Bylos Nr. 1S-1828-319/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-07-22 nutarimą Nr. 93-521 dėl M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-09-27 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1d. – 9 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 9 metams laisvės atėmimo. 2008-01-14 Kauno rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-09-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta– galutinė bausmė 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2006-12-30, bausmės pabaiga – 2016-06-30.
2014-07-22 Komisijos nutarimu Nr. 93-521 nutarta taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nutartimi atsisakyta patvirtinti 2014-07-22 Komisijos nutarimą Nr. 95-521 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo,
Nuteistasis M. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014- 09-27 nutartį ir pritarti Komisijos nutarimui taikyti M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Skunde teigiama, jog teismas nutartyje nurodo, jog asmens charakteristika Komisijos nutarime ir su jais pateiktuose dokumentuose nėra tinkamai įvertinta, tačiau teismas nagrinėjo tokius pat dokumentus, kuriuos nagrinėjo ir Komisija. Vis dėlto teismas nuteistojo asmeniškai nepažįsta, o tuo tarpu tarp Komisijoje esančių asmenų yra ir tokių, kurie asmeniškai dalyvavo M. V. resocializacijos procese, žino nuteistojo asmenybės pokyčius. Teismas akcentuoja faktą, jog M. V. turi finansinių įsipareigojimų, tačiau Komisija nurodo, jog nuteistojo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, M. V. dengia civilinį ieškinį, kuris yra įveikiamas. Teismas nurodo, jog riziką didinantis veiksnys yra alkoholio vartojimas, tačiau vykdant resocializacijos planą, viso procesu metu atliekant bausmę tokių nusižengimų nuteistasis nėra padaręs. Nutartyje teigiama, jog neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (skundo padavimo metu likę vieneri metai ir devyni mėnesiai), tačiau šią neatliktą bausmės dalį lyginant su jau atlikta septynerių metų ir devynių mėnesių dalimi bei analizuojant šių dalių santykį per lygtinio paleidimo taikymo prizmę (BVK 157 str. 2 d. 2 p - 2/3), neatlikta likusi bausmės dalis yra santykinai maža. Be to apylinkės teismas neanalizavo nuteistojo asmenybę teigiama apibūdinančių bruožų - darbas pataisos namuose ir už jos ribų, vaiko išlaikymas, paskatinimai).
Atsiliepimų negauta.
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis M. V. per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis keturiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, iš jų dvylika kartų buvo baustas nuobaudomis, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo devynis kartus paskatintas. Pataisos namuose mokėsi ir dirbo. Reguliariai bendrauja su šeima, yra lankomas pasimatymų metu. Neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina neigiamai, jų nepalaiko. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 59 balai pagal „OASys“ metodiką. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami: alkoholio vartojimas ir su šia problema susijusios pasekmės, ankstesni teisės pažeidimai, finansiniai įsipareigojimai.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).
M. V. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis praeityje teistas tris kartus, jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis ir vėl darė tyčinius nusikaltimus, kas rodo, jog iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepasimokė, kas apibūdina jį neigiamai, kaip nenorintį pasimokyti iš savo klaidų, linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nėra pagrindo. Apygardos teismas daro išvadą, jog teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis M. V. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Rimas Švirinas