Civilinė byla Nr. e2YT-934-251/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08147-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 25 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad jos ir buvusio sutuoktinio A. B. santuokos metu įgytas, bet kurio iš sutuoktinių vardu registruotas turtas priklausė abejiems sutuoktiniams po ½ dalį. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta. Teismas, nutraukdamas santuoką, nepadalino santuokos metu įgyto turto, t. y., 53/100 pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), 25/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad už žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta investiciniais čekiais į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą pagal 1993-03-02 mokėjimo pranešimą, taigi ir minėtas žemės sklypas įsigytas santuokos metu. A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Šiaulių apylinkės teismas 2016-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7728-650/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo N. K. priėmė mirusiojo tėvo A. B. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Sprendimo pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, nes nebuvo padalintas pareiškėjos ir A. B. santuokos metu įgytas turtas (el. b. 1-2 l.).
Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo sutiko, prašė jį tenkinti (el. b. 26 l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir A. B. Šiaulių rajono CM skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri nutraukta Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (el. b. 6-7 l.). Santuokos nutraukimo įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 57 (el. b. 5 l.). A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 4 l.). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį faktiniu valdymu priėmė A. B. pirmos eilės įpėdinė N. K. (el. b. 16-18 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu 1994-10-13 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6130, sudarytos pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374, pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į 53/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis pastato – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. 8-11 l.). Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-10-29 įsakymo Nr. 31VĮ-3348-(14.31.2.) matyti, kad 1993-03-02 į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą buvo sumokėta 114,75 Lt investiciniais čekiais už 3,0000 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 12 l.).
Pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio A. B. nekilnojamasis turtas, nurodytas šiame sprendime, įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, tačiau sprendžiant šią bylą taikytinos 2000 m. CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d.). Tiek turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 4 p.). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002). Pažymėtina, kad SŠK 36 ir kiti straipsniai nereikalavo nutraukiant santuoką toje pačioje byloje spręsti dėl santuokos nutraukimo padarinių (vaikų išlaikymo, turto padalijimo, kreditorių teisių į sutuoktinių prievoles ir kt.), todėl po santuokos nutraukimo pagal SŠK normas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimai įprastai sprendžiami bendru buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš buvusių sutuoktinių ieškinį teismo sprendimu kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015).
Kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, pareiškėja ir buvęs jos sutuoktinis A. B. santuokos metu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto, kuris (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukiant santuoką nebuvo padalintas. Šis turtas taip pat nebuvo padalintas teismo sprendimu iki (duomenys neskelbtini) A. B. mirties. Byloje nėra ginčo, kad nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai tapo minėto nekilnojamojo turto bendraturčiais ir valdė bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei kad kiekvienam buvusiam sutuoktiniui priklausė po ½ dalį turto, įgyto santuokos metu.
CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės nustatyti turto dalies, priklaususios buvusiems sutuoktiniams po santuokos nutraukimo, nes A. B. yra miręs.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai ir jos mirusiam buvusiam sutuoktiniui A. B. po santuokos nutraukimo priklausė po ½ dalį turto, įgyto santuokos metu, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė po ½ dalį turto, įgyto santuokos metu (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ir įregistruoto bet kurio iš buvusių sutuoktinių vardu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Gema Janušienė