Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-52/2012
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01915-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.20.12.; 2.1.7.4.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Punio,
sekretoriaujant Renatai Novickienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,
gynėjui adv. Žilvinui Mišeikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo adv. Ž. Mišeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 būdamas nuteistas pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 300 str. 2 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendžiui įsiteisėjus 2010-03-29, 2010-04-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendžio vykdymą sustabdžius iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka ir 2010-11-09 nutartimi kasacinį skundą atmetus, A. S. būdamas nesuimtas, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių policininkų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2011-03-18.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendį bei A. S. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str., padarė eilę materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų, ko pasėkoje priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.
Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog BK 242 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį A. S. veiksmuose nenustatė. A. S. buvo įsitikinęs, kad jo kasacinis skundas, kuriuo jis prašė jį išteisinti, dar yra neišnagrinėtas. Be to, jis tariamo vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę metu dirbo, sudarė santuoką, t.y. nesislapstė ne tik nuo teisėsaugos, bet ir nuo visuomenės. Sistemiškai vertinant skundžiamą nuosprendį, A. S. priešinga teisei veika pasireiškė tik tuo, kad jis išvyko iš savo ankstesnės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į kitą ((duomenys neskelbtini)). Nuosprendžiu net nenustatyta, kada A. S. pakeitė savo gyvenamosios vietos adresą.
Gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismo įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, liko nepašalinta daug abejonių. Siekiant pašalinti abejones, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kada jo ginamasis pakeitė gyvenamosios vietos adresą, kodėl policijos pareigūnai dėl nuosprendžio vykdymo nesikreipė ir A. S. neieškojo pastarojo darbo vietoje, kodėl nuosprendis vykdymui nebuvo išsiųstas jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas ankstesnis nuteistojo gyvenamosios vietos adresas, kas minėtą adresą nurodė. Teismo posėdžio metu A. S. pažymėjo, jog kasacinį skundą pasirašė net nesusipažinęs su skundo turiniu, tame tarpe nesusipažinęs, ar teisingai nurodyti jo rekvizitai. Gynėjo teigimu, teismas negalėjo vadovautis liudytojų J. T., D. E. Ž. parodymais, nes buvo apribota nuteistojo ir jo gynėjo teisė užduoti liudytojams klausimus posėdžio metu, o jeigu vadovavosi, tai turėjo kritiškai vertinti jų parodymus, kadangi liudytojai yra senyvo amžiaus, sergantys senatvės ligomis, todėl negalintys objektyviai vertinti situacijos. Be to, kaip matyti iš liudytojo J. T. parodymų, A. S. pas jį buvo užėjęs tik iki kasacinio skundo pateikimo, vėliau nebuvo, dėl ko J. T. negalėjo jo ginamajam pasakyti, kad pastarojo ieško policija. Pirmosios instancijos teismas, gynėjo nuomone, nepašalino abejonių ir toje dalyje, kad A. S. visą laikotarpį iki sulaikymo dirbo, sudarė santuoką, kas patvirtina, kad jis nesislapstė, kartu nevengė atlikti ir jam paskirtos bausmės. Dėl šių aplinkybių, gynėjo teigimu, apylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 str. 5 d.), ko pasėkoje padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 str., padarymą baudžiamas asmuo, kuris būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais, sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Vengimas pasireiškia neatvykimu į laisvės atėmimo vietą bei slapstymusi nuo policijos pareigūnų, kai asmeniui yra paskelbta paieška.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (b.l. 6-27). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendis A. S. pasirašytinai įteiktas 2009-06-18 (b.l. 28). Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 nuosprendžiu A. S. apeliacinis skundas atmestas (b.l. 29-42). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nuteistajam pasirašytinai įteiktas 2010-03-29 (b.l. 43). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-04-07 patvarkymu nutarė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendį pateikti vykdyti Vilniaus apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriui, Kosciuškos g. 1, Vilnius (b.l. 44). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartimi sustabdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2010-03-29 nuosprendžio vykdymas iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje (b.l. 46). 2010-04-26 lydraščiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutarties kopija išsiųsta ir A. S., adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 45). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartimi A. S. kasacinis skundas atmestas (b.l. 47-59). Nors apelianto gynėjas skunde nurodo, jog jo ginamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutarties kopijos negavo, ką beje patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-08 raštas (b.l. 62), buvo įsitikinęs, kad jo kasacinis skundas dar neišnagrinėtas, tačiau kiti byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai. A. S. buvo žinoma apie tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta kasacine tvarka ir byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas. A. S. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-16 pranešimu apie kasacinės bylos Nr. 2K-474/2010 nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kuris buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), buvo informuotas, jog baudžiamoji byla paskirta nagrinėti 2010-10-25, tuo tarpu nutartį baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija numato skelbti 2010-11-09 13 val. (b.l. 74). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad šis pranešimas jam nebuvo įteiktas. Iš paties A. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis visus jam siunčiamus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus gaudavo, negavo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutarties (b.l. 151). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. S. brolis M. Ž., kuris minėtą nuosprendį taip pat skundė tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Iš liudytojos D. E. Ž. parodymų seka, jog ji minėjo sūnui (A. S.) telefonu, kad jo ieško policija, bet jis tik „išdurnino” brolį M., kad tas jau sėdi kalėjime. Šis skambutis buvo 2011 metais, t.y. tikrai po Naujųjų metų, maždaug vasario mėnesį (b.l. 81).
Aplinkybę, jog A. S. slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių policininkų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, patvirtina tai, jog pastarasis pakeitė savo gyvenamąją vietą, nors jam liudytojos K. N., D. E. Ž. nurodė, jog pastarojo ieško policijos pareigūnai, tačiau jis, žinodamas savo pareigą vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, savanoriškai pas juos taip ir nenuvyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. S. parodymai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra prieštaringi bei nesutampa su byloje liudytojais apklaustų R. D., K. N., D. E. Ž. ir J. T. parodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje A. S. parodė, jog visą laikotarpį, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo iki jo sulaikymo jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nuolat palaikė ryšį su buvusiu uošviu J. T.. Apie tai, kad jis ieškomas policijos pareigūnų, jis nieko nežinojo iki jo sulaikymo (b.l. 85-86). Iš A. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu seka, jog jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), bet ne pastoviai, tačiau atvykdavo, nakvodavo. J. T. žinojo jo mobilaus telefono numerį, žinojo, kur jis gyvena, dieną prieš sulaikymą jis buvo bute (duomenys neskelbtini). 2010-12-18 jis vedė K. N. ir apsigyveno jos bute, (duomenys neskelbtini). Jam K. N. sakė, jog skambino vyras prisistatęs policijos pareigūnu, tačiau jis įtaręs, kad tai netiesa, į policiją nevyko. Nei J. T., nei jo motina jam nesakė, kad jo ieško policijos pareigūnai (b.l. 151, 153). Iš teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos K. N. parodymų seka, jog A. S. yra jos vyras, jis pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi 2006 m. rudenį, rugsėjo mėnesį. Iki santuokos sudarymo jai skambino policininkas, kuris ieškojo A. S., nes jam paskelbta paieška. Ji apie tai pasakė A. S., tačiau ką jai į tai atsakė pastarasis, ji neprisimena, nežino ir ar jis buvo nuvykęs į policiją (b.l. 153). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2010 metų pabaigoje jam buvo pavesta surasti ir sulaikyti laisvės atėmimo bausme nuteistą A. S.. Jis nuvyko į A. S. nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ten buvęs A. S. uošvis J. T. jam paaiškino, kad šis čia jau senai negyvena ir bute nesilanko. Ieškodamas A. S., jis bendravo su jo motina D. E. Ž., kuri nurodė, kad su sūnumi nebendrauja ir nežino kur jis yra, davė nuteisto toje pačioje byloje jo brolio M. Ž. telefoną, kuriuo jis paskambino ir pasiūlė M. Ž. su A. S. atvykti į policiją geranoriškai. M. Ž. pats atvyko pas juos, o A. S. taip ir neatvyko. Buvo pradėta paieškos byla, bendraujama su visais A. S. giminaičiais, skambinama visais jų nurodytais telefonų numeriais, bet A. S. rasti nepavyko. Nustatęs, kad A. S. bendrauja su K. N., jai paskambino ir pasiūlė, kad ji pasakytų A. S., kad šis atvyktų į policiją dėl bausmės atlikimo, tačiau šis neatvyko. Nustatęs, kad K. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), keletą kartų bandė patekti į butą, tačiau niekas durų neatidarė. 2011-03-18 jis stebėjo šį butą, kai K. N. iš jo išėjo, jis paprašė jį įleisti, bute rado ir sulaikė A. S. (b.l. 152). Liudytojas J. T. apklausos metu nurodė, jog A. S. adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik kai buvo susituokęs su jo dukra J.. Po santuokos nutraukimo (A. S. ir J. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), b.l. 99) jis šiame bute negyveno, tik retkarčiais apsilankydavo, nakvoti nepasilikdavo (b.l. 77-78). Iš liudytojos D. E. Ž. parodymų seka, jog policijos pareigūnai ieškojo A. S. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai apžiūrėjo buto patalpas. Kaimynai liudytojai pasakojo, jog policijos pareigūnai ir pas juos teiravosi, ar A. S. gyvena šiame bute. Po pareigūnų apsilankymo, ji minėjo sūnui (A. S.) telefonu, kad jo ieško policija, bet jis tik „išdurnino” brolį M., kad tas jau sėdi kalėjime. Šis skambutis buvo 2011 metais, t.y. tikrai po Naujųjų metų, maždaug vasario mėnesį (b.l. 81).
Tai, kad A. S. slapstėsi nuo policijos pareigūnų, vengė būti surastas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, patvirtina ir tai, jog pastarasis Vilniaus 1-ajam pasų poskyriui 2010-05-17 pateiktame prašyme pakeisti pasą, nenurodė savo konkrečios gyvenamosios vietos adreso, kaip savo gyvenamąją vietą nurodė Vilniaus miesto sav. (b.l. 97). 2010-05-17 A. S. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 99-100).
Būtent dėl tos priežasties, kad policijos pareigūnams nebuvo žinoma A. S. buvimo vieta, 2010-11-26 nutarimu buvo pradėta pastarojo paieškos byla. Taikant operatyvinius metodus, buvo nustatyta, kad A. S. 2011-03-18 lankysis pas savo žmoną K. N., adresu (duomenys neskelbtini). 2011-03-18 nuvykus minėtu adresu A. S. ir buvo sulaikytas (b.l. 66).
Taigi, aukščiau išdėstytų byloje esančių įrodymų visuma pilnai įrodyta, jog A. S. laikotarpiu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutarties priėmimo iki 2011-03-18, kai buvo policijos pareigūnų sulaikytas, tyčia slapstėsi nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendį vykdančių policininkų ir vengė atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str.
Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jo ginamasis minėtu laikotarpiu dirbo, sudarė santuoką, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia aukščiau padarytos išvados ir negali būti pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 nuosprendžio panaikinimui. Iš A. S. paiešką vykdžiusio policijos pareigūno R. D. parodymų seka, jog buvo tikrinama ir A. S. darbovietė. Jo vardu ne Vilniuje buvo registruota bendrovė. Bendrovės savininkas buvo pats A. S., todėl darbdaviui siųsti pranešimus buvo netikslinga (b.l. 152). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi buvo A. S., patvirtino ir pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu. Be to, iš pastarojo parodymų seka, jog bendrovės adresai pastoviai kito: buvo Kalvarijų g., Liepkalnyje, Žirmūnuose, o vėliau namų adresu (b.l. 151). Paiešką vykdęs pareigūnas taip pat buvo nustatęs ir tai, jog A. S. susituokė su K. N., skambino pastarajai ir informavo, jog paskelbta A. S. paieška dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pastaroji apie tai pranešė A. S., tačiau pastarasis ir toliau piktybiškai vengė nuvykti pas policijos pareigūnus. Vėliau policijos pareigūnai A. S. ir sulaikė pas jo žmoną K. N., adresu (duomenys neskelbtini).
Atmestini kaip nepagrįsti ir gynėjo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų D. E. Ž. ir J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas kvietė minėtus liudytojus apklausai į teismą, tačiau dėl pateisinamų priežasčių minėti liudytojai neturėjo galimybės atvykti į teismą (b.l. 134, 135-136). Kad į teisiamąjį posėdį minėti liudytojai nebūtų kviečiami, o jų parodymai pagarsinti, neprieštaravo nei prokuroras, nei A. S., nei pastarojo gynėjas, nenurodė, jog norėtų liudytojams užduoti klausimų. Tuo tarpu vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojo parodymai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo A. S. gynėjo adv. Ž. Mišeikio apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė
Teisėjai Jūratė Damanskienė
Stasys Punys