Civilinė byla Nr. e2-2411-996/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30972-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5;
1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,
atsakovo V. P. (V. P.) atstovei advokatei Daliai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl darbo ginčo ir atsakovo V. P. (V. P.) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transetus“ dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Transetus“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 57–65) V. P. (V. P.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. DGKS-542 darbo byloje Nr. APS-131-19685 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo nurodyta išieškoti darbuotojui iš jos 1 662,34 Eur, ir prašydama pripažinti, kad su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gegužės 22 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), darbo sutartis įsigaliojo nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba nuo nacionalinės vizos išdavimo momento, tad atsakovas įmonėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio 15 d., atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šioje šalyje jis pradėjo darbą ir joje baigė sugrįžęs. Nurodė, kad įmonės administracijos įsakymu atsakovui buvo pavesta vykdyti (duomenys neskelbtini) ir šio įsakymo pagrindu darbuotojui buvo forminama komandiruotė bei apskaičiuojami dienpinigiai pagal komandiruojamos kelionės šalis, 2020 m. liepos 16 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruojamiems darbuotojams nuspręsta mokėti 50 procentų dydžio dienpinigius, visi įmonės darbuotojai pasirašytinai susipažino su šiuo įsakymu ir sutiko su nustatytomis sąlygomis. Pabrėžė, kad atsakovas nuo pat darbo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 15 d., buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir užsienio šalyse su pertraukomis vykdė (duomenys neskelbtini), iš komandiruotės atsakovas grįžo 2020 m. rugpjūčio 12 d., o nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. darbuotojas buvo neapmokamose atostogose. Pažymėjo, kad su darbuotoju buvo tinkamai ir reguliariai atsiskaitoma, tačiau nepaisant to, 2020 m. rugsėjo 8 d. darbuotojas pateikė reikalavimą Darbo ginčų komisijai, nurodydamas, kad įmonė nevykdo darbo sutarties sąlygų ir nėra pilnai atsiskaičiusi, todėl įmonė sužinojusi apie nagrinėjamą darbo bylą darbuotojui paskyrė susitikimus situacijai aptarti, pateikė paskaičiavimus, išaiškino išmokėtų dydžių pagrįstumą ir rašytiniais dokumentais pagrindė, kad darbuotojui buvo išmokėta tiek, kiek jam priklausė pagal darbo sutarties sąlygas ir bendrą išdirbtą laiką, todėl šalys susitarė geranoriškai baigti ginčą ir jį išsprendė – nutarė bendru sutarimu nutraukti darbo santykius, ko pasekoje 2020 m. rugsėjo 14 d. darbuotojas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsniu, kuris įmonės direktoriaus buvo patenkintas, tačiau atsakovas neatsiėmė pareikšto reikalavimo ir tęsė darbo ginčo nagrinėjimą Darbo ginčų komisijoje, todėl 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas Darbo ginčo komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai. Nurodė, kad atsakovas iš viso įmonėje išdirbo tokį dienų skaičių: 2020 m. birželio mėnesį – 13 dienų, 2020 m. liepos mėnesį – 23 dienas, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 8 dienas, atitinkamai, pagal išdirbtą darbo laiką atsakovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, kurį sudaro: 2020 m. birželio mėnesį – 454,36 Eur, 2020 m. liepos mėnesį – 743,51 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 259,64 Eur, bendras priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 1 457,51 Eur, taip pat darbuotojui (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybes buvo priskaičiuota 2 001,70 Eur dienpinigių ir kaip atskaitingas asmuo darbuotojas pateikė sąnaudų dokumentus ir tokiu būdu pagrindė 3,73 Eur išlaidas įmonės naudai, šią sumą įmonė įsipareigojo grąžinti darbuotojui, be to, 2020 m. rugsėjo mėnesį darbuotojas nedirbo – buvo neapmokamose atostogose, todėl darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., jam buvo papildomai paskaičiuota 167,26 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, tai reiškia, kad atsakovui per visą darbo laikotarpį įmonėje su darbo teisiniais santykiais susijusių mokėjimų ir išmokų priskaičiuota iš viso 3 630,20 Eur. Pabrėžė, kad darbuotojui per visą šį laikotarpį buvo atlikti šie mokėjimai: 2020 m. liepos 8 d. mokėjimas banko pavedimu 454,36 Eur, 2020 m. liepos 30 d. mokėjimas banko pavedimu 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsiskaitymas grynais pinigais 743,51 Eur, 2020 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimas banko pavedimu 800 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. atsiskaitymas grynais pinigais 1 354,36 Eur, 2020 m. spalio 27 d. mokėjimas banko pavedimu 177,97 Eur. Teigė, kad pareiškimo Darbo ginčų komisijai pateikimo dieną atsakovas vis dar dirbo įmonėje, tai datai su darbuotoju buvo pilnai atsiskaityta, netgi buvo siekiama ir toliau tęsti darbo santykius, darbuotojo kreipimasis į Darbo ginčų komisiją buvo absoliučiai nepagrįstas, bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovas pateikė prašymą įmonei nutraukti darbo sutartį, ši aplinkybė patvirtina, kad šalys buvo susitikusios, neabejotinai sprendė darbo santykių pasibaigimo klausimus, tame tarpe visus atsiskaitymo klausimus, iš Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio akivaizdu, kad Darbo ginčų komisija priėmė įmonei nepalankų sprendimą dėl to, kad buvo nepripažintas grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojui faktas, Darbo ginčų komisija rėmėsi viena menama prielaida, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderis nepatvirtino atsiskaitymo su darbuotoju aplinkybės, kurią argumentavo tuo, kad darbuotojas kategoriškai neigė gavęs išmokas grynais ir šio orderio nepasirašęs, tuo, kad kasos išlaidų orderis formaliai neatitinka poįstatyminių aktų reikalavimų, ir tuo, kad atsakovo asmens dokumentas neva patvirtino, kad darbuotojo tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, tačiau pateiktos išvados, ieškovės vertinimu, teisiškai nepagrįstos ir apskritai nereikšmingos vertinant šalių įsipareigojimus kitų dokumentų ir įrodymų viseto kontekste, kadangi tai subjektyviu vertinimu paremtos prielaidos, kurios negali paneigti objektyviai įrodomų faktinių ir teisinių aplinkybių. Nurodė, kad atsakovas ir įmonės direktorius abu būdami (duomenys neskelbtini) piliečiai kelis kartus susitiko Baltarusijoje įkurtame laikiname įmonės biure, o susitikimų metu atsakovui du kartus buvo išmokėti grynieji pinigai tokį sandorį užfiksuojant kasos išlaidų orderiais, be to, teismui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose aiškiai yra matomas atsakovo parašas, kuris nesiskiria nuo kitų šio asmens pasirašytų dokumentų. Paaiškino, kad atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais praktika buvo taikoma įmonėje dėl Baltarusijoje vykdomų bankinių operacijų apribojimų; atsiskaitymą su atsakovu patvirtinatys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, iš jų taip pat matyti ir tai, kad panašiu metu ir su kitais įmonės darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovės 2 097,87 Eur galutinį atsiskaitymą, ne mažesnes nei 1 000 Eur netesybas bei bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 137–139, 186–188).
Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis jam už visą darbo santykių laikotarpį (nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.) buvo paskaičiuotas 3 630,20 Eur darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, iš kurių 1 532,33 Eur buvo išmokėti bankiniais pavedimais, o 2 097,87 Eur grynaisiais pinigais. Pabrėžė, kad nors ieškovė teigia, jog jis iš jos yra gavęs 2 097,87 Eur grynaisiais pinigais, tačiau jis iš ieškovės niekada nėra gavęs grynųjų pinigų, o kasos išlaidų orderiuose esantys parašai ir rankraštiniai įrašai yra ne jo; pastebėjo, kad abiejuose ieškovės į bylą pateiktuose kasos išlaidų orderiuose esantys parašai yra akivaizdžiai skirtingi, jis jokių kasos išlaidų orderių nėra pasirašęs ir juose nurodytų grynųjų pinigų nėra gavęs, todėl darbdavė su juo nėra pilnai atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi 2 097,87 Eur galutinio atsiskaitymo. Paaiškino, kad iš darbo jis buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. DK 55 straipsnio pagrindu, atleidimo iš darbo dieną darbdavė su juo pilnai neatsiskaitė, paskutinį pavedimą 177,97 Eur sumai atliko 2020 m. spalio 27 d., jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, iki šiol darbdavė nėra pilnai su juo atsiskaičiusi, todėl ieškovė turi sumokėti jam ne mažesnes nei 1 000 Eur netesybas, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje, ir toks netesybų dydis, atsakovo vertinimu, yra teisingas ir proporcingas, atsižvelgus į šalis siejusių darbo santykių trukmę, neišmokėtos sumos dydį, aplinkybę, kad ieškovės metinė apyvarta siekia daugiau kaip milijoną eurų, todėl tokio dydžio netesybų išmokėjimas neturės įtakos jos finansinei padėčiai, kitų darbuotojų, kreditorių interesams.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 192–194), nurodė, kad tinkamą atsiskaitymą su atsakovu patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, grynųjų pinigų išmokėjimo atsakovui operacijas patvirtina 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. sudaryti ir tinkamai abiejų šalių patvirtinti kasos išlaidų orderiai, iš pateiktų įmonės kasos žurnalų išrašų už rugpjūčio ir rugsėjo mėn. matyti, jog atsiskaitymą su atsakovu patvirtinantys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, iš jų taip pat matyti, kad su kitais įmonės darbuotojais panašiu metu taipogi buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Ieškovės teigimu, tai, kad skirtinguose dokumentuose pasirašiusio asmens parašas gali kažkuo skirtis dar neįrodo, jog dokumentas nebuvo patvirtintas to paties asmens arba apskritai nepatvirtintas atsakovo. Teigė, kad atsakovas net du kartus savo parašu patvirtino pinigų poėmio kvitą, kas patvirtina jo sutikimą ir valios išraišką gauti atlyginimą grynaisiais pinigais, toks sprendimas jų bendrai buvo priimtas susitikimo metu, kuomet buvo iš karto įvykdytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Pabrėžė, kad nutraukiant darbo santykius su atsakovu, įmonė jam buvo išmokėjusi visą už išdirbtą laikotarpį priklausantį pareiginį atlyginimą, t. y. 1 456,87 Eur (atskaičius mokesčius), t. y. su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta. Paaiškino, kad dėl aritmetinio apsirikimo įmonės buhalterė buvo netiksliai apskaičiavusi atsakovui priklausančius dienpinigius, todėl iš karto pastebėjus šią klaidą atsakovui buvo sumokėti 177,97 Eur, nurodė, kad pavėluotas atsiskaitymas su atsakovu buvo uždelstas tik 1 mėn., todėl dėl tokio pavėlavimo atsiskaityti maksimali priteistina suma gali sudaryti uždelstą sumą padauginus iš vieno, atsakovo reikalavimas priteisti 1 000 Eur netesybas yra nepagrįstas nei teisės norma, nei objektyviais ir pagrįstais motyvais, nei atitinka plėtojamą teismų praktiką, todėl negali būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad nutraukiant darbo santykius atsakovas pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo su juo nereiškė; kasos išlaidų orderiuose rankraštiniai įrašai neprivalo būti daromi pinigų gavėjo ranka; pinigai atsakovui buvo išmokėti Baltarusijoje, kasos išlaidų orderius pildo įmonės buhalterė Lietuvoje.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad ekspertizės aktas patvirtina atsakovo poziciją byloje, be to, ieškovė Darbo ginčų komisijai ir teismui teikė skirtingo turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį, kas rodo, jog ieškovė klastoja dokumentus; ieškovė nepateikė į bylą įrodymo, jog atsakovas būtų parašęs prašymą dėl atlyginimo jam mokėjimo grynaisiais pinigais; atsakovas kategoriškai neigia pasirašęs ar daręs įrašus kasos išlaidų orderiuose ar gavęs atsiskaitymą iš įmonės grynaisiais pinigais.
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo pagal 2020 m. gegužės 22 d. darbo sutartį (el. b. apyrašo t. I, l. 7–8), tarp šalių ginčas nekilo, kad atsakovas dirbti įmonėje pradėjo 2020 m. birželio 15 d., įmonės direktoriaus 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo komandiruotas į užsienio valstybes gabenti krovinius (el. b. apyrašo t. I, l. 9, 14–16), tarp šalių ginčas nekilo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas buvo neapmokamose atostogose, atsakovo prašymu jis iš darbo įmonėje buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 12–13), darbuotojas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi su prašymu dėl 1 891 Eur iš darbdavės išieškojimo į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 166–168), kuri 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 662,34 Eur galutinį atsiskaitymą (el. b. apyrašo t. I, l. 102–105).
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. Tarp šalių ginčas nekilo, jog už visą darbo santykių laikotarpį darbuotojas iš darbdavės turėjo gauti 3 630,20 Eur (atskaičius mokesčius). Įmonės teigimu, 1 532,33 Eur sumą ji darbuotojui sumokėjo bankiniais pavedimais (2020 m. liepos 8 d. 454,36 Eur, 2020 m. liepos 30 d. 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 21 d. 800 Eur, 2020 m. spalio 27 d. (jau po darbuotojo atleidimo iš darbo) 177,97 Eur), ko darbuotojas neginčija, o 2 097,87 Eur ieškovė nurodo darbuotojui sumokėjusi grynaisiais pinigais, pateikdama du kasos išlaidų orderius – 2020 m. rugpjūčio 14 d. 743,51 Eur sumai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 2 d. 1 354,36 Eur sumai Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 21, 23), su kuo darbuotojas nesutinka, nurodydamas, kad parašai ir rankraštiniai įrašai ant aukščiau nurodytų kasos išlaidų orderių yra ne jo, jis jokių grynųjų pinigų iš įmonės nėra gavęs, todėl siekia 2 097,87 Eur galutinio atsiskaitymo ir ne mažesnių nei 1 000 Eur netesybų iš darbdavės prisiteisimo.
Pažymėtina, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, ginčui aktualios redakcijos (toliau – Taisyklės) 5 punktą, pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma, pagal 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.
Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. EPP priedo l. 31–34) padaryta išvada, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ir eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo; 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ne atsakovas, o kitas asmuo, nustatyti, ar 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė atsakovas ar kitas asmuo negalima.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su aukščiau nurodyta eksperto padaryta išvada, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo. Taigi, vadovaujantis Taisyklių 19 punkto nuostatomis, nesant atsakovo parašo 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikoma, kad grynieji pinigai (743,51 Eur) pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui neišmokėti. Tuo tarpu ekspertas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados, ar 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė atsakovas ar kitas asmuo, tačiau svarbu pastebėti tai, kad į bylą ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad atsakovas būtų prašęs ar išreiškęs sutikimą atsiskaitymą už darbą gauti ne tik bankiniais pavedimais (kas buvo nuolat daroma jo darbo santykių įmonėje metu), bet ir grynaisiais pinigais, darbuotojas neigia aplinkybę, kad darbdavė jam mokėjo grynuosius pinigus atsiskaitydama už jo darbą įmonėje, o būtent ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turi savo vedamą dokumentaciją tvarkyti itin atsakingai, o veikdama nepakankamai rūpestingai turi prisiimti iš tokio savo veikimo/neveikimo kylančias neigiamas pasekmes. Už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakinga darbdavė, kuri kartu prisiima riziką, kad nesant objektyvių duomenų apie išmokėtas sumas, bus laikoma, kad pinigų sumos nėra išmokėtos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė kategoriškai byloje teigė, jog abu kasos išlaidų orderius pasirašė atsakovas, tačiau dėl vieno jų ekspertas nustatė priešingai, tuo tarpu dėl antrojo, matyti, pati ieškovė yra teikusi dvi jo skirtingas versijas – Darbo ginčų komisijai vieno turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį (el. b. apyrašo t. I, l. 151), teismui jau kito turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderį (el. b. apyrašo t. I, l. 23), kas teismui leidžia abejoti darbdavės sąžiningumu ir visas byloje kylančias abejones aiškinti darbuotojo naudai, kaip tai įtvirtina DK 6 straipsnio 2 dalis. Taip pat kritiškai vertinama ir ieškovės nurodyta aplinkybė, jog kasos išlaidų orderius išrašo buhalterė Lietuvoje, o jie darbuotojams perduodami Baltarusijoje, kadangi tokiu būdu, teismo vertinimu, nėra galimybės mokėjimą atlikti orderyje nurodytą dieną. Ieškovės teiginiai, kad atsiskaitymą su atsakovu patvirtinantys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, kad su kitais darbuotojais panašiu metu įmonė atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo išmokėtos ginčo sumos. Be to, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad atleidimo iš darbo metu darbuotojas įmonei pretenzijų nereiškė, nesudaro pagrindo išvadai, kad su darbuotoju buvo atsiskaityta tinkamai, kai, tuo labiau, pati darbdavė pripažino papildomą mokėjimą darbuotojui atlikusi jau po jo atleidimo iš darbo (2020 m. spalio 27 d. 177,97 Eur sumai), o išsamiai ištirta bylos medžiaga sudaro pagrindą išvadai, kad su darbuotoju jo atleidimo dieną buvo neatsiskaityta dar papildomai 2 097,87 Eur sumai.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog įmonė su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną (2020 m. rugsėjo 14 d.) tinkamai neatsiskaitė, dalį neišmokėtos sumos – 177,97 Eur išmokėjo 2020 m. spalio 27 d., o likusi neišmokėta 2 097,87 Eur suma yra neišmokėta iki šiol, įrodymų apie šalių sutartą vėlesnį atsiskaitymą byloje nėra, todėl teismas priteisia darbuotojui iš darbdavės 2 097,87 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą.
Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, teismo konstatuotą darbdavės nesąžiningumą procese, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 1 000 Eur (atskaičius mokesčius).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; priešieškinis tenkinamas visiškai – atsakovui iš ieškovės priteisiamas 2 097,87 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 450 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir 707,12 Eur išlaidas ekspertizei apmokėti (el. b. apyrašo t. I, l. 133, 141, t. II, l. 9–12, 98–101, EPP priedo l. 35). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovės 1 157,12 Eur (450 Eur + 707,12 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Kartu teismas grąžina 42,88 Eur (750 Eur – 707,12 Eur) permoką už ekspertizės atlikimą į atsakovo atstovės advokatės Dalios Bukelienės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas šioje byloje patyrė 7,05 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ ieškinį atmesti.
Atsakovo V. P. (V. P.) priešieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ (į. k. 304691283) 2 097,87 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas ir 1 157,12 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų ir dvylikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. DGKS-542 darbo byloje Nr. APS-131-19685 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ (į. k. 304691283) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Grąžinti 42,88 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) permoką už ekspertizės atlikimą į atsakovo atstovės advokatės Dalios Bukelienės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė