Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.11.-441-660-2015].docx
Bylos nr.: A2.11.-441-660/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Garliavos PN 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 187-215 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 187-215 str.):
Pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas:
Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui, policijos rėmėjui, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas (ATPK 187 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-441-660/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00105-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 50.1.1; 52.3.

(S)

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

 

2015 m. balandžio 24 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

 

nustatė:

 

2014-12-10, 9.30 val. (duomenys neskelbtini)esant būtinybei patikrinti gautą informaciją policijos pareigūnams žodžiu nurodžius įleisti į namo vidų, K. S. atsisakė įleisti į namo vidų pareigūnus ir seniūnijos darbuotojus, bandė jėga uždaryti lauko duris. Pareigūnams pakartotinai pareikalavus įleisti vidun, K. S. tai daryti atsisakė. K. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 3 p., 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 redakcija), įleisti į namo patalpas. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad protokole nurodytas melagingas laikas, nes įvykis buvo po 10.10 val. 2014-12-10 buvo namuose su vyru ir dėde V. B.. Išgirdo, kad sulojo šuo ir išėjusi į lauką pamatė prie vartų stovintį policijos automobilį, du uniformuotus policijos pareigūnus E. R. ir D. T., seniūnę D. Ž. ir jos pavaduotoją R. Kol ji ėjo pasitikti, jie nuplėšė vartų užraktą, sugadino spyną, įėjo į kiemą. Prie durų seniūnė D. Ž. pasakė, kad nori pažiūrėti kaip gyvena V. B.. Ji pasakė, kad pakvies V. B., tačiau seniūnė pasakė, kad turi įeiti ir pažiūrėti. Tada E. R. jėga bandė sulaikyti jos uždaromas namo duris. E. R. du kartus dešine ranka sudavė jai į pilvą, nubloškė ją nuo durų, D. T. gąsdino, kad suims. Nustūmę ją, visi užėjo į virtuvę. Pareigūnai pradėjo filmuoti. Apklausę V. B., atvykę asmenys neišėjo iš namo. Ji paklausė pareigūnų pavardes. D. T. filmuodamas kaire ranka trenkė jai į krūtinę. Ji paskambino telefonu uošviui – buvusiam policininkui, tai išgirdę, jie išsigando ir išėjo. Ji paskambino telefono 112 ir nuvažiavo į ligoninę, nes jai buvo sutrenkta krūtinė.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2014-12-10, apie 9-10 val. atvyko uniformuoti policijos pareigūnai E. R., D. T., kurie neprisistatė, išlaužė vartus, grasindami įsiveržė į namus. E. R. sudavė žmonai K. S. į pilvą, nustūmė ją, įėjo į namą su seniūne ir jos padėjėja. Atvykusieji pagal melagingą skambutį tikrino, ar name nelaikomas pagrobtas žmogus. Jie pakalbėjo su V. B.. Žmona paskambino jo tėvui – buvusiam policininkui, tuomet atvykusieji išėjo iš namo. Prieš tai D. T. sudavė žmonai į krūtinę. K. S. neatsisakė įleisti atvykusius asmenis į namus. Policijos pareigūnai jai jokių reikalavimų nepateikė.

 

Liudytojas D. T. parodė, kad jis dirba Garliavos PN tyrėju. Buvo gauta informaciją, kad K. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini)prievarta laiko asmenį, kurio gyvybei ir sveikatai galimai gresia pavojus. Pas K. S. nuvyko su tyrėju E. R., (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūne ir jos pavaduotoja. K. S. sutiko ant namo laiptų. Tyrėjas E. R. išreiškė reikalavimą įleisti juos į patalpas ir leisti apžiūrėti V. B., tačiau K. S. užrėmusi duris jų neleido, bet jie praėjo į namo vidų. Būdami name filmavo. Apžiūrėjo ir pabendravo su tuo asmeniu – V. B.. Po 5-6 minučių išėjo iš namo.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis dirba Garliavos PN tyrėju. Gavo iš (duomenys neskelbtini)seniūnės D. Ž. telefoninį pranešimą, kad K. S. namuose prievarta laikomas V. B., galimai gresia pavojus jo sveikatai. Apie 9.30 val. – 10 val. su tyrėju D. T., D. Ž. ir jos pavaduotoja nuvyko tikrinti gautą dėl V. B. pranešimą pas K. S. į namus. Vartai buvo uždaryti, bet patraukus, jie atsidarė. Iš namo išbėgo K. S., stovėjo prie atidarytų namo durų. Seniūnė jai paaiškino, kad atvyko tikrinti informacijos apie V. B.. Buvo pareikštas reikalavimas - leisti įsitikinti, ar nekyla grėsmė V. B. sveikatai ir gyvybei. K. S. atsisakė juos įleisti į namą, bandė uždaryti duris, tačiau jis stovėjo tarpduryje ir neleisdami uždaryti durų visi įėjo į patalpą. Pamatę, kad kyla konfliktinė situacija, mobiliais telefonais filmavo tolimesnę apsilankymo eigą, fiksavo K. S. ir A. S. įžeidimus ir veiksmus. Virtuvėje rado V. B. ir A. S.. Jie kalbėjo su V. B., o K. S. kėlė sumaištį, trukdė jiems susikalbėti. Patikrinę informaciją, po 5-15 minučių išėjo.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnė. Seniūnijoje buvo gautas R. J. prašymas dėl galimai girdomo slopinančiais vaistais V. B., kad jis galimai per prievartą laikomas pas K. S. namuose, ir telefoninis R. A. prašymas nuvykti ir patikrinti, ar jo name adresu (duomenys neskelbtini), gyvena V. B.. Skunde R. A. nurodė, kad jo dukra K. S. gyvena iš V. B. pensijos ir girdo jį alkoholiniais gėrimais. V. B. gimęs (duomenys neskelbtini)m., po žmonos mirties liko vienas. Anksčiau ji su seniūnijos specialiste ir socialine darbuotoja buvo nuvykusi pas K. S., tačiau jos vyras jas išvijo, todėl ji kreipėsi į policiją pagalbos. Tą dieną, apie 9.30 val. kartu su pavaduotoja D. R. ir policijos pareigūnais D. T. ir E. R. nuvyko pas K. S.. Ji pasitiko juos lauke, jai buvo paaiškinta, kad atvyko patikrinti gautą apie V. B. informaciją, tačiau K. S. nesutiko juos įleisti į namą, bandė užtrenkti namo duris, nustumti E. R., šaukė A. S., kad šis kviestų policiją. Įėjus į namo vidų, A. S. išvadino policijos pareigūnus negražiais žodžiais. K. S. taip pat su jais nepagarbiai kalbėjo. Pasikalbėję su V. B., išėjo iš namo.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnės pavaduotoja. Seniūnijoje buvo gautas R. A. ir R. J. prašymai dėl V. B., todėl 2014-12-10, tikslaus laiko neprisimena, su seniūne ir dviem policijos pareigūnais nuvyko pas K. S., gyv. (duomenys neskelbtini)patikrinti prašymuose nurodytas aplinkybes. Į kiemą išėjo K. S., kuriai paaiškino, kad atvyko pas V. B., nori jį pamatyti, pasikalbėti su juo, pamatyti jo gyvenimo sąlygas. K. S. laikė duris ir bandė jas uždaryti, neleido jiems įeiti į vidų. Su policijos pareigūnais praėjo pro ja ir įėjo į namus, kur pamatė V. B. ir su juo pasikalbėjo. K. S. trukdė kalbėtis su V. B., šūkavo, atsakinėjo į klausimus už V. B..

Liudytojas R. J. parodė, kad po V. B. žmonos mirties K. S. nuvažiavo pas V. B. ir parsivežė jį pas save, surinko visus žiedus, gintarą. Po kurio laiko jis pamatė V. B., kuris buvo sutrikęs, susikaustęs, atrodė kaip prigirdytas slopinamų vaistų. Kitą kartą sutiko V. B. einantį į sodybą, jis pasakė, kad pabėgo nuo K. S., kad ji niekur jo neišleidžia, neleidžia gyventi vienam. 2015-02-05 parašė prašymą (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnei, prašė patikrinti kaip gyvena ir jaučiasi V. B., gyvenantis pas K. S..

ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo faktas ir K. S. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2014-12-10, 9.30 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini)seniūnės D. Ž. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)K. S. galimai prievarta laiko vienišą silpnos sveikatos paleistą iš slaugos ligoninės V. B., kuriam galimai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Nuvykus į (duomenys neskelbtini)seniūniją, policijos pareigūnus pasitiko (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnė D. Ž. ir seniūnės pavaduotoja D. R.. Tarnybiniu automobilio visi nuvyko patikrinti V. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)Nuvykę rado ant lauko durų kabančią pakabinamą spyną. Supratę, kad V. B. nėra namuose ir įsitikinę, kad jis tikrai gali būti laikomas pas K. S., policijos pareigūnai nuvyko (duomenys neskelbtini). Pro duris išėjo moteris, kuri kaip vėliau sužinojo buvo K. S., ir pradėjo šaukti, ko policijos pareigūnai nori ir kodėl jie čia atvažiavo. Policijos pareigūnai paaiškino, kad buvo gauta informacija, jog namuose pas K. S. galimai per prievartą laikomas V. B. ir paprašė leisti parodyti patalpas – ar namuose yra minėtas asmuo ir ar jam negresia pavojus sveikatai ir gyvybei. K. S. policijos pareigūnus įleisti į vidų atsisakė, pasakydama, kad ji pasakys V. B., kad šis išeitų pasikalbėti su policijos pareigūnais. Taip sakydama, K. S. griebė durų rankeną ir bandė uždaryti duris. Policijos pareigūnai neleido jai uždaryti ir užrakinti durų atsistodami tarpduryje ir pareikalaudami leisti užeiti į namo vidų ir įsitikinti, ar V. B. nekyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. K. S. atsisakė leisti policijos pareigūnams užeiti į namo vidų. Tuomet, pagrįstai įtardami, kad V. B. kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei ir vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 18 str., 1 d. 3 p., 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., policijos pareigūnai apėjo šonu K. S. ir pateko į namą. Įėję į namą pamatė vyrą, kurį K. S. vadino A. ir senyvo amžiaus vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. B.. K. S. kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo kažkam skambinti, liepė visiems išeiti, klausė, ko čia nori. Įėjus per duris, A. S. parodė policijos pareigūnams pirštų kombinaciją su iškeltu viduriniu pirštu. Norėdami užtikrinti skaidrią įvykių seką, policijos pareigūnai pradėjo viską filmuoti telefonais. Seniūnė D. Ž. naudojosi diktofonu. Būnant namuose, vyras Albertas vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Tuomet K. S. pati pradėjo fotografuoti policijos pareigūnus ir priėjusi prie D. T. bandė prie pat veido jam prikišti fotoaparatą. Postinis D. T. paprašė nekišti jam prie veido fotoaparato ir atsitraukė žingsniu atgal. Policijos pareigūnai įsitikinę, kad pavojaus V. B. sveikatai ir gyvybei nėra ir kad jis pas K. S. būna savo noru, jau ėjo pro duris į lauką. A. S. vartodamas necenzūrinius žodžius E. R. ir D. T. atžvilgiu ir rodydamas pirštų kombinaciją, su iškeltu viduriniu pirštu, įžeidė E. R. ir D. T. garbę ir orumą. K. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų įleisti į namą. Jokia fizinė prievarta šių asmenų atžvilgiu nebuvo naudota (b. l. 3-6), Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnės D. Ž. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad gavus žodinius pranešimus dėl galimai priverstinai apribotos V. B. laisvės, buvo kreiptasi į policiją. Nuvykus patikrinti gautos informacijos, K. S. atsisakė įleisti pareigūnus į namą, bandė nustumti pareigūną, grubiai kalbėjo su pareigūnais (b. l. 9-10), R. A. prašymas, kuriame prašomą patikrinti, ar jo pusbrolis V. B. jo dukters K. S. laikomas ne prieš jo valią, ar jam galimai nekyla grėsmė sveikatai ir gyvybei (b. l. 11), R. J. prašymas patikrinti, kaip jaučiasi V. B., jam pasirodė, kad jis girdomas slopinančiais vaistais (b. l. 12), D. Ž. ir D. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad tikrinant informaciją dėl V. B., K. S. atsisakė įleisti policijos pareigūnus į namą, bandė rankomis nustumti tyrėją E. R.. Kalbėjo nemandagiai, grubiai (b. l. 13-14, 15), K. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad pareigūnai atvykę nesilaikė policijos veiklos įstatymo, nes neprisistatė, prieš tai sulaužė vartų užraktą. Pareigūnas D. T. sakė, kad K. S. suims, o kitas pareigūnas jai trenkė ne mažiau du kartus, netrukus dar trenkė į šoną. Patekę į vidų pareigūnai virtuvėje nukreipė savo mobilaus ryšio telefonus ir spigino į akis, provokavo vyrą (b. l. 16-17), A. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pareigūnai apstumdė jo žmoną, provokavo jį. V. B. per prievartą namuose jie nelaikė (b. l. 18), medicininiai dokumentai (b. l. 21-22), K. S. pareiškimas (b. l. 23-25), vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 26), O. G. B. mirties liudijimas (b. l. 27), medicininiai dokumentai (b. l. 28), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 29-30), pažyma apie gyvenamąją vietą (b. l. 31, 51), K. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (b. l. 32-35, 42-45), pažyma apie baustumą, iš kurios matyti, kad K. S. galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 37-39), 2014-12-19 pažyma apie priimtą skundą (b. l. 46), 2014-12-22 darbo sutartis (b. l. 47), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 48), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (b. l. 49), santuokos liudijimas (b. l. 50), pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 52), (duomenys neskelbtini) parapijos klebono pažyma dėl K. ir A. S. dalyvavimo parapijos gyvenime (b. l. 78), gimimo liudijimas (b. l. 90), santuokos liudijimas (b. l. 91), 2011-03-31  darbo sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini)ir K. A. (b. l. 94, 95), CD su garso įrašu (b. l. 96), kita bylos medžiaga.

ATPK 187 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – bauda nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Šioje normoje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Siekiant išsiaiškinti, ar K. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir, ar K. S. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. numato, jog žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, jog policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę
lankytis gyvenamosiose patalpose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į policijos profilaktines įskaitas, taip pat kviesti į policiją ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio.

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. numato policijos pareigūno teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atvykę policijos pareigūnai K. S. paaiškino, kad atvyko tikrinti informacijos apie V. B. ir pareiškė teisėtą reikalavimą - leisti užeiti į namą ir įsitikinti, ar nekyla grėsmė V. B. sveikatai ir gyvybei. K. S. neleido pareigūnams ir seniūnijos darbuotojams įeiti į namo vidų, bandė uždaryti duris.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai E. R. ir D. T. dėvėjo policijos uniformas, K. S. žinojo, kad jie, kaip policijos pareigūnai, jų pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, už jų nevykdymą ar pasipriešinimą valstybės tarnautojams, jiems einant pareigas, nustatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

K. S. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai, aukščiau išvardinti įrodymai, bet ir tiesiogiai su K. S. pažeidimo metu bendravusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų E. R., D. T., D. Ž. ir D. R. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei šių pareigūnų tarnybiniams pranešimams bei seniūnijos darbuotojų paaiškinimuose (b. l. 3-4, 5-6, 13-14, 15), nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų liudytojų parodymų ir byloje esančių jų paaiškinimų nustatyta, kad policijos pareigūnai E. R., D. T., seniūnijos darbuotojos D. Ž. ir D. R. atvyko pas K. S. į namus patikrinti gautą iš R. J. ir R. A. informaciją apie galimai gresiantį pavojų V. B. gyvybei ir sveikatai. Apie atvykimo tikslą policijos pareigūnai paaiškino K. S. ir pareiškė reikalavimą įleisti į namą, tačiau K. S. atsisakė vykdyti pareikštą reikalavimą ir į namą neleido, bandydama uždaryti namo duris.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad E. R., D. T., D. Ž. ir D. R. su K. S. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais.

Iš K. S. pateikto garso įrašo nėra galimybės nustatyti kada ir kur jis įrašytas, todėl jis nelaikytinas leistinu įrodymu ir teismas juo nesiremia.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad policijos pareigūnų reikalavimai įleisti į namą esant būtinybei patikrinti gautą informaciją buvo teisėti. K. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. S. neturi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda ATPK 187 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 302 str., 187 str.,  286-288 str., 293 str.,

 

nutarė:

 

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti 100,00 eurų (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                        Larisa Tamulionienė

 

 

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. 

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 187 str. Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybo
  • ATPK 20 str. Administracinės nuobaudos tikslai
  • ATPK 313 str. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka
  • ATPK 314 str. Priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas