Teisėjas Algirdas Švedavičius Baudžiamoji byla 1A – 80 – 350 / 2014
Proceso Nr. 1-77-1-00585-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2; 2.4.6.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. vasario 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,
gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios R. K. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK ( toliau BK ) 140 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,
NUSTATĖ:
V. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio mėn. 9 d., apie 20 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio raj., gyvenamojo namo kieme, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, pakišdamas koją pargriovė ant žemės savo sugyventinę R. K. ir tyčia ranka sudavė du smūgius pastarajai į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą.
Nuteistasis V. K. ir nukentėjusioji R. K. apeliaciniais skundais prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti, taikant BK 37 str. nuostatas, atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.
Skunduose nurodoma, kad nukentėjusiajai V. K. sudavė du smūgius į galvos sritį, dėl kurių nukentėjusioji jautė trumpalaikį fizinį skausmą, smūgių sudavimo vietoje jokių kraujosruvų nebuvo, po įvykio nukentėjusiajai galvą skaudėjo dėl nervinio streso, kilusio konflikto metu dar prieš smūgių sudavimą.
Abu apeliantai mano, kad atsižvelgiant į nusikaltimo ypatumus, fizinio skausmo atsiradimo momentą, trukmę ir stiprumo laipsnį, V. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d. turėtų būti pripažįstama mažareikšme ir jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 37 str. nuostatas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundus tenkinti, prokurorė - atmesti.
Skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. K. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Nuteistasis V. K. neneigia sudavęs nukentėjusiajai du smūgius į galvos sritį, tačiau mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo atsiradimo momentą, trukmę ir stiprumo laipsnį, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d. turėtų būti pripažįstama mažareikšme ir jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 37 str. nuostatas.
Pagal LR BK 37 str. kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kažkurių šių požymių ypatumų teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė byla Nr. 2K-364/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo pripažinti V. K. padarytą smurtinę veiką mažareikšme. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nurodo, kad nukentėjusiajai smūgius sudavė todėl, kad ji priekaištavo jam dėl jo gėrimo ir grasino miegantį „prismeigti“. Nors šias aplinkybes nagrinėjant bylą apylinkės teisme patvirtino ir nukentėjusioji R. K., tačiau iš byloje esančių liudytojos R. T. parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu metu V. K. R. K. užsipuolė be jokios dingsties, besiruošiančią išeiti parūkyti į namo koridorių ją išvadino ubage ir valkata ir išsivijo į namo kiemą kur, kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, sudavė smūgius į galvą. Be to, iš liudytojų R. K. ir A. A. parodymų matyti, kad V. K. R. K. atžvilgiu smurtavo ne primą kartą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji teigė, kad 2012 metais V. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis ją buvo sumušęs, tačiau ji dėl giminaičių poveikio pakeitė parodymus ir ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas (b.l. 14). Šias nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti pažyma apie A. K. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus (b.l. 44).
Kadangi neginčijamai nustatyta, kad V. K. iš esmės be jokios priežasties sudavė smūgius moteriai – savo sugyventinei, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu būdu V. K. įvykdė įstatymo draudžiamą veiką, atitinkančią BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, kuria kėsinosi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, be to, veiką padarė šeimos aplinkoje, prieš artimą asmenį – sugyventinę, kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl nuteistojo jai suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, kad nukentėjusiajai dėl pavartoto smurto galėjo skaudėti, neneigė ir V. K.. Kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo asmens patirtas fizinis skausmas, kaip baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindas, yra vertinimo dalykas ir šiuo atveju nukentėjusioji teigė, kad jai skaudėjo tik pačių smūgių sudavimo metu, skausmas nebuvo didelis, tačiau atsižvelgtina į tai, kad smurtą nukentėjusios atžvilgiu V. K. vartojo ne pirmą kartą ir iš esmės be jokios dingsties. Jo smurtiniai veiksmai buvo neadekvatūs įvykio situacijai ir tai neleidžia daryti išvadą, kad ši V. K. įvykdyta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, jog V. K. atžvilgiu turi būti taikomos BK 37 str. nuostatos ir jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
N u t a r ė :
Nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios R. K. apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Algirdas Gaputis
Jolanta Raščiuvienė
Bronė Vidzėnienė