Baudžiamoji byla Nr. 2K-445/2011
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00344-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant S. K. šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21.00 iki 6.00 val. būti savo namuose.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pakeistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendis, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria S. K. buvo paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 iki 6.00 val. būti savo namuose.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio tenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas už tai, kad jis pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-1096/1999, kuriuo buvo nutarta išieškoti alimentus I. K. naudai dukters E. K., gimusios 1994 m. balandžio 21 d., išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės, šį nutarimą pakeitus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimu, nuo 2008 m. lapkričio 21 d. priteisus išlaikymą E. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d., nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. vasario 9 d., nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., nuo 2010 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. liepos 9 d., nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaiko išlaikymui; taip, vengdamas pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukterį E. K., 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 4512,73 Lt įsiskolinimą.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas S. K. paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, paliekant galioti šią Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį be pakeitimų.
Kasatoriaus teigimu, Panevėžio apygardos teismas, panaikindamas S. K. paskirtą įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti savo namuose, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 48 straipsnyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmę teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Nurodoma, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Skunde nurodoma, kad skirdamas BK 48 straipsnyje numatytą laisvės apribojimo bausmę bei paskirdamas nuteistajam vieną apribojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų nepažeidė, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl netinkamo BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Skundo autoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje pasisakydamas, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, privalėjo motyvuoti ne tik tai, kodėl nuteistajam skiria laisvės apribojimo bausmę, bet ir tai, kodėl nuteistajam skiria įpareigojimą, nes tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, kodėl skiria būtent tokį įpareigojimą ir kaip tokio įpareigojimo paskyrimas galėtų padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismo išvada, kad, nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir teismui nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo paskirti nuteistajam jokio kito draudimo ar įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad bet kokie kiti draudimai ir įpareigojimai, nors ir galintys padėti maksimaliai pasiekti bausmės tikslus, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį, o teismui privalu vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo padėtį nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų, nepagrįsta. Kasatorius mano, kad, esant paduotam nuteistojo skundui dėl per griežtos bausmės paskyrimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę apsvarstyti kitokių BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse išvardytų ar 7 dalyje kitų įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų paskyrimą apeliantui ir juos paskirti, jeigu nusprendė, kad kitokio draudimo ar (ir) įpareigojimo paskyrimas galėtų geriau negu parinktas pirmosios instancijos teismo padėti maksimaliai pasiekti bausmės tikslus. Prokuroro manymu, svarstant BK 48 straipsnio 5, 6, 7 dalies taikymą apeliantui, t. y. tinkamiausio laisvės apribojimo bausmės draudimo ar įpareigojimo parinkimą nuteistajam, vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis nereikia, nes vieno ar kito draudimo ar įpareigojimo pakeitimas kitu (kitais) apelianto teisinės padėties nepablogina.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 48 straipsnio taikymo
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant S. K. šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 21.00 iki 6.00 val. būti savo namuose. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu tenkindama S. K. apeliacinį skundą, kuriuo jis, be kitų motyvų, ginčijo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 iki 6.00 val. būti savo namuose, panaikino šį įpareigojimą, kaip ne tik nepadedantį įgyvendinti bausmės tikslų, bet ir suvaržantį nuteistojo galimybę dirbti tam tikro pobūdžio darbą, taip apribojant galimybę teikti privalomą išlaikymą savo vaikams, už ką jis ir yra nuteistas.
Laisvės apribojimas yra viena iš Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių (BK 48 straipsnis). Laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.
BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalys nustato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Be to, teismas gali įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio straipsnio 7 dalis papildomai numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalyse vartojamas žodis „gali skirti“ neatleidžia teismo nuo pareigos skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimus ir (ar) draudimus, kuriuos pagal BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltininkas privalo vykdyti. Žodžiai „gali skirti“ reiškia galimybę teismui pasirinkti vieną iš alternatyvių įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse, o ne alternatyvią teismo teisę juos skirti ar neskirti. Kitoks šių žodžių aiškinimas prieštarautų BK 48 straipsnio 3 daliai.
Kartu pažymėtina, kad įstatymas neskirsto įpareigojimų ir draudimų į griežtesnius ir švelnesnius. Jų vardijimo eiliškumas taip pat neatitinka tų kriterijų, kurių pagrindu įstatymų leidėjas vardija bausmes BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse (nuo švelniausios bausmės link griežčiausios). Todėl vienų įpareigojimų pakeitimas kitais nei palengvina, nei pasunkina kaltininko teisinės padėties, nes jo teisinė padėtis apibūdinama bausmės laiku ir apribojimų bei draudimų kiekiu. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį ir neskirdamas apeliantui jokio įpareigojimo ar draudimo, klaidingai nurodė, kad bet kokie kiti draudimai ir įpareigojimai, kad ir galintys padėti maksimaliai pasiekti bausmės tikslus, pablogintų nuteistojo teisinę padėtį.
Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Panaikindamas vieną įpareigojimą ar draudimą teismas privalo paskirti kitą įpareigojimą ar draudimą. Juo labiau šioje byloje pats nuteistasis kreipėsi į teismą apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti teismo paskirtą privalomą įpareigojimą, taigi apeliacinės instancijos teismas tenkindamas apeliacinį skundą, turėjo aptarti, koks kitas įpareigojimas ar draudimas geriausiai tarnautų laisvės apribojimo bausmės tikslams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir nepaskirdamas kitų įstatyme numatytų ar nenumatytų draudimų ir (ar) įpareigojimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kadangi kasacinės instancijos teismas pats negali ištaisyti šio pažeidimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jei teismas nuspręs patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio nuostatomis, turi paskirti kitą įpareigojimą ar draudimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį S. K. byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Rimantas Baumilas
Vytautas Piesliakas