Civilinė byla Nr. e2YT-3619-854/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37291-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Skolų priežiūra“, antstolis Irmantas Gaidelis.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas M. K. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-8-34916 ir tenkinti 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašymus leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga bei leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už būsimą rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Nurodė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, t. y. su galimiems vertinimo ekspertams nusiųstais kvietimais duoti sutikimą atlikti turto rinkos vertės nustatymą vykdymo procese bei su šių teismo ekspertų pateiktais atsakymais/sutikimais. Tokiu būdu antstolis apribojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 643 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Antstolis taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą leisti iš vykdomojoje byloje areštuotos sąskaitos atlikti mokėjimą už būsimą turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja kitas turtas, kurį būtų galima areštuoti vietoje banko sąskaitų, tačiau antstolis teigia, kad šio turto vertė yra per maža. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai tokio turto vertinimo atlikti nėra galima, nes banko sąskaitoje esanti pakankama suma ekspertizei atlikti negalima būti naudojama, nes, pasak antstolio, to nenumato teismo nutartis. Taip pat pažymėjo, kad antstolis formaliai aiškina teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinę dalį. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartyje nurodyti ribojimai leidžia ir neprieštarauja, kad lėšos būtų panaudos sumokėti už turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą.
Antstolis 2019 m. gruodžio 12 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Pažymėjo, kad teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3661-614/2019 aiškiai nurodyta, kam galima panaudoti areštuotose sąskaitose esančias lėšas. Antstoliui nėra suteikta teisė aiškinti ar praplėsti teismo nutarties rezoliucinę dalį, šią teisę turi tik teismas. Pažymėjo, kad skolininkas, gavęs antstolio patvarkymą įmokėti už ekspertizės atlikimą reikalingas išlaidas, galėjo antstolio prašyti pratęsti terminą ir su prašymu kreiptis į teismą praplėsti leistinų operacijų vykdymo sąrašą, tačiau su tokiu prašymu į antstolį nesikreipė.
Patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad ekspertizės skyrimo tvarką nustato CPK 682 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. CPK normos tik antstoliui suteikia teisę paskirti turto vertintoją ar ekspertizės įstaigą, o vykdymo proceso šalys pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį turi teisę per įstatymo nustatytą terminą ekspertui reikšti nušalinimą. Pažymėjo, kad užklausos ekspertams dėl ekspertizės atlikimo kainos nėra procesinis veiksmas, kuris vykdomas priimant antstolio patvarkymą. Skolininkas prašymo leisti susipažinti su teismo ekspertams išsiųstomis užklausomis nemotyvavo. Skolininkas per įstatymo nustatytą terminą nušalinimo ekspertui nepateikė. Skolininkas pateiktame skunde taip pat nenurodė, kokios jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, antstoliui atsisakius leisti susipažinti su teismo ekspertams pateiktomis užklausomis turto vertei nustatyti ir jų pateiktais atsakymais.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01204 nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3661-614/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininkui priklausantį turtą, sudarydamas 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. areštuojamo turto aprašus.
2019 m. lapkričio 22 d. turto apraše antstolis nurodė, kad areštuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 2880 Eur.
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, jog minėto areštuoto turto vertė yra ne 2880 Eur, bet 12 624,98 Eur. Rašte pareiškėjas antstolio prašė skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti tuo atveju, jeigu antstolis nesutiks su verte.
Antstolis 2019 m. gruodžio 2 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui iki 2019 m. gruodžio 5 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 220 Eur sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, išaiškindamas, kad įmokėjus nurodytą sumą, ekspertizė bus pavesta atlikti patvarkyme nurodytai ekspertei.
Pareiškėjas pateikė antstoliui 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą, kuriuo prašė antstolio leisti susipažinti (siunčiant el. paštu) su antstolio išsiųstomis užklausomis ekspertams bei jų pateiktais atsakymais/sutikimais atlikti ekspertizę, taip pat prašė banko sąskaitoje areštuotą sumą leisti panaudoti ekspertizės apmokėjimui.
Antstolis 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo netenkino skolininko prašymų leisti susipažinti su teismo ekspertams išsiųstomis užklausomis bei jų pateiktais atsakymais/sutikimais atlikti ekspertizę bei leisti atlikti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iš sąskaitos, kuriai taikomas areštas.
Dėl areštuotų lėšų panaudojimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolis nepagrįstai atsisakė areštuotas pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, panaudoti ekspertizei apmokėti.
CPK 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnis 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8, 11 punktai).
Nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3661-614/2019 nutarta ieškovės UAB „Skolų priežiūra“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui neviršijant 36 300 Eur sumos, areštuoti atsakovui M. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita gali tik teismas. Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir sąlygų.
Nagrinėjamu atveju teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartyje detalizavo, kam leidžiama panaudoti areštuotas pinigines lėšas, nurodydamas, jog iš jų atsakovui leidžiama atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą, mokėti privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui, naudoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui, mokesčiams sumokėti. Teismui nutartyje nenurodžius, kad iš areštuotų piniginių lėšų būtų galima atlikti mokėjimą ekspertizei vykdymo procese apmokėti, antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Dėl susipažinimo su užklausomis ekspertams ir jų atsakymais
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad antstolis nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su vykdomosios bylos dokumentais, t. y. su galimiems ekspertams nusiųstais kvietimais duoti sutikimą atlikti turto rinkos vertės nustatymą vykdymo procese bei su šių teismo ekspertų pateiktais atsakymais/sutikimais
Teismas pagrįstu pripažįsta skundo argumentą, kad pareiškėjas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 2 punktas), tačiau duomenų, kad šiuo atveju tokia pareiškėjo teisė buvo pažeista, nėra. Kartu teismas pažymi, jog nėra jokio pagrindo sutikti, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtina skolininko teisė apima teisę susipažinti su tais antstolio veikloje tvarkomais dokumentais, kurie nėra priskirtini vykdomosios bylos medžiagai.
Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Diskrecijos teisė skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai). Įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Derinti eksperto kandidatūros su vykdymo proceso dalyviais antstolis neturi įstatyminės pareigos. Užklausos ekspertams, jų atsakymai yra techninio pobūdžio dokumentai, kurie neturi tiesioginės įtakos vykdymo proceso šalių teisėms ir pareigoms ir savaime joms pasekmių nesukelia. Antstolis neturi pareigos tokių dokumentų dėti į vykdomąją bylą ar pateikti susipažinti vykdymo proceso dalyviams, jie nelaikytini vykdomosios bylos medžiaga. Tuo tarpu antstolio priimti patvarkymai turi būti vykdomojoje byloje, o vykdymo proceso dalyviai turi teisę juos skųsti.
Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad antstolis, priimdamas 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-8-34916, kuriuo netenkinti 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašymai leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už būsimą rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjo M. K. skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė