Civilinė byla Nr. e2A-1511-601/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10482-2017-5;

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.1.5;

                                                                        2.6.29.3; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.

       (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams J. B. ir G. O. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Šančių autoservisas“ ir Ko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 665,32 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą, 446,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2006 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. 2007 m. birželio 18 d. surašytas transporto priemonės FORD ESCORT priverstinio nuvežimo aktas ir nurodytas automobilis perduotas nuvežti jį į UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko saugojimo aikštelę. Nurodytas automobilis sukėlė eismo įvykį, o atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad nurodytos transporto priemonės vairuotojas, G. O., vairavo neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo. Apie tai buvo informuoti atsakovai J. B. (transporto priemonės savininkas) ir G. O. (transporto priemonės vairuotojas). UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko suteikė transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas, kurias iki šios dienos nėra apmokėję atsakovai. UAB „Legal Balance“ 2017 m. sausio 17 d. perėmė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į atsakovų skolą ir į su skola susijusias papildomas teises, t. y. teisę į delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas. Pradinis kreditorius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai ilgą laiką neatsiskaitė ir neatsiėmė transporto priemonės bei stengdamasis, kad saugomos transporto priemonės saugojimo išlaidos dar labiau nepadidėtų, remdamasis CK 6.843 straipsnio 2 dalimi jam suteikta teise, 2009 m. vasario 12 d. vienašališkai priėmė sprendimą utilizuoti transporto priemonę. Pradinis kreditorius 2009 m. kovo 6 d. atsakovei priklausančią transporto priemonę kartu su kitomis transporto priemonėmis (iš viso 15,06 t.), utilizavo UAB Kuusakoski įmonėje už transporto priemonių laužo supirkimo vietos rinkos kainą 292 Lt (86,88 Eur). Utilizavus transporto priemonę, atsakovai padengė dalį įsiskolinimo.

2.       Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. birželio 18 d. jai priklausančiu automobiliu naudojosi buvęs sugyventinis G. O., todėl jis ir yra atsakingas dėl skolos. Be to, per visą praėjusį laikotarpį negavo jokių pareiškimų ir pretenzijų, UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko dėl neapmokėtos skolos galėjo kreiptis į teismą anksčiau ir tuo atveju nebūtų didėjusio vėlavimo palūkanos.

3.       Atsakovas G. O. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis buvo baustas už neblaivumą, tačiau 2007 m. birželio 18 d. jo vairuojamas automobilis nebuvo patekęs į avariją. Apie tai, kad automobilis yra UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko aikštelėje, sužinojo atsitiktinai 2007 m. liepos mėn. įėjęs pro įmonės vartus - pamatė atsakovės automobilį, ant kurio stogo buvo uždėtas kitas automobilis. Jam buvo paaiškinta, kad nereikės mokėti už automobilio saugojimą aikštelėje, tik už nutempimą. Todėl ne atsakovai šioje byloje turėtų mokėti skolą, o servisas turėtų atlyginti už atsakovės automobilio sunaikinimą. Tai paaiškina, kodėl UAB “Šančių autoservisas” ir Ko iki šiol patys nesiekė išsiieškoti tariamos skolos, o perleido ją už simbolinę 214,19 Eur sumą ieškovei. Nei atsakovui, nei atsakovei niekas nepranešė, kur nuvežtas saugoti automobilis, raginimo apmokėti skolą negavo. Jei automobilis būtų saugotas tinkamai ir nesunaikintas saugotojo, už tokią paslaugą per mėnesį galėjo būti skaičiuojama ne didesnė suma nei 75- 90 Lt, nes analogiškos aikšteles esančios Kauno mieste taikė tokį tarifą už automobilio saugojimą ieškovo nurodytu laikotarpiu. Kadangi ieškovo teigimu automobilis saugotas nuo nepilnai 20 mėn., todėl jo saugojimo mokestis už visa ginčo laikotarpį būtų buvęs nuo 434,43 Eur iki 521,31 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu:

-       Ieškinį atmetė.

-       Priteisė iš UAB „Legal Balance“ 490 Eur bylinėjimosi išlaidų G. O.,  antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 129,80 Eur ir 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5.       Teismas konstatavo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Atsakovė J. B. 2007 m. birželio 18 d. viešame registre nurodyta kaip transporto priemonės savininkė, atsakovas G. O. buvo sulaikytas vairavęs transporto priemonę (valdytojas), todėl turi solidariai atlyginti saugojimo išlaidas. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

6.       Teismas nurodė, kad skolos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė Kauno rajono policijos komisariato ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 2007 m. kovo 30 d. sudarytą Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis buvo pakrautas, nuvežtas į trečiojo asmens aikštelę ir ten iškrautas. Pagal sutarties priede numatytus įkainius už pakrovimą, bendra suma už iškrovimą ir nuvežimą sudaro nuo 250 Lt iki 430 Lt (atitinkamai nuo 72,41 iki 124,54 Eur). Ieškovė jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepagrindė, kodėl iš atsakovų prašoma priteisti beveik maksimalią sumą - 413 Lt (119,61 Eur). Sutarties priede Nr. 1 nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai buvo patvirtinti 2007 m. sausio 1 d. tik UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko direktoriaus A. B. parašu. Teismas padarė išvadą, kad minėti paslaugų įkainiai buvo nustatyti vienašališkai, jų nesuderinus su kita sutarties šalimi. Vienintelis įrodymas, kad J. B. buvo informuota apie automobilio saugojimą, yra 2009 m. sausio 21 d. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko jai įteiktas pranešimas. Ieškovė teigia saugojusi transporto priemonę 605 kalendorines dienas, arba apytiksliai 20 mėnesių, todėl, teismo vertinimu, mokestis už automobilio saugojimą galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 60 Lt per mėnesį, t. y. 1 200 Lt (347,54 Eur).

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko neišsaugojo atsakovės automobilio tokios būklės, kokios jis buvo perduotas policijos pareigūnų. Ieškovės pateiktos nuotraukos, atsakovo ir liudytojo nurodytos aplinkybės, kad neilgai trukus (praėjus 1-2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti, ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl ko buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nėra automobilio ratų, leidžia teismui daryti išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas, todėl menkai tikėtina, kad po tokio saugojimo dar būtų galima automobilį toliau eksploatuoti ar tikslinga remontuoti. Atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo parduota už transporto priemonių laužo supirkimo vietos rinkos kainą 292 Lt (86,88 Eur). Byloje nėra duomenų, kad J. B. buvo įspėta ir sutiko su UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko sprendimu parduoti automobilį kaip metalo laužą. Neišsaugojęs turto, o priešingai, jį sugadinęs, sugadintą saugojęs beveik dvejus metus ir tik tada realizavęs kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais trečiasis asmuo prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jam bus atlyginta ne daugiau, kaip gauta suma, už kurią jis pats ir pardavė daiktą. Teismo vertinimu, ieškovo paskaičiuotas už automobilio saugojimą užmokestis yra nepagrįstas, o už pakrovimą, iškrovimą ir transportavimą pagrįstas tik iš dalies, todėl 86,88 Eur suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs automobilį į metalo laužą, o taip pat ir realizavęs atskiras detales (pvz. ratus), kurios automobilį perduodant buvo, yra pakankama padengti trečiojo asmens išlaidas, patirtas suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti  Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį visiškai - iš atsakovų J. B. ir G. O. solidariai priteisti: 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą; 1 665,32 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą; 446,23 Eur vėlavimo palūkanas; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad saugotojas ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Teismas neįvertino, kad Paslaugų teikimo sutarties 4 dalies 4.3. punkte Kauno rajono policijos komisariatas įsipareigojo nustatyti sulaikomų ir transportavimui rengiamų motorinių transporto priemonių savininkus arba teisėtus valdytojus. Šis Kauno rajono policijos komisariato įsipareigojimas apėmė Transporto priemonių valdytojų ir savininkų informavimo pareigą. 

1.2.                       Teismas neįvertino fakto, kad atsakovė nurodė, jog administracinės teisės pažeidimo metu transporto priemonę vairavo atsakovės tuo metu buvęs sugyventinis. Atsakovus siejo glaudūs santykiai, todėl manytina, jog atsakovas informavo atsakovę, kad dėl padaryto pažeidimo transporto priemonė buvo nugabenta saugojimui. Atsakovas buvo eismo įvykio vietoje transporto priemonės pakrovimo ir išvežimo metu, jis buvo informuotas apie baudos skyrimą ir sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, todėl jam buvo žinomas jos perdavimo saugojimui faktas. 

1.3.                       Teismas analizavo tik apeliantės ir pradinio kreditoriaus veiksmus ar galimą neveikimą ir visiškai neanalizavo atsakovo veiksmų įtakos transporto priemonės transportavimui, saugojimui bei jo trukmei. Atsakovai buvo tinkamai informuoti apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą mokamoje saugojimo aikštelėje, pati transporto priemonė nebuvo saugoma ilgiau nei būtina, o didelei saugojimo išlaidų sumai įtakos turėjo tik pačių atsakovų tyčinis neveikimas ir net minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ignoravimas.

1.4.                       Teismas klaidingai vertino tarp Policijos komisariato ir Pradinio kreditoriaus sudarytą Paslaugų sutartį bei ja nustatytus įkainius, todėl nepagrįstai sprendė, kad paslaugų įkainiai buvo nustatyti vienašališkai, jų nesuderinus su kita sutarties šalimi. Pradinio kreditoriaus transporto priemonių saugojimo įkainiai yra paremti Kauno rajono policijos komisariato nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą ir yra taikomos visoms transporto priemonėms nepriklausomai nuo jų vertės, būklės ar kitokių parametrų.

1.5.                       Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog pagal byloje esančias nuotraukas transporto priemonė yra akivaizdžiai ne tokios būklės, kokios buvo perduota Pradiniam kreditoriui, nebuvo įrodyti ir jais neturėtų būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl saugojimo išlaidų priteisimo. Nuotraukos galėjo būti padarytos Pradiniam kreditoriui jau pardavus transporto priemonę kaip metalo laužą, todėl nuotraukose matoma jos būklė niekaip nesusijusi su jos būkle saugojimo metu.

1.6.                       Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir juos aiškino atsakovų naudai. Transporto priemonė buvo nuvežta saugojimui 2007 m. birželio 18 d., Pradinio kreditoriaus iniciatyva 2009 m. kovo 6 d. parduota kaip laužas, tačiau iki šiol nepadengtos jos saugojimo išlaidos. Apeliantė į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės 17 d., tačiau per visą šį laikotarpį atsakovai jokių pretenzijų dėl netinkamo transporto priemonės saugojimo Pradiniam kreditoriui nepateikė, dėl galimo jos sugadinimo bei padarytos žalos nesikreipė, todėl aplinkybė, jog transporto priemonė buvo netinkamai saugota neįrodyta.

9.       Atsakovas G. O. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Tik išsaugojęs perduotą daiktą saugotojas turi teisę reikalauti atlyginimo ir tik tuo atveju, jei sutartis atlygintinė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko, kuriai policijos pareigūno buvo perduotas saugojimui atsakovės automobilis, CK 6.832 str. 1 d. nustatytos pareigos tinkamai neįvykdė.

2.2.                       Išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas teismas padarė palyginęs ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. fotonuotraukas su 2007 m. birželio 18 d. automobilio perdavimo nuvežti aktu (bei įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus. Nustatyta, kad neilgai trukus (praėjus 1-2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti, ant automobilio buvo uždėtas kitas automobilis, todėl pagrįsta teismo išvada, jog būtent dėl to ir buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės.

2.3.                       Apelianto skundo teiginiai, kad transporto priemonės perdavimo - priėmimo akte nėra detaliai nurodyti automobilio pažeidimai vertintini kritiškai. Akte nurodytas net audio kolonėlių skaičius, akte nurodyta automobilio būklė galėjo būti nesunkiai pataisoma, o nuotraukose matomas automobilis yra neremontuotinos būklės. UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko vertėsi ir remontu, todėl tikėtina, kad atsakovės automobilis buvo ardomas, panaudojant dalis kitų automobilių remontui. Tai paaiškintų, kodėl automobilis buvo be ratų.

2.4.                       Nuotraukos darytos ne UAB „Kuusakoski“ aikštelėje, ir ne UAB “Šančių autoservisas” ir Ko aikštelėje, bet už pastarosios teritorijos ribų. Akivaizdu, kad atsakovės automobilis buvo nesaugomas, numestas už įmonės teritorijos, todėl pagrįsta teismo išvada, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką, ieškovės paskaičiuotas už automobilio saugojimą užmokestis yra nepagrįstas.

2.5.                       Apeliantė netinkamai aiškina teisės normas, nustatančias pareigą pranešti apie nuvežamą automobilį. Jokio eismo įvykio nebuvo. KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas, tačiau tai nebuvo padaryta. Jei atsakovai būtų buvę automobilio nuvežimo metu automobilio buvimo vietoje, tai jie būtų buvę supažindinti pasirašytinai su autotransporto priemonės nuvežimo aktu. Saugotojas apie atlygintinai saugomą automobilį atsakovės taip pat neinformavo.

2.6.                       Teismas pagrįstai vertino, kad 86,88 Eur suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs automobilį į metalo laužą, o taip pat ir realizavęs atskiras detales (pvz. ratus), kurios automobilį perduodant buvo, yra pakankama suma padengti trečiojo asmens išlaidas, patirtas suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinis skundas tenkintinas. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

12.       Bylos esmė, - ar pagrįstai ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko patirtas išlaidas: 119,61 Eur už transporto priemonės pakrovimą, iškrovimą ir transportavimą; 1 665,32 Eur už transporto priemonės saugojimą; 446,23 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

13.       Nustatyta, kad Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko (trečiasis asmuo) 2007 m. kovo 30 d. sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Šios sutarties priede Nr. 1 (be PVM) už transporto priemonės pakrovimą ir iškrovimą nustatytas 50 – 80 Lt mokestis, už transporto priemonės nuvežimą – 200 – 350 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo paslaugos vieną parą – 20 Lt mokestis. 2007 m. birželio 17 d. atsakovas (transporto priemonės valdytojas) G. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, vairavo transporto priemonę neblaivus, be vairuotojo pažymėjimo, be valstybinės techninės apžiūros, dėl ko buvo nubaustas 5 000 Lt bauda. 2007 m. birželio 18 d. Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis S. V. kelio Kaunas - Jurbarkas 9-ame kilometre surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonę vairavo neblaivus be vairuotojo pažymėjimo asmuo, apgadinta priekinė automobilio dalis, nėra priekinio valstybinio numerio, aplamdytas dešinės pusės šonas; transporto priemonė vilkiku nuvežta į aikštelę. 2007 m. birželio 18 d. transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktu Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis S. V. perdavė trečiajam asmeniui UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko automobilį Ford Escort, valst Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, trečiojo asmens gautais 2009-01-09, transporto priemonės Ford Escort, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data - 1992-03-26, savininkė yra atsakovė J. B., kuri, 2009-01-13 pranešimu, buvo raginama apmokėti 6 163 Lt įsiskolinimą. Kauno r. PK 2009 m. sausio 22 d. išdavė leidimą grąžinti transporto priemonę Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B., tačiau į trečiąjį asmenį dėl jo atsiėmimo nebuvo kreiptasi. Trečiasis asmuo 2009 m. kovo 6 d. pardavė UAB „Kuusakoski“ 15,06 tonas metalo laužo, taip utilizuojant ir atsakovei priklausančią transporto priemonė kartu su kitomis transporto priemonėmis už transporto priemonių laužo supirkimo vietos rinkos kainą 292 Lt (86,88 Eur). 2017 m. sausio 17 d. ieškovė perėmė trečiojo asmens UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko reikalavimo teisę į atsakovų J. B. ir G. O. skolą ir su skola susijusias papildomas teises, t. y. delspinigius, palūkanas, netesybas bei skolos išieškojimo išlaidas.

14.       Pirmosios instancijos teismas: 1) pripažino, kad ieškovas yra tinkamas, 2) tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos teisinius santykius ir pripažino, kad abu atsakovai (tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas) yra solidariai atsakingi dėl susidariusios skolos.

15.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

16.       Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo neišsaugojęs turto, o priešingai, jį sugadinęs, sugadintą saugojęs beveik dvejus metus ir tik tada realizavęs kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jam bus atlyginta ne daugiau, kaip gauta suma, už kurią jis pats ir pardavė daiktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškinio atmetimo motyvai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes ginčo esmė yra atlyginimas už suteiktas paslaugas (transportavimo, saugojimo), o ne ginčas dėl nuostolių atlyginimo sugadinus, neišsaugojus transporto priemonės (dėl to nėra pareikšta reikalavimo). Pažymėtina, kad trečiais asmuo privalo saugoti ir turi teisę gauti atlygį už tai, nepriklausomai nuo to, kokios būklės yra transporto priemonė (apgadinta, ar ne; važiuojanti, ar ne ir pan.). Trečiasis asmuo, kaip saugotojas, turi išsaugoti transporto priemonę tokios būklės, kokios ši jam buvo perduota, ir atsako už jos sugadinimą, praradimą (CK 6.830 str. 1 d., 6.844 str. 2 d., 6.845 str. 1 d.), tačiau tai nepanaikina atsakovų pareigos atlyginti už suteiktas paslaugas saugotojui. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas yra – priteisti iš atsakovų atlyginimą už suteiktas paslaugas, todėl šioje apimtyje ir spręstinas ginčas. Atsakovei J. B. manant, jog jai priklausanti transporto priemonė buvo utilizuota nepagrįstai, per maža kaina ir pan., ji turi teisę pareikšti ieškovei reikalavimą – atlyginti žalą.

17.       Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo teisėtai paėmė transporto priemonę ir ją saugojo, nėra ginčo, jog už transportavimą ir saugojimą turi būti atlyginama, tačiau atsakovas prašo ieškinį atmesti dėl to, kad automobilis ieškovo buvo sugadintas, nebuvo pranešta, kur nuvežtas saugoti automobilis, negavo raginimo apmokėti skolą bei prašomas atlyginimas per didelis. Atsakovė nurodo, jog dėl skolos atsakingas jos buvęs sugyventinis atsakovas G. O., nes jis naudojosi automobiliu.

18.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Kaip jau minėta, aplinkybės dėl galimo automobilio apgadinimo pas trečiąjį asmenį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, todėl jos detaliau nenagrinėtinos. Šiuo atveju, vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu nustatyti, koks buvo šalių elgesys, kas lėmė būtent tokio dydžio skolos susidarymą, ar buvo galima išvengti tokio skolos dydžio. Nustatyta, kad atsakovės įvykio metu apgadintas automobilis buvo saugomas nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2009 m. vasario 12 d. (už šį saugojimo laiką (605 dienas) prašoma atlyginti), o 2009 m. kovo 6 d. priduotas į metalo laužą, nes savininkė jo neatsiėmė. Atsakovas žinojo, kur yra saugomas automobilis (po 1-2 mėnesių po automobilio perdavimo saugoti, buvo trečiojo asmens aikštelėje ir matė jį), tą ne kartą nurodė savo paaiškinimuose (tą patvirtino liudytojas T. G.), žinojo, kad automobilis nebuvo konfiskuotas, todėl suprato, kad automobilį galima (reikia) pasiimti. Atsakovas buvo atsakovės sugyventinis, todėl neabejotinai ir atsakovė, kaip automobilio savininkė, žinojo kur yra automobilis ir suprato, jog jį galima (reikia) atsiimti. Tačiau atsakovai neatliko jokių veiksmų, siekiant atsiimti automobilį, iš ko spręstina, jog jiems nebuvo reikalingas įvykio metu apgadintas automobilis. Tą patvirtina ir tai, jog atsakovė, 2009 m. sausio mėnesį gavusi iš ieškovo raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (2009-01-21), gavusi iš Kauno r. PK leidimą atsiimti automobilį (2009-01-22), neatsiėmė automobilio ir niekada vėliau neieškojo šio savo turto bei nereiškė dėl jo jokių pretenzijų trečiajam asmeniui. Taigi, toks atsakovų elgesys laikytinas nerūpestingu ir neapdairiu, netgi sąmoningu (tikėtina siekiant išvengti skolos mokėjimo), dėl kurio ir susidarė būtent tokio dydžio įsiskolinimas.

19.       Nepagrįstais laikytini atsakovų argumentai, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl atsiradusios žalos dydžio, nes nesiėmė priemonių kuo skubiau pranešti atsakovams kur yra automobilis, tam, kad būtų galimybė jį atsiimti. Pirma, kaip jau minėta atsakovai žinojo, kur yra saugomas automobilis, todėl papildomas trečiojo asmens pranešimas apie tai atsakovams, nekeičia faktinės situacijos. Antra, teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog trečiasis asmuo, kaip turto saugotojas, turi pareigą bendradarbiauti su šalimis, rūpintis, kad atsakovų patiriamos saugojimo išlaidos nepagrįstai nedidėtų (dėl galimo nežinojimo, kur jų turtas) ir siekti pranešti (priminti) apie ilgą laiką saugomą turtą, kuriuo nesidomima (nesirūpinama). Toks trečiojo asmens elgesys galėtų būti pagrindas mažinti jam priklausantį atlyginimą už teikiamas paslaugas ir vertintinas, kaip siekis pasipelnyti. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti skolą, nes atsakovė 2009 m. sausio 21 d.  gavusi iš trečiojo asmens raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, įsiskolinimo nepadengė ir niekada nesiekė atsiimti automobilio, t. y. nepriklausomai nuo to, kada, kiek kartų atsakovams būtų pateikta rašytinių pranešimų, automobilis vis tiek nebūtų atsiimtas, o trečiasis asmuo turėtų jį saugoti tam tikrą protingą terminą, o vėliau parduoti į metalo laužą. Trečia, tai, kad trečiasis asmuo pridavė automobilį į metalo laužą, tik patvirtina, jog, atsakovams ilgą laiką neatsiimant automobilio (tuo didinant savo įsiskolinimą), buvo imtasi veiksmų nedidinti atsakovų įsiskolinimo, t. y. būtent trečiasis asmuo šiuo atveju elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

20.       Nepagrįstais laikytini tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai, jog trečiojo asmens nustatyti nepagrįstai dideli teiktinų paslaugų įkainiai. Nustatyta, kad pagal Kauno rajono policijos komisariato ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 30 d. sudarytos Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutarties 3.1. punktą trečiajam asmeniui suteikta teisė nustatyti mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą ir mokėjimo tvarką. Pagal sutarties priedą Nr. 1 (kainos be PVM), už transporto priemonės pakrovimą ir iškrovimą nustatytas 50 – 80 Lt mokestis, už transporto priemonės nuvežimą – 200 – 350 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo paslaugos vieną parą – 20 Lt mokestis. Duomenų, jog nustatyti paslaugų įkainiai prieštarauja kokiam nors teisės aktui, ar sutarčiai, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad prašoma priteisti 119,61 Eur skola už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą atitinka nustatytą įkainį  nepriskaičiavus dar PVM mokesčio (maksimalus be PVM – 430 Lt (124,54 Eur), o prašoma 119,61 Eur). Spręsti, jog prašoma suma už automobilio saugojimą po 10 Lt už parą (prašoma du kartus mažesnės sumos nei numatytas įkainis – 20 Lt) yra nepagrįstai didelė, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisminėje praktikoje tokio dydžio įkainis nėra laikomas per didelis (analogiška civilinė byla - Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis Nr. e2A-361-230/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 padarytomis išvadomis, nes vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) pakeitė joje formuojamą teisminę praktiką. Be to, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje buvo kilęs ginčas, kurį nustatytą įkainį taikyti (10 Lt už parą, ar 90 Lt už mėnesį), kai šiuo atveju toks ginčas nekyla.

Dėl 446,23 Eur palūkanų

21. Apeliantė prašo priteisti 446,23 Eur vėlavimo palūkanas už 5 metus. Atsakovas šiam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kuris apelianto manymu pasibaigė 2014 m. sausio 26 d.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo nėra pasibaigęs. Nustatyta, kad atsakovai nėra sumokėję įsiskolinimo (praleidę terminą įvykdyti prievolę), ir jo išieškojimui nėra suėjęs ieškinio senaties terminas.

23. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo pareikšti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį pagal bendrąją taisyklę atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 procentai, jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).

24. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas už penkis metus yra pagrįstas ir tenkintinas (atsakovai vykdo tęstinį pažeidimą, t. y. nesumoka įsiskolinimo) ir jis skaičiuotinas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. 

25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), t. y. priteisti iš atsakovų solidariai 119,61 Eur skolą už suteiktą pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 665,32 Eur skolą už transporto priemonės saugojimą, 446,23 Eur palūkanų (viso 2 231,16 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Ieškinį patenkinus iš atsakovų apeliantei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį valstybei už ieškinį ir apeliacinį skundą, todėl jai iš atsakovų priteistina ši suma (CPK 93 str.).

22.       Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos 16,19 Eur (11,40 Eur patirtos pirmosios instancijos teisme ir 4,79 Eur – apeliacinės instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

      Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

      Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, solidariai iš atsakovų G. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 231,16 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 16 ct) skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

     Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovų G. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

      Priteisti valstybei iš atsakovų G. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 8,10 Eur (aštuonis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas 

Virginija Gudynienė

                                                                                                       Izolda Nėnienė