Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-870-278/2013
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03228-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.2; 122.4; 129.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4393-828/2013 pagal pareiškėjo G. K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. K. nurodė, kad antstolis A. B. 2013-04-05 patvarkymu Nr. 0025/10/0311 dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą areštavo tariamai jam priklausančias pinigines lėšas, esančias Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje. Nurodė, kad patvarkymas nepagrįstas, nes antstolis, areštavęs valstybei priklausančias pinigines lėšas bei užkirto kelią įgyvendinti teisingumą.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, jog antstolis vykdė išieškojimą valstybės naudai iš pareiškėjo, todėl turėjo teisę taikyti jo atžvilgiu priverstinio vykdymo priemones. Konstatavo, jog skundžiamas patvarkymas atitiko įstatymo reikalavimus, dėl to nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įtraukti į bylą jo nurodytą asmenį, kaip neatitinkantį proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė prašymų išreikalauti įrodymų, kurių pats negalėjo pateikti.
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Teigia, kad byla išnagrinėta neobjektyviai, neišsamiai, ignoruojant teisingumo įgyvendinimą bei tai, kad pinigai buvo atimti iš jo vaiko D. K.. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas priteisė 300 Lt žalą iš valstybės ir šios lėšos pagal sutartį priklausė jo sūnui D. K.. Teigia, jog antstolis areštavo ne jo pinigus, bet Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nes jų sąskaitoje jokių lėšų nelaikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdymui priėmė išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-92-184 dėl 113 Lt išieškojimo iš G. K. (vykdomoji byla Nr. 0025/10/03111, b. l. 3). Iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-184/2009, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-92-184 dėl 113 Lt išlaidų valstybei išieškojimo iš G. K., įsiteisėjo 2010-01-14, todėl privalo būti vykdomas (CPK 18 str., 179 str. 3 d., 588 str. 1 d.). Apie tai, jog antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui bei siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, G. K. buvo informuotas. Be to, antstolio veiksmus G. K. skundė teismui, todėl apeliantui neginčijamai buvo žinoma apie išlaidų valstybei bei vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymą (vykdomojo byla Nr. 0025/10/03111, b. l. 10,14-20, 22-23, 27-28). Iš bylos dokumentų matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-02-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-214-583-2012 priteisė G. K. 300 Lt neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (b. l. 48-52). Kadangi minėtos tarnybos sąskaitoje buvo valstybės skirtos lėšos išmokėti neturtinę žalą G. K., todėl jam nesumokėjus išlaidų valstybei bei vykdymo išlaidų, antstolis A. B. pagrįstai areštavo apeliantui priteistas pinigines lėšas, esančias minėtos tarnybos atsiskaitomojoje sąskaitoje. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalies nuostatos antstoliui nustato pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl nustatęs G. K. priklausančių lėšų buvimą, antstolis A. B. jas pagrįstai areštavo. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, jog antstolis neįgyvendino teisingumo, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-214-583-2012 įsiteisėjo 2013-07-03 ir tuo buvo įgyvendintas teisingumas apelianto G. K. atžvilgiu minėtoje administracinėje byloje (CPK 179 str. 3 d.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 str.). Ta aplinkybė, jog dalis priteistų lėšų buvo panaudota G. K. skolų dengimui, nereiškia, jog buvo pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai, priešingai, priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos dalimi buvo sumažinta jo skola išieškotojui – valstybei bei padengtos vykdymo išlaidos. Apeliantas teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-02-17 sprendimu priteista neturtinė žala pagal sutartį priklauso jo sūnui D. K., tačiau minėto teiginio jokiais įrodymais nepagrindė, jų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.). Civilinės bylos, tame tarpe ir bylos dėl antstolių veiksmų, nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo, kas reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). G. K. nenurodė aplinkybių, kurias, nagrinėjant skundą, teismas būtų įvertinęs neteisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolio veiksmai yra teisėti, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Birutė Valiulienė