Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-25][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-449-549-2021].docx
Bylos nr.: e1-449-549/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

?

 

 

Baudžiamoji byla Nr. e1-449-549/2021

Proceso Nr. 1-01-1-45698-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.;

 (S)

 2.12.1.3.; 2.12.1.4.

 

img1 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 24 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) prokurorės K. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas 12 kartų, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d.  baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – 30 parų arešto bausme (bausmę atliko 2021 m. kovo 4 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

L. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 18:06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., konflikto metu kaltindamas R. J., jog šis sumušė jo draugą, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veidą, taip padarydamas R. J. dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą ir saikingą patinimą ir taip nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą.

Kaltinamasis L. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, šalia G. mokyklos. Kažkur už 10 min. kelio yra parduotuvė „B.“, (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate dar yra įsikūrusi veterinarijos klinika, o priešais (duomenys neskelbtini) namą yra bažnyčia ir šalia jos nedidelis parkelis su daug medžių. Tame parkelyje bei prie (duomenys neskelbtini) namo (tai bendrabutis) renkasi jo draugai bei pažįstami. Jis turi šunį 10 mėn. amžiaus, nepiktą mišrūną. Išeidamas pasivaikščioti su šuniu, jis nueina iki minėto bendrabučio bei parkelio, kur susitinka su pažįstamais, pabendrauja. 2020 m. lapkričio 17 d., prieš 18 val. jis nutarė išeiti su šuniu pasivaikščioti ir užeiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Jau buvo išgėręs alaus, apie 4 butelius po 1 litrą talpos, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau jis dar norėjo nusipirkti alaus, tad pasiėmęs šunį pradėjo eiti link parduotuvės „B.“. Kaip tik galvojo, gal dar ką nors sutiks iš pažįstamų ir kartu išgers alaus. Einant link parduotuvės „B.“ jam paskambino draugas E. N.. Suprato, kad šis taip pat yra neblaivus. Iš E-aus pasakojimo suprato, kad jis susipyko su savo sugyventine, ji kažkam paskambino, kažką išsikvietė ir jį sumušė kažkokie 3 nepažįstami vyrai. Paklausė jo, gal galėtų padėti, kaip suprato, šis nori išsiaiškinti su minėtais vyriškiais ir nori, kad jis būtų kartu su juo. Jis pagalvojo, kad gali padėti E-ui išsiaiškinti, galimai tai bus iš jų pažįstamų, kurie lankosi prie bendrabučio, (duomenys neskelbtini) arba parkelyje. E-us pasakė, kad jis eina link parduotuvės „B.“, jis atsakė, kad jis taip pat eina link minėtos parduotuvės. E-us gyvena (duomenys neskelbtini) name. Už poros minučių jie susitiko su E-umi prie parduotuvės „B.“. Jis matė kaip link parduotuvės „B.“ ateina E-us ir pamatė, kad jam iš paskos eina 3 vyriškiai, vienas iš jų buvo žemo ūgio. Minėtų vyriškių jis nepažinojo, į juos nekreipė dėmesio. Jam kalbantis su priėjusiu E-umi, pro juos ėjo minėti trys vyriškiai ir kažkas iš jų spyrė jam į nugarą ir jis nukrito ant kelių, jam suplyšo džinsai per kelėnus ir susižalojo kelėnus, o taip pat kažkas spyrė į jo šunį. Jis pašoko nuo žemės ir pamatė kaip du vyriškiai, tarp jų ir tas žemo ūgio, kažkur dingo, o vienas iš jų kažkaip pasiliko prie jų, kuris taip pat norėjo pasišalinti. Tačiau jis su E-umi jam neleido eiti, pradėjo aiškintis, kodėl šis su savo draugais sumušė E-ų ir kodėl spyrė jam į nugarą. Tačiau kas jam spyrė į nugarą, ar būtent šis vyriškis ar kažkas iš jo draugų jis nematė. Vyriškis sakė, kad jis nieko nemušė. Taip pat E-us jam nesakė, kad jį sumušė tas minėtas vyriškis, nes jie dar nespėjo pakalbėti kaip jam vienas iš ėjusių vyriškių spyrė į nugarą. Prie parduotuvės daugiau jokių žmonių nebuvo, priešais esančiame parkelyje buvo keli vyriškiai, bet kas ten tokie buvo jis nežino. Minėtas vyriškis, kuriam neleido eiti, išsigando ir paskambino į policiją. Jie visi sulaukė kol atvyks pareigūnai, kad išsiaiškinti kas nutiko. Tačiau pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė į komisariatą, nes minėtas vyriškis pareigūnams pasakė, kad jis turi jam pretenzijų. Jis taip pat sakė, kad turi pretenzijų minėtam vyriškiui. Todėl jis ir minėtas vyriškis buvo pristatyti į komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą kaip viskas buvo. Minėtam vyriškiui jis jokio smūgio nesudavė, jam su šuniu negrasino. Kaip buvo sumuštas E-us ir kas jį sumušė, jis nematė. Kad su E-umi būtų priėję prie kitų trijų žmonių – vienas vyras ir dvi merginos – ir aiškinę santykius dėl sumušimo jis nepamena. Jis tą vakarą buvo nemažai išgėręs alaus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gal kažko neatsimena ar kažkaip ne taip papasakojo, tačiau jis papasakojo tiek kiek atsimena. Jis nepripažįsta savo kaltės pagal jam pateiktą pranešimą apie įtarimą, jis tą vakarą niekam jokio smūgio į veidą nesudavė, o taip pat niekam negrasino savo šuniu. Jo šuo nėra kovinės veislės. Tą vakarą jis buvo apsirengęs juodos spalvos striukę, o E-us - raudonos spalvos striukę (b. l. 144-145). Neprieštarauja, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę (b. l. 159).

Nors L. A. kaltės nepripažino, tai, kad jie padarė šią veiką, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, o  būtent:

Iš 2020 m. lapkričio 17 d., apžiūros protokolo nustatyta, kad jame aprašyta pristatyto į policijos komisariatą L. A. apžiūros eiga, kurios metu ant L. A. vilkėtų kelnių kairės kojos kelio srityje stebėtas plyšimas ir abiejų kojų kelių srityse buvo matyti nubrozdinimai (b. l. 72, 75-76).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1958/2020 (03) matyti, kad R. J. nustatyti sužalojimai: šviežia dešinės akies vokų poodinė kraujosruva ir saikingas patinimas. Sužalojimas padarytas buka jėga, galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 38).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus tyrimui pateikto 2020-11-17 17.58 val. informacinėje sistemoje fiksuotą abonento Nr. (duomenys neskelbtini)  pranešimo (b. l. 80), kuris aprašytas 2020 m. gruodžio 21 d., apžiūros protokole nustatyta, kad Bendrajam pagalbos centrui skambinęs asmuo prisistatė R. J.. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini), jam grasina girtas asmuo su koviniu šuniu. Taip pat nurodė, kad asmenys prigėrė, ginčas yra, bandė ant vieno žmogaus pulti. Vienas asmuo raudona striuke, kitas - su juoda ir šunimi (b. l. 81-82).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikto 2020 m. lapkričio 17 d.,  18.06 val. informacinėje sistemoje fiksuoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini)  pranešimo (b. l. 86), kuris aprašytas 2021 m. sausio 19 d. apžiūros protokole, nustatyta, kad  Bendrajam pagalbos centrui skambinęs asmuo prisistatė R. J.. Skambinęs asmuo nurodė, kad čia jis, kur su koviniu šuniu buvo užpuolę jį puola ir muša, girdisi, lyg asmuo bėgtų. Į operatorės klausimą, ar nesužalojo, asmuo nurodė, kad pataikė į galvą, iš pirmo laikė, paskui smogė. Nurodė, kad jis ėjo pro šalį ir jie jį užpuolė kaip kad jis būtų užpuolęs kažkur tai (b. l. 87-88).

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašyti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip asmuo, nustatyta, kad tai R. J., pareigūnui parodo, kad jam smūgiavo į dešinę veido pusę. Kitas asmuo, vilkintis tamsią striukę su šunimi, kaip nustatyta L. A., bei dar vienas vyriškis raudona striuke, kaip nustatyta E. N., stovi prie tarnybinio automobilio su pareigūnu. L. A. teigia, kad su draugu susipyko, rodydamas į R. J. pusę teigia, kad jie trise ėjo, ir, rodydamas į E. N. teigia, kad jį sudaužė. Tada E. N. paskambino, paprašė padėti, jis atėjo, sako, kas yra ir rodydamas į R. J. teigia, kad tie pabėgo, o šitą (R. J.) šustreką pagavo, šis jumis (policiją) išsikvietė. R. J. teigia, kad policiją buvo išsikvietęs prieš tai ir paaiškino, kad jis ėjo pro šalį, ėjo trys asmenys: dvi moterys ir vaikinas ar vyras, neūžauga. Jis ėjo iš galo, o tada tie išlindo jam iš nugaros, pasivijo tuos ir tą mažesnį vaikinuką tas su raudona (E. N.) paėmė už kaklo. Jis (R. J.) pasakė: „baik smaugti žmogų“. Tada tas su šuniu (L. A.) pradėjo grasinti užsiundyti. Tada jis nuėjo į parduotuvę paklausti adreso ir paskambino į policiją, kad grasina su šuniu. Paskui jis išėjo, o jie pradėjo eitu su šuniu, sakė „fas“ komandą, tada jis sustojo. Jį čia 5 minutes laikė. Kai dar sykį bandė paskambinti tada šitas smūgiavo jam į akį. R. J. parodė, kad smūgiavo vyriškis su juodos spalvos striuke, t.y. L. A., o vyriškiui su raudonos spalvos striuke, t.y. E. N. pretenzijų neturi (b.l. 91-92).

Apklaustas kaip liudytojas R. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., apie 17:55 val., jis ėjo namo palei (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdoje iš laiptinių pusės, priekyje jo ėjo dvi moterys ir žemo ūgio vaikinas. Girdėjo, kad jie ginčijasi dėl to, kad reikia laukti policijos. Jam iš nugaros ėjo du vyrai, vienas vilkėjo raudoną striukę, kitas tamsią striukę ir vedėsi kovinės veislės mišrūną. Suprato, kad jie girti, nes prieš tai Gedminų gatvėje palikęs savo automobilį matė vyrą su raudona striuke ir jis dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo. Vyras su raudona striuke pradėjo konfliktuoti su priekyje jo ėjusiais asmenimis. Suprato, kad jie vienas kitą pažįsta. Vyras su raudona striuke keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šis aplenkė jį (R. J.), priėjo prie priekyje jo ėjusios kompanijos ir paėmė dešinės rankos delnu žemo ūgio vyrui už gerklės, pradėjo aiškinti dėl neva jo sumušimo, kad neva šis žemo ūgio vyras su draugais jį sumušė. Jis praeidamas pro šalį pasakė, kad paliktų šį vyrą ramybėje. Žemo ūgio vyras ir kartu buvusios moterys iš pažiūros atrodė blaivūs. Tuomet prie jo pribėgo tamsiai apsirengęs vyras su šunimi, kuris pradėjo reikšti jam pretenzijas, neva jis sumušė jo draugą su raudona striuke. Iš visų vyro išsireiškimų suprato, kad šis vyras pamanė, kad jis yra pažįstamas su žemo ūgio vyru ir dviem moterimis. Šis vyras pradėjo jam grasinti, jog jį sumuš, užsiundys šunį. Trijų asmenų kompanija nuėjo link Debreceno gatvėje esančio autobusų sustojimo, o jis užėjo į (duomenys neskelbtini) name esančią parduotuvę, kad pasiklausti adreso ir išsikviesti policiją. Iš pardavėjos sužinojęs adresą išėjo į lauką ir 17:58 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pranešęs operatorei apie įvykį pastebėjo, kad abu vyrai yra prie jo. Jis pradėjo eiti nuo jų ir užėjo už (duomenys neskelbtini) namo šiaurinio galo eiti link Gedminų g. pusės. Tamsiai apsirengęs vyras su šunimi pradėjo eiti paskui jį ir greitino žingsnį. Liepė jam pareiti, sustoti, toliau aiškintis santykius. Jis pradėjo eiti labai greitai, vos nebėgo ir šis vyras užsiundė ant jo šunį, bet paleidęs nebuvo. Sustojo nes išsigando, kad šuo jo neužpultų. Tarp jų buvo labai mažas atstumas, kai bandė pasišalinti nuo vyrų, šuo nuo jo buvo kokio metro atstumu. Kai sustojo, vyras pradėjo aiškintis dėl jo draugo užpuolimo, kad jis pažįsta trijų asmenų kompaniją ir sumušė jo draugą. Grasino jį sumušti. Jis bandė paaiškinti, kad jis su jais nesusijęs ir nepažįsta, be to yra iškvietęs policiją. Vyras kaire ranka buvo paėmęs už jo striukės kupros srityje ir laikė jį. Pasakė, kad eitų prie parduotuvės ir palauktų kol atvyks policija. Jis jį laikė už striukės ir kartu priėjo prie parduotuvės. Visą laiką vyko aiškinimasis neva jis užpuolė jo draugą. Būnant prie parduotuvės šis pasikvietė savo draugą su raudona striuke, kad jį atpažintų. Šis priėjęs visas girtas patvirtino, kad jis jį sumušė. Tamsiai apsirengęs vyras vėl jam pagrasino sumušimu, liepė pasiskambinti neva savo draugams su kuriais neva sumušė jo draugą, nes atkentės už juos vienas. Pasakė, kad jis jų nepažįsta ir kam gali paskambinti tai tik į policiją. Jis nurodė, kad skambintų į policiją. 18:06 val. vėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kol vyko sujungimas, pamatė, kad šuns pavadėlį perdavė vyrui su raudona striuke, kuris stovėjo priešais jį, o vyras tamsiai rūbais stovėjo jam iš dešinės ir laikė jį už striukės. Kai atsiliepė operatorė pajuto smūgį į dešinę akį. Ištrūkęs iš jį laikiusio vyro pabėgo nuo jų ir užbėgo už namo pietinio galo. Girdėjo, kad vyras bėga paskui jį ir užbėgęs už namo išgirdo duslų garsą primenantį virtimą. Suprato, kad vyras nuvirto. Per telefoną operatorei pranešė, kad jį užpuolė. Po pokalbio su operatore matė, kad abu vyrai įėjo į namo vidinį kiemą ir atsisėdo ant bortelio. Sulaukęs policijos nurodė abu vyrus. Kai atvyko policija, vyras su tamsiais rūbais ir šunimi ėjo link parduotuvės (b. l. 1-2).

Papildomos apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., apie 17:55 val., jis ėjo namo pro (duomenys neskelbtini) namą, Klaipėdos m. Buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Galima sakyti buvo visiškai negirtas. Rankose jis turėjo maišelį. Eidamas namo pro (duomenys neskelbtini) namą, nuo parduotuvės „B.“ pusės link „L.“ veterinarijos klinikos, jis pamatė kaip į jo pusę ateina dvi merginos ir žemo ūgio vaikinas. Tuo pačiu metu jam iš už nugaros ėjo du vaikinai, vienas iš jų, kaip vėliau policijoje sužinojo buvo L. A., kuris už pavadėlio vedėsi šunį ir jo draugas, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke. L. A. draugas aplenkė jį ir pripuolęs prie žemo ūgio vaikino griebė šiam už kaklo ir vartodamas keiksmažodžius šaukė ant jo, kad šis su savo draugais jį sumušė. Jis (R. J.) praeidamas pro juos pasakė, kad paleistų minėtą vaikiną, kad taip elgtis negalima. Jis nė vieno iš tų vaikinų nepažinojo. Buvo matyti, kad L. A. ir jo draugas yra stipriai neblaivūs, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam einant į priekį, prie jo pripuolė L. A., kuris už pavadėlio vedėsi šunį be antsnukio. L. A. pradėjo ant jo šaukti kodėl jis sumušė jo draugą. Jis atsakė, kad nieko nesumušė. Tada L. A. pasikvietė savo draugą su raudona striuke ir rodydamas į jį savo draugo klausė, ar jis (R. J.) jį sumušė. Šis atsakė, kad jis jį sumušė. Jis nieko nemušė, jis niekada nesivelia į jokias muštynes. Abu vaikinai buvo gerokai neblaivūs, jie paprasčiausiai neprisiminė kas L. A. draugą sumušė, nes pirmiau pripuolė prie žemo ūgio vaikino, kuris ėjo su dviem merginomis, o paskui jau užsipuolė jį. Tačiau L. A. su savo draugu buvo įsitikinę, kad jis L. A. draugą su raudona striuke sumušė. L. A. jam pradėjo grasinti sakydamas, kad jam bus blogai, kad jis užsiundys savo šunį. Ar L. A. šuo yra piktas, ar jis gali kam nors įkąsti nežino, tačiau jis buvo be antsnukio ir nežinojo ko iš to šuns tikėtis. Žemo ūgio vaikinas su merginomis pasišaL.. Kadangi jis buvo netoli parduotuvės „B.“, tad nuėjo nuo minėtų vaikinų tiesiai į parduotuvę, kad paklausti adreso ir 17:58 val. jis paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, jog jam grasina koviniu šuniu. Išėjęs iš parduotuvės ir baigęs pokalbį su operatore pamatė, kad L. A. su savo draugu eina link jo, todėl jis pradėjo greitu žingsniu eiti nuo parduotuvės pusės link G. gatvės pusės. Tačiau L. A. su šuniu jį pasivijo ir L. A. pradėjo šaukti, kad tuoj užsiundys ant jo savo šunį. Jis išsigando, todėl sustojo. L. A. kaire ranka jam sugriebė už striukės apykaklės nugaros srityje ir pradėjo sakyti, kodėl jis sumušė jo draugą, kad dabar turi skambinti savo draugams, kad šie ateitų, o jei jų nepakvies, tai jis atkentės už visus. Jis sakė, kad nieko nemušė ir nesupranta, apie ką jis kalba, o taip pat pasakė, kad jis jau iškvietė policiją. L. A. pradėjo jį vestis link parduotuvės „B.“, ten stovėjo jo draugas su raudona striuke. L. A. vis sakė, kad skambintų savo draugams, su kuriais jis neva sumušė jo draugą ir jis atsakė, kad gali paskambinti tik į policiją. Jam 18:06 val. vėl skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112 L. A. perdavė šuns pavadėlį savo draugui su raudona striuke ir kai tik susijungė ir atsiliepė operatorė L. A., vis dar būdamas įsikibęs į jo striukės apykaklę nugarinėje pusėje, dešine ranka jam sudavė vieną smūgį į veidą. Jis garsiai sušaukė į telefoną ir mano, kad operatorė turėjo tai išgirsti. L. A. draugas jam nieko nedarė ir jam negrasino, šis tik L. A. paklaustas atsakė, kad jis jį sumušė. Jis pradėjo bėgti ir pranešė operatorei, jog jį užpuolė. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. L. A. su draugu pasišalinę nebuvo, todėl jis pareigūnams į juos nurodė ir papasakojo kas nutiko. Dėl suduoto smūgio į veidą jis į medikus nesikreipė, buvo apžiūrėtas tik teismo ekspertų. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. Sutinka ir neprieštarauja, jog byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23-24).

Akistatos su L. A. metu R. J. patvirtino savo parodymus, teigė, kad vaikinas, sėdintis priešais jį, sudavė jam smūgį į veidą. Jis girtas nebuvo ir gerai pamena kaip viskas buvo. O L. A. su draugu buvo labai girti. Pirmiausia jie užsipuolė vienus žmones, t.y. dvi merginas ir žemo ūgio vaikiną, o paskui jį. L. A. neigdamas R. J. parodymus teigė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., apie 18 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo kartu su draugu E-umi. Su juo dar buvo šuo ant pavadėlio. Tačiau šis šuo yra jaunas, nepiktas mišrūnas. Jam stovint su E-umi ir kalbantis, pro juos ėjo trys vaikinai, vienas iš jų buvo priešais jį sėdintis vaikinas. Kažkas iš jų jam spyrė į nugarą ir jis nukrito ant žemės. Kai atsikėlė du vaikinai jau buvo nuėję, o vienas iš jų, kuris sėdi priešais jį, stovėjo netoliese. Tačiau ar šis jam spyrė į nugarą ar kažkas kitas nežino, nes nematė. Tačiau jis žodžiais minėtą vaikiną užsipuolė ir pradėjo aiškintis, kodėl šis jam spyrė į nugarą, o taip pat, kodėl šis sumušė draugą E-ų, nes E-us pasakė, kad būtent šis vaikinas, sėdintis priešais jį, jį sumušė. Nepamena ar priešais sėdintis vaikinas prisipažino, jog sumušė E-ų ar ne. Vaikinas jų išsigando ir iškvietė policiją. Jis nepamena, jog būtų šiam vaikinui grasinęs su šuniu. Jokio smūgio niekam nesudavė. Nei jis, nei E-us prie jokių merginų ir žemo ūgio vaikino priėję nebuvo. Tiek jis, tiek E-us tą vakarą buvo girti (b. l. 152-154).

Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine J. Š.. Prieš tai jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2020 lapkričio mėn. jis buvo susipykęs su J. ir 2020 m. lapkričio 17 d., apie 17 val., jis nutarė pareiti namo ir pasiimti savo asmeninius daiktus. Tą dieną buvo gerokai išgėręs, buvo gerokai neblaivus. Atėjęs iki J. namų jis pradėjo skambinti ir daužyti į buto duris, kad J. jį įsileistų. Kadangi J. nenorėjo atidaryti durų, jis jas trankė ir reikalavo jos atiduoti jo daiktus. J. išnešė į koridorių jo asmeninius daiktus ir iškvietė policiją, kad jis triukšmauja. Jis pasiėmė savo daiktus ir ėjo lauk iš laiptinės. Nusileidus į pirmą aukštą jį užpuolė trys nepažįstami jauni vaikinai, apie 17-19 metų amžiaus. Minėti vaikinai paprašė jo parūkyti, jis atsakė, kad neturi, tai vaikinai jį užpuolė ir pradėjo jį mušti. Kaip suprato, jie ieškojo priežasties pasimušti. Jam pavyko ištrūkti ir išbėgti į lauką. Lauke jis paskambino savo draugui L. A. ir pasakė, kad jį užpuolė trys nepažįstami vaikinai ir sumušė. Kas tie vaikinai, jis nežino. Jų veidų neįsidėmėjo, matė kad jie jauni, kalbėjo lietuviškai. Smarkiai sumuštas nebuvo, tad nei į policiją, nei į medikus jis nesikreipė, pareiškimo nerašė. Su L. sutarė susitikti prie parduotuvės „B.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po kelių minučių jis susitiko su L. Šis buvo su šuniu, kurį laikė už pavadėlio be antsnukio. Šuo ne kovinis, paprastas, beveislis, nepiktas. L. buvo išgėręs. Mano, kad jis taip pat buvo gerokai neblaivus, bent jam taip pasirodė. Jis L. pasakė kas jam nutiko ir abu nutarė paieškoti tų trijų vaikinų, kurie jį sumušė. Nors jis neprisiminė vaikinų veidų, tačiau galvojo, kad galbūt juos pamatęs atpažins. Su L. apėjo rajoną, tačiau minėtų vaikinų niekur nebuvo ir jie abu grįžo prie parduotuvės. Tai buvo gal apie 18 val. Kad būtų priėję prie dviejų merginų ir vaikino nepamena. Pamena, kad jam su L. stovint prie parduotuvės „B.“, pro juos praėjo vaikinas, kuris buvo jaunas ir buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Ar rankose vaikinas ką nors laikė, ar turėjo maišelį nepamena. Kai vaikinas pro juos praėjo ir ėjo link „L.“ veterinarijos klinikos pusės, kuri yra tame pačiame pastate kaip ir parduotuvė „B.“, tik kitame pastato gale, L. jo paklausė ar šis vaikinas jį sumušė. Jis atsakė, kad nežino. L. pradėjo bėgti link minėto vaikino, nubėgo su šuniu. Bėgdamas link vaikino L. nukrito ant kelių. Jo niekas nepastūmė, jis pats nukrito. L. su vaikinu užėjo už namo kampo ir kas ten vyko toliau jis nežino. Ar L. sudavė kur nors vaikinui, ar vaikinas sudavė kažkur L. nematė. Netrukus L. ir minėtas vaikinas atėjo prie jo. Jis buvo prie parduotuvės "B.". Kai L. atėjo su minėtu vaikinu, jie pradėjo aiškintis ar šis vaikinas jį sumušė, ar ne. Jis pradėjo sakyti, kad jį sumušė laiptinėje, kad jis panašus į tą kuris jį sumušė, tačiau minėtas vaikinas atsakė, kad jis jo nemušė, kad jo jokioj laiptinėj nebuvo, kad nežino kas jį sumušė. Kadangi jis nepamena vaikinų, kurie jį sumušė, tai nebuvo garantuotas, kad šis vaikinas jį sumušė. Todėl jis ir norėjo išsiaiškinti ar tai šis jį sumušė ar ne. Vaikinui jis jokio smūgio nesudavė. Kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, galbūt per daug emocingai ir minėtas vaikinas pradėjo skambinti į policiją. Ar tuo metu L. sudavė kokį smūgį minėtam vaikinui nežino, jis to nematė, bet galėjo ir nepamatyti. Ar L. galėjo suduoti minėtam vaikinui smūgį nežino. Tačiau kai atvyko policijos pareigūnai vaikinas pareiškė, kad L. jam trenkė. Jis pats nematė kad L. būtų sudavęs minėtam vaikinui, bet galėjo tuo metu būti nusisukęs. Taip pat nematė, kad minėtas vaikinas būtų sudavęs L. Kai minėtas vaikinas ėjo pro šalį jų, kai jie stovėjo prie parduotuvės „B.“, buvo vienas, L. nekliudė, jam jokio smūgio nesudavė ir jo nepastūmė. Kai L. nusivijo minėtą vaikiną pagalvojęs, jog šis galėjo jį sumušti, jie abu užėjo už namo kampo ir jis nematė kas ten įvyko. Tą dieną tiek jis, tiek L. buvo gerokai neblaivūs. Alkoholį vartojo ne kartu. Galimai jis kažko neprisimena ar kažkur suklydo. Mano ir L. nelabai gerai pamena kaip viskas buvo. Atvykę policijos pareigūnai su savimi išsivežė L., nes minėtas vaikinas nurodė, kad šis sudavė jam smūgį, ir išsivežė minėtą vaikiną. Jam L. paliko savo šunį. Jis tą dieną buvo apsirengęs savo raudonos spalvos striukę, o L. buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais (b. l. 57-58).

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tai bendrabutis. Minėtame name viename gale yra įsikūrusi „L.“ veterinarijos klinika, o kitame gale – parduotuvė „B.“. 2020 m. lapkričio 17 d.  apie 18 val. ji grįžo namo. Mėgino atrakinti duris, tačiau mama viduje buto buvo palikusi raktus spynoje ir ji negalėjo atrakinti durų. Negalėdama patekti į butą, ji išsigando, kad mamai galėjo kas nors nutikti, todėl paskambino į policiją, pranešdama, kad ji negali patekti į butą, kad mama jos neįsileidžia ir kad ji pareigūnų lauks lauke. Išėjo į lauką laukti pareigūnų. Matė, kad lauke prie automobilio stovi kažkokie du vyrai ir bendrauja. Ar dar kas buvo lauke, ji nekreipė dėmesio. Ji labai pergyveno dėl mamos, laukė kol atvyks pareigūnai. Ir tada pamatė kaip nuo parduotuvės pusės link „L.“ veterinarijos klinikos pusės bėga du vaikinai. Pirmas vaikinas rankose laikė parduotuvės baltos spalvos plastikinį maišelį, buvo matyti, kad kažkas yra maišelyje. Kitas vaikinas nieko neturėjo. Antrasis vaikinas vijosi pirmąjį vaikiną. Ji tuo metu pagalvojo, kad galimai pirmasis vaikinas kažką pavogė iš parduotuvės, todėl antrasis vaikinas jį vejasi, kad atimti prekes. Ji pagalvojo, kad antrasis vaikinas galimai bus apsaugos darbuotojas. Tačiau antrasis vaikinas, vydamasis pirmąjį, nešaukė, kad pirmasis vaikinas sustotų, abu bėgo tylomis. Abu vaikinai buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Antrasis vaikinas buvo stambesnis už pirmąjį. Pirmasis vaikinas nubėgo už namo kampo, o antrasis, bėgdamas paskui pirmąjį nukrito ant kelių, ant žolės. Žolės veja yra prie pat namo, o šalia vejos yra šaligatvis. Vaikinai bėgo per žolę. Nukritęs antrasis vaikinas ant kelių atsistojo ir grįžo prie parduotuvės. Ar prie parduotuvės grįžo ir pirmasis vaikinas, ar dar ten buvo kitų žmonių, ar buvo kas nors su šuniu ji nematė, bent jau nekreipė į tą pusę dėmesio. Neužilgo atvyko policijos pareigūnų automobilis, jis sustojo prie parduotuvės. Matė, kad kažkas stovi prie parduotuvės, tačiau neatkreipė dėmesio kas ten stovi ir kiek žmonių ten stovi. Tuo metu pagalvojo, kad policija prie parduotuvės atvažiavo dėl vagystės, kur prieš tai pro ją prabėgo vaikinas su maišeliu. Kai atvažiavo policijos automobilis prie parduotuvės, tuo pačiu metu atvažiavo antras policijos automobilis pas ją, todėl ji ir neatkreipė dėmesio su kuo bendravo pirmojo automobilio policijos pareigūnai. Ji nematė jokių muštynių ir kad kažkas kažkam suduotų smūgį (b. l. 44-45).

Teismas atmeta kaltinamojo L. A. paaiškinimus, kad kažkuris iš praėjusių asmenų, su kuriais buvo ir R. J., spyrė jam į nugarą ir jis nukrito ant kelių, jam suplyšo džinsai per kelėnus ir susižalojo kelėnus, nes šiuos teiginius paneigia ne tik nukentėjusiojo R. J., bet ir liudytojų E. N. bei J. S. parodymai, jog būtent pats L. A., besivydamas R. J., griuvo. Be to, kaltinamasis pats pripažino, kad įvykio metu stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, o pasakojo, ką pamena, todėl tokie kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent L. A. konflikto metu nepagrįstai kaltindamas R. J., jog šis sumušė jo draugą, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veidą, taip padarydamas R. J. dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą ir saikingą patinimą ir nežymiai sutrikdydamas R. J. sveikatą. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis L. A., mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų – nukentėjusįjį R. J., todėl jo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje  numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

 Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. A. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau teistas daug kartų, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nors bausmės atliktos, teistumai neišnykę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė, savo elgesio pasekmes ir jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusysis R. J. civilinio ieškinio nereiškė, neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį –  areštą, nustatant jos dydį, mažesnį nei jos vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. L. A. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 159).

Nors baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamasis L. A. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nėra pagrindo, nes ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 641 straipsnio 2 dalis).

L. A. 2021 m. sausio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:  DVD laikmena su policijos pareigūnų įvykio vietoje darytais vaizdo įrašais bei Bendrojo pagalbos centro pateiktais pranešimų įrašais paliktina saugoti byloje. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą L. A. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti L. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į pataisos namus – Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną su policijos pareigūnų įvykio vietoje darytais vaizdo įrašais bei Bendrojo pagalbos centro pateiktais pranešimų įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. 

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

 

 

 

Teisėja                                                   Ingrida Krušienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 49 str. Areštas