Baudžiamoji byla Nr. e1-2205-1055/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47756-2024-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

 (S)

1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. 

Teismas

n u s t a t ė :                             

D. T. 2024 m. gruodžio 6 d. apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo nepilnamečiam sūnui L. T. į veido sritį, taip nukentėjusiajam L. T. padarydamas minkštųjų audinių sužalojimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą

Šiais veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 11 d. apklaustas įtariamuoju D. T. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. 2024 m. gruodžio 6 d. buvo susitikęs su kaimynu ir pas jį vartojo alkoholį. Namo, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo kažkur vakare, tikslaus laiko nepamena. Grįžęs pavalgė. Nurodo, kad kai yra išgėręs, kartais paburbuliuoja. Tuo metu bute buvo jo nepilnametis sūnus L. T. ir mama O. T.. Sūnui tai labai nepatiko. Jis D. T. prašė patylėti. D. T. nepatylėjo. Sūnus priėjo prie D. T. ir rankomis pradėjo jį stumdyti, prašydamas patylėti. Sūnus rankomis trinktelėjo į įvairias kūno vietas. Tuo metu jokio fizinio skausmo kaip ir nejautė. Jeigu jis ir buvo, tai labai trumpalaikis ir mažareikšmis. Dėl to sūnui tikrai jokių pretenzijų neturi ir neturės. Tuo metu tikrai buvo nemažai išgėręs. D. T. paėmė tiesiog kažkoks pyktis, kad jį čia stumdo, jam trinktelėjo ir rodė prieš jį agresiją. Tada nieko negalvojęs, D. T. paėmė ir paskambino 112, pasakydamas, kad prieš jį smurtauja sūnus L. Sūnus, kai pamatė, kad skambino 112, priėjęs D. T. pasakė, kad išsitrins akis, kad atseit, jis verkė ir pasakys pareigūnams, kad atseit jam D. T. trenkė į veidą. Atvykus pareigūnams, jie su L. kalbėjo jo kambaryje. A. V. teisių atstovai bei GMP, kuri apžiūrėjo L. ir jokių sužalojimų jam nenustatė. Jo niekur nevežė. D. T. buvo įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą. Patikslina, kad nei vieno smūgio savo sūnui L. nesudavė. Jokie jo veiksmai sūnui jokio fizinio skausmo sukelti negalėjo. Šiuo metu sūnus gyvena atskirai pas savo krikšto motiną. Daugiau neturi ko papasakoti.

2025 m. balandžio 16 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. T. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodo, kad 2024 m. gruodžio 6 d. vakaro metu, grįžo namo (duomenys neskelbtini), išgėręs. Ta vakarą tarp jo ir nepilnamečio sūnaus L. T. kilo žodinis konfliktas. Kai būna girtas, daug pradeda burbuliuoti. Sūnui tai labai nepatiko. Jis jo prašė patylėti. Jis patylėti nenorėjo. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, jis priėjo prie jo ir rankomis pradėjo jį stumdyti, prašydamas patylėti. Tuo metu jokio fizinio skausmo nejautė. Tuo metu tikrai buvo nemažai išgėręs. Tarp jų įvyko apsistumdymas. Apsistumdymų metu išėjo kažkaip taip, kad vieną kartą trinktelėjo jam į veidą. Tyčios jo mušti neturėjo. Taip gavosi kažkaip netyčia. Labai atsiprašo, kad taip gavosi. Šiuo metu su sūnumi bendrauja telefonu. Jis šiuo metu gyvena pas senelį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 18 d. apklaustas nukentėjusiuoju nepilnametis L. T. paaiškino, kad nesutinka duoti parodymus prieš savo artimą žmogų, t. y. tėvą. Dabar po įvykio jų santykiai su tėčiu yra blogi. Jie nebendrauja. Iki įvykio santykiai buvo geri. Tai buvo pirmas konfliktas, kai tėtis galbūt peržengė ribas. Dėl tėčio jokių pretenzijų neturi. Turi pretenzijų tik dėl alkoholio, bet tai jau tėčio reikalas. Jis gan dažnai vartoja alkoholį, ypač pastaruosius mėnesius. Kai gyveno pas tėtį, jis L. T. kažkiek išlaikė, buvo pavalgęs. Kai tėtis pavartoja alkoholio, būna truputį agresijos, kaip ji jam pasireiškia, nekomentuos. Nori tik, kad viskas pasibaigtų, t. y. kad pasibaigtų ta situacija. Nori, kad nebūtų problemų ir tėvui ir jam.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 6 d. apklaustas liudytoju J. P. parodė, kad jis dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, yra vyriausiasis specialistas. 2024 m. gruodžio 6 d. darbą pradėjo 15.15 val., dirbo kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiuoju specialistu V. M.. 2024 m. gruodžio 6 d. gavo pranešimą iš policijos, kad reikalinga vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena L. T., gimęs (duomenys neskelbtini). ir prieš jį galimai smurtavo jo tėvas D. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Atvykus bendravo su pačiu L., kuris J. P. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 18.00 valandą, L. T. buvo savo namuose, kur gyvena su tėvu ir močiute O. T.. L. T. būnant kambaryje, jis išgirdo, kad tėvas pykstasi su močiute, tėvas buvo neblaivus, toks jau grįžo. L. T. nuėjo nuraminti žodinio konflikto, tačiau jam atėjus tėvas jam dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veido sritį dešinėje pusėje po akimi, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio L. sutrenkė ranka tėvui į krūtinę ir nuėjo į savo kambarį, tėvas tuo tarpu paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol atvyko policija, jis buvo savo kambaryje, su tėvu nebendravo. L. nurodė, kad praeityje taip nėra buvę, tėtis alkoholį vartoja savaitgaliais, o kol jis būna blaivus, jie bendrauja normaliai. L., užtikrindami jam saugią aplinką, nuvežė pas L. krikšto motiną A., (duomenys neskelbtini)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 6 d. apklausta liudytoja O. T. parodė, kad parodymus duoti sutinka. Gyvena kartu su savo sūnumi D. T. ir jo sūnumi, jos anūku, L. T.. L. su jais gyvena apie 3 nepilnus metus. Jos sūnus D. su savo žmona išsiskyrė, L. turėtų gyventi su mama, tačiau gyvena pas juos. Nežino, kodėl jis negyvena pas ją. 2024 m. gruodžio 6 d. apie 18.00 valandą, į namus grįžo sūnus D. L. buvo namuose, savo kambaryje. D. namo grįžo iš draugo, grįžo gana neblaivus, jis alkoholį vartoja dažnai. Namuose tuo metu buvo L., o D. grįžęs pradėjo su juo konfliktuoti, dėl ko tiksliai, nežino. Jie vienas kitam nenusileidžia, dėl to dažnai konfliktuoja. Jos sūnus D. labai burbuliuoja, todėl L. erzina burbuliavimas. Konfliktas vyko jos miegamajame, ji tuo metu buvo virtuvėje. Konflikto metu, kaip suprato, D. stumtelėjo L., o L. jį stumtelėjo atgal. Kaip konkrečiai jie susistumdė, ji nematė, tik girdėjo. Matė, kad jie lovoje stumdosi. Po kurio laiko L. nuėjo į savo kambarį, o D. paėmė jos telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Ar buvo kažkokie smūgiai rankomis ar kojomis, ji nematė, girdėjo tik žodinį konfliktą. Nori paminėti, kad D. ant kūno turi nemažai mėlynių, tačiau iš kur jos atsiradusios, ji nežino, bet tikrai ne nuo L. veiksmų. Tarpusavyje jie konfliktuoja gana dažnai, konfliktai kyla, kai D. grįžta namo neblaivus ir pradeda kabinėtis prie L., kartais konflikto metu jie apsistumdo. D. dažnai vartoja alkoholį, grįžta neblaivus, yra priklausomas nuo alkoholio. Ji pati su savo anūku sutaria gerai. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

2024 m. gruodžio 6 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, miegamajame kambaryje, D. T., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,35 prom. neblaivumą, konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė savo sūnui L. T., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl kokios priežasties konfliktas įvyko, nustatyti nepavyko, nes D. nesugebėjo paaiškinti. M. O. T. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1.04 prom., girtumas) paaiškino, kad tarp D. ir L. įvyko žodinis konfliktas miegamajame kambaryje, teigė, kad apsistumdė. Ar buvo kažkokie smūgiai, nurodyti negalėjo. A. D. krūtinės srities matėsi kraujosruvos, ant L. dešinės pusės veido srities matomas paraudimas. Atvykusi GMP0871 apžiūrėjo L., paaiškino, kad yra dešinės pusės veido srities sumušimas. Po apžiūros L. atsisakė važiuoti į ligoninę. Atvykus VTAS ir pabendravus su L., šis paaiškino, kad miegamajame kambaryje tarp D. ir O. įvyko žodinis konfliktas. L. norėjo nutraukti konfliktą, ko pasekoje D. dešinės rankos kumščiu sudavė L. į veido sritį. Dėl šio veiksmo L. patyrė fizinį skausmą. Po smūgio L. sudavė tėvui į krūtinės sritį ir nuėjo į savo kambarį. VTAS L., užtikrindami saugią aplinką, nuvežė pas L. krikšto motiną A. Š..

Iš 2024 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Pakilus į trečiąjį aukštą, po kaire puse, laiptinės gale, matomos durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą patenka į koridorių. Po dešine puse, matoma stumdoma spinta su veidrodžiu. Po kaire puse, matomos uždarytos durys, vedančios į tualetą, vonią. Toliau koridoriaus dešinėje pusėje matomos uždarytos durys, kurios veda į miegamąjį kambarį. Dar toliau, matomos atidarytos durys, vedančias į kitą miegamąjį kambarį. Užėjus į miegamąjį kambarį, po kaire puse matomas spintos, komodos baldų komplektas. Matomas plazminis televizorius. Po dešine puse matoma lova. Miegamojo kambario bendra tvarka nepažeista. Stovint nugara į užėjimo duris, priešais, koridoriaus gale, matoma virtuvė. Virtuvės kairėje pusėje matomas virtuvinis baldų komplektas. Po dešine puse matomas stalas su kėdėmis. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Objektų ar pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nėra, niekas nepaimta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 435/2025 (01) nurodyta, kad L. T. konstatuotas minkštųjų audinių sužalojimas veide, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2024 m. gruodžio 6 d.) ir aplinkybėmis (kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu). Mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas gali būti padaromas ir nukentėjusiajam pačiam nugriuvus arba nukritus, arba atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jo padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. D. T. nustatytas 3,35 promilių girtumo laipsnis.

Nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir teismo išvados.            

BK 140 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. vakaro metu grįžo namo (duomenys neskelbtini), išgėręs; ta vakarą tarp jo ir nepilnamečio sūnaus L. T. kilo žodinis konfliktas; sūnus jo prašė patylėti, bet jis patylėti nenorėjo; tada sūnus priėjo prie jo ir rankomis pradėjo jį stumdyti prašydamas patylėti; tuo metu jokio fizinio skausmo nejautė; tarp jų įvyko apsistumdymas; apsistumdymų metu išėjo kažkaip taip, kad vieną kartą trinktelėjo jam į veidą. Be kaltinamojo kaltės visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo L. T. paaiškinimais, liudytojų J. P., O. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. 

Teismo aptarti įrodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir sutrikdė jam sveikatą, ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti paraiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam L. T. ir jį sužalojo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sūnų L. T..

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – areštu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis D. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. T. už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę. Už inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 90 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė su įpareigojimais yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. T. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 722 straipsniu, D. T. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje

Kiti klausimai. 

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti D. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. T. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, D. T. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 722 straipsniu, skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėja                                  Ana Karšul

Išaiškinti D. T.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430). Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

3) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

D. T. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.