Civilinė byla Nr. e2A-1353-275/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40653-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.12.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti D. J. (D. J.) pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), atstatant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 1996 m. vasario 12 d. įgijo negyvenamąją garažo paskirties patalpą (toliau - Garažas Nr. 14), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau nuo pat Garažo Nr. 14 įsigijimo momento negalėjo naudotis juo pagal paskirtį dėl kaimyninio garažo bokso (toliau - Garažas Nr. 15), priklausančio atsakovui, egzistavimo ir įrengimo ne pagal iki statybų patvirtintą projektinę dokumentaciją. Garažas Nr. 15 buvo neteisėtai praplėstas ir neatitiko brėžinių, pagal kuriuos buvo statytas pastatas, kuriame yra šie garažai. Tarp šalių jau buvo teisminių ginčų, tačiau kitais teisiniais ir faktiniais pagrindais. Šiuo ieškininiu ieškovas reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.
3. Ieškovas papildomai pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-5-3615/2000 buvo pareikštas reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir buvo remtasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 114 str., kurio atitikmuo dabartiniame CK yra 4.103 str. Šiame ieškinyje ieškovas reikalavimą grindžia CK 4.98 str., todėl nėra pagrindo teigti, jog šios bylos ir kitos bylos reikalavimai yra tapatūs. Garažo Nr. 15 faktinis išplanavimas ir sprendiniai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, t. y. ieškovui trukdo valdyti, naudoti ir disponuoti Garažu Nr. 14, todėl atsakovas įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teisių pažeidimą įrodo ALT-0,05 plano fragmentas ir schema, kurių pagrindu buvo statytas pastatas, kuriame yra ginčo garažai. Iš ALT plano fragmento, kuriame nurodyti detalūs pastato dalies išmatavimai, matyti, kad Garažas Nr. 15 yra tokių pat matmenų kaip visi kiti garažai ir neužeina už lygiagrečiai išdėstytų garažų, pažymėtų numeriais nuo 65 iki 72, toliausiai užeinančios sienos kraštinės ribos (kaip egzistuoja faktiškai). Ieškovo teisių pažeidimą pagrindžia ir 1999 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo užsakymu atlikta ekspertizė, kurioje konstatuota, kad Garažas Nr. 15 yra pastatytas ne pagal projektą jį praplatinant Garažo Nr. 14 sąskaita. Pažeistas ieškovo teises pagrindžia ir UAB „Architektų gildija“ 2018 m. gruodžio mėn. parengta schema, kuri grafiškai pavaizduoja, kaip tiksliai Garažas Nr. 15 yra išplėstas ir kaip jis turėjo būti pastatytas pagal projektą. Schema taip pat pagrindžia, kad dėl esamo Garažo Nr. 15 išplėtimo ieškovas neturi galimybių į Garažą Nr. 14 įvažiuoti nei atbuline eiga, nei priekiu, t. y. neturi galimybių naudoti savo nuosavybės pagal paskirtį, nors tai yra ne tik statinio savininko teisė, bet ir pareiga (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad GSEB 2000 m. spalio 10 d. protokole konstatuota, kad dėl Garažo Nr. 15 padidinimo, įvažiavimas į Garažą Nr. 14 tapo apsunkintas. 2002 m. gegužės 20 d. TMTC išvadoje, konstatuota, kad ieškovui į savo garažą patekti jo vairuojamu standartinių matmenų lengvuoju automobiliu, yra neįmanoma. Ieškovas prašo jo subjektinę teisę atkurti į tokią padėtį, kokia buvo iki neteisėto Garažo Nr. 15 praplatinimo ir įpareigoti atsakovą atstatyti Garažą Nr. 15 pagal tokį išplanavimą koks buvo patvirtintas 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintuose projektuose taip užtikrinant, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas galėtų naudotis savo garažais pagal jų paskirtį.
4. Atsakovas D. J. (D. J.) atsiliepimu prašė bylą nutraukti, nurodydamas, jog tapatus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko jau buvo išnagrinėtas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5–3615/2000. Ieškovo įrodymai, kuriais grindžia savo kaip savininko daiktinių teisių pažeidimą (Vilniaus miesto 395-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos valdybos 2000-10-10 posėdžio protokolas, AB „Vilniaus Komprojektas“ 1999-12-23 ekspertizės aktas Nr. 9073,Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendros Lietuvos-Lenkijos įmonės „Transporto mokslinis-tiriamasis centras“ 2002-05-21 išvada), buvo ištirti ir įvertinti Vilniaus m. 2-jame apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-3615/2000, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jo nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas minėtoje byloje išnagrinėjus ieškovo pareikštą daiktinį teisinį ieškinį, nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atstatyti garažo (bokso) pagal garažo statybos projektą, 1990-04-10 ir 1995-02-07 patvirtintą Vilniaus m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus, negali būti grindžiamas ieškovo kaip savininko teisių pažeidimu dėl neteisėtos statybos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Nurodė, kad iš pateiktų į bylą schemų (projektų ir planų ištraukų) matyti, kad šalių garažai nesiriboja, juos skiria bendro naudojimo koridorius. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nėra padidinęs savo garažo ieškovo garažo sąskaita. Pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad įvažiavimas į ieškovui priklausančią garažo patalpą yra apsunkintas.
7. Teismas vertino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 ir šioje byloje ieškinio dalykai sutampa iš dalies, nes abiejuose ieškiniuose kaip išvestinis keliamas tas pats reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti jam priklausančio garažo sieną pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą ir 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmentą. Šiose bylose šalys sutampa iš dalies: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 reikalavimai buvo reiškiami ne tik D. J., bet ir 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pažymėjo, kad šiose bylose ieškinio pagrindas taip pat sutampa tik iš dalies: nors abiejuose ieškiniuose nurodomos sąlyginai tos pačios aplinkybės, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kuri buvo reikalavimo pagrindu civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 – t. y. aplinkybės, ar atsakovas garažą padidino neteisėtai. Pažymėjo ir tai, kad nors aptariamoje anksčiau išnagrinėtoje byloje pareikštas ieškinys dėl savo išvestinio reikalavimo taip pat priskirtinas negatoriniam ieškiniui, vis tik svarbu pažymėti, kad negatoriniai ieškiniai savaime nereiškia tapačių ieškinių.
8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 pareikštam reikalavimui, todėl pagrindo nutraukti bylą CPK 293 str. 3 p. pagrindu, nėra.
9. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000, tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-968-141/2008 dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, jose buvo pateikti iš esmės tokie patys įrodymai, kurie yra įvertinti ir, juos ištyrus, nustatytos faktinės aplinkybės, todėl teismas ankstesnėse bylose teismų nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais.
10. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimo klausimas gali nesutapti su statybos atitikties teisės aktų reikalavimams klausimu. Statybą reglamentuojantys aktai nustato tam tikrus reikalavimus statybos procesui, pavyzdžiui, kokiais atstumais turi būti statomi pastatai ar statiniai, kokie yra reikalavimai statinio konstrukcijoms, jų sujungimui, išdėstymui, atsparumui, taip pat procedūrinius statybos klausimus – kokie dokumentai turi būti pateikiami, parengiami ir kaip yra teisiškai įforminamas statybos procesas bei jo rezultatai. Šie statybos teisės aktais reglamentuojami klausimai neapima absoliučiai visų statybos reikalavimų ir negarantuoja, kad vykdant statybą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės.
11. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo pozicija procese yra nevienareikšmė – nors ieškovo atstovas ne kartą teismo posėdžių metu nurodė, kad nekelia statybos teisėtumo klausimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek pats ieškovas, tiek ir jo atstovas ne kartą nurodė, jog atsakovui priklausanti garažo patalpa pastatyta ne pagal projektą, taigi, iš esmės bandė paneigti teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.
12. Ieškovas kaip naujus ir kituose teisminiuose procesuose nevertintus įrodymus pateikė į bylą UAB „Architektų gildija“ parengtas dvi schemas, kuriose pavaizduota, kad 2 m pločio ir 4,74 m ilgio automobiliu į ieškovui priklausantį garažą įvažiuoti neįmanoma. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos schemos yra parengtos tendencingai. Visų pirma, pateiktose schemose nėra pateikta jokių paaiškinimų ir moksliškai pagrįstų skaičiavimų, kurie teismui leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą dėl schemoje pateiktos vizualizacijos teisingumo. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas schemą rengęs R. M. išsamių paaiškinimų dėl jo rengtų schemų nepateikė, nurodė, kad teisės aktuose techninės sąvokos aiškinamos nevienodai, vizualizaciją rengė pagal ieškovo pateiktą 1999 m. ekspertizės aktą ir planus, kuriuos pateikė ieškovas, rengiant schemas buvo remiamasi schemos rengimo metu galiojusiais Statybos techniniais reglamentais. Liudytojas nurodė, kad nesidomėjo, kokie statybos techniniai reikalavimai galiojo garažų statybos metu, tik abstrakčiai nurodė, kad techniniai reikalavimai nuolatos mažėja. Pažymėjo ir tai, kad liudytojas, duodamas parodymus, taip pat nurodė, kad ištyrinėjus pateiktus duomenis, buvo matyti, kad į ieškovui priklausantį garažą įvažiuoti arba neįmanoma, arba sunku ir reikalinga atlikti papildomus manevrus. Pažymėjo, kad jokių vizualizacijų (schemų), iš kurių būtų galima matyti, kiek ir kokių manevrų reikia atlikti įvažiuojant į garažą, nepateikta. Pabrėžtina, kad teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. M. nurodė, kad patekimas į garažą yra galimas – tam reikalinga atlikti tam tikrus papildomus manevrus.
13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jis garažu naudotis negali, t. y. negali į garažą pateikti su transporto priemone. Pažymėjo, kad teismas neabejoja faktine aplinkybe, jog įvažiuoti į garažą yra gana sudėtinga, o su didesniu gabaritų transporto priemone, tikėtina, ir neįmanoma. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, atsakovas negali būti atsakingas už tai, kokių gabaritų transporto priemonę vairuoti pasirenka ieškovas.
14. Nurodė, kad šioje byloje yra faktinė situacija, kad ieškovo įvažiavimas į jam priklausantį garažą yra apsunkintas, tačiau šis apsunkinimas egzistavo dar iki ieškovui įsigyjant garažą ir atsakovui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad prejudicinius faktus, kad atsakovas ieškovo kaip savininko teisių nepažeidžia nustatė ankstesnes bylas nagrinėję teismai. Kaip jau minėta, šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius sudėtingą ieškovo patekimą į jam priklausantį garažą. Dar daugiau, anksčiau išnagrinėtose bylose, turinčiose prejudicinę galią šioje byloje, ne kartą konstatuota, kad atsakovas, naudodamasis jam priklausančiu garažu, ieškovo teisių nepažeidžia. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, kad jam priklausantis garažas yra valdomas ir naudojamas teisėtai, todėl negalima konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo pareikšto ieškinio kontekste.
15. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas pirko jau pastatytą garažo patalpą, turėjo galimybę perkamą daiktą apžiūrėti ir įvertinti, ar perkamas daiktas atitinka poreikius, ar yra galimybė daiktą naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovas, įsigydamas daiktą, kurio naudojimo galimybė yra apsunkinta, neturi pagrindo tikėtis, kad asmenys, kuriems nuosavybės teise priklausantys objektai yra šalia, turės pareigą riboti naudojimąsi jiems priklausančiu turtu, mažinti jiems priklausantį turtą vien todėl, kad ieškovui palengvintų naudojimąsi jo daiktu. Ieškovas, gindamas savo kaip daikto savininko teises, reiškia reikalavimą, kurio tenkinimas iš esmės reikštų atsakovo, kaip kito daikto savininko, teisų paneigimą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nenustatytos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos – t. y. nei ieškovo, kaip savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, pažeidimas, nei atsakovo neteisėti veiksmai, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Apeliantas (ieškovas) P. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: įpareigoti D. J. pašalinti trukdymus P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), atstatant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. 10/322640) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm); iš D. J. P. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Nurodė, kad 1999 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimu atliktos
ekspertizės išvadoje buvo konstatuota, kad Garažo Nr. 15 plotis, kuris pagal projektą turėjo
būti 281 cm pločio, faktiškai yra 445 cm, t. y. 164 cm platesnis, negu nurodyta projekte. Taip
pat ekspertizėje buvo konstatuota, kad dėl Garažo Nr. 15 praplatinimo iki 534 cm buvo
susiaurintas koridorius ties garažais Nr. 13 ir Nr. 14 ir jis yra 148 cm trumpesnis negu turėjo būti pagal patvirtintą projektą, kurio pagrindu buvo leista statyba. UAB „Architektų gildija“ pagal brėžinius, kurių pagrindu buvo statytas garažas, 2018 m. gruodžio mėn. parengė schemą, kuri grafiškai pavaizduoja kaip konkrečiai Garažas Nr. 15 yra išplėstas ir kaip jis turėjo būti pastatytas pagal projektą. Ši schema taip pat pagrindžia, kad dėl esamo Garažo Nr. 15 išplėtimo Ieškovas neturi galimybių į Garažą Nr. 14 įvažiuoti nei atbulas, nei priekiu (1-asis schemos įvažiuoti priekiu, o 2-asis – atbulam). Schemoje pavaizduota, kad garažo Nr. 15 plotis bendras plotis yra 164 cm platesnis nei nurodyta plano ALT–0,05 fragmente.
17.2. Pažymėjo, kad teismas teigia, kad nėra pateikta jokių „paaiškinimų ir moksliškai pagrįstų skaičiavimų“. Nurodė, kad eksperto kvalifikaciją turintis R. M., dalyvaudamas liudytoju teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. sausio 9 d. (toliau – Teismo posėdis) paaiškino ir pateikė skaičiavimus, kuriais remiantis buvo nubraižyta vizualizacija. R. M. nurodė, kad „mes toje vietoje vadovavomės STR nuostatomis automobilių saugyklos, kuriame yra nuoroda miesto susisiekimo sistemos, kuris iki dabar dar buvo pakeistas kelis kartus Aplinkos ministerijos keičiant pavadinimus ir iš esmės <...> kyla klausimas kuri turėtų būti taikoma ir pagal STR turinį, kuris galiojo tuo metu kai į mus buvo kreiptasi. Mes padarėme schemutę, vadovaujantis nurodytu išoriniu geometriniu radiusu.<...> Išorinis radiusas – plotas reikalingas, kad mašina, B kategorijos, įsisuktų, fizinis įsisukimas lengvajai mašinai, mažiausiems parametras, kuriuos nurodo STR parametrai <...> ir šis radiusas priklauso nuo mašinos gabaritų, transporto judėjimo greičio ir toje vietoje buvo nubrėžtas radiusas, kaip automobilis galėtų bandyti įvažiuoti į garažą. Taigi, R. M., Teismo posėdžio metu paaiškino, kokiais duomenimis remiantis ir kokį apskaičiavimo būdą naudojant buvo sukurta įvažiavimo į garažą vizualizacija. Apeliantas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuomone, kad tai nėra tinkamas vizualizacijos apskaičiavimo ir pagrįstumo patvirtinimas.
17.3. Pažymėjo, kad teismas, abejodamas pateikta vizualizacija, teismo posėdžio metu galėjo
papildomai apklausti R. M., paprašyti pateikti detalesnius paaiškinimus, kad būtų
nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Tačiau, teismo posėdžio metu tokie klausimai nebuvo keliami ir atrodė visos aplinkybės, kurias pateikė liudytojas R. M. aiškios tiek ginčo šalims, tiek ir pačiam teismui. Nurodė, kad apibendrinant eksperto kvalifikaciją turinčio liudytojo R. M. pateiktus paaiškinimus matyti, kad nuo apelianto garažo vartų iki atsakovo pasistatytos sienos esantis atstumas yra neatitinkantis net minimalių reikalavimų, kurie yra įstatymo nustatyti kaip privalomi siekiant išsukti su transporto priemone.
17.4. Nurodė, kad Vilniaus miesto 395-oji garažų eksploatavimo ir statybos bendrija
2000 m. spalio 10 d. pripažino, jog statant pastatą, kuriame šiuo metu yra garažų boksai,
atsakovas, pasinaudodamas tuo, kad jo boksas buvo kraštinis ir jog siena, skirianti garažo
patalpą nuo bendrojo naudojimo koridoriaus, nebuvo pastatyta, savavališkai padidino sau
priklausančio Garažo Nr. 15 plotą, taip apsunkindamas įvažiavimą į Garažą Nr. 14. 2002 m. gegužės 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto įmonės „Transporto
mokslinis–tiriamasis centras“ atliktame tyrime buvo konstatuota, kad į Apeliantui priklausantį Garažą Nr. 14 su automobiliu (kurio matmenys: plotis – 1751 mm, ilgis – 4720 mm, bazė – 2761 mm), įvažiuoti nepavyko atlikus 8 manevrus. Šiuo pagrindu specialistas konstatavo, kad į Garažą Nr. 14 neįmanoma įvažiuoti įprastinio dydžio lengvajam automobiliui, t. y. tokiam, kurio ilgis viršija 4500 mm, o bazė 2500 mm. Apeliantui nesuvokiama, kodėl remiantis ne vienu, o keliais šaltiniais, siekiant įrodyti negalėjimą naudotis daiktu, iš šių šaltinių visiems nurodant aplinkybes, jog nėra net menkiausio pagrindo tikėti, kad apeliantas gali naudotis savo daiktu pagal paskirtį, teismas nevertina šių aplinkybių. Pažymėjo, kad apeliantas preziumavo, jog pateikti įrodymai yra pakankami ir teismui, matant, kad nėra pakankamai duomenų siekiant nuspręsti ar apeliantas turi tinkamas galimybes naudotis daiktu, galėjo būti reikalaujami papildomi įrodymai, siekiant teismui susiformuoti nuomonę apie susiklosčiusią situaciją. Pažymėjo, kad teismas vis tik pateiktą ieškinį įvertino ne daiktinės teisės atžvilgiu, o pirkimo – pardavimo sutarties, t. y. prievolinių teisinių santykių pagrindu. Tiek ieškinyje, tiek ir dabar, šiuo apeliaciniu skundu nurodoma, kad teikiamas negatorinis ieškinys dėl pažeistos daiktinės teisės, o ne ieškinys pardavėjai dėl netinkamai įvykdytos prievolės, netinkamos kokybės daikto perdavimo, ar kitais prievolinių teisinių santykių aspektais. Nurodė, kad teismas neturėtų toleruoti tokios situacijos, kuomet vienas savininkas naudojasi daiktu pagal paskirtį ir be jokių kliūčių, tačiau kito daikto savininkas dėl tokio jo elgesio negali savo daiktu naudotis pagal paskirtį iš viso. Atkreipė dėmesį, kad savininko teisė naudoti daiktą pagal paskirtį negali būti visiškai atimta, kaip yra susiklostę nagrinėjamu atveju. Apeliantas pažymėjo, kad neginčija atsakovo Garažo Nr. 15 sienos statybos administracinio teisėtumo ir dėl to ginčas nekyla. Nagrinėjamu atveju, visiškai nesvarbus yra statybų administracinio teisėtumo klausimas ir net statyboms esant formaliai teisėtoms Statybos įstatymo prasme, jos negali pažeisti kitų savininkų nuosavybės teisės. 2019 m. balandžio 15 d. kasacinis teismas detaliau išaiškindamas ilgus metus formuluotą teismų praktiką konstatavo, kad ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodyti kitų statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Statybą leidžiančio dokumento pripažinimas negaliojančiu ir neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2019). Aptariamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad gali būti, jog statinys pastatytas nepadarant pažeidimų, o savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu, pavyzdžiui, galimybės savininkui patekti prie jo garažo panaikinamos dėl užtvaro naudojimo, nesuteikiant garažo savininkui galimybės valdyti užtvarą. Tokiu atveju, ginant savininko teises neturi reikšmės, ar užtvaras įrengtas turint reikiamus leidimus ir tinkamai įvykdžius visus statybos teisinius reikalavimus. Statinio savininkas gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis nuosavybe. Todėl jį įgyvendindamas jis turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2019).
17.5. Pažymėjo, kad teismas neįvertino apelianto teisės pareikšti negatorinį ieškinį. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad apeliantas įgijo tiek teisių ir gali naudotis daiktu tik tokia apimtimi, kiek tokių teisių turėjo prieš tai buvęs Garažo Nr. 14 savininkas. Tačiau teismas praleido tai, kad dar prieš tai buvęs savininkas galėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo, kadangi siena kitoje vietoje nei planuota buvo pastatyta jau tada, kai ankstesnei savininkei priklausė nuosavybės teisė į Garažą Nr. 14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Todėl apeliantas, įsigydamas Garažą Nr. 14, įgijo visas teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs daikto savininkas, t. y. ir teisę reikšti negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kuri kartu su nuosavybės teise perėjo naujajam daikto savininkui. Atitinkamai teismo argumentai, kad ieškovas matė kokį daiktą perka yra aktualūs tik jei būtų kilęs sutartinis ginčas dėl daikto kokybės tarp jo ir pardavėjos. Šiuo atveju jis pirko daiktą, matydamas galimybę apsaugoti pažeistas savininko teises ir tai yra dažnas atvejis normaliai funkcionuojančioje rinkos ekonomikoje ir teisinėje valstybėje.
18. Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios
instancijos teismo 2010 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
18.1. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas D. J. būtų
savavališkai padidinęs garažo plotą, ar elgtųsi nesąžiningai, įsigyjant didesnio ploto garažą. Atsakovui nuosavybės teisės į didesnio ploto garažo boksą Nr. 15 teko ne pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, bet pagal tuo metu galiojusią nekilnojamojo turto įsigijimo tvarką (narystės bendrijoje, nustatyto dydžio mokesčių sumokėjimo ir daiktinių teisių į garažo boksą Nr.15 įregistravimas). Ieškovo negatorinis ieškinys minėtoje byloje pareikštas atsakovui, kuris nebuvo statinio statytoju, todėl negalėjo pažeisti ieškovo teisės naudotis garažu pagal paskirtį. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad garažo boksas buvo pastatytas, pažeidžiant imperatyvius, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir šiuo atveju laikytina, kad statytojas buvo sąžiningas. Ieškovo reikalavimas sumažinti atsakovo garažo patalpas iki nurodytų dydžių, t. y. rekonstruoti, nugriauti garažo sieną ir ją perstatyti lėšomis atsakovo, kuris turi garažo boksą nuosavybėje ir juo naudojasi jau 28 metai, yra nepagrįstas. Toks ieškovo reikalavimas nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, nes nebūtų išlaikytas teisingas ieškovo ir atsakovo teisių apsaugos balansas.
18.2. Pažymėjo, kad garažai buvo priimti eksploatacijai valstybinės komisijos 1995 m. kovo mėn. aktu. Tuo laiku niekas neskundė akto, jokių pretenzijų statytojui nereiškė. Ieškovas garažo boksą Nr. 14 įgijo nuosavybės teise pagal 1996 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjos L. B.. Apie galimybę naudotis garažu pagal paskirtį, ieškovui buvo (turėjo būti) žinoma iki nekilnojamojo turto įsigijimo nuosavybėn. Įgijęs garažą nuosavybėn, ieškovas įgijo tiek teisių ir pareigų ir tokia apimtimi, kiek ir kokia apimtimi jų turėjo garažo pardavėja. Ieškovas garažą įsigijo 1996 metais, galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nereiškė pretenzijos nei pardavėjui 1964 m. CK 265 str., nei statytojui CK 114 str. pagrindu ar kitais pagrindais dėl netinkamos ar savavališkos statybos. Atsakovo nuomone, šioje byloje minėtam negatoriniam reikalavimui 1964 m. CK 147 str. pagrindu turėtų būti pritaikyta ieškinio senatis, nes pagal tuomet galiojusį įstatymą negatoriniam ieškiniui senatis buvo taikoma bendra tvarka (3 metai) (LR Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ ir šiuo nutarimu patvirtinta teismų praktikos apžvalga). Pagal kasacinį teismą, tais atvejais, kai nuosavybės teisės pažeidimas pasireiškia vienkartiniais veiksmais, kurių padariniai savarankiškai išlieka ilgesnį laiką ir įtakoja savininko galimybes naudotis nuosavybės teise, nėra tęstiniai ir jiems ieškinio senatis turi būti taikoma. Nurodė, kad nors minėtas klausimas taikyti senatį nebuvo keliamas nagrinėjant bylą, tačiau tapo aktualus po apeliacinio skundo pateikimo, kurioje ieškovas, ignoruodamas teismų priimtus sprendimus civilinėse bylose, teikia iš naujo svarstyti įrodymus, kuriuos teismai vertino ankstesnėse bylose. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus: pateikti duomenis ar Ieškovas kreipėsi į valstybinę priežiūrą vykdančias institucijas dėl poveikio priemonių taikymo asmenims, vykdžiusiems statybą, pažeidžiant statinio projekto sprendimus, ar tokios poveikio priemonės buvo taikytos; pateikti byloje duomenis, kokia seka turi būti atlikti kliūčių pašalinimo veiksmai, t. y. pirmiausia įvykdyta sienos statyba pagal projektą, o po to vykdomas sienos nugriovimas, ar pirmiausia vykdytinas įpareigojimas dėl sienos nugriovimo. Be to, įpareigojimas Atsakovui gali būti nustatomas pagal pateiktą architekto patvirtintą sienos pastatymo projektą, todėl Ieškovas įpareigotinas pateikti projektą, pagal kurį Atsakovas turėtų atstatyti sieną; atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. patvirtinti projektai, pateikti civilinių bylų Nr. 217-984-1999 ir 24-3175-1996 bylų kopijas arba duomenis, kad bylos nebėra saugomos archyve, tuo atveju, jei yra pasibaigęs bylos saugojimo archyve terminas. Remiantis ekspertizės aktu, surašytu 1999 m. gruodžio 23 d., matyti, kad projektas turėtų būti pasirašytas 1994 m. rugpjūčio mėn. projektuotojo Baravyko, kad šis projektas ir dalinai pakeistas projektas A. V. yra šiose bylose.
3. Ieškovas P. S. pateikė papildomus paaiškinimus.
20.1. Nurodė, kad dėl savavališkų statybų kreipėsi ne į viešojo administravimo subjektus, o tiesiai į teismą. 1999 m. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą pateikdamas ieškinį inter alia D. J. (Atsakovui šioje byloje) bei 395-ajai garažo statybos ir eksploatacijos bendrijai (Trečiasis asmuo šioje byloje) siekdamas įpareigoti atsakovus savavališkai padidintą garažo boksą Nr. 15 nugriauti ir jį perstatyti, taip, kad atitiktų projektinius reikalavimus, prašė požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) 1995 m. kovo mėn. priėmimo naudoti aktą pripažinti negaliojančiu, pripažinti negaliojančia šių garažų teisinę registraciją ir įpareigoti Atsakovą savo sąskaita atstatyti jam priklausančio garažo bokso Nr. 15 sienas ir plotą pagal projektą, kuriam buvo išduotas leidimas statyti. Ieškovas ieškinyje, teiktame 1999 m. papildomai nurodė, kad 1995 m. kovo mėn. garažas buvo priimtas naudoti ir atlikta jo teisinė registracija, nepatikrinus, kad statyba atlikta pažeidus projektą. 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000 (buvęs civilinės bylos Nr. 217-984-1999), kuriame nustatė, kad garažus statė bendrija, todėl Atsakovas negali atsakyti dėl neteisėtų statybų nebūdamas statytoju pagal LR CK 114 straipsnį (tuo metu galiojusią redakciją). 2001 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A31-492- 2001, kuria apeliacine tvarka išnagrinėjo Ieškovo apeliacinį skundą dėl 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą, paliko galioti 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000 ir nustatė, kad „apylinkės teismo išvada, kad D. Ž. negali būti laikomas statytoju CK 114 str. prasme taip pat visiškai pagrįsta“. 2001 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1035/2011 (Priedas Nr. 1), kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nurodė, kad „iš bylos medžiagos matosi, kad garažų statybos ir eksploatacijos bendrija Nr. 395 eksploatacijai priimta valstybinės komisijos 1995 m. kovo mėnesio aktu. Kasatorius garažą Nr. 14 įsigijo 1996 m. vasario 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Garažo Nr. 15 savininkas D. Ž., po to kai kasatorius tapo garažo Nr. 14 savininku, jokių savavališkų statybos darbų neatliko“. Itin svarbu, kad kasacinis teismas nurodė, jog „statybos darbai buvo atliekami 1992 m. ir juos atliko ne atsakovas, o statybos rangos sutarties pagrindu statybinė organizacija. Dėl to kasatoriaus reikalavimas CK 114 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.“
20.2. Pažymėjo, kad ieškovas į bylą teikia 2020 m. liepos 20 d. architekto R. M. parengtą projektinį pasiūlymą, kuriame nurodoma kaip turėtų būti atstatoma neteisėtai pertvarkyta Garažo Nr. 15 siena.
20.3. Nurodė, kad nei vienoje institucijoje ieškovui nepavyko gauti 1990 m. balandžio 10 d. patvirtino projekto. Atkreipė dėmesį, kad byloje turimas 1990 m. balandžio 10 d. patvirtino projekto ALT-0,05 fragmentas - viena iš pilno patvirtinto projekto dalių, kurioje matosi kaip garažas turėjo atrodyti pagal projektą, nepraplatinus neteisėtai Atsakovo garažo Nr. 15 sienos.
20.4. Pažymėtina, kad dėl neteisėtai atliktos garažo Nr. 15 sienos statybos yra atlikta 1999 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ekspertizė, kurioje nustatyta, kad 395- osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos projektas patvirtintas 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. yra pažeistas tuo, kad padidintas garažo Nr. 15 plotis, kuris pagal projektą turėjo būti 281.0 cm pločio, o faktiškai įrengto garažo Nr. 15 plotis yra 445,0 cm, tai yra 164.0 cm platesnis, negu nurodyta projekte. Ši teismo ekspertizė patvirtino tai, kad faktiškai pastatyta garažo Nr. 15 siena pažeidžia patvirtintą projektą, kurio dalis, aktuali nagrinėjamam ginčui matoma plano ALT-0,05 fragmente. Svarbu, kad ekspertizei buvo pateiktas 1990 m. balandžio 10 d. projektas ir ekspertas nustatė jo pažeidimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
21 . Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą dėl to paties dalyko – įpareigojimo atsakovą D. Ž. ( vėliau pavardė pakeista į J.) atstatyti jam priklausančio garažo bokso Nr. 15 plotą ir sienas pagal projektą, kuriam išduotas leidimas statyti, jau reiškė Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 25 -3615-2000. Be to, reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. priėmimo naudoti aktą bei šių garažų teisinę registraciją. Ieškinio pagrindu ieškovas buvo nurodęs tai, kad garažų koridorių susiaurino atsakovas D. Ž., savavališkai praplatindamas savo garažą įvažiavimo sąskaita, tuo pažeisdamas ieškovo teises. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 25- 3615/2000, ieškinys buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad duomenų, jog sieną pastatė atsakovas D. Ž., byloje nesurinkta, todėl jis negali atsakyti, nebūdamas statytoju, pagal CK 114 straipsnį. Sprendime nurodyta, kad garažų įteisinimo metu ieškovas nebuvo bendrijos narys, įsigijo boksą Nr. 14 pagal pirkimo-pardavimo sutartį jau po statybos pabaigos, todėl jo teisių, kaip pirkėjo ir savininko, atsakovai nepažeidė ir jis neturi reikalavimo teisės į ieškinio patenkinimą. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo mėn. 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A31-492/2001 m., pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestas. Ieškovo kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 26 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartimi, priimta 2001 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 m., buvo atmestas.
22. Dėl to, kad ieškovas jau buvo pateikęs ieškinį teismui, reikalaudamas atstatyti atsakovui priklausančio garažo bokso Nr. 15 sienas pagal projektą, atsakovas prašė nutraukti šios bylos nagrinėjimą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo atsikirtimus atmetė, padaręs išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 ir šioje byloje ieškinio dalykai sutampa iš dalies, abiejuose ieškiniuose kaip išvestinis keliamas tas pats reikalavimas - įpareigoti atsakovą atstatyti jam priklausančio garažo sieną pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą ir 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmentą. Teismas nurodė, kad abiejose bylose šalys sutampa iš dalies - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 reikalavimai buvo reiškiami ne tik D. J. ( tuo metu buvusi D. Ž. pavardė ), bet ir 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pažymėjo, kad šiose bylose ieškinio pagrindas taip pat sutampa tik iš dalies - nors abiejuose ieškiniuose nurodomos sąlyginai tos pačios aplinkybės, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėja aplinkybės, kuri buvo reikalavimo pagrindu civilinėje byloje Nr.25-3615-2000 – aplinkybės, ar atsakovas garažą padidino neteisėtai. Teismas nurodė, kad aptariamoje anksčiau išnagrinėtoje byloje pareikštas ieškinys dėl savo išvestinio reikalavimo taip pat priskirtinas negatoriniam ieškiniui, nurodė, kad negatoriniai ieškiniai savaime nereiškia tapačių ieškinių.
23. Tai, kad ieškovas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą, apeliacinio skundo dėl teismo išvadų, kad nėra pagrindo nutraukti bylą, neteikia, atsakovas nepateikė skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria padaryta išvada, jog ieškovo ieškinys pareikštas kitu pagrindu, todėl jis nagrinėtinas, nesant pagrindo nutraukti bylą taikant CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pareigos nagrinėti teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad ieškovo ieškinys, kaip pareikštas kitu pagrindu, nagrinėtinas šioje byloje. Tai, kad ši teismo sprendimo dalis neskundžiama, nesant pagrindo išeiti iš apeliacinio skundo ribų ( CPK 320 straipsnio 2 dalis), nes nenustatyta, jog yra viešasis interesas ir jis reikalauja tokio peržengimo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys šioje byloje pareikštas kitu pagrindu, todėl išnagrinėtas iš esmės pagrįstai. Ieškinio dalykas – įpareigoti atsakovą atstatyti jam priklausančio garažo bokso Nr. 15 plotą ir sienas pagal projektą, ir ieškinio dalykas - pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), atstatant atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm), yra iš esmės tas pats, tačiau sutampant ieškinio dalykui, tačiau esant pareikštam ieškiniui kitu pagrindu, jis turi būti nagrinėjamas iš esmės.
24. Ieškinio pagrindą šioje byloje sudaro tokios aplinkybės – ieškovas negali patekti automobiliu į įsigytą garažą Nr. 14, kadangi atsakovo garažas Nr. 15 yra įrengtas ne pagal projektą. Teismo sprendime nėra išvadų dėl aplinkybės, ar atsakovo garažas buvo įrengtas pagal projektą. Tokių išvadų nėra ir anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtame teismo sprendime, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų priimtose nutartyse. Ieškovui teigiant, kad atsakovo garažo sienos yra pastatytos ne pagal projektą ir tai pažeidžia jo teisę naudotis jo įsigytu garažu, šios išvados byloje reikšmingos.
25. Ieškovas pateikė byloje Plano ALT-0,05 fragmentą, kuriame nėra duomenų, kada buvo atliktas garažų projektas ir kokio projekto fragmentas teikiamas į bylą. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis ar anksčiau teismų išnagrinėtose bylose nėra projekto, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. patvirtintų projektų, ieškovas įpareigotas pateikti civilinių bylų Nr. 217-984-1999 ir 24-3175-1996 bylų kopijas arba duomenis, kad bylos nebėra saugomos archyve, tuo atveju, jei yra pasibaigęs bylos saugojimo archyve terminas. Remiantis ekspertizės aktu, surašytu 1999 m. gruodžio 23 d. pagal užsakovo – Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėjos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2 17 -984-1999 m. pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams D. Ž., 395 garažų statybos ir eksploatacijos bendrijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, atliekant tyrimą buvo vertinamas Garažų, esančių (duomenys neskelbtini), projektas 1994 m. 08 mėn. pasirašytas projektuotojo Baravyko ir dalinai pakeistas projektas, pasirašytas autoriaus A. V.. Ieškovo atstovas 2020 m. liepos 20 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, į kokias institucijas kreipėsi, siekdamas gauti 1990 m. balandžio 10 d. projektą, tačiau projekto gauti nepavyko. Teismas daro išvadą, kad buvo išnaudotos visos galimybės gauti byloje reikalingą įrodymą- projektą, kuriam , ieškovo teigimu, neatitinka atsakovo garažo sienos, todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje esančius du įrodymus dėl garažo sienų atitikimo projektui – ekspertizės, kurią atliko AB „Vilniaus komprojektas“ aktu, surašytu 1999 m. gruodžio 23 d., ir Plano ALT-0,05 fragmentu. Tai, kad ekspertizės akte padaryta išvada, jog 395 -osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), projektas yra pažeistas tuo, kad garažo Nr. 15 plotis turėjo būti 281 cm, o faktiškai įrengtas 445 cm, t. y. 164 cm plačiau, leidžia daryti išvadą, kad byloje buvo įrodyta, jog atsakovo garažas pastatytas ne pagal projektą. Tai, kad atsakovas neteikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl garažo neatitikimo projektui, leidžia daryti išvadą, kad byloje yra pagrindas daryti išvadai, kad atsakovo garažas pastatytas ne pagal projektą, kad padaryti pažeidimai pažeidžia ieškovo teises. Byloje pateikta UAB „Architektų gildija“ 2018 m. gruodžio 10 d. lengvojo automobilio įvažiavimo į garažą schema patvirtina, kad atsakovo garažo dalis, kuria praplatintas garažas, pažeidžiant projektą, yra kliūtimi įvažiuoti ieškovui į garažą Nr. 14 . 2002 m. gegužės 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto įmonės „Transporto mokslinis–tiriamasis centras“ atliktame tyrime buvo konstatuota, kad į ieškovui priklausantį Garažą Nr. 14 su automobiliu (kurio matmenys: plotis – 1751 mm, ilgis – 4720 mm, bazė – 2761 mm), įvažiuoti nepavyko atlikus 8 manevrus. Specialistas konstatavo, kad į Garažą Nr. 14 neįmanoma įvažiuoti įprastinio dydžio lengvajam automobiliui, t. y. tokiam, kurio ilgis viršija 4500 mm, o bazė 2500 mm. Atsakovas neteikė įrodymų, jog jo garažo praplatinimas netrukdo ieškovui naudotis turimu garažu, todėl byloje buvo pagrindas daryti išvadai, kad atsakovo garažas pastatytas ne pagal projektą ir pažeidimas yra kliūtimi ieškovui naudotis turima nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad anksčiau išnagrinėtose bylose, turinčiose prejudicinę galią šioje byloje, ne kartą konstatuota, kad atsakovas, naudodamasis jam priklausančiu garažu, ieškovo teisių nepažeidžia. Prejudicinę galią turi aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), tačiau ne išvados, padarytos kitoje bylose, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-968-141/2008, kurioje ieškovas reiškė ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, padaryta išvada, kad P. S. neįrodė, ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad yra pažeistos jo teisės. Tai yra išvados, o ne aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti kitoje byloje, nustatymas, todėl šios išvados nėra pagrindu daryti analogiškas išvadas ir nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas reiškia reikalavimus kitu pagrindu, ir kurioje esmine aplinkybe, kurią nustatė apeliacinės instancijos teismas yra tai, kad atsakovo garažo sienos pastatytos ne pagal projektą. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis ), todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes dėl netinkamo įrodymų vertinimo buvo neteisingai išspręsta byla. Tai, kad statyba ne pagal projektą buvo atlikta galimai 1992 m., trečiajam asmeniui, kaip užsakovui, vykdant garažo statybą, reiškia, kad statybos ne pagal pasekmės taikytinos pagal materialinės teisės normas, galiojusias šios statybos įvykdymo metu. CK ( 1964 m. redakcija) 114 straipsnis, numatęs pastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilines teisines pasekmes, numatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pastatė pastatą su esminiais nukrypimais nuo projekto, neturi teisės tokiu pastatu naudotis. Teisinės pasekmės, kurios numatytos šiuo metu galiojančiose materialinės teisės normose, konstatavus statybą esant su nukrypimais nuo projekto - CK 4.103 straipsnis. Vertintina, kad esminiu nukrypimu nuo projekto yra tai, kad statyba atlikta pažeidžiant kitų asmenų teises, t. y. apribojant kito savininko teisę naudotis garažu. Darytina išvada, kad tiek statybos vykdymo metu, tiek šiuo metu teisės normos draudžia statybą ne pagal projektą, todėl asmeniui, kuris įgijo ir naudojasi statiniu, pastatytu galimai ir kito asmens, taikomos civilinės teisinės pasekmės, kokios būtų taikomos pastato statytojui. Padarius išvadą, kad atsakovas neturi galimybės pakeisti projektą ir įteisinti atliktą statybą ne pagal projektą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą nugriauti garažo siena, kurios pastatytos ne pagal projektą, pastatant sieną pagal projektą. Ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), atstatant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm), tenkintinas. Atsižvelgiant į papildomai ieškovo pateiktą architekto R. M. 2020 m. liepos 20 d. projektą, atsakovas įpareigotinas vykdyti sienų nugriovimo ir atstatymo darbus pagal šį projektą.
26. Atsakovo argumentai dėl senaties taikymo atmestini, kadangi prašymo taikyti ieškininę senatį atsakovas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ieškovas pirmosios instancijos teisme, teikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, tai patvirtina Luminor banko 2018 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas. Be to yra pridėta 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra už teisinių paslaugų teikimą 968 Eur sumai, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra už teisinių paslaugų teikimą 774,40 Eur sumai, 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra už teisinių paslaugų teikimą 387,20 Eur sumai. Bendra suma 2 129,60 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina Luminor banko 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymai. Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 2 214,60 Eur (2 129,60 + 75) bylinėjimosi išlaidų.
28. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme, teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, tai patvirtina Luminor banko 2020 m. vasario 28 d. išrašas 75 Eur sumai. Be to, yra pridėta 2020 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūra, patvirtinanti, kad už apeliacinio skundo parengimą apeliantas patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina 2020 m. kovo 19 d. SEB banko mokėjimo nurodymas 968 Eur sumai. Iš viso apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 043 Eur (968 + 75) bylinėjimosi išlaidų.
29. Be to, ieškovas 2020 m,. liepos 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu papildomai patyrė 859,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 617,10 Eur už paaiškinimų apeliacinėje instancijoje rengimą; 242 Eur už paprastojo remonto projektinių pasiūlymų parengimą. Tai patvirtina 2020 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūra 617,10 Eur sumai ir Luminor banko mokėjimo nurodymas 617,10 Eur sumai.
30. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 3 874,70 Eur.
31. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 14,19 Eur (keturiolika eurų devyniolika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinant , kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 str., LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nenustatė, jog ieškovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršytų rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, nes darbo ir laiko sąnaudos, kurios buvo reikalingos procesiniams dokumentams paruošti, atitinka pateiktus apmokėjimo dokumentus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti.
Įpareigoti D. J. nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo bokso plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio.
Priteisti ieškovui P. S. iš atsakovo D. J. 3 874,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovo D. J. 14,19 Eur (keturiolika eurų devyniolika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė