Pirmosios instancijos teismo                            Civilinė byla Nr. e2A-58-755/2019

teisėjas Edvardas Juozėnas                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17305-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32000-433/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 1 305,18 Eur žalos atlyginimo, 57,21 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad 2015 m. gegužės 7 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault Espace, o atsakingu už eismo įvykį pripažintas vairuotojas, vairavęs automobilį Honda Civic, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę, privalomojo draudimo sutartis sudaryta su atsakovu. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 1 356,31 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nustatė, kad atsakovas turėjo sumokėti draudimo įmoką iki 2015 m. balandžio 26 d., tačiau sumokėjo įvykus eismo įvykiui. Ieškovė pateikė reikalavimą draudėjui atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą proporcingai neapmokėtos draudimo įmokos daliai, nes atsakovas buvo sumokėjęs tik dalį draudimo įmokos.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.

4.       Atsakovas R. S. pateikė pareiškimą dėl 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.       Nurodė, jog niekada nevėlavo mokėti draudimo įmokų ir įmoką už gegužės mėnesį jis sumokėjo 2015 m. gegužės 8 d. iki sutartyje nurodyto draudimo įmokos mokėjimo termino pabaigos, todėl jam nekilo pareiga atlyginti žalą. Atkreipė dėmesį, kad draudimo įmoka, kurią pavėlavo sumokėti atsakovas, yra labai nedidelė, todėl negalėjo sukelti esminio sutarties pažeidimo. Teigė, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino nukentėjusiojo automobilio žalos dydį. Nurodė, kad ieškovė, gavusi visą draudimo sumą pagal sutartį ir visą žalos atlyginimą nepagrįstai praturtėtų, o atsakovo atžvilgiu tokia sutartis neturėtų jokios apsaugos ir netektų savo prasmės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino.

7.       Nustatė, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis.Atsakovas nebuvo sumokėjęs visos ( kasmėnesinės) draudimo įmokos pagal 2014 m. rugsėjo 26 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr 03/300719007. Ieškovė, išmokėjusi automobilio Renault Espace savininkui draudimo išmoką už eismo įvykiu padarytų minėto automobilio apgadinimų remontą, patyrė 1 356,31 Eur žalą. Pripažino esant atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastiniam ryšiui, todėl konstatavo, jog nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

8.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei tai, jog atsakovas ne visą draudimo įmoką pagal 2014 m. rugsėjo 26 d. draudimo sutartį Nr. 03/300719007 buvo sumokėjęs: 2015 m. gegužės 7 d. eismo įvykio dienai dėl ankstesnių mokėjimų permokos buvo sumokėta tik 0,24 Eur, taip pat į tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos draudikui reikalauti žalos atlyginimo, pripažino, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo eismo įvykio metu padarytą žalą proporcingai neapmokėtos draudimo įmokos (6,13 Eur) daliai yra teisėtas ir pagrįstas.

9.       Tenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo 57,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

11.       Teigia, kad teismas visiškai nevertino to, ar ieškovės reikalaujamas grąžintinos sumos dydis yra adekvatus atsakovo neva galimai padarytam pažeidimui, t. y. ar ieškovė turi teisę reikalauti visos draudimo išmokos grąžinimo, kuri yra 1 305,18 Eur, dėl 6,13 Eur draudimo įmokos galimai pavėluoto sumokėjimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys yra nelygiavertės, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra keliamas dėl menkavertės 6,13 Eur įmokos pavėluoto sumokėjimo, kuris buvo tik 12 dienų. 

12.       Mano, jog nebuvo pagrindo priteisti išmokėtos žalos dydžio kompensaciją, nes sutarties pažeidimas buvo minimalus, nesumokėta suma nedidelė, o ieškovė, laiku negavusi įmokos, neprašė delspinigių, nesiekė sutarties nutraukimo.

13.       Tvirtina, kad pagal 2014 m. rugsėjo 26 d. draudimo sutarties sąlygas, atsakovas įmokas už draudimo apsaugą turėjo sumokėti iki kiekvieno einamojo mėnesio 26 d., todėl už 2015 m. gegužės mėnesio apsaugą atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2015 m. gegužės 26 d., o sumokėjo 2015 m. gegužės 8 d. Teigia, kad teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas.

14.       Nurodo, kad nėra įrodymų, jog ieškovė reiškė pretenzijas atsakovui dėl eilinės draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo, pranešė atsakovui apie sutarties netinkamą vykdymą, kad ji bus nutraukta ar sustabdyta, ieškovė nepriėmė po eismo įvykio atsakovo sumokėtos eilinės draudimo įmokos ar ši įmoka buvo grąžinta atsakovui. 

15.       Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad galimai pavėluotos eilinės draudimo įmokos sumokėjimas tiesiogiai niekaip nepaveikė eismo įvykio, jo priežasčių ar išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nes ieškovė įvykdė savo pareigą, numatytą galiojančioje draudimo sutartyje, kurią būtų turėjusi įvykdyti bet kokiu atveju.

16.       Tvirtina, kad teismui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, ieškovė atsidūrė žymiai geresnėje padėtyje, t. y. ieškovė, gavusi visą draudimo sumą pagal sutartį ir visą žalos atlyginimą, nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, o atsakovo atžvilgiu tokia draudimo sutartis neturės jokios apsaugos.

17.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

18.       Nurodo, jog teismas pagrįstai tenkino ieškinį, atsižvelgdamas į sistemingą vėlavimą mokėti draudimo įmokas, nepaisant draudiko rašytinių priminimų atsakovui apie nesumokėtas įmokas bei juose nurodytas teisines vėlavimo mokėti pasekmes.

19.       Teigia, kad atsakovas yra verslininkas, užsiimantis krovinių pervežimu, todėl jam yra suvokiama didesnė avaringumo rizika bei pareiga užtikrinti, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis galiotų ir būtų apmokėta.

20.       Tvirtina, jog praleistas įmokos sumokėjimo terminas draudikui yra svarbus, nes iš draudėjų įmokų formuojami atidėjimo rezervai, iš kurių mokamos išmokos pagal draudžiamuosius įvykius, ir nesilaikymas įmokų mokėjimo terminų neigiamai veikia šių rezervų formavimą.

21.       Nurodo, kad draudimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog mokėjimai už apsaugos laikotarpį yra mokami į priekį.

22.       Teigia, jog įstatyme numatyta savarankiška regresinė prievolė nėra susijusi su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. Paaiškina, kad regresinė prievolė nelaikoma draudiko civilinės atsakomybės forma ir yra skirta ne draudiko nuostolių atlyginimui, o draudimo apsaugos pašalinimui draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio.

23.       Nurodo, kad atsakovo teiginiai dėl nepagrįsto praturtėjimo nepagrįsti.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25.       Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. R. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/300719007 (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties šalys susitarė, kad bendra draudimo įmoka – 76,17 Eur, bus mokama kas mėnesį, sutarties grafike nurodytais terminais ir dydžiais. 2015 m. gegužės 7 d. Trakų rajone, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakingu už eismo įvykį pripažintas automobilio, Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S.. AB „Lietuvos draudimas“, atlikusi žalos administravimo procedūrą, išmokėjo 1 356,31 Eur draudimo išmoką už automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus ir nustatė, kad eilinė draudimo įmoka pagal draudimo sutartį buvo sumokėta pavėluotai, po eismo įvykio, todėl pateikė R. S. pretenziją dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. R. S. nesutiko grąžinti prašomą draudimo išmoką, teigdamas draudimo įmokai buvus laiku sumokėtai.

26.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas R. S. netinkamai vykdė draudimo sutartis sąlygas dėl draudimo įmokų mokėjimo, t. y. nustatytu laiku nesumokėjo eilinės draudimo įmokos, todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pagrindą reikalauti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apelianto argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

27.       Iš draudimo sutarties 1.2 punkto matyti, kad sutartis įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 26 d. 10 val. 27 min. Sutarties 1.3.2 punkte nurodyta, jog pirma draudimo įmoka mokama iki 2014 m. rugsėjo 26 d., sekančios įmokos – iki spalio, lapkričio ir t. t. mėnesio 26 d. Tokia draudimo sutarties nuostata leidžia daryti išvadą, jog minėtame punkte nurodytos draudimo įmokos turėjo būti mokamos „į priekį“, o ne už praėjusį laikotarpį (CPK 185 str.). Šią išvadą patvirtina byloje esantys ieškovės parengti ir išsiųsti pranešimai dėl nesumokėtos draudimo įmokos, kuriuose buvo aiškiai nurodytas laikotarpis, už kurį turėjo būti mokama eilinė draudimo įmoka pagal draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas R. S. nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, kad ieškovė siuntė jam pranešimus dėl nesumokėtų eilinių draudimo įmokų, kad 2015 m. vasario 5 d. pranešimą dėl nesumokėtos įmokos, siųstą registruotu paštu, priėmė apelianto sutuoktinė (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju apelianto R. S. teiginiai dėl draudimo įmokų sumokėjimo savalaikiškumo vertintini kaip nepagrįsti.

28.       Taigi, byloje nesant paneigta, jog 2015 m. balandžio 26 d. pagal draudimo sutartyje nurodytą draudimo įmokų mokėjimo grafiką buvo sumokėta tik 0,24 Eur, vietoje 6,37 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. S. netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 str.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog ir dalies draudimo įmokos sumokėjimas yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko (šiuo atveju - ieškovės) teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Teismui konstatavus apelianto netinkamą draudimo sutarties vykdymą (ne laiku mokėjus draudimo įmokas), ieškovės reikalavimas grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką iš esmės pagrįstas (CPK 185 str.).

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto R. S. argumentai, kad jis vėliau sumokėjo draudimo įmoką, ieškovė ją priėmė, nesustabdė ar nenutraukė draudimo sutarties, neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo sąlygos.

30.       Vertinant apelianto argumentus dėl pavėluotos draudimo įmokos sumokėjimo reikšmės eismo įvykiui, jo priežastims ar išmokėtos draudimo išmokos dydžiui, apeliacinės instancijos teismas primena, kad TPVCAPDĮ įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tokiu būdu yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, ieškovės teisė reikalauti iš apelianto grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką nesiejama su pavėluotos draudimo įmokos įtaka draudžiamajam įvykiui ar draudimo išmokos dydžiui. Minėti apelianto teiginiai gali būti vertinami tik sprendžiant ieškovės reikalavimo dydžio pagrįstumą.

31.       Kaip nurodyta nutarties 30 punkte, įstatyme nustatyta ieškovės atgręžtinio reikalavimo į apeliantą teisė susijusi su apelianto (kaip draudėjo) drausminimu, t. y. tinkamu draudimo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl negali būti vertinama kaip nepagrįstas praturtėjimas, o draudimo sutarčiai nesant nutrauktai, draudimo apsauga automobilio Honda Civic valdytojui iki draudimo sutarties pabaigos galioja (TPVCAPDĮ 9 str. 2 d.).

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė ginčo eismo įvykio metu padarytą žalą proporcingai neapmokėtos draudimo kasmėnesinės įmokos daliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu sprendimu. Kaip minėta, galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai ieškovė, neturėdama teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovui TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. ji gali reikšti reikalavimą atsakovui grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2013). 

33.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas R. S. mokėjo draudimo sutartyje numatytas draudimo įmokas, nors ir dalis mokėjimų buvo atlikti ne grafike numatytu terminu. Iki eismo įvykio dienos buvo sumokėta 44,56 Eur iš bendros 76,17 Eur draudimo įmokos, eismo įvykio dienai (2015 m. gegužės 7 d.) buvo sumokėta dalis draudimo įmokos – 0,24 Eur, likusi draudimo įmokos dalis buvo sumokėta 2015 m. gegužės 8 d., likusios draudimo įmokos buvo mokamos iki draudimo sutarties įmokų mokėjimo grafike nurodyto termino pabaigos. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vertinant reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, būtina atsižvelgti į jau sumokėtų draudimo įmokų dydį, nesumokėtos draudimo įmokos santykį su bendra draudimo įmoka, vėlavimo sumokėti dalinę draudimo įmoką trukmę, sutartinių įsipareigojimų laikymosi apimtis, pažeidimo mažareikšmiškumą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-524/2012, TPVCAPDĮ  22 straipsnio 2 dalis) .

34.       Nesant paneigtam ieškovės išmokėtos nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmokos dydžio pagrįstumui( dėl šių teismo išvadų skundas neteiktas), darytina išvada, atsižvelgus į nutarties 33 punkte išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš apelianto R. S. eismo įvykio metu padarytą žalą mažintinas iki 108,50 Eur sumos, kurią sudaro 8 procentai (procentinė išraiška nesumokėtos draudimo įmokos ir bendros draudimo įmokos) visos ieškovės sumokėtos draudimo išmokos (1 356,31 Eur x 0,08 = 108,50 Eur).

35.       Kadangi ieškovė prašė priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, kaip minimalius nuostolius, apeliantui neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmokos dydį, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priteistiną žalos dydį, sumažina kompensuojamąsias palūkanas iki 4,53 Eur (108,50 Eur (žalos dydis) x 0,05 (palūkanos) / 365 (kalendorinės dienos) x 305 (praleistų dienų skaičius, neįtraukus pretenzijoje nurodyto skolos sumokėjimo termino) = 4,53 Eur; Civilinio kodekso 6.261 str.).

36.       Remiantis nutarties 34-35 punktais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą ir sumažinti ieškovės reikalaujamos draudimo išmokos dydį bei kompensuojamąsias palūkanas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

37.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos: ieškinį iš dalies patenkinus (8 procentais), iš atsakovo R. S. priteisiamas ieškovės naudai 2,32 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgus į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį (8 procentai nuo pareikšto reikalavimo), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes išieškotina suma (0,65 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur). 7,56 Eur šių išlaidų priteisiama valstybei iš ieškovės( 8,22 Eur x 92 proc.x 100).

38.       Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (92 procentais), iš ieškovės priteisiamas R. S. naudai 28,21 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už šio skundo pateikimą (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią dalis išdėstyti taip:

„Ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) naudai 108,50 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 4,53 Eur (keturis eurus 53 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (113,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,32 Eur (du eurus 32 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybės naudai 7,56 Eur bylinėjimosi ( procesinių dokumentų įteikimo ) išlaidų“.

 Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 28,21 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 21 ct) žyminį mokestį

Teisėjas                                 Eigirdas Činka