Administracinė byla Nr. A-4244-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00227-2021-5  

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete P. T. prisistačiusiai užsienietei, jos atstovui advokatui Romui Jonuškai, 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Ritai Zardasht, Aryan Zardasht

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete P. T. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete P. T., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiai užsienietei ir jos nepilnamečiui vaikui A. H. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą (duomenys neskelbtini) piliete P. T. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir užsienietė) ir jos nepilnamečiui vaikui A. H. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2.       Centras teikime nurodė, jog 2021 m. liepos 18 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Suvalkai–Marijampolė–Kaunas, prie Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos sienos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo Irako Respublikos pilietis, turintis leidimą gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Patikrinimo metu automobilio keleivis elgėsi nervingai, dėl to kilo įtarimas, jog šie asmenys lydi kitą automobilį, kuriame galbūt vyksta kiti Lietuvos Respublikoje neteisėtai esantys užsieniečiai. Po kelių minučių buvo sustabdytas krovininis automobilis, vykstantis link Lenkijos Respublikos, jame pastebėta 16 migrantų grupė. Tarp jų ir užsienietė su nepilnamečiu vaiku. Aiškinantis minėtų asmenų teisinę padėtį, nustatyta, jog užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai, apgyvendinti Centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. iš jo teritorijos pasišalinę. Galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimu užsienietei ir jos nepilnamečiui vaikui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi užsienietės apeliacinį skundą atmetė.

3.       Užsienietė ir jos atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. spalio 20 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė užsienietei ir jos nepilnamečiui vaikui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2022 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5.        Teismas vertino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimu nustatyti pagrindai taikyti užsienietei ir jos nepilnamečiui vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę neišnyko. Galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje nėra priimtas. Duomenų, jog užsienietė galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar visiškai atsisakytų bendradarbiauti su valdžios institucijomis, nėra.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietė kartą jau pažeidė apgyvendinimo tvarką – savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos – sprendė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad judėdama laisvai užsienietė gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę.

7.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nusprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje – taikymo termino pratęsimas yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti.

III.

8.       Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantei ir jos nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9.       Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikytos tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

10.       Užsienietės vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi griežtai ribojama apeliantės ir jos vaiko judėjimo laisvė. Teismas nevertino, kaip apeliantės sulaikymas atsilieps jos nepilnamečio vaiko interesams. Kokybiškos gyvenimo sąlygos yra labai svarbios vaiko raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi. Dėl šios priežasties teismas turėjo taikyti švelnesnę iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Apeliantė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo metu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė, todėl yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo.

11.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12.       Centras nurodo, jog užsienietei negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes nėra nustatyta jos tapatybė, ji savo tikslų linkusi siekti neteisiniu keliu, buvo savavališkai pasišalinusi iš Centro.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV.

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsienietei ir jos nepilnamečiui vaikui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

15.       Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietę ir jos nepilnametį vaiką apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią iš Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, tinkamai neatsižvelgdamas į tai, kad užsienietė turi nepilnametį vaiką.

16.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17.       Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

20.       Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva), 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Direktyvos 11 str. 2 d.). Direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

21.       Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma, dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Sulaikant vaikus su jų tėvais ar pagrindiniais globėjais, be kita ko, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

22.       Akcentuotina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

23.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

24.       Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą, atsižvelgė į tai, jog užsienietė su nepilnamečiu vaiku neteisėtai pasišalino iš Centro ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į užsienietės elgesį laikotarpiu, kai jai buvo taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu užsienietė būtų linkusi pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles (užsienietė su nepilnamečiu vaiku iš Centro buvo pasišalinusi iki alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymo). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu, nepilnamečio vaiko interesus ir nepagrįstai netaikė užsienietei švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

25.       Nesant duomenų apie užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant rizikai, jog užsienietė gali bandyti nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – pratęsimas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus užsienietei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje.

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, paskiriant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria bus tinkamiau užtikrinti užsienietės vaiko interesai ir pasiekti įstatymų nustatyti tikslai – užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, kartu apgyvendinant ir jos nepilnametį vaiką, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27.       Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė jau yra sulaikyta nuo 2021 m. liepos 19 d. (pirmąjį kartą buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 150-11047), o vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatomas iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

28.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, užsienietei ir jos nepilnamečiam vaikui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą nustatant iki 2022 m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete P. T. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete P. T., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusią užsienietę ir jos nepilnametį vaiką A. H. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022  m. sausio 19 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečio vaiko prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė