Administracinė byla Nr. I-1884-643/2013 Proceso Nr. 3-61-3-03352-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
O. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b.l. 1-5) prašydama panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. atsakovo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovas) sprendimą Nr. 1D-8288 (11) „Dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo" (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą VRM išmokėti jai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 1 515,42 Lt už 2012 m. vasario - spalio mėn. laikotarpį. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2012 m. vasario 8 d. yra atleista iš vidaus tarnybos. VRM Ekonomikos ir finansų direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 11SP-1284 jai nuo 2012 m. vasario 9 d. buvo paskirta 897,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pensija) už tarnybą. Paskirtoji pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsniu. Pareiškėja nurodo, kad skundo surašymo dienai už 2012 m. vasario - spalio mėn. laikotarpį neišmokėtos pensijos dalis yra 1515,42 Lt. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę, teisė laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22 ir 2012-02-06 nutarimais. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Laikinąjį įstatymą, o VRM taikius šio įstatymo nuostatas, pareiškėja negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t.y. pajamų, kurias būtų gavusi, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Laikinojo įstatymo nuostatų, sumažinusių pensijas, galiojimas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos 2012 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į VRM, kurios 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir skundžia teismui nesutikdama su pateiktu atsakymu.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu (b. l. 24-25) į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2012 m. vasario 9 d. buvo ir yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tai yra pensija perskaičiuota koeficientais 0,8271, 0,8343, 0,8451 priklausomai nuo gaunamos pensijos su bazinės pensijos dydžio priedu dydžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog nurodyta teisės norma neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai buvo taikoma ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, nes pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, t. y. pensija perskaičiuota atitinkamu koeficientu pagal draudžiamųjų pajamų dydį. Nors Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ši Laikinojo įstatymo nuostata ir pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, tačiau VRM nurodo, kad 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam Sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo šis nutarimas teisiškai neveikia. Kadangi įstatymų leidėjas, po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, nenustatė naujo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų pašalintos neigiamos teisinės pasekmės, todėl VRM mano, kad ginčijamas sprendimas vertintinas pagal jo priėmimo ir vykdymo metu galiojusią teisę - ministerijos sprendimai dėl pareiškėjos pensijos atitiko tiek iki Konstitucinio Teismo nutarimo, tiek ir po jo buvusį teisinį reguliavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l.13-15) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjai nuo 2012 m. vasario 9 d. buvo paskirta 897,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai pagal formulę buvo apskaičiuotas paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas 0,8271 (K = 0,8271), kurį pritaikius O. S. pensijos dydis (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuotas: 1257,84 x 0,8271 = 1040,36 Lt. Tokio dydžio pensija pareiškėjai buvo mokama iki 2012 m. balandžio mėn. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas, pensija jai buvo perskaičiuota pritaikius ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, todėl nuo 2012 m. gegužės mėnesio jai buvo dar kartą sumažinta pensija. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pripažino neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl nurodo, kad neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai O. S. 897,84 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjos neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2012 m. vasario 22 d. VRM sprendimu Nr. 11SP-1284 pareiškėjai O. S. už tarnybą nuo 2012 m. vasario 9 d. buvo paskirta 897,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, kurio mokėjimas nuo 2012 m. balandžio 19 d. buvo nutrauktas (b.l.17-19).
2012 m. lapkričio 27 d. pareiškėja kreipėsi į VRM, prašydama paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jai mokama sumažinta pensija (b.l.20).
2012 m. gruodžio 7 d. VRM sprendimu Nr. 1D-8288 (11) konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai 897,84 Lt dydžio pensijos, be to Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo (b.l.6-7).
Iš pareiškėjos pensijos pažymos matyti, kad jai 2012-02-09 paskirta pensija su bazinės pensijos dydžio priedu yra 910,85 Lt (650,16 Lt + 260,69 Lt), už 2012 m. kovo mėn. – 1257,84 Lt (897,84 Lt + 360,00 Lt), už balandžio mėn. – 1113,84 Lt (897,84 Lt + 216,00 Lt), tačiau nuo 2012-02-09 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjai paskirta pensija buvo sumažinta. Nuo 2012 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio 31 d. pareiškėjai pensija buvo sumažinta, pritaikius ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. sumažinimas liko tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (b.l.8).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo šio straipsnio dalies pakeitimas, numatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka, ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04).
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1831/2011).
Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį, periodinių išmokų, t. y. ir pensijų, išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja O. S. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 20 d. (b. l. 9), pensijų ribojimas pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad ji nėra praleidusi termino teisme ginti pažeistas teises.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei LVAT praktiką, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o aplinkybė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., nepaneigia pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį.
Dėl pensijos nepriemokos priteisimo
Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 11PP (P)-5995 (b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjai O. S. 2012 m. vasario 9 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir nuo jos paskyrimo pensija buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo. Nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. pareiškėjos pensija buvo dar kartą perskaičiuota, atsižvelgus į jos turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai O. S. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu tai sudaro 121,41 Lt ((758,76 Lt -751,17 Lt) + (758,76-750,82) x 3). Pareiškėjos pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012). Toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimą, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Atsižvelgiant į tai, ir remiantis 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 11PP (P)-5995, pareiškėjai O. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina 121,41 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, o reikalavimas dėl 1515,42 Lt pensijos dalies išmokėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl VRM sprendimo panaikinimo
Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 1D-8288 VRM išsamiai atsakė pareiškėjai į jos pateiktą prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir jo netenkino (b.l.6-7). VRM sprendime nurodė, kad ji, kaip vykdomosios valdžios institucija, skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas griežtai vadovaudamasi galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą bei į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios (Žin., Nr. 82-4274), pareiškėjai pensija perskaičiuota ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 155-7985), kurio 1 dalis nustato skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5–9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina ir tai, kad po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, įstatymų leidėjas nenustatė pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažintos valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VRM nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo ir priimdama 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1D-8288, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jį atmetė pagrįstai. Todėl 2012 m. gruodžio 7 d. VRM sprendimas Nr. 1D-8288 laikytinas teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jo, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, nėra teisinio pagrindo. Teismo įsitikinimu, ginčijamo VRM sprendimo teisėtumas pareiškėjos teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjos teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jai priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos O. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai O. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 121,41 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą ir keturiasdešimt vieną centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.
Likusioje skundo dalyje pareiškėjos O. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Rūta Miliuvienė
Margarita Stambrauskaitė