LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 3 d. gautu ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio mėnesio UAB „Serneta“ duotą sutikimą; nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais savivaldybės sprendimą dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, statybos leidimą ir statinių pripažinimo tinkamais naudotis aktą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip susiklosčiusius sutartinių santykių pagrindu, nors ieškinio dalykas ir pagrindas rodo, kad ginčas kilo dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; teismai nepagrįstai netaikė CK 4.103 straipsnio 1 dalies (statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas; 2) teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo ginčo sutikimo išdavimo momento. Teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį dėl ieškinio senaties pradžios momento nustatymo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teisės aktų pažeidimai statybų srityje įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo statinio pastatymo (2018 m. gruodžio 23 d.) ir jis nepraleistas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (į. k. 300145575) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Perlo paslaugos“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas