Civilinė byla Nr. 2YT-3372-359-2023
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00030-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 1 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Š. ir Valstybės įmonė Turto bankas,
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja L. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų tėvo A. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja L. L. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvai A. J. S. ir J. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno santuokoje iki A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) tėvai įgijo jungtinę nuosavybę, nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Abu tėvai iki A.J. S. mirties gyveno šiame bute. Po tėvo mirties šiame bute viena gyveno J. S., Ji mokėjo mokesčius, viena valdė turtą, tvarkė, prižiūrėjo, tai yra priėmė palikimą po vyro mirties Po A. J. S. mirties sutuoktinė J. S. į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes turtas įgytas santuokos metu ir galvojo, kad tai bendras turtas. Šį turtą: butą (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina J. S. valdė ir po sutuoktinio mirties. Kaišiadorių rajono 3-o notarų biuro dokumentuose po (duomenys neskelbtini) A.J. S. mirties žinių apie mirusiojo A. J. S. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Po vyro mirties J. S. liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno su vyru. Rūpinosi namais, juose gyveno su vaikais, mokėjo mokesčius. Dėl to galima teigti, kad po sutuoktinio A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti bei patvirtina pareiškėjos L. L. pareiškime nurodytus faktus, kad jų motina J. S. po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė atsiradusį palikimą. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja L. L. ir suinteresuotas asmuo D. Š., yra J. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l.8-10). Dabar mirę A. J. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Mirusiosios J. S. vardu (duomenys neskelbtini) yra registruotas butas su rūsiu. (b.l.14) Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro po (duomenys neskelbtini) metų metu dokumentuose žinių apie po A. J. S. mirties paveldėjimo bylos sudarymą nėra.(b.l. 11) Pareiškėjos motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro liudijimo ((duomenys neskelbtini)) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po J. S. mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė L. L. ir D. Š. (b.l.13)
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina J. S. po savo sutuoktinio A. J. S. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po sutuoktinio A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų paaiškinimai pareiškime teismui patvirtina, kad J. S. iš karto po savo sutuoktinio A. J. S. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, juo rūpinosi, jame gyveno, mokėjo mokesčius, buvo deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyveno tame turte, tai patvirtina Kaišiadorių miesto seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (b.l.12) Šie veiksmai buvo atlikti per tuo metu nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir J. S. elgėsi su A. J. S. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo A. J. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo D. Š. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl palikimo priėmimo po A. J. S. mirties. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Byloje nėra duomenų, kad po A. J. S. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė J. S. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). J. S. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po sutuoktinio A. J. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos L. L. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Gintautas Kaulakis