Pranešėjas Ž. Bertašius                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1312-479/2014

Teisėjas V. Paulikas                                                (Proceso Nr. 2-06-3-10263-2013-9)

                                                 Procesinio sprendimo kategorija                                                 121.21.; 129.19.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams A. U., antstolei V. D., MB „Pajūrio lobis“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys antstolis G. J. ir antstolis G. K.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas S. U. 2013-09-06 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams A. U., antstolei V. D. ir MB „Pajūrio lobis“ ir nurodė, kad antstolė V. D. išieško iš ieškovo priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovo sūnui K., atstovaujamam įstatyminės atstovės atsakovės A. U. Antstolė areštavo ieškovui priklausantį turtą – 34/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2013-08-23 pardavė šį turtą iš varžytynių už 47 698 Lt. 2013-08-28 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Ieškovas paaiškino, kad turtą iš varžytynių įsigijo atsakovė MB „Pajūrio lobis“, kuri 2013-08-30 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove A. U. ir minėtą turtą pardavė atsakovei. Ieškovas nurodė ir tai, kad turto pardavimo iš varžytynių dieną pagal antstolės V. D. vykdomąją bylą jis buvo skolingas 3 402 Lt, o pridėjus antstolės   V. D. išieškomą skolą iš ieškovo atsakovei A. U. bei prisijungusių antstolių G. K. ir G. J. išieškomas sumas visą ieškovo skolą sudarė 6 310 Lt. Pagal LR CPK 663 str. 3 d. nuostatas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, išieškoti galima kaip išieškoma suma viršija 7 000 Lt. Antstolė V. D., neatsižvelgdama į ieškovo nurodytas aplinkybes, surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taip pažeidė imperatyvias teisės normas. Dėl to turto pardavimo iš varžytynių aktas turėtų būti panaikintas ir varžytynės pripažintos neįvykusiomis. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė A. U. ieškovui priklausančią buto dalį valdo neteisėtai, nes įgijo iš atsakovės MB „Pajūrio lobis“, kuri nėra teisėta turto savininkė. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2013-08-28 turto pardavimo iš varžytynių aktą, pripažinti neįvykusiomis 2013-08-23 varžytynes, pripažinti negaliojančia 2013-08-30 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių A. U. ir MB „Pajūrio lobis“ bei taikyti restituciją.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog antstolė, išieškodama skolą iš ieškovo turto ir jį parduodama iš varžytynių, nepažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimų. Teismas sprendė, kad ieškovas skolos išieškojimo procese piktnaudžiavo savo teisėmis.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CPK 663 str. 3 d. ir 717 str. 4 p. nuostatas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad antstolė V. D. vykdymo procese nepažeidė imperatyvių teisės normų, nes tokie įrodymai buvo pateikti. Ieškovas nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo skolos dydžiu turto pardavimo iš varžytynių metu. Ieškovas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Dėl to ieškovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovė A. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CPK 663 str. 3 d. ir 717 str. 4 p. nuostatas. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, LR CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis LR CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje                          Nr. 3K-7-90/2009). Pagal LR CPK 602 str. 1 d. 7 p., turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. LR CPK 663 str. numatyti apribojimai, kurie taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima išieškoti tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7 000 Lt (LR CPK 663 str. 3 d.). Antstolė V. D. 2013-07-03 priėmė patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo ir paskelbė varžytynes ieškovo turtui parduoti. Ieškovas šio patvarkymo nustatyta tvarka neskundė. Tai įrodo, kad varžytynės buvo paskelbtos teisėtai. Būtina įvertinti ir tai, kad LR CPK 717 str. 4 p. numatyta, jog antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos vykdymo išlaidos. Akivaizdu, jog LR CPK nenumato galimybės paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jeigu skolininkas sumoka skolos dalį ir ji lieka mažesnė negu 7 000 Lt. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą. Ieškovas pripažino, kad iki varžytynių pabaigos ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo buvo likusi tam tikro dydžio nesumokėta skola, neviršijanti 7 000 Lt. Taigi ieškovas neįvykdė LR CPK 717 str. 4 p. numatytų reikalavimų ir antstolė padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis. Tai teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo skolos dydžiu turto pardavimo iš varžytynių metu. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui K.i, išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-07-31 iki 2012-02-23 buvo 9 251 Lt (b. l. 3, vykd. b. Nr. 0004/11/01601). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą padidino iki 500 Lt, už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2013-07-01 papildomai susidarė    8 070 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 10-11, vykd. b. Nr. 0004/11/01601). Taigi           2013-07-01 išlaikymo įsiskolinimas buvo 17 321 Lt. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2012-09-04 iki 2013-05-29 sumokėjo 4 200 Lt, taigi 2013-07-01 ieškovo skola buvo 13 121 Lt. Po to, kai antstolė V. D. paskelbė pirmąsias varžytynes ieškovui priklausančiai buto daliai parduoti, ieškovas sumokėjo dar 13 400 Lt, iš kurių 12 900 Lt buvo skirta apmokėti išlaikymo įsiskolinimui ir 500 Lt apmokėti vykdymo išlaidoms. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės V. D. išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimas byloje yra teisingas ir ieškovas iki varžytynių pradžios turėjo 735 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šioje vykdomojoje byloje antstolė apskaičiavo, kad ieškovas turėtų sumokėti 3 312 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 50-51, 1 t.). Būtina įvertinti ir tai, kad antstolė V. D. tuo pat metu kitoje vykdomojoje byloje išieškojo iš ieškovo 1 759 Lt skolą atsakovei A. U. bei 590 Lt vykdymo išlaidų antstolei. Akivaizdu, jog ieškovas antstolės V. D. vykdymo išlaidų apskaičiavimo neginčijo LR CPK nustatyta tvarka. Taigi antstolės nustatyta skola yra įrodyta.

LR CPK 758 str. numato galimybę išieškotojams prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo. Priešingai nei ieškovas nurodo apeliaciniame skunde, prisijungus prie išieškojimo ir pardavus skolininkui priklausantį turtą iš varžytynių gautos lėšos yra paskirstomos visiems išieškotojams proporcingai pagal kiekvieno turimų reikalavimų dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad prie antstolės V. D. vykdomo išieškojimo prisijungė antstolis G. K., kuris iš ieškovo išieškojo 1 000 Lt baudą ir 293,46 Lt dydžio vykdymo išlaidas, ir antstolis G. J., kuris iš ieškovo išieškojo 76,80 Lt skolą ir 162,49 Lt vykdymo išlaidas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog turto pardavimo iš varžytynių dieną ieškovo bendras įsiskolinimas buvo lygus 7 928,75 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo įsiskolinimų dydį turto pardavimo iš varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu bei teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. 

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Jei šalis yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo teisėmis, teismas turi teisę atsisakyti ginti nesąžiningos šalies tariamus interesus (LR CK 1.137 str. 3 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2005-03-08 tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo įsiskolinimas iki turto pardavimo iš varžytynių susidarė per ilgą laikotarpį. Akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad tarp ieškovo ir atsakovės A. U. vyko teisminiai ginčai, negali būti laikoma teisėtu pagrindu nevykdyti pareigos išlaikyti vaikus. Būtina įvertinti ir tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra teismo priteistas periodinėmis išmokomis, kurios turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, o ne vienkartine išmoka. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, nes ieškovas skolas nutarė padengti tik tada, kai prasidėjo priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovo turto. Taigi teismas tinkamai taikė LR CK 1.137 str. 3 d. nuostatas.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei A. U. priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. U. atsakovei A. U. 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjos                                                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                        Marius Dobrovolskis