Pranešėjas Ryšardas Skirtunas                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-2010

Teisėjas Regina Gudienė                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                    2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

 

             Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teisėjų  Lauretos Ulbienės, Sigitos Bieliauskienės,

sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,

dalyvaujant prokurorei Lolitai Narmontienei,

gynėjams adv. Julijai Žukienei, Vytautui Savčiukui,

nuteistiesiems J. F., I. F.,

nukentėjusiajai M. D., jos atstovei adv. Algaudai Šimkūnienei,

vertėjai Jelenai Terechovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto, jo gynėjos adv. J. Žukienės, nuteistojo I. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-07-03 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, besimokančio Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto, ir jo gynėjo adv. V. Savčiuko;

apeliacinius skundus dėl  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams; pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. nuostatomis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta J. F. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. J. F. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „Rimi“). I. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; pripažintas  kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. nuostatomis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta I. F. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. I. F. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (vagystė iš parduotuvės „Rimi“).

             M. D. turėtos 1500 Lt dydžio išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos solidariai iš J. F. ir I. F..

             Tenkintas R. R. ieškinys ir priteista solidariai iš J. F. ir I. F. 32050 Lt R. R. padarytai turtinei žalai atlyginti.

             Iš dalies tenkintas M. D. ieškinys ir priteista solidariai iš J. F. ir I. F. 6280 Lt M. D. padarytai turtinei žalai atlyginti bei 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

 

             Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

             J. F. ir I. F. nuteisti už tai, kad 2008 m. naktį iš  liepos 27 į 28 dieną bei naktį iš liepos 28 į 29 dieną, galimai apie 1.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtą: 1000 Lt vertės televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiško stiklo vazą, 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį šampano, 40 Lt vertės butelį brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainą „Bosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtą – dvi vyriškas odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt.

             Be to, J. F. ir I. F. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent:

             Laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė M. D. priklausantį 6850 Lt vertės turtą: 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrą „Aiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kišeninį laikrodį, 20 Lt vertės rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės rašiklį „Senator“, 500 Lt vertės apie 10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedą, 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 500 Lt vertės sidabrinį šaukštą, 100 Lt vertės sidabrinį šaukštelį, 30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, išduotą M. D. vardu.

   Be to, I. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, o būtent:

             I. F. nuo 2008 m. birželio mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą – savadarbį revolverį, pagamintą iš pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro dujinio pistoleto Straž P?-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008-09-25 kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

 

             Apeliaciniu skundu nuteistasis J. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti. Nuteistasis nurodo, kad priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, naikintinas. Jam inkriminuota veika, kurioje nuteistasis nedalyvavo. Teismas neišanalizavo byloje esančių įrodymų. Įrodymai šioje byloje yra surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Daiktų, kuriuos neva nuteistasis pagrobė, kainos yra aiškiai per didelės, jokių duomenų, patvirtinančių šių daiktų vertę, nėra. Abejonių kelia ir didelės grynųjų pinigų sumos buvimas, kadangi nukentėjusieji nesugebėjo paaiškinti kokiu būdu jie gavo tuos pinigus. R. R. savo kailinius įvertino 18000 lt, nors žinojo jų realią kainą, kurią vėliau pateikė specialistė, juos įvertinusi (8000 lt), tai rodo, kad nukentėjusioji siekė pasipelnyti iš ją apvogusio asmens. Nuteistojo nuomone, ne tik kailinių, bet ir kitų daiktų kainos buvo padidintos, o jokių duomenų, patvirtinančių pagrobtų daiktų vertę, nėra. Nukentėjusiųjų paklausus kokiu būdu buvo įgytos odinės striukės, jie nesugebėjo aiškiai atsakyti ir davė prieštaringus parodymus. Liudytojas I. G. parodė, kad matė nuteistąjį naktį einantį pro jo balkoną, tačiau tiksliai negalėjo paaiškinti kada tai buvo. Be to, dėl gatvių bei kiemų apšvietimo liudytojų parodymai prieštaravo nuteistojo parodymams, tos vietos nebuvo apžiūrėtos, kaip to reikalauja BPK 196 str. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad liudytojas, kuris patvirtino, kad vartoja narkotikus, galėjo įvykio dieną būti apsvaigęs, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, liudytojas ne kartą keitė parodymus, vengė atvykti į teismo posėdžius. Be to, liudytoja L. S. parodė, kad liepos mėn., miegodama balkone išgirdo balsus, o jos butas yra penktame aukšte ir balkonas yra įstiklintas, todėl abejotina, ar ji girdėjo balsus, jau nekalbant apie pokalbio esmę. Be to, abu liudytojai yra giminaičiai, todėl gali turėti bendrų tikslų. Nuteistasis nurodo, kad kitas nuteistasis – jo sūnus I. F., iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kategoriškai neigė turėjęs bendrininkų.

             Taip pat nuteistasis nurodo, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., taip pat yra neaiškumų. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą šiame nusikaltime. Be to, nebuvo apžiūrėta nusikaltimo vieta, kaip to reikalauja BPK normos. Taip pat buvo padarytas pažeidimas, nukentėjusiosios M. D. daiktai nėra unikalūs, todėl juos atpažįstant turėjo būti taikomas BPK 193 str. Duodama parodymus nukentėjusioji painiojosi, prieš pamatant daiktus, negalėjo jų tiksliai apibūdinti, nors ir teigė, kad gerai žino kas dingo. Taip pat nukentėjusioji negalėjo pasakyti kokiu būdu buvo patekta į butą. Nuteistasis nurodo, kad vadovaudamasis BPK 98 str. jo iniciatyva teismui pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad dulkių siurblys „Samsung“ buvo teisėtai įsigytas ir priklauso jam. Taip pat nuteistasis nurodo, kad pateikė gatvių bei kiemų apšvietimo schemą, kur matosi, kad kaltinime nurodytos vietos yra neapšviečiamos, tačiau teismas šių dokumentų įrodymais nepripažino ir atmetė.

             Apeliaciniu skundu nuteistojo J. F. gynėja adv. J. Žukienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. F. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 3 d., 178 str. 2 d., priimti naują nuosprendį ir J. F. išteisinti, M. D. ir R. R. civilinius ieškinius J. F. atmesti, M. D. prašymą priteisti 1500 Lt išlaidas už advokato pagalbą iš J. F., atmesti. Gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendžio dalis J. F. atžvilgiu priimta šališkai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų J. F. kaltės įrodymų, turi būti panaikinta. Skunde nurodoma, kad nuo sulaikymo memento J. F. savo kaltės nepripažįsta ir nurodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nedarė ir apie jas nieko nežino. I. F., J. F. sūnus, kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pagrobė kaltinime nurodytą R. Ž. turtą bei dalį kaltinime nurodyto R. R. turto. I. F. kategoriškai neigė tėvo J. F. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Teismas kritiškai vertino J. F. ir I. F. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie yra prieštaringi, nes I. F. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus dėl R. R. ir R. Ž. turto pagrobimo, priklausomai nuo surinktų jo kaltę patvirtinančių duomenų. Faktas, kuriuo teismas motyvavo teiginį, kad I. F. parodymai prieštaringi, kad 2008-10-16 specialisto išvada neginčytinai nustatyta, jog ant R. R. bute rasto atsuktuvo yra I. F. DAR, patvirtina tik tą aplinkybę, kad būtent I. F. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir padarė vagystę iš jo. Gynėjo skunde nurodo, kad liudytojų  L. S. ir I. G. parodymai turi būti vertinami kritiškai, jie tarpusavyje yra giminaičiai. I. G. ir I. F. yra bendraamžiai, I. G. vartoja narkotikus, ir dėl to, kad J. F. buvo kategoriškai prieš I. G. bendravimą su I. F., tarp jų susiklostė priešiški santykiai. I. G. dieną prieš Igorio ir J. F. sulaikymą parodė, kad jis, tikslios datos nepamena, neva pamatė iš savo buto balkono, kad būtent Jevgenij ir I. F. neša būtent televizorių, sidabrinės spalvos. Teisme I. G. patvirtino, kad vartoja narkotikus, 2008 m. vasarą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ir kai matė, kaip I. F. nešė televizorių, o jo tėvas tašę su daiktais, buvo ką tik išėjęs iš ligoninės. Tikslu patikrinti abejotinus I. G. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo reiškiami prašymai patikrinti kada I. G. gydėsi ir ar galėjo įvykio metu būti namuose; atlikti eksperimentą, ar I. G. iš trečiame aukšte esančio balkono galėjo naktį šviesdamas žiebtuvėliu atpažinti einančius žmones, bet visi šie prašymai buvo atmesti. Byloje yra tarnybinis pranešimas, kad bute Nr. 32, iš kurio balkono I. G. neva matė Ig. ir J. F., gyvena I. G. močiutė, o jis ten negyvena, vartoja narkotikus ir užeina labai retai. Skunde taip pat komentuojami liudytojos L. S. parodymai, teigiama, kad jie yra nepatikimi, prieštarauja byloje esantiems parodymams.

             Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji M. D. 2007 m.  gruodį apie vagystę nepranešė, o tai reiškia, kad ji nepastebėjo, kad iš jos buto buvo pavogti daiktai. Tuo metu jos bute kilo gaisras. Apie vagystę M. D. pranešė ne savo valia atėjusi į policijos komisariatą, o po to, kai J. F. buvo sulaikytas 2008-09-25 ir jo bute tą pačią dieną buvo atliktos kratos. Pareiškimą dėl vagystės nukentėjusioji parašė praėjus beveik metams nuo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta jokių įsilaužimo žymių ant M. D. buto langų ar durų. Daiktai, kurie buvo rasti J. F. bute kratos metu, kuriuos M. D. neva atpažino kaip jai priklausančius, neturi jokių individualių savybių, pagal kurias juos būtų galima išskirti iš kitų tos pačios rūšies daiktų. Faktas, kad šį nusikaltimą J. F. padarė su savo sūnumi, grindžiamas tik spėliojimais, jokių objektyvių įrodymų nesurinkta. Skunde taip pat nurodoma, kad iš M. D. pareikšto civilinio ieškinio matosi, jog prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji sieja su gaisro bute pasekmėmis, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad J. F. būtų kaip nors prisidėjęs prie šio gaisro kilimo. M. D. teigia, kad dėl dingusių daiktų ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, tačiau šie išgyvenimai pasireiškė praėjus beveik metams nuo tariamo įvykio. Pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino pažeisdamas BPK 20 str. numatytus reikalavimus bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

             Apeliaciniu skundu nuteistasis I. F. ir jo gynėjas V. Savčiukas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį dėl vagystės iš M. D. buto ir I. F. atžvilgiu bylą nutraukti; panaikinti nuosprendį dėl BK 253 str. 1 d., nes nėra nusikaltimo sudėties, nesant tyčiai; panaikinti nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuojant veiksmus į straipsnio 2 dalį, atitinkamai skiriant švelnesnę bausmę. Skunde nurodoma, jog teisėja šališkai, neobjektyviai vertina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus įrodymus dėl ko netinkamai nuteisė nuteistąjį pagal BK 178 str. 3 d. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepatikslino nė pas Riaukienę, nė pas Žilinską ir dėl to nuosprendyje nepasisakė, kad vietoj tartum pavogto brendžio, butelyje buvo namų gamybos degtinė, o plastmasiniame inde 1,5 ltr. spirito, kurių įsigijimas, laikymas yra administracinės teisės akto pažeidimas (duomenys neskelbtini) str., 177² str.

             Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl R. R. melagingų parodymų dėl audinės kailinių kainos, tartum mokėjusi 18000 Lt, kurių vertė tik 8000 Lt (specialisto išvada).

             Skunde taip pat nurodoma, kad prokurorė, kontroliuodama ikiteismini tyrimą o teisėja, nagrinėdama R. civilini ieškinį teisme pagal BPK 110 str. 2 d. 2 p. bei 3 d. 2 p. nuostatas privalėjo pareikalauti duomenų patvirtinančių žalos dydį, o civilinis ieškovas pateikti tam įrodymus ir dokumentus.

             Neleistinai, pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų sąlygas, tuo pat metu pažeidžia ir BPK 305 straipsnio dalyse nurodytas normas, tuo pačiu, ignoruoja LAT TS nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą' bei daro neteisingą išvadą, prieštaraujančia bylos faktinėm procesinėm aplinkybėm dėl I. F. prisipažinimo iš R. R. buto vagystės grupėje, ir nuoširdaus prisipažinimo, nurodydama, kad jis prisipažino vien dėl to, kad DNR specialistas užfiksavo ant palikto bute atsuktuvo nuteistojo DNR pėdsakus ankščiau, negu jis prisipažino. Teismas nenagrinėjo iš esmės ir nefiksavo kiekvieno parodymui pateikto daikto individualius požymius nurodytus protokoluose, tame tarpe ir atpažinimo. To reikalauja ne tik Lietuvos P. S. nurodoma, kad teismo teiginys, kad I. F. prisipažino tik po specialisto išvados, kuris išvadą surašė 2008-10-10, o įtariamasis-nuteistasis I. F. tik po 10 dienų surašė nuoširdų prisipažinimą. Pagal BPK normas įtariamajam suteikta teisė susipažinti tik su ekspertizės aktu, o ne specialisto. Tuo metu, kai jis, gynėjui dalyvaujant, surašė nuoširdaus prisipažinimo pareiškimą, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jis ir gynėjas nebuvo supažindinti su specialisto išvada, nes tai turėjo būti užprotokoluota ir protokolas turėtų būti byloje, bet jo nėra. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, kas prieštarauja BPK 20 str. 5 dalies normai. Dėl to apeliantai mano, kad teismas neteisėtai nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis nuteistojo nuoširdų prisipažinimą, kuris surašytas advokato ranka. Tai galima, patikrinti apklausus bylos ikiteisminio tyrimo tyrėja, tyrimą kontroliuojančią prokurorę Dautartienę, nes jos leidimo reikia susipažinti su bylos ar atskirų veiksmų medžiaga. Byloje tokio leidimo ir tokio prašymo nėra. Tą galima patikrinti raštiškai paklausus Lukiškių tardymo izoliatoriaus įkalintų asmenų apskaitos skyriaus, kuriame kaupiamos žinios apie kiekvieno asmens susitikimą su tuo metu buvusiu įtariamuoju I. F.. Apygardos teismas 8 šio skundo punkte nurodytą veiksmą gali pats užklausti, nes nesu įsitikinęs, kad kalėjimo administracija advokatui pateiktų prašomus duomenis. Apeliaciniame teisme to reikalausime, nes neigiamas atsakymas, jei apeliacinis teismas nepripažins nuteistojo prisipažinimą lengvinančia aplinkybe, bus pagrindas kreiptis į LAT dėl pagrindinės bylos teisėtumo, o po ir į Strasbūro teismą (dėl teisybės, teisingumo ir teisinės praktikos pagrindų formavimo Lietuvoje), pažabojant teisėjų vidini mąstymą, grindžiant „prielaidų" institucija, nes teisėja šioje byloje, kai kurie teisėjai mano kitose bylose pamiršo BPK 20 str. ir LAT nuostatas ir manau, kad dėl to nusikalstamumas Lietuvoje nemažėja. Teismas atmetė dviejų advokatų prašymą dėl liudytojo l.Gusevo parodymų patikrinimo vietoje, kuris, cigarečių žiebtuvėlyje įrengta geltona ar balta šviesos lempute iš savo buto. esančio trečiame aukšte, pašvietęs žemyn, kurio spindulys pritaikytas tik atrakinti buto ar laiptinės duris ir tamsoje šviečia ne daugiau kaip porą metrų, pamatė šiame spindulyje nuteistuosius sūnų ir tėvą Fadej iš minimum 8-ių metrų aukščio. Apeliantai mano, jog atsisakymas atlikti eksperimentą, tai teismo šališkumas byloje ir BPK 20 straipsnio normų ignoravimas.

             Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nukentėjusioji R. R. nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, neteisingas, nes R. 2008-07-29 pareiškime policijai dėl vagystės ir gaisro ir apklausta liudytoja, papildomai 2008-08-27, 2008-09-25, 2009-04-10 apie Ž. priklausantį turtą (odines striukes, paskolintus iš jo pinigus ir kokią paskolintą pinigų sumą) neminėjo, o dėl pinigų sumos nepasakė ir teisme.

             Apeliaciniame skunde nurodoma,  jog neva iš M. D. buto pavogtų daiktų, kuriuos atpažino policijoje, išimtus J. F. bute, tai neįrodo, kad  I. F. ar jo tėvas juos pavogė. Ypač, neįrodo, kad I. F. juos pavogė, nes jis kitos gyvenamosios vietos neturi, gyvena su tėvais ir močiute dviejų kambarių bute ir vargu ar jį domino kas, kada, už kiek nupirko dulkių siurblį. Tai nenatūralu gyvenime, tai nepriimtina, nes tokiais dalykais niekas nesidomi. To, net nereikia įrodinėti. Teismas neteisingai inkriminavo šį nusikaltimą I. F., įvykis buvo per Kalėdas, nukentėjusioji trim dienoms buvo išvykusi. Kas gali paneigti, kad ji turėjo inkriminuojamus daiktus apie kurių dingimą nebuvo pranešta policijai, nebuvo apžiūrėtas butas, nebuvo užfiksuoti F. pėdsakai bute. Nebuvo padarytos pas nuteistuosius kratos. Skunde nurodoma, kad teismas neteisėtai pritaikė CK normas, pripažinus turtinę ir neturtinę žalas. Dėl turtinės žalos, buto remonto, teismui nepateikti jokie rašytiniai (mokėjimo kvitai ir panašiai) įrodymai, kiek kainavo buto remontas. Pagal CK 6.250 str.2 d. neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ir t.t. Nukentėjusioji nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vagystė jai pablogino sveikatą. Į medikus nesikreipė, į policiją nesikreipė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. F. ir advokato gynėjo buvo pažeistos procesinės teisės, nes nebuvo galimybės po pirmo, antro ir t.t. teismų posėdžių susipažinti su sekretorės fiksuotais posėdyje proceso dalyvių parodymais. Į advokato raštą teisėjai, ji raštu neatsakė, o sekančiame posėdyje perskaitė advokato pretenzijas, pasakiusi, kad advokatas turi pats atsiminti kas buvo kalbama teisme arba užsirašyti. Apeliantai mano, kad tai esminis BPK pažeidimas. Gynėjas negavo  nutarties dėl atsisakymo tenkinti jo prašymą, pažeista apskundimo teisė.

 

             Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė - skundus atmesti.

 

             Nuteistųjų  J. F.,  I. F. ir jų gynėjų adv. J. Žukienės ir adv. V. Savčiuko apeliaciniai skundai atmestini.

 

Dėl nuteistojo J. F. skundo argumentų

 

             Nuteistasis kategoriškai neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 3 d. kolegija, ištyrusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog visiškai įrodyta, kad J. F. kartu su I. F. pagrobė svetimą didelės vertės turtą,:

             2008 m. naktį iš  liepos 27 į 28 dieną bei naktį iš liepos 28 į 29 dieną, galimai apie 1.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtą: 1000 Lt vertės televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiško stiklo vazą, 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį šampano, 40 Lt vertės butelį brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainą „Bosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtą – dvi vyriškas odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt.

             Be to, J. F. ir I. F. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą,:

Laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė M. D. priklausantį 6850 Lt vertės turtą: 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrą „Aiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kišeninį laikrodį, 20 Lt vertės rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės rašiklį „Senator“, 500 Lt vertės apie 10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedą, 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 500 Lt vertės sidabrinį šaukštą, 100 Lt vertės sidabrinį šaukštelį, 30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, išduotą M. D. vardu.

             LR BK 178 str. 3 d. numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Sve­ti­mas tur­tas – tai daik­tai, ku­rie gro­bi­mo mo­men­tu pri­klau­so ne kal­ti­nin­kui, o ki­tam as­me­niui. Pa­gro­bi­mas – tai ty­či­nis, ne­tei­sė­tas ir ne­at­ly­gin­ti­nas sve­ti­mo tur­to fi­zi­nis už­val­dy­mas, at­iman­tis iš as­mens ga­li­my­bę val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti jam pri­klau­san­čiu tur­tu.

             Ne­tei­sė­tas tur­to už­val­dy­mas yra ta­da, kai kal­ti­nin­kas ne­tu­ri jo­kios tik­ros, gin­či­ja­mos ar ta­ria­mos tei­sės į gro­bia­mą tur­tą ir tur­tas pa­gro­bia­mas veiks­mais, nu­ma­ty­tais BK 178 str.  Va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią.

             Nuteistasis skunde nurodo, kad nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. padarymo (vagystė iš R. R. ir R. Ž. buto). Tai, kad J. F., kartu su I. F. padarė šį nusikaltimą, įrodo  liudytojų I. G. ir L. S. parodymai, iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. F. bute buvo rastas iš R. R. pagrobtas televizorius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, krata J. F. bute buvo atlikta tik 2008-09-25, t.y. beveik po dviejų mėnesių nuo vagystės, todėl neįtikinamas J. F. paaiškinimas, kad jis nieko nežinojo apie šio televizoriaus atsiradimą bute ir manė, kad jį nusipirko jo motina. Liudytojas I. G. nurodė, kad 2008 m. vasarą, nakties metu pro savo balkoną matė kaip I. F. ir J. F. kartu ėjo nešdami įvairius daiktus, patvirtino, kad matė I. F. nešantį sidabrinės spalvos televizorių, o J. F. – didelį krepšį, Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad kitą dieną po šio įvykio degė R. R. butas. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad gaisras bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilo naktį iš 2008 m. liepos 28 d. į 29 d., taigi nors I. G. ir tiksliai neprisiminė datos, kuomet naktį prie namo matė abu nuteistuosius, pagal jo parodymus ir bylos duomenis akivaizdu, kad tai buvo naktį iš 2008 m. liepos 27 d. į 28 d. arba iš liepos 28 d. į 29 d. Nukentėjusieji R. R. bei R. Ž. parodė, kad namuose nebuvo 2008 metų liepos 26-29 dienomis. Liudytojo parodymai apie tai, kad jis liepos 27 ar 28 dienos naktį matė kaip I. F. nešė sidabrinės spalvos televizorių, patvirtina, kad jis matė kaip abu nuteistieji nešė iš R. R. buto pagrobtą turtą, nes būtent tokios spalvos televizorius buvo pagrobtas iš (duomenys neskelbtini) buto ir vėliau surastas kratos J. F. bute, esančiame gretimame name, metu. Liudytoja L. S. taip pat nurodė 2008 m. vasarą nakties metu mačiusi lauke J. F. ir I. F., kurie elgėsi įtartinai, stengėsi apeiti namą mažiau apšviesta teritorija. Minėta liudytoja tiksliai negalėjo nurodyti datos, tačiau paaiškino, kad vėliau tą pačią naktį degė R. R. butas. Liudytoja taip pat nurodė, kad I. G. yra jos giminaitis ir pasakojo jai, kad naktį prieš tai matė kaip J. F. ir I. F. nešė įvairius daiktus. Nuteistasis skunde nurodo, kad liudytojo I. G. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis, duodamas parodymus, galėjo būti apsvaigęs nuo narkotikų ar abstinencijos būsenoje. Kolegija nemato objektyvaus pagrindo, dėl kurio turėtų netikėti minėto liudytojo parodymais, jis davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje esančias faktines aplinkybes, jo parodymai, priešingai nei skunde teigia nuteistasis,  nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat nuteistasis ginčija, kad liudytojas I. G. negalėjo pasišvietęs prie žiebtuvėlio esančiu žibintuvėliu iš namo trečio aukšto matyti žmonių. Tačiau liudytojas aiškiai parodė, jog išėjęs parūkyti į balkoną ir matė einančius abu nuteistuosius. Jau buvo tamsu, tačiau namo kiemas yra apšviečiamas, todėl viską gana gerai matė. Dar pašvietė į apačią prie žiebtuvėlio esančiu žibintuvėliu, į ką abu nuteistieji atsakė keiksmažodžiais. Tarp jo ir nuteistųjų buvo apie 10 metrų atstumas. Matė, kad J. F. nešėsi didelį sportinį krepšį, o I. F. nešė į dėžę panašų daiktą. Kiek suprato, tai buvo sidabrinės spalvos televizorius. Abejonių, kad liudytojas matė abu nuteistuosius, nėra, o žiebtuvėlis nėra esminis faktorius, kuris lėmė matomumą. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad liudytoja L. S. negalėjo iš penkto namo aukšto girdėti pokalbio, vykusio lauke, nes pas ją įstiklintas balkonas. Kolegija pažymi, kad, kaip nurodė pati liudytoja, įvykio metu buvo vasara, ji nakvojo balkone. Jos langai išeina į kiemo pusę. Išgirdusi balsus, ji pasižiūrėjo pro balkoną ir pamatė prie Žirmūnų g. 21 namo besiginčijančius tėvą ir sūnų F.. Kiek girdėjo, vienas iš jų norėjo eiti pro vieną pusę, kitas – pro kitą. Kiemas yra tarp Žirmūnų 9 ir 21 namų,  yra gerai apšviestas, todėl iškart atpažino abu nuteistuosius. Nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymais, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

             Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad abejonių kelia pagrobtų pinigų itin didelė suma, 30 000 Lt, nes nei R. R., nei R. Ž. negalėjo paaiškinti iš kur tie pinigai. Teisme abu nukentėjusieji nurodė įtikinamą bei logišką priežastį, kodėl laikė tokią sumą pinigų – pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad pinigai buvo įdėti į rankinę, kuri buvo pridengta kailiniais. Nuteistojo versija, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti, yra atmestina, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji iškart po įvykio nurodė pagrobtą turtą, kai dar net nebuvo nustatyti konkretūs įtariamieji. Nuteistasis taip pat skunde teigia, kad neaišku kokiu būdu nukentėjusieji įgijo pagrobtas odines striukes, tačiau tai nėra esmę sudaranti aplinkybė, asmuo gali ir neprisiminti kada ir kur jis pirko ar kitaip teisėtai įsigijo vieną ar kitą daiktą, svarbu, kad tas daiktas jam teisėtai priklauso nuosavybės teise.

             Taip pat J. F. kaltė visiškai įrodyta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš M. D. buto). Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai patikrino byloje esančius įrodymus. J. F. kaltę jam padarius vagystę iš M. D. buto įrodo tai, kad  kratos J. F. priklausančiame bute metu buvo rasti daiktai, dalį kurių – dulkių siurblį, du laikrodžius, rašiklį auksine plunksna, M. D. atpažino kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Nuteistasis skunde nurodo, kad šie daiktai nėra unikalūs, kad laikrodžiai priklausė jam. Ši nuteistojo versija vertintina kritiškai. Kaip matosi iš daiktų parodymo atpažinti protokolų, ir kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, M. D. užtikrintai atpažino savo daiktus pagal jų išvaizdą, nusidėvėjimą bei naudojimo metu atsiradusius defektus. Apylinkės teisme nukentėjusioji patvirtino, kad yra visiškai tikra, jog jos atpažintas dulkių siurblys, du laikrodžiai bei rašiklis, yra jai priklausantys daiktai. Pažymėtina, kad ji ikiteisminio tyrimo metu labai tiksliai nurodė požymius – baltų dažų dėmes ant siurblio jungiklio ir vamzdžio, pagal kuriuos atpažino jai priklausantį dulkių siurblį. Kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir logiški.

             Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji M. D., duodama parodymus, painiojosi, negalėjo paaiškinti kokiu būdu buvo patekta į jos butą. Pažymėtina, kad asmuo gali ir nesuprasti ar iš karto nesuprasti kaip patekta į butą, tai nustatyti ir įrodyti ne nukentėjusiojo pareiga. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme jos parodymai buvo nesikaičiantys ir logiški. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad grįžusi namo pamatė, kad durų apatinė spyna buvo sugadinta. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji dėl šios aplinkybės parodė, kad grįžusi namo pamatė, kad spyna sulaužyta. Taigi jokių esminių prieštaravimų kolegija neįžvelgia. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios daiktai gaisro metu galėjo sudegti ar išsilydyti. Tačiau šie daiktai nesudegė, o rasti pas J. F.. Nukentėjusioji įtikinamai nurodė individualius požymius, pagal kuriuos atpažino laikrodį “Japana”- jis neturi apyrankės sagties, bei dulkių siurblį – pagal markę, ištepimo dažais vietas, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitų daiktų (rašiklio bei kito laikrodžio) kurie buvo rasti J. F. bute ir kurių individualių požymių nukentėjusioji aiškiai nenurodė,  atsitiktinio atsiradimo pas nuteistąjį tikimybė yra labai maža. Be to, nuteistojo versija, kad dulkių siurblys yra jo, o baltais dažais jį ištepė dažydamas automobilį, vertintina kritiškai, ją pateikė tik teisme po to kai nukentėjusioji paaiškino pagal kuriuos požymius atpažino savo siurblį. J. F. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš kur jo bute atsirado laikrodžiai, rašiklis bei senovinės monetos, kuriuos nukentėjusioji nurodė kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Jo parodymai apie šiuos daiktus buvo abstraktūs, jis negalėjo nurodyti jų įgijimo laiko ir aplinkybių.

             Apeliacinės instancijos teismas dėl skundų argumentų, jei jie kartojasi ir kituose skunduose, apie kuriuos pasisakė jau aukščiau, papildomai nepasisakys.

 

 

Dėl nuteistojo J. F. gynėjos adv. J. Žukienės skundo argumentų

 

             Gynėja skundu prašo išteisinti J. F.. Dėl vagystės iš R. R. ir R. Ž. buto. Gynėja skunde nurodo, jog ant atsuktuvo, rasto bute, į kurį buvo įsilaužta, yra I. F. DNR. Ta aplinkybė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, o būtent specialisto išvada Nr. S 492/08(01) kurioje nustatyta, kad ant bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto atsuktuvo nustatytas I. F. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe. Tačiau tai nereiškia, kad kartu su I. F. nusikaltimo metu nebuvo kito asmens, šiuo atveju J. F.. Taip pat gynėja skunde nurodo, kad I. F. pristatė tyrimui vogtus daiktus (dvi striukes, palydovinės antenos jungtį), tai rodo, kad būtent I. F. disponavo vogtais daiktais, o ne J. F.. Kolegija pažymi, kad kitas daiktas – televizorius, kuris priklauso R. R. ir R. Ž., rastas būtent pas J. F. namuose.

             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų L. S. ir I. G. reikia vertinti kritiškai, jie yra giminaičiai. Kolegija nemato jokio pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių liudytojai galėtų apkalbėti nuteistąjį. Plačiau kolegija apie šių liudytojų parodymus nepasisako, jie aptarti atsakant į nuteistojo J. F. skundą.

             Dėl vagystės iš M. D. buto. Gynėja skunde nurodo, kad nukentėjusioji iškart nepranešė apie vagystę, pranešė tik apie gaisrą, dėl vagystės pareigūnai ją įtikino parašyti pareiškimą. Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji paaiškino, kodėl parašė pareiškimą dėl vagystės praėjus ilgam laikui nuo įvykio. Nukentėjusioji paaiškino, kad grįžusi po Kalėdų, butą rado po gaisro ir pasigedo įvairių daiktų. Iškart pareiškimą parašė tik dėl gaisro, nurodė, kad dingusių daiktų liekanų nerado, o vėliau kai po pusmečio analogiškomis aplinkybėmis degė jos kaimynės butas ir netrukus buvo nustatyti jį apvogę asmenys, kreipėsi ir dėl vagystės. Į tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, daiktų parodymo atpažinti metu M. D. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastus dulkių siurblį „Samsung“, rašiklį „Senator“, laikrodį „Perfect“, laikrodį „Japona“ kaip jai priklausančius daiktus, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

             Kolegija, išsamiai išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad J. F. kaltė jam padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 3 d., 178 str. 2 d., yra pilnai įrodyta.

 

Dėl nuteistojo I. F. gynėjo adv. V. Savčuko skundo argumentų

 

             Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas neteisingai nuteisė I. F. pagal LR BK 178 str. 3 d. Kaip išsamiai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimą, yra pilnai įrodyta. Bylos medžiaga įrodyta, kad I. F. kartu su J. F., 2008 m. naktį iš  liepos 27 į 28 dieną bei naktį iš liepos 28 į 29 dieną, galimai apie 1.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajai R. R. priklausantį 41050 Lt vertės turtą: 1000 Lt vertės televizorių „JVC“, 300 Lt vertės čekiško stiklo vazą, 8000 Lt vertės audinės kailinius, 200 Lt vertės odinę rankinę, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelį šampano, 40 Lt vertės butelį brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblį „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainą „Bosch“, taip pat pagrobė R. Ž. priklausantį 1100 Lt vertės turtą – dvi vyriškas odines striukes, kurių vertė 400 Lt ir 700 Lt. Be to, J. F. ir I. F. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, laikotarpiu nuo 2007-12-23 10.00 val. iki 2007-12-26 20.30 val., J. F. ir I. F., išlaužę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė M. D. priklausantį 6850 Lt vertės turtą: 150 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 500 Lt vertės muzikinį centrą „Aiwa“, 2700 Lt vertės rankinį laikrodį „Balada“, 200 Lt vertės rankinį laikrodį „Perfect“, 500 Lt vertės kišeninį laikrodį, 20 Lt vertės rankinį laikrodį „Japona“, 200 Lt vertės rašiklį „Senator“, 500 Lt vertės apie 10 tarpukario Lietuvos sidabrinių monetų, 1000 Lt dvi auksines caro laikų 5 rublių nominalo monetas, 350 Lt vertės auksinį žiedą, 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 500 Lt vertės sidabrinį šaukštą, 100 Lt vertės sidabrinį šaukštelį, 30 Lt vertės „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“, išduotą M. D. vardu. Taip pat I. F. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą: I. F. nuo 2008 m. birželio mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą – savadarbį revolverį, pagamintą iš pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro dujinio pistoleto Straž P?-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2008-09-25 kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

             I. F. kaltę pripažino iš dalies ir teigė pagrobęs kaltinime nurodytą R. Ž. turtą bei dalį kaltinime nurodyto R. R. turto. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad į R. R. ir R. Ž. nuomojamą butą įsibrovė ir turtą iš jo pagrobė vienas, jo tėvas J. F. nieko apie tai nežinojo ir nedalyvavo darant šią veiką. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nuosprendyje, I. F. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus dėl R. R. ir R. Ž. turto pagrobimo priklausomai nuo surinktų jo kaltę patvirtinančių duomenų – 2008-09-25 pirminės apklausos metu jis teigė nieko apie šią nusikalstamą veiką nežinantis ir jos nedaręs (t. 3, b.l. 10), tačiau po to kai 2008-10-16 buvo gauta specialisto išvada, kuria neginčytinai nustatyta, jog ant R. R. bute rasto atsuktuvo yra I. F. DNR (t. 2, b.l. 19-24), jis parodymus pakeitė ir 2008-10-20 parašė nuoširdų prisipažinimą, nurodydamas, kad nusprendė prisipažinti neva dėl to, kad tik kalėjime suvokė padaręs nukentėjusiajai turtinę žalą (t. 3, b.l. 14). Ikiteisminiame tyrime nuo 2008-10-20 apklausos (t. 3, b.l. 16-17) bei nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis I. F. laikėsi tos pačios versijos – neneigė, kad įsibrovė į R. R. ir R. Ž. butą, tačiau nurodė, jog nusikaltimą darė vienas ir pagrobė tik televizorių, rastą kratos metu, kitą buitinę techniką, kailinius, dvi striukes bei nedidelę sumą pinigų (29 Lt). Kategoriškai neigė iš buto pavogęs 30000 Lt grynųjų pinigų ir stiklo vazą. Bendra pagrobto turto vertė turi reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai minėtus kaltinamojo I. F. parodymus vertino kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. I. F. prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jis prisipažino tik po to, kai nebegalėjo paneigti, kad buvo įsibrovęs į nukentėjusiųjų butą. Iki tol I. F. laikėsi tos pačios versijos kaip ir J. F. – kad kratos metu rastas televizorius, kurį R. R. atpažino kaip priklausantį jai, buvo pirktas L. F., gyvenančios kartu su nuteistaisiais. Nukentėjusieji R. R. ir R. Ž. nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė viso tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Jau 2008-07-29 pareiškime policijai R. R. nurodė, kad be kito turto, kurio pagrobimą I. F. pripažino, iš jos ir R. Ž. buvo pagrobta ir stiklo vaza bei 30000 Lt grynųjų pinigų. Teisme R. R. ir R. Ž. nurodė įtikinamą priežastį, kodėl bute laikė didelę sumą grynųjų pinigų – pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad pinigai buvo įdėti į rankinę, kuri buvo pridengta kailiniais. I. F. pripažįsta, kad pagrobė kailinius bei rankinėje rado 29 litus. R. R. ir R. Ž. parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtina vieni kitus.

             Gynėjas teigia, kad teismas nesiaiškino kokia kiekvieno iš nukentėjusiųjų R. R. ir R. Ž. pagrobtų pinigų – 30 000 Lt dalis priklauso kiekvienam iš jų, nesiaiškino, ar jie veda bendrą ūkį, ar maitinasi iš bendrų pinigų, perka bendrus daiktus. Kolegija pažymi, kad teisiškai nėra skirtumo kokia dalis bendrų 30 000 Lt priklausė kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Bendra pagrobto turto vertė yra 30 000 Lt. Taip pat dėl šios pinigų sumos gynėjas paaiškina, kad teismas nesiaiškino kokioje įmonėje vyko derybos dėl automobilio pirkimo, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai nėra susiję su bylos esme, galbūt jokių derybų ir nebuvo, svarbu tai, kad pagrobti pinigai priklausė ne I. F., o nukentėjusiesiems. Taip pat gynėjas skunde analizuoja nukentėjusiosios R. R. pagrobtų kailinių vertę, nurodo, kad ji pamelavusi kainą – 1800 Lt. Kolegijos manymu, nukentėjusioji galėjo suklysti dėl kailinių kainos, juos įvertinęs specialistas nustatė kainą, kuria ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas – 8000 Lt.

             Gynėjas apeliaciniame skunde  ginčija tai, kad liudytojas I. G., pasišvietęs žiebtuvėliu, iš trečiame aukšte esančio buto, galėjo kažką matyti. Apie tai apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė.

             Gynėjas taip pat nurodo, kad I. F. neteisingai nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. I. F. kaltė padarius šį nusikaltimą pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Nuteistasis I. F. nurodė, kad jo ir J. F. bute kratos metu rastus daiktus, kuriuos nukentėjusioji atpažino kaip savo, patys įsigijo vienu ar kitu būdu. Kratos J. F. priklausančiame bute metu buvo rasti daiktai, dalį kurių – dulkių siurblį, du laikrodžius, rašiklį auksine plunksna, M. D. atpažino kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Kaip matosi iš daiktų parodymo atpažinti protokolų M. D. užtikrintai atpažino savo daiktus pagal jų išvaizdą, nusidėvėjimą bei naudojimo metu atsiradusius defektus. Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad yra visiškai tikra, jog jos atpažintas dulkių siurblys, du laikrodžiai bei rašiklis, yra jai priklausantys daiktai. Pažymėtina, kad ji ikiteisminio tyrimo metu labai tiksliai nurodė požymius – baltų dažų dėmes ant siurblio jungiklio ir vamzdžio, pagal kuriuos atpažino jai priklausantį dulkių siurblį. Kolegija dar kartą pažymi, kad kritiškai vertintinas J. F. teiginys neva tai jo įsigytas dulkių siurblys, o baltais dažais jį ištepė dažydamas motociklą. Toks paaiškinimas nėra įtikinamas, nuteistasis jį pateikė tik teisme po to kai nukentėjusioji paaiškino pagal kuriuos požymius atpažino savo siurblį. J. F. taip pat nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, iš kur jo bute atsirado laikrodžiai, rašiklis bei senovinės monetos, kuriuos nukentėjusioji nurodė kaip iš jos buto pagrobtus daiktus. Nukentėjusioji įtikinamai nurodė individualius požymius, pagal kuriuos atpažino laikrodį “Japana”- jis neturi apyrankės sagties, bei dulkių siurblį – pagal markę, ištepimo dažais vietas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vagystės iš M. D. buto braižas yra analogiškas kaip ir vagystės iš R. R. bei R. Ž. buto, abu butai yra tame pačiame name, pirmame aukšte, netoli vienas kito. Į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš M. D. buto pagrobtų daiktų kiekį ir gabaritus, akivaizdu, kad vienas asmuo visų daiktų vienu metu nebūtų galėjęs išnešti. Gynėjo samprotavimai apie tai, jog I. F. nesidomėjo iš kur namuose dulkių siurblys, monetos, kiti daiktai, ir tai yra natūralu, yra vertinama kaip neįtikinanti gynybinė taktika. Gynėjas taip pat teigia, kad teismas „pripaišė“ šį nusikaltimą I. F.. Tai niekuo nepagrįstas deklaratyvus teiginys. Skunde ginčijama tušinuko, pagrobto iš M. D., atsiradimas, svarstomas jo deklaravimas. Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji M. D. aiškiai nurodė, kad minėtą tušinuką jai padovanojo mokiniai, pagrindo abejoti jos parodymais nėra. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde samprotauja apie tai, kad galbūt nukentėjusioji buvo palikusi savo buto raktus kam nors, taigi tas asmuo galėjo butą apvogti, jį padegti ir nužudyti šunį. Byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią gynėjo versiją, nėra. Tai tik keliamos neįtikinančios, nelogiškos versijos, siekiant suklaidinti teismą.

             Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismas esmingai pažeidė BPK normas, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su protokole fiksuotais liudytojų parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR BPK 261 str. 6 d. numato, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, o didelės apimties bylose – per septynias dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Kol posėdis dar nebuvo pasibaigęs (byla nebuvo išnagrinėta iki galo), protokolas nepasirašomas, jis pasirašomas kai posėdis baigtas, tada BPK nustatyta tvarka galima su juo susipažinti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjas visuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir žinojo kas juose buvo kalbama. O gynėjo nurodyta susipažinimo su protokolu priežastis – kad jis norėjo patikrinti ką užfiksavo teismas, nėra reikšminga susipažinimo tvarkai.

             Abiejų nuteistųjų kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai:

             Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu prieškambaryje rastas ir paimtas atsuktuvas lenktu pagrindu (t. 1, b.l. 13-41).

             Specialisto išvada Nr. S 492/08(01) nustatyta, kad ant bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto atsuktuvo nustatytas I. F. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe (t. 2, b.l. 19-24).

             Kratos J. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rastas ir paimtas televizorius „JVC“, dulkių siurblys „Samsung“, rankinis laikrodis „Perfect“, laikrodis „Japona“, rašiklis „Senator“, 19 monetų, revolveris be vienos kriaunos (t. 1, b.l. 185-192).

             Kratos I.M. F. bute adresu P. V. g. 26-55, Vilniuje, metu buvo rasti ir paimti rudos spalvos audinės kailiniai (t. 1, b.l. 178-184).

             Daiktų parodymo atpažinti metu R. R. atpažino kratos bute P. V. g. 26-55, Vilniuje, metu rastus kailinius kaip jai priklausančius kailinius, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 57-59).

             Apklausta kaip specialistė N. O. paaiškino, kad nuo 1995 metų dirba su odos ir kailių gaminiais bei jais prekiauja. Jai pateiktų kailinių siuvimas buvo savadarbis. Kailiniai pasiūti kokybiškai, tačiau pažeidžiant kailinių siuvimo technologiją. Iš bendros išvaizdos ir sudėvėjimo ji kailinius vertina 8000 Lt (t. 1, b.l. 102).

             Daiktų parodymo atpažinti metu R. R. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastą televizorių „JVC“ kaip jai priklausantį televizorių, kuris buvo pagrobtas iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 60-62).

             Pakvitavimu kailiniai ir televizorius „JVC“ grąžinti R. R. (t. 1, b.l. 66).

             R. Ž. pateikė televizoriaus „JVC“ instrukcijos knygelę, informacijos ir garantinį lapą (t. 1, b.l. 78-80).

             Daiktų parodymo atpažinti metu M. D. atpažino kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rastus dulkių siurblį „Samsung“, rašiklį „Senator“, laikrodį „Perfect“, laikrodį „Japona“ kaip jai priklausančius daiktus, kurie buvo pagrobti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b.l. 109-116).

             Pakvitavimu dulkių siurblys „Samsung“, rašiklis „Senator“ bei laikrodžiai „Perfekt“ ir „Japona“ buvo grąžinti M. D. (t. 1, b.l. 120).

             R. Ž. teisme atpažino I. F. pateiktą striukę kaip 2008 m. liepos mėnesį pagrobtą iš buto (duomenys neskelbtini).

             Vagystės nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grob­da­mi sve­ti­mą tur­tą va­gys­tės bū­du, tiek iš R. R. ir R. Ž. buto, tiek iš M. D. buto, nuteistieji I. F. ir J. F. su­vo­kė, kad vei­kia prieš tur­to sa­vi­nin­kų va­lią, nu­ma­tė nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius (kad už­val­dys sve­ti­mą tur­tą ir taip įgis ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią) ir jų no­rėjo.

             Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį ir priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai 32050 Lt nukentėjusiajai padarytai turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos,  turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Akivaizdu, kad nukentėjusioji R. R. dėl prarastų daiktų patyrė turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusiajai padarytą žalą sudaro negrąžintas pavogtas turtas: 300 Lt vertės čekiško stiklo vaza, 200 Lt vertės rankinė, 30000 Lt grynųjų pinigų, 10 Lt vertės butelis šampano, 40 Lt vertės butelis brendžio „Alita“, 1200 Lt vertės dulkių siurblys „Karcher“, 300 Lt vertės virtuvės kombainas „Bosch“ (t. 1, b.l. 67-68). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinys pagrįstas, nes šis turtas nukentėjusiajai nėra grąžintas, žala neatlyginta.

             Apylinkės teismas tinkamai motyvavo ir civilinio ieškinio nukentėjusiajai M. D. priteisimą. M. D. pareiškė civilinį ieškinį jai padarytai 47280 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matosi iš ieškinio pareiškimo, nukentėjusioji dėl gaisro jai padarytą turtinę žalą vertina 40000 Lt, dėl pagrobtų ir negrąžintų daiktų – 6280 Lt, dėl prarasto šuns – 1000 Lt. Iš civilinio ieškinio taip pat matosi, kad prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji sieja su gaisro bute pasekmėmis, jai po įvykio sukeltais dvasiniais išgyvenimais.  Surasti ir gražinti nukentėjusiajai daiktai 570 Lt  litų vertės – dulkių siurblys 150 Lt vertės, laikrodis 200 litų vertės, laikrodis 20 Lt vertės, rašiklis 200 litų vertės. Taigi nusikalstama veika padaryta ir nukentėjusiajai neatlyginta turtinė žala yra 6280 litų. Kratos J. F. bute metu rastos senovinės monetos nebuvo nukentėjusiosios atpažintos dėl ko jos pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažintos nukentėjusiosios nuosavybe. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad  I. F. bei J. F. kalti dėl daiktų vagystės įsibraunant į nukentėjusiosios M. D. butą. Nukentėjusioji nurodė, kad po gaisro rado sulaužytą durų spyną. Darytina išvada, kad kaltinamieji į butą įsilaužė prieš įvykstant gaisrui ir po įsibrovimo butas buvo paliktas nerakintas. Dėl tokių neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo sudarytos sąlygos pašaliniams asmenims patekti į butą ir sukelti gaisrą ar gaisrui kilti dėl techninių priežasčių. Šie veiksmai taip pat buvo viena iš priežasčių, sąlygojusių nukentėjusiosios šuns dingimą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajai atsiradusia neturtine žala. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Po buto apvogimo bei sudeginimo, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus- ji buvo sukrėsta, pažeminta, prarado saugumo jausmą, neatkuriamai prarado daiktus, kurie jai buvo brangūs kaip atminimas apie artimus žmones, išėjusius iš gyvenimo. Dėl buto sudeginimo ji patyrė didelius nepatogumus – sudegė jos rūbai, patalynė, baldai, ji turėjo gyventi pas kitus žmones, remontuoti butą, pirkti daiktus bei rūbus, būtinius normaliam gyvenimui užtikrinti. Teismas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais,  teisingai nurodė,  kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl nusikalstamos veikos ir jos pasekmių vertintina 20000 litų. I. F. gynėjo adv. skunde nurodyta, kad nėra įrodyta, kad nuteistieji butą būtų padegę, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas netenkino M. D. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalies, kurioje ji jai padarytą turtinę žalą siejo su gaisro bute pasekmėmis. Ir iš dalies tenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad  J. F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

             Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad J. F. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, jau yra teistas už turtines nusikalstamas veikas, todėl jam teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino tai, kad padaryta turtinė žala neatlyginta, J. F. niekur nedirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skyrė J. F. bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

             Skirdamas bausmę I. F., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad I. F. padarė vieną sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, yra teistas už turtinę nusikalstamą veiką, todėl jam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino tai, kad padaryta turtinė žala neatlyginta, I. F. nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, studijuoja. Teismas taip pat įvertino nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, už padarytas vagystes apylinkės teismas skyrė I. F. bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą – bausmę, artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

             Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios M. D. interesams atstovavo adv. Algauda Šimkūnienė, kuriai pagal kvitą serija LAT Nr. 587452 nukentėjusioji sumokėjo 800 Lt. Šios išlaidos kolegijos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos solidariai iš abiejų nuteistųjų.

 

 Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

         

          nuteistųjų J. F., I. F. ir jų gynėjų adv. J. Žukienės ir adv. V. Savčiuko apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti solidariai iš I. F. ir J. F. nukentėjusiajai M. D. 800 Lt jos turėtų išlaidų gynėjos pagalbai apmokėti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                         (parašas)                                  Ryšardas Skirtunas

 

Teisėjai                                                (parašas)                                  Laureta Ulbienė

 

                                                (parašas)                                  Sigita Bieliauskienė

 

 

Nuorašas tikras:

Teisėjas R.Skirtunas