Civilinės bylos Nr.e2SP- 90-375/2019

                                                           Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14073-2018-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20.; 3.2.7.1.;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 28 d. Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant pareiškėjams D. L., S. L.,

nedalyvaujant pareiškėjoms M. L., G. L.,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, pareiškėjos M. L. atstovei R. L.,

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. A. L., V. L.

             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų M. L., G. L., D. L., S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A. L., V. L. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

              Teismas

 n u s t a t ė :

             pareiškėjai prašo patvirtinti 2018 m. vasario 26 d. A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą.

             Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjų senelė A. L.. 2018 metų vasario 26 d. testamentu A. L. visą savo turimą turtą paliko vaikaičiams lygiomis dalimis. A. L. turėjo du sūnus ir keturis vaikaičius - pareiškėjus, kitų vaikaičių nėra. Kadangi šis asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti LR CK 5.31 straipsnio nustatyta tvarka, sutinkamai su LR CK 5.31 straipsnio 4 dalimi būtina, kad minėtą testamentą patvirtintų teismas. 

             A. L. testamentas atitinka LR CK 5.30 straipsnio nuostatas, yra pasirašytas ir surašytas testatoriaus ranka, dėl testamento prasmės nekyla neaiškumų. Tai, kad tokia buvo tikroji A. L. valia turėtų patvirtinti ir suinteresuotas asmuo D. A. L., kuriam A. L. išsakė savo valią dėl palikimo paskirstymo po mirties.

              Suinteresuotas asmuo V. L. su pareiškimu nesutinka.

              Nesutikimas grindžiamas tuo, jog A. L. 2014 m. birželio 12 d. buvo surašiusi testamentą ir jis nėra atšauktas. Po A. L. mirties jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą ir yra užvesta paveldėjimo byla. Praėjus 2 savaitėms po mamos mirties sužinojo, jog mama yra palikusi asmeninį testamentą įvardindama, kad „jaučiuosi blogai“. Spendžiant pagal datą raštelis surašytas likus 2 mėnesiams iki mirties. Mama nieko nebuvo užsiminusi, nors su ja bendravo kiekvieną dieną. Mama sunkiai sirgo, todėl abejotina ar ji suvokė, kad rašo testamentą. Jei ji tikrai pakeitė valią, būtų kvietusi notarą, nes name, kuriame ji gyveno, yra 4 notarų biurai. Nėra aiškios testamento surašymo ir atsiradimo aplinkybės, todėl jis negali būti tvirtinamas. Jei kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notarą saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notarą saugomam dokumentui.

              Posėdžio metu V. L. paaiškino, jog santykiai su mama buvo geri. Ji testamentu nekilnojamąjį turtą paliko jam ir broliui. Apie šį testamentą nieko nežinojo. Mama jam yra rodžiusi kompiuteriu surašytą testamentą. Mama jautėsi blogai, vartojo labai stiprius vaistus. Mama norėjo perrašyti testamentą, nes brolio turtą galėjo areštuoti, todėl jis pat patarė mamai perrašyti brolio turtą anūkams. Apie kompiuterinį testamentą žinojo, bet šis buvo surašytas arba vaistų poveikyje, arba prieš pat mirtį.

              Suinteresuotas asmuo D. A. L. su pareiškimu sutinka.

              Posėdžio metu paaiškino, jog mama A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ji asmeniškai užsiėmė tų namų valdymu, o ūkiniais klausimais jai padėdavo brolis. 2014 m. testamente nurodytą nekilnojamąjį turtą mama jam ir broliui jau yra padovanojusi. Mama mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad nuo 2015 m. reiks mokėti nekilnojamojo turto mokestį, todėl padovanojo tuos butus tam, kad neperžengti ribos, po kurios reiktų mokėti mokesčius. Po dovanojimo sutarties brolis likvidavo savo įmonę ir patalpas išnuomavo. Mama dėl to pergyveno ir norėjo dovaną atsiimti. Bet pasikalbėjo su mama, kad tuo atveju santykiai su broliu visiškai sugriūtų. Mama apie asmeninį testamentą broliui buvo pasakiusi. Kaip turi atrodyti testamentas žinojo iš senelio. Pasakė mamai kaip turi būti surašyta. Ji žadėjo vėliau patikslinti. Norėjo surašyti ir juvelyrinius dirbinius. Pasakė mamai, kad ji sudiktuotų, anūkė kompiuteriu sudarys sąrašą, o ji savo ranka pažymės kam palieka. Tada nuneš pas notarą. Sąrašas buvo padarytas, bet brolis pasakė, kad nelygiavertiškai paskirstyti dirbiniai. Kadangi brolis prieštaravo mama atidėjo skirstymą, bet nespėjo ir mirė. Mama iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Liepė užkišti testamentą už stiklo ir ten jis jį rado.

               Pareiškimas tenkintinas.

               Nustatyta, jog pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. L. anūkai, o suinteresuoti asmenys – jos sūnūs. 2014 m. birželio 12 d. A. L. sudarė testamentą, kuriuo sūnui D. A. L. paliko jai nuosavybės teise priklausančio visą dalį buto (duomenys neskelbtini) Kaune bei (duomenys neskelbtini)Kaune , o sūnui V. L. – visą buto dalį (duomenys neskelbtini) Kaune ir (duomenys neskelbtini) Kaune . Visas kitas turtas ir turtinės teisės paliktos lygiomis dalimis abiems sūnums. 2014 m. lapkričio 11 d. A. L. padovanojo sūnui D. A. L. butą (duomenys neskelbtini) Kaune, o sūnui V. L. butą (duomenys neskelbtini) Kaune. 2018m. vasario 26 d. A. L. savo ranka surašė „Testamentas“ ir „Palikimas“ įvardintus raštus, kuriuose nurodė, kad visą savo turtą palieka vienodomis dalimis savo anūkams. Pareiškėjai prašo patvirtinti sudarytą asmeninį testamentą.

             Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po mirties liekantį palikimą. Yra oficialieji ir asmeniniai testamentai ( Civilinio kodekso 5.27 straipsnis). Oficialieji – tai notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai (Civilinio kodekso 5.28 straipsnis). Asmeninis – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeniniai testamentai , surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (Civilinio kodekso 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus nuo testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (Civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai suponuoja išvadą, jog asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisnius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalis).

             Suinteresuotas asmuo V. L. su pareiškimu nesutiko šiais pagrindais - yra notaro patvirtintas 2014 m. birželio 12 d, Testamentas registro Nr. 1-1905, o pagal Civilinio kodekso 5.28 straipsnio 6 dalį, kai kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notarą saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notarą saugomam dokumentui. Tačiau nagrinėjamu atveju ši teisės norma negali būti taikoma, nes ja sureguliuota tokia situacija, kai neatitinka asmens turimas ir pas notarą saugomas oficialusis testamentas.

           Nepagrįstas ir kitas nesutikimo pagrindas: suinteresuotas asmuo V. L. nurodo, jog neaiškios testamento sudarymo aplinkybės ir mano, jog mama, sunkiai sirgdama, nesuprato raštelio turinio ir nesuvokė, kad ji rašo testamentą , todėl jis abejoja ar ji tai padarė laisva valia, niekieno neįtakojama ir neverčiama.

           Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog A. L. buvo linkusi keisti savo valią : 2014 m. birželio 12 d. ji buvo sudariusi testamentą, tačiau 2014 m. lapkričio 11 d. dalį testamente nurodyto nekilnojamojo turto ji padovanojo abiems sūnums. V. L. pripažino, kad jis žinojo ir apie A. L. testamentą, surašytą kompiuteriu. D. A. L. posėdžio metu nurodė, kad jis mamai buvo paaiškinęs kaip turi būti surašomas testamentas, todėl tikėtina, kad ji perrašė kompiuteriu surašytą testamentą savo ranka. Tai, kad V. L. nežinojo apie A. L. ranka surašytą asmeninį testamentą nesudaro pagrindo pareiškimo netenkinti.

             Įstatymų leidėjas nustatė reikalavimus, kuriems esant testamentas galioja: jis turi būti surašytas testatoriaus ranka, asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška, testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis).

            Įvertinus teismui pateiktą tvirtinti A. L. raštus, pavadintus „Testamentas“, „Palikimas“ darytina išvada, jog jie atitinka nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, o juose išreikšta testatorės A. L. valia dėl jai priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas ir ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl turto paveldėjimo po jo mirties. Tai, kad A. L. vartoja tokius terminus kaip „palikimas“ ir „testamentas“ , kurie vienareikšmiškai vartojami tik po palikėjo mirties atsirandantiems paveldėjimo santykiams, leidžia manyti, kad ji išreiškė savo valią dėl turto paveldėjimo po jos mirties. Tekstas išdėstomas aiškiai, suprantama kalba, o rašymo stilius atitinka asmenų be teisinio išsilavinimo paprastai vartojamomis frazėms. Aiškiai suformuluota ir kam adresuojamas šis patvarkymas, nes vienareikšmiškai įvardijama kam bei kokiomis dalimis paliekamas turtas – anūkams vienodomis dalimis. Jos pasirašytų raštų turinio analizė leidžia manyti, kad blogai jausdamasi ji išreiškė valią, kad turtą paveldėtų jos anūkai ir kad su turtu būtų atitinkamai elgiamasi („kad turto nepardavinės“).

            Testamente yra nurodytas testatorės A. L. vardas ir pavardė, testamento sudarymo data. Testatorė yra jį savo ranka parašiusi ir pasirašiusi. Kad tai A. L. ranka surašyti raštai pripažįsta ir suinteresuotas V. L., nors jis ir nesutinka su pareiškimu.

            Testamente nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau tai nedaro testamento negaliojančiu, nes sudarymo vieta nustatytina šiomis aplinkybėmis: iki pat mirties A. L. gyveno (duomenys neskelbtini) Kaune. Suinteresuoti asmenys jos sūnūs D. A. L. bei V. L. posėdžio metu patvirtino, kad mama 2018 m. vasario mėnesį jau sirgo, jai buvo reikalinga kito asmens pagalba, todėl manytina, kad testamento sudarymo vieta buvo butas, kuriame ji gyveno (Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1dalis).

            Darytina išvada, kad pateiktas teismui tvirtinti testamentas atitinka įstatymo leidėjo nustatytus reikalavimus, todėl tvirtintinas ( Civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

            Atkreiptinas dėmesys, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatorės būklės jo sudarymo metu. Teismui patvirtinus testamentą jis įgauna teisinę galią ir suteikia jame nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau suinteresuoti asmenys taip pat įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančius dėl testatoriaus neveiksnumo ar kitų jų valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis.

           Vadovaudamasis LR CPK 290, 291 straipsniais teismas n u t a r i a :

        prašymą tenkinti.

            Patvirtinti 2018 m. vasario 26 d. A. L. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą.

            Nutartis skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos.