šaldymo įrangą (fryzerius), fasavimo dozavimo įranga, pagrinde viską supirko iš Lietuvos, jos galima įsigyti, pažiūrėti iš interneto, jis ieškojo tos įrangos, dalis įrangos buvo pas Latvijos įmonę, buvo įmonė Alytuje, padėjo įrangos gamintojai, kuri derino, modernizavo, statė, planavo elektros galingumą nežinant tiksliai, kokia įranga stovės; organizuojant gamybą reikėjo dalinai pritaikyti patalpas, išvedžioti vandentiekį, kanalizaciją, medžiagų žaliavų pardavėjus pasirinko iš pasiūlos, pasiūlė geresnes sąlygas. Į teisėjo klausimus A. S. atsakė, kad G. S. pabrėžė, jog nori turėti savo valgomųjų ledų gamybą 2013 m. liepos mėn., su UAB „ICECO“ sakė, kad toliau nedirbs, nes yra konfliktas, ir jei neturės savo ledų gamybos dalį atiduos kitiems gamintojams; A. S. nerodė jokios iniciatyvos, G. S. kreipėsi pats, įvardino priežastis, kodėl negali toliau pirkti; dėl komercinių paslapčių sąrašo jis žinojo, aprašytos abstrakčiai ir plačiai, tam sąraše išvardintų paslapčių negalima perduoti jokiems kitiems tretiesiems asmenims, duomenų jis nekaupė ir nesaugojo, receptūros buvo pas technologus, buvo labiau atsakingas už pačio gamybos proceso organizavimą, užduočių paskirstymą darbuotojams, įrangą padaliniuose; UAB „Art Glacio“ pradėjus gamybą technologinį aprašymą naudojo iš Budonio vadovėlio ir priimta technologė; užsakovas liko tas pats, norėjo tam tikrų riebumo ledų ir atsižvelgiant į prašymą parengiamos receptūros naujai; dirbdamas UAB „ICECO“ duomenų bazių neturėjo ir nekaupė; akcijas pardavė 1 akcija 1 litas, įmonės įstatiniam kapitalui įnešė dalį pinigų, dalis formuojama iš paskolų (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdis nuo 3 val. 4 min. 20 sek. iki 4 val. 24 min. 47 sek.).

37. Trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atstovas generalinis direktorius G. S. 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad A. S. pažįsta nuo 1999 m., o V. Š. reikalauja pinigų, todėl tai ne teismas, o kerštas, jog išėjo, tačiau klausant V. Š. džiaugiasi, kad išėjo; su gamykla UAB „Kraitenė“ pradėjo bendradarbiauti nuo 2000 m., perėmus V. Š. prasidėjo konfliktai, neįvedė naujų produktų, minėjo, kad išeis, iki kol 2013 m. gegužės mėn. gavo žinią iš graikų partnerių, kad jų konkurentams pardavinėjami ledai su jų prekės ženklu; ieškovei parašė laišką, kad taip nesielgtų, tačiau UAB „ICECO“ toliau konkurentams gamino produkciją su jų prekės ženklu; V. Š. buvo sakyta, arba dirba su Monolith Frost GmbH, arba išeis, todėl V. Š. buvo pasiūlyta sutartis; V. Š. pakvietė kaip partnerį pasitarti, jei jis toliau pardavinės jų produkciją konkurentams jie išeis, ir paaiškino, kad daro jiems žalą, nes buvo 13 metų įdirbis, įranga, kuri buvo atidirbta; per susirinkimą V. Š. buvo pasakyta, kad arba jis dirba su Monolith Frost GmbH arba Monolith Frost GmbH išeis, tačiau vėliau pamatė, kad V. Š. galvojo, jog tai tik gąsdinimas; po susirinkimo jis paskambino V. Š. ir matė, kad jis toliau nieko nedarė, ir tada jis paskambino A. S. ir pasakė ieškoti patalpų, nes atidarys savo fabriką; Monolith Frost GmbH yra didelė 15 įmonių grupė, todėl svarbu gauti akcininkų pritarimą, V. Š. buvo pasiūlyta sutartis, kur minimum 2 mln. EUR pirks produkcijos, tačiau V. Š. buvo įsitikinęs, kad jie niekur nedings; po to su A. jis padarė gamybos statymą, 51 proc. įmonės buvo jam svarbu turėti, kad valdyti, o A. S. turėtų 49 proc., kad jaustų, jog tai ir jo įmonė; grupė Monolith Frost GmbH yra labai žinoma grupė, dirba su Žemaitijos pienu, Klaipėdos pienu, Vičiūnais, kitomis Lietuvos įmonėmis; su V. Š. nebuvo galima toliau dirbti, nes netinkamai elgėsi, pardavinėjo ledus su jų nauju prekės ženklu „Etalon“, todėl turėjo išeiti; buvo lengviau gaminti naujoje gamykloje nei kitiems perduoti ledų gamybą; su UAB „ICECO“ negalėjo dirbti, nes nėra pasitikėjimo, negali dirbti su žmogumi, kuris meluoja; įkurti UAB „Art Glacio“ buvo jo sprendimas 2013 m. liepos 1-2 d. po to, kai Prahoje susitiko su V. Š., tačiau niekas ateities su juo nepamatė; UAB „ICECO“ tiekė ledus konkurentams Graikijoje, Lackman, Dovgan; 2013 m. liepos mėn. jis žinojo, kad A. S. nedirba UAB „ICECO“, apie tai pranešė prieš pusantrų metų V. Š., jam tai buvo šokas; A. S. buvo profesionalas, nes labai greitai įgyvendindavo naujas idėjas; jis po atleidimo A. S. neskambino; įmonę UAB „Art Glacio“ steigė A. S., nes jis neturėjo laiko tuo užsiimti; apie A. S. apribojimus nežinojo, ir nesupranta, kokią paslaptį A. S. galėjo žinoti Monolith Frost GmbH atžvilgiu, kiek riebumo leduose, kiek augalinio aliejaus, ir kt.; produkcija nieko neypatinga, nes žmonės perka akimis, jie žiūri į įpakavimą, gamintojas nesvarbu; dėl steigiamos įmonės akcijų ir įstatinio kapitalo susitarė iš anksto, susitarė, kad A. S. įsteigs, jis padorus žmogus, svarbiausia gamyboje yra pardavimo rinka; kalbant su A. S. dėl gamybos sakė, kad ledų perka 2-3 mln. EUR per metus, sakė apie tikslus, apie Monolith Frost GmbH prekės ženklų vystymą, paaiškino, kad reikės gaminti Monolith Frost GmbH, paaiškino, kad Monolith Frost GmbH nutraukia ryšius su UAB „ICECO“, nes jie tiekia produkciją konkurentams su jų prekės ženklus; padėjo patarimai gamyklą ir įrangą pastatyti; apie tai, kad bus naujai steigiamos įmonės akcininkas pasakė 2013 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, investavo savo lėšas ir kredito lėšas; A. S. yra labai stiprus gamybos specialistas, todėl jis kreipėsi būtent į A. S. dėl gamyklos įkūrimo; nutraukus gamybą su UAB „ICECO“ ledus – sumuštinį tarp vaflių perdavė čekų gamintojams (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdis nuo 2 val. 14 min. iki 3 val. 14 min.).

38. Liudytoju apklaustas V. Š., įsigijęs UAB „Kraitenė“ 2010 metais, yra įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „ICECO“ vadovas ir akcininkas. Liudytojas V. Š. paaiškino, kad matė A. S. ir G. S. bei Monolith Frost GmbH  gerus santykius, nes juos siejo ilgalaikė gamyba, todėl A. S. išėjimas iš darbo buvo šokas, nes jis žinojo viską kaip vyksta, tačiau su juo nesuderino naujos sutarties; Monolith Frost GmbH nepagrįstai prašė, kad tik jie gali atstovauto Vokietijos rinkoje UAB „ICECO“ kaip gamintoją, tai nepagrįsta, nes gamintojo siekis plėsti gamybą, etninė rinka Monolith Frost GmbH, ginčas buvo dėl kainodaros dėl ko nepasirašyta sutartis; A. S. vienas žino dėl ko išėjo, kokią informaciją panaudojo UAB „Art Glacio“; trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH neinformavo, kad išeina, per trumpus terminus ledų gamybos cecho negalima pastatyti; jis yra tik verslininkas ir administratorius, kaip pastatyti ledų cechą nežinotų iš vis, tam reikalingas įdirbis ir laikas; A. S. darbus darė ir gamybos cechą statė iš anksto, tačiau svarbu, kokiais būdais ar galimybėmis, ir ar atskleidžiant komercinę paslaptį; trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH susitarimo ir kainodaros neieškojo, pasakė ne, išeidami nepasakė, kad negamins, jiems sumažėjo apie 60 proc. visos apyvartos; ar būtų dirbęs trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH su UAB „ICECO“ mano, kad būtų dirbęs, nes tiko kokybė; G. S. sakydavo, kad UAB „ICECO“ įmonė ypatinga tuo, kad jo idėjas įgyvendina per 1-2 dienas, tai susiedamas su A. S.; Prahoje susitiko G. S. kvietimu ir su Monolith Frost GmbH  nesusitarė dėl kainų; jam kyla klausimai, dėl ko išėjo; dėl komercinės paslapties, dėl receptūrų, reikia atskirti gynybos poziciją, kad buvo visai kitaip, o rimtai ir iš esmės didžiausią paslaptį skonių versle sudaro paslaptį kokios yra sudėtinės dalys, etninėje rinkoje kur atsakovas ir trečiasis asmuo pardavinėja svarbu išlaikyti skonio savybes, todėl reikia išlaikyti technologijas, tačiau jis nežino procesų, nes yra administratorius; receptūra susideda iš atskirų dalių, sudedamosios dalys; absoliučiai įtraukti visos informacijos į sąrašą įtraukti negalima, dokumentą ruošė teisininkai, jį pasirašė, dėliojo, turėtų būti kitas dokumentas kur detaliau numato, bet nežino, yra bendrine prasme, yra konfidenciali informacija, komercinė informacija; vienas iš svarbių elementų yra receptūra, jis ir A. S. pasirašė sutartį, tačiau asmeniškai apie sutartį nekalbėjo, sutartį paruošė tarnybos, šalys pasirašė; dėl UAB „Art Glacio“ ir UAB „ICECO“ produktų tapatumo netyrė, netikrino, tačiau UAB „Art Glacio“ nuo pat pradžių negalėjo gaminti ledų dėl kitų reikalavimų nesilaikymo; kaip apsaugoti ledų skonį, jei pas atsakovą viskas yra čia (galvoje); tai, kad trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH su UAB „ICECO“ santykius nutraukė dėl jo prekės ženklų naudojimo kitose rinkose yra netiesa, nes Baltijos rinkoje leido gaminti, tačiau dėl Graikijos buvo kažkokia darbuotojo klaida, buvo susigrąžinimai, atsiprašė; vyko susirašinėjimas tarp UAB „ICECO“ ir Monolith Frost GmbH, kurie siūlė pasirašyti sutartį dėl 2 mln. EUR prekybos, tačiau V. Š. jos nepasirašė (11 t. b. l. 169-172), prie susitarimo pasirašymo nepriėjo; kaltės dėl ledų gamybos savarankiškai su Monolith Frost GmbH nesieja, turėjo teisę išeiti, tačiau kaip tai padarė A. S. ir UAB „Art Glacio“ yra kitas klausimas; netiki versija, kad  trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH kreipėsi į A. S., nes tam laiko nebūtų užtekę, tam buvo ruošiamasi iš anksto; 2014 m. balandžio mėnesį pradėjo gaminti ledus, tačiau jei ne A. S. tais laikais per tokį laiką fabrikas nebuvo pastatytas; A. S. jo neinformavo apie išėjimą, atnešė pareiškimą į personalą; prieš A. S. išeinant iš darbo dėl ledų gamybos įtampos nebuvo, buvo pinigų sumos, skolinimas, susitarimai, lūkesčiai, buvo kita įmonė, kurią iš A. S. perpirko, turėjo lūkesčių dėl įmonės akcijų perpirkimo, jis išoperavo problemą (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdis nuo 00 val. 03 min. 05 sek. iki 2 val. 13 min. 15 sek.).

39. Teismas, įvertinęs visus byloje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, sprendžia, jog byloje nėra įrodyta, kad UAB „ICECO“ komercinę paslaptį, kurią neišsaugojo A. S. ir nepagrįstai naudojo UAB „Art Glacio“, sudarė informacija apie valgomųjų ledų, gaminamų trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH, savikainą, poreikius  taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, perkamos produkcijos kiekius, perkamos produkcijos skonį, ledų receptus (ingredientus), žaliavų tiekėjus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina, kad šio sprendimo 8 pastraipoje apibrėžtų komercinių paslapčių sąraše šių atsakovo A. S. įsipareigojimų nėra numatyta, byloje ištirti įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, jog tokią komercinę informaciją atsakovas A. S. neišsaugojo ar panaudojo ne darbdavio pavedimams vykdyti. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „ICECO“ patikslintame ieškinyje ir ieškovės atstovai teismo posėdžių metu tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovas A. S. neišsaugojo komercinės paslapties ir tokias žinias panaudojo UAB „Art Glacio“ veiklai vykdyti. Byloje ieškovė UAB „ICECO“ nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kokią informaciją kaip komercinę paslaptį A. S. neišsaugojo ir panaudojo UAB „Art Glacio“ veiklai vykdyti, tačiau pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę tai turėjo padaryti ieškovė (CPK 178 straipsnis).       

40. Teismas pažymi, kad ieškovo UAB „ICECO“ byloje nurodyti duomenys ir pateikti įrodymai nepatvirtina konkrečių faktinių aplinkybių, apie konkrečią atsakovo turimą informaciją, kuri būtų nurodyta 2011 m. vasario 28 d. sudarytame Susitarime dėl komercinės paslapties išsaugojimo ir atitiktų CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus komercinės paslapties požymius. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokios konkrečios informacijos, kaip komercinės paslapties, teismui posėdžių metu negalėjo nurodyti ir pats ieškovo UAB „ICECO“ vardu susitarimą sudaręs direktorius V. Š., pažymėjęs, kad didžiausią paslaptį skonių versle sudaro paslaptis, kokios yra ledų sudėtinės dalys, nes reikia išlaikyti skonį, tačiau kaip jį apsaugoti jis nežino, nes absoliučiai visos informacijos į sąrašą įtraukti negalima, be to, nurodė, kad UAB „Art Glacio“ ir UAB „ICECO“ produktų tapatumo net netyrė.

41. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Pažymėtina, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

42. Teismas pažymi, kad atsakovas A. S., ilgus metus sėkmingai dirbęs UAB „Kraitenė“ ir UAB „ICECO“ gamybos direktoriumi, kūręs ir organizavęs visus valgomųjų ledų gamybos procesus, technologijas, infrastruktūrą ir šią savo profesinę patirtį vykdęs sėkmingai, savo asmeninių sugebėjimų ir pastangų dėka sąžiningai įgijo patirtį, susiformavo įgūdžius, išugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių, kurios sudarė sąlygas jam sėkmingai savarankiškai organizuoti valgomųjų ledų gamybos veiklą. Tokia atsakovo A. S. kaip daugiamečio gamybos direktoriaus turima informacija, kuri pagal atliekamas darbo funkcijas įprastomis darbo aplinkybėmis tapo darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, pagal įstatymą negali būti laikoma komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad atsakovas A. S. buvo itin aukštos kompetencijos gamybos direktorius, geras profesionalas, labai greitai įgyvendindavo naujas idėjas, labai stiprus gamybos specialistas, patvirtino trečiojo asmens atstovas G. S., nurodęs, kad būtent todėl jis 2013 m. liepos mėn. ir kreipėsi į A. S. dėl valgomųjų ledų gamyklos įkūrimo. Teismas pažymi, kad tai, jog atsakovas A. S. buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ledų gamyboje ir buvo nepakeičiamas UAB „ICECO“ darbuotojas, patvirtino ir pats liudytojas V. Š., pažymėjęs, jog pas atsakovą visa ledų gamybos informacija yra galvoje.

43. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas konstatuoja, kad ieškovas UAB „ICECO“ nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo A. S. ir atsakovės UAB „Art Glacio“, kuri buvo įsteigta trečiojo asmens Monolith Frost GmbH, jos akcininko ir generalinio direktoriaus G. S. iniciatyva ir investicijomis, tiesiogiai pradinį įmonės įsteigimo etapą dėl organizacinio operatyvumo vykdant ir valgomųjų ledų gamybos cecho įkūrimą organizuojant A. S.. Teismas konstatuoja, kad pagal šalių sudarytą 2011 m. vasario 28 d. Susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, atsakovui A. S. nebuvo draudžiama užsiimti ledų gamybos organizavimo veikla, patalpų paieška ir nuoma, įrangos ir medžiagų, reikalingų ledų gamybai įsigijimu, ir kitais organizaciniai administraciniais veiksmais, nes atsakovas nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo. Liudytojas V. Š. ir atsakovas A. S. patvirtino, kad nekonkuravimo susitarimas buvo A. S. siūlytas, tačiau atsakovas jo nesudarė ir netrukus išėjo iš darbo savo noru.  

44. Teismas konstatuoja, kad atsakovės UAB „Art Glacio“ ledų gamybos veikla neprieštaravo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam draudimui, pagal kurį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį  Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. 

45. Teismas iš nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų, t. y. kad A. S. neteisėtai naudojo, ir vėliau atskleidė ieškovo komercinę paslaptį savo paties įsteigtai įmonei UAB “Art Glacio”. Kaip jau pažymėta, dėl susiklosčiusių atsakovo A. S. ilgamečių darbo santykių ir profesinės-komercinės veiklos, dėl to, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta paties Monolith Frost GmbH ir direktoriaus G. S. iniciatyva, informacija apie ieškovo UAB „ICECO“ užsakovą Monolith Frost GmbH, jam gaminamos produkcijos savikainas, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, Monolith Frost GmbH perkamos produkcijos kiekius, perkamos produkcijos skonį, ingredientus, ieškovo žaliavų tiekėjus, produktų receptūros, produktų savikainą, negali būti laikomi komercine paslaptimi. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų konkrečių duomenų neteisėtą panaudojimą UAB „Art Glacio“ ledų gamybos veikloje (CPK 178 straipsnis). 

46. Teismo įsitikinimu, pagrįstu visumos faktinių aplinkybių vertinimu, ieškovas UAB „ICECO“ nepagrįstai teigia, kad jei A. S. nebūtų pažeidęs sutartimi nustatyto įpareigojimo ir nebūtų neteisėtai pasinaudojęs ieškovo komercine paslaptimi, ieškovas nebūtų praradęs kliento, t. y. trečiasis asmuo Monolith Frost GmbH nebūtų perėjęs iš UAB „ICECO“ į UAB „Art Glacio“. Teismas pažymi, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad pati UAB „ICECO“ vykdė nesąžiningą veiklą trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atžvilgiu, gamino ledus konkurentams su prekės ženklais, kurie priklausė trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens Monolith Frost GmbH atstovo G. S. paaiškinimai dėl priemonių, kurių ėmėsi, kad UAB „ICECO“ nevykdytų nesąžiningos komercinės veiklos yra nuoseklūs, sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl siūlymo sudaryti sutartį ir įspėjimo dėl netinkamų ledų tiekimo konkurentams. Priešingai, teismas pažymi, kad UAB „ICECO“ buvusio vadovo liudytoju apklausto V. Š. parodymai buvo nenuoseklūs, dažnai abstraktaus pobūdžio, neatskleidžiantys, dėl kokių priežasčių nutrūko gamybos užsakymai iš Monolith Frost GmbH ir dėl ko atsakovas A. S. išėjo iš darbo UAB „ICECO“. Teismas laiko, kad ieškovas UAB „ICECO“ prisiėmė verslo riziką nesiderėdami ir nesudarydami naujos bendradarbiavimo sutarties su Monolith Frost GmbH, kurią siūlė G. S., ir tuo pačiu metu esant pasibaigusiems darbo santykiams su atsakovu A. S., kuris buvo šio sėkmingo bendradarbiavimo valgomųjų ledų gamybos srityje ilgametis pagrindinis gamybos vadovas. Teismas sprendžia, kad ieškovė UAB „ICECO“ nepatyrės žalos dėl A. S. veiklos, nes atsakovas neperdavė UAB „ICECO“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos UAB „Art Glacio“ ir ne dėl to ieškovė neteko ilgamečio užsakovo Monolith Frost GmbH (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

47. Teismo įsitikinimu, ieškovas UAB „ICECO“ prarado klientą ne dėl atsakovo A. S. veiksmų įsteigiant UAB „Art Glacio“, kuri užsiėmė valgomųjų ledų gamyba, o dėl pačios UAB „ICECO“ nesąžiningų veiksmų Monolith Frost GmbH atžvilgiu, gaminant konkurentams ledus šiam asmeniui priklausančiais prekės ženklais, ir pačiam V. Š. nesiimant veiksmų nutraukti šią veiklą ir suderinti bei sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Monolith Frost GmbH. Byloje nustatytomis aplinkybės bendradarbiavimo sutartis tarp ieškovo UAB „ICECO“ ir trečiojo asmens Monolith Frost GmbH 2013 m. liepos mėnesį negaliojo, todėl ieškovo atstovai, siekdami neprarasti užsakovo Monolith Frost GmbH, turėjo suderinti ir sudaryti sutartį, o jai nesant tiek tretysis asmuo, tiek jo vadovas turėjo teisę inicijuoti valgomųjų ledų gamybą Lietuvoje alternatyviu būdu, tame tarpe steigti įmonę ir įkurti savarankišką ledų gamybos cechą. Be to, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais yra visiškai nepagrįsta ieškovei UAB „ICECO“ neišsaugojus vieno iš ledų gamybos labiausiai patyrusių vadovų A. S., vėliau kaltinti šį asmenį tuo, kad jis užsiima komercine gamybine veikla, kurią daug metų organizavo ir jai vadovavo, tokie ieškovės veiksmai prieštarauja sąžiningos konkurencijos, konstituciniam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui.

48. Teismui nenustačius, kad atsakovai A. S. ir UAB „Art Glacio“ atskleidė panaudojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, neatliko neteisėtų veiksmų, spręstina, kad ieškovui UAB „ICECO“ žala (nuostoliai) nepadaryti ir atsakovams nekyla civilinė atsakomybė, todėl ieškinys atmestinas. Kitos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Ieškovė UAB „ICECO“ neįrodė žalos padarymo fakto, todėl teismas nepasisako dėl įrodymų, kurie susiję su jos dydžio įrodinėjimu. Teismas atmeta ieškovės UAB „ICECO“ reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais neteisėtai atskleidžiant ir panaudojant komercinę paslaptį padarytų nuostolių atlyginimo kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neįrodytą  (CPK 178 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

50. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties 58 punkte nurodė, kad panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimo dalį, teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Šioje civilinėje byloje atmetus likusius ieškovės UAB „ICECO“  ieškinio reikalavimus dėl 1 166 180 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, ieškovės ieškinys yra atmestas visiškai. Todėl spręstinas klausimas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, reglamentuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

51. Atsakovas A. S. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė UAB „Art Glacio“ prašo atlyginti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (el. b. 26 t.,  b. l. 51-73). Teismas nustatė, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Art Glacio“ patyrė 24 298,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. 15 t., b. l. 108-132, el. b. 16 t., b. l. 28-33, 98-103, 134-13), apeliacinės instancijos teisme – 4114 Eur (el. b. 17 t., b. l. 165-169), bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 21 338,35 Eur (Eur (el. b. 26 t.,  b. l. 51-73). Viso atsakovė UAB „Art Glacio“ patyrė 49 750,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus negali viršyti maksimalių dydžių, kurie apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, teismas turi nustatyti atsakovei UAB „Art Glacio“ maksimaliai galimą priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį pagal faktinius duomenis apie atsakovei UAB „Art Glacio“ suteiktas teisines paslaugas šioje byloje.

53. Teismas, vertindamas atsakovės UAB „Art Glacio“ pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, nustatė, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo apskaičiuojamas pagal faktinį advokato darbo valandų skaičių. Atsižvelgiant į tai, maksimalus galimas advokato teikiamų paslaugų valandinis įkainis apskaičiuotinas vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 punktais. Teismas, įvertinęs laikotarpius, kuriais buvo patirtos atsakovės UAB „Art Glacio“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pažymi, kad atsakovės UAB „Art Glacio“ išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, patirtoms 2015 m. I ketvirtį taikytinas 69,68 Eur/val. įkainis, 2015 m. II ketvirtį – 71,45 Eur/val., 2015 m. III ketvirtį – 69,98 Eur/val., 2015 m. IV ketvirtį – 71,39 Eur/val., 2016 m. I ketvirtį – 73,51 Eur/val., 2016 m. II ketvirtį – 75,69 Eur/val., 2016 m. III ketvirtį – 74,8 Eur/val., 2017 m. I ketvirtį – 79,33 Eur/val., 2018 m. I ketvirtį – 85,08 Eur/val., 2018 m. II ketvirtį – 88,48 Eur/val., 2018 m. III ketvirtį – 89,52 Eur/val., 2018 m. IV ketvirtį – 92,67 Eur/val., 2019 m. I ketvirtį – 93,57 Eur/val., 2019 m. II ketvirtį – 97,03 Eur/val., 2019 m. III ketvirtį – 126,27 Eur/val. Teismas nustatė, kad atsakovei taikytas išlaidų advokato pagalbai apmokėti įkainis neviršijo maksimalaus rekomendacijose nurodyto dydžio tik 2016 m. II, III ketvirčius (išskyrus advokato L. Jako valandos darbo įkainį) ir 2019 m. III ketvirtį.

54. Esant šioms aplinkybėms teismas, apskaičiuodamas maksimaliai leistiną išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį pagal advokato faktiškai dirbtą laiką, taikė maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius ir nustatė, kad pagal advokato faktiškai dirbtą laiką maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis yra 36 284,90 Eur (9,5 val. x 69,68 Eur/val. + 28,5 val. x 71,45 Eur/val. + 19,25 val. x 69,98 Eur/val. + 59,75 val. x 71,39 Eur/val. + 38,92 val. x 73,51 Eur/val. + 67,25 val. x 75,69 Eur/val. + 17,5 val. x 74,8 Eur/val. + 34 val. x 79,33 Eur/val. + 20,75 val. x 85,08 Eur/val. + 107,5 val x 88,48 Eur/val. + 1,25 val. x 89,52 Eur/val. + 3,25 val. x 92,67 Eur/val. + 0,75 val. x 93,57 Eur/val. + 4,5 val. + 97,03 Eur/val. + 30,25 val. x 126,27 Eur/val.). Teismas pažymi, kad nustatant šį dydį neįtrauktas advokato nurodomas sugaištas laikas kelionėje. Teismas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1433 redakcija), 17.4 punkte nustatyta, kad komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos nustatomos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir įstaigos patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų), jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įstaigos transporto priemone, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruoto darbuotojo transporto priemone. Tuo tarpu atsakovės UAB „Art Glacio“ advokatų pateiktose ataskaitose išlaidos kelionėms apskaičiuotos nesilaikant Rekomendacijų 3 punkte nustatytos tvarkos, t.y. faktiškai kelionėje sugaištas laikas padaugintas iš valandinio advokato darbo įkainio. Kadangi į bylą nėra pateikti duomenys apie advokato kelionėms į teismo posėdžius ir atgal naudotas transporto priemones ir jų degalų sunaudojimo normas, teismas neturi galimybės apskaičiuoti šių išlaidų Rekomendacijose nustatyta tvarka, todėl išlaidos kelionėms nepriteistinos.

55. Teismas, nustatęs maksimalų galimų priteisti atsakovei UAB „Art Glacio“ išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, vertina šį dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civilinė byla pagal ieškovės UAB „ICECO“ ieškinį atsakovams A. S., UAB „Art Glacio“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais neteisėtai atskleidžiant ir panaudojant komercinę paslaptį padarytų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Monolith Frost GmbH, yra didelės apimties, joje buvo sprendžiami pakankamai sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai dėl komercinių paslapčių sampratos ir turinio byloje nustatytomis individualioms faktinėmis aplinkybėms (CK 1.116 straipsnis, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnis). Teismas, įvertinęs atsakovę UAB „Art Glacio“ atstovavusio advokato rengtų procesinių dokumentų bet atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį ir kokybę, sprendžia, kad nurodomos laiko sąnaudos teikiant atsakovei teisinę pagalbą yra pagrįstos. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „ Art Glacio“ patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti atlyginimas iš ieškovės yra priteistinas pagal Rekomendacijomis nustatytą maksimalų galimą dydį, kuris šioje byloje yra – 36 284,90 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

56. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Monolith Frost GmbH taip pat pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 615,41 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. b. 15 t., b. l. 138-144, el. b. 16 t., b. l. 34-38, 93-97, 140-144). Atmetus ieškinį, taip pat spręstinas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo klausimas CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinus tas pačias aplinkybes, kurios buvo nustatytos sprendžiant atsakovės UAB „Art Glacio“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą. Teismas, taikydamas maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius, nustatė, kad pagal advokato faktiškai dirbtą laiką maksimalus galimas priteisti trečiajam asmeniui išlaidų dydis yra 2 830,15 Eur (10,75 val. x 71,39 Eur/val. + 9 val. x. 73,51 val./Eur + 13,57 val. x 75,69 Eur + 5 val. x 74,80 Eur). Kadangi šis dydis viršija pagal Rekomendacijas galimą maksimalų priteisti išlaidų dydį, trečiajam asmeniui Monolith Frost GmbH yra priteistinas pagal Rekomendacijas nustatytas maksimalus galimas šioje byloje priteisti išlaidų dydis – 2 830,15 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

57. Nagrinėjant bylą patirta 115,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pop. bylos 9 t., b. l. 2), kurios ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.  

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“, juridinio asmens kodas 303131399, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“, juridinio asmens kodas 302553248, 36 284,90 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Monolith Frost GmbH, juridinio asmens kodas 9700156, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“, juridinio asmens kodas 302553248, 2 830,15 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 15 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“, juridinio asmens kodas 302553248, 115,72 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                            Mindaugas Šimonis