Civilinė byla Nr. 2-564/2014

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria dalį ieškinio atsisakyta priimti, o kita dalis ieškinio laikyta nepaduota neištaisius trūkumų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, pareikštu Lietuvos Respublikai ir Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja pareiškėjo teises pareiškėjo ir jo artimųjų atžvilgiu nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, įpareigoti atsakovą Lietuvos apeliacinį teismą pateikti informaciją apie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nagrinėjimo eigą civilinėje byloje Nr.2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigą Vilniaus apygardos teisme bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 406 954,30 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo teisių pažeidinėjimą Lietuvos teismuose.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. B. ieškinio dalį dėl jo reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakė priimti, o kitai ieškinio daliai nustatė terminą iki 2013 m. spalio 28 d. trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui naują terminą iki 2013 m. gruodžio 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Ieškovas A. B. 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieškovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieškovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyti į ieškovo pareiškimus ir pateikti informaciją apie apeliacinio skundo eigą civilinėje byloje Nr.2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 456 954,30 Lt žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidinėjimą Lietuvos teismuose, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo A. B. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų tyčiniu informacijos nepateikimu ir diskriminacijos vykdymu padarytos žalos atlyginimo ir pažeidimų pašalinimo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieškovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieškovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Kitą ieškinio dalį laikė nepaduotą neištaisius trūkumų, kliudžiusių šį ieškinį priimti. 

Teismas pažymėjo, kad materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi ieškovo inicijuotiems ginčams spręsti kitose bylose, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtose bylose pagrindą bei dalyką. Nors ieškovas įvardijo kitą atsakovą, kuriam nukreipia antrąjį savo reikalavimą dėl informacijos pateikimo apie bylas, kuriose procesas dar  nepasibaigęs, tiek šis (dėl informacijos pateikimo), tiek ir pirmasis reikalavimas (dėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo, kliudymo ir varžymo naudotis teisėmis kitose bylose), negali būti nagrinėjami kaip atskiri materialiniai teisiniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieškovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieškovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Taip pat ieškinio teisenos tvarka kaip atskiras materialinis reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir procedūrinis reikalavimas pateikti informaciją apie kitų bylų procesinę eigą (apie apeliacinio skundo eigą civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigą). Abu šiuos ieškovo ieškinio reikalavimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). 

Kitą dalį ieškinio reikalavimų teismas laikė nepaduotą nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad ieškovas visiškai neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. neaptarė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui dėl turtinės žalos priteisimo. Ieškovas neįvardijo, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jo jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, apsiribojant vien prašomos priteisti sumos dydžiu, nenurodė, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam padaryta žala, nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių materialią išraišką turinčių neigiamų padarinių. Įvertinęs, kad ieškinio deklaratyvaus teksto šiuo atveju aiškiai nepakanka nagrinėjamos bylos dalykui identifikuoti (t. y. kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas turėtų nustatinėti), teismas padarė išvadą, jog ieškovas iki teismo nustatyto termino įpareigojimų neįvykdė, todėl patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą nurodydamas, kad pirmas ir antras patikslinto ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nes turi būti nagrinėjami teisme kitose bylose instancine tvarka. Ieškiniu reikalaujama pripažinti padarytus pažeidimus tyčia nepateikiant informacijos apie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 eigą apeliacinėje instancijoje ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/213 eigą, ir atlyginti padarytą žalą CK 1.138 straipsnio pagrindu.
2. 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nenustatyta, kad pirmas ir antras ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, todėl šie reikalavimai pagrįstai palikti ir patikslintame ieškinyje. Be to, pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia kreiptis, jeigu reikalavimai nenagrinėtini teisme. Nurodant, kad tokie reikalavimai turi būti nagrinėjami kitose civilinėse bylose instancine tvarka, turi būti nurodytos konkrečios bylos, kuriose nagrinėtini tokie reikalavimai, tačiau teismas tokių bylų neįvardijo.
3. Nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis padaryta išvada apie nepakankamai aiškų patikslinto ieškinio dalyką, todėl yra pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai, o skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, o kita dalis grąžinta, ieškovui neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo.

Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių principų yra nurodęs, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Jeigu teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ieškovas trūkumų neištaiso, ieškinys turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą nurodydamas, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio. Apelianto argumentas, kad 2013 m. spalio 7 d. nutartyje, nustatant terminą trūkumams šalinti, nebuvo nustatytas trūkumas, jog ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai pripažinti teisių pažeidimus civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei įpareigoti atsakyti į ieškovo pareiškimus ir pateikti informaciją apie teismuose nagrinėjamų bylų eigą nenagrinėtini teisme, todėl jie turėjo būti priimti, yra nepagrįstas. Visų pirma, 2014 m. spalio 7 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus taip pat atsisakė priimti, tik šie reikalavimai buvo pareikšti Lietuvos apeliaciniam teismui. Patikslintu ieškiniu ieškovas tuos pačius reikalavimus pareiškė Lietuvos valstybei. Kita vertus, kaip minėta, bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Pirmasis ir antrasis pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra tokie, kurių patenkinimas pats savaime ieškovui nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė juos priimti kaip nenagrinėtinus teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paaiškino, kad ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti; tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant juos pagal CPK normose įtvirtintą apskundimo tvarką, o ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų konkrečiose bylose pagrindą bei dalyką. Teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė ieškovui aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl tai, kad teismas neįvardijo, jog pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo pagrįstai manyti, jog šie ieškinio reikalavimai yra be trūkumų. Įstatymas nenustato, kurioje proceso stadijoje teismas privalo nustatyti, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme. Ši aplinkybė gali paaiškėti ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokiu atveju ši aplinkybė sudarytų bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 str. 1 p.). Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismui atsisakius priimti ieškinio dalį ir nenurodžius, į kurią instituciją reikia kreiptis, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini nei teisme, nei kitose institucijose.

Ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas teisme (CK 6.272 str.), tačiau tik tuo atveju, kai jis tinkamai pagrįstas nurodant aplinkybes, pateikiant atitinkamus įrodymus bei argumentus. Pažymėtina, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga ieškovui šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai dėl šio reikalavimo nėra ištaisyti: ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta žala, nepateikė duomenų, iš kur jis kildina atsiradusią turtinę žalą ir kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Vadinasi, ieškovui nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, neįvardyta, kokius būtent turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką. Esant šioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kodėl teismas nusprendė dalį ieškinio atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o kitą dalį grąžino nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos bylos duomenimis, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Artūras Driukas