Administracinė byla Nr. eA-5037-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15-01)31-/(15/5-5)44U „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno vizos Nr. D058418427 atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. S. A. J.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, jog iki 2020 m. balandžio 23 d. turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje. 2020 m. balandžio 10 d. atsakovui pateikė prašymą su priedais išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje su tikslu tęsti studijas viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2020 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai buvo išsiųstas atsakovo Sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir atšaukti išduotą Šengeno vizą Nr. D058418427.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendime yra pateikiama klaidinanti informacija apie jo statusą, paneigiama nekaltumo prezumpcija, pareiškėjas nepagrįstai įvardijamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos visuomenei, be jokio teisinio pagrindo yra teigiama, kad jis pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, jo veiksmai neva sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Sprendime, be kita ko, yra teigiama neva pagrįstai galima teigti, kad ir ateityje pareiškėjas gali daryti naujus nusikaltimus. Atsakovas Sprendimą išsiuntė VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai naudojamu bendruoju elektroniniu pašto adresu. Sprendimu paviešino ypatingai jautrią informaciją apie pareiškėjo asmens duomenis, jo statusą bei atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, juos pateikdamas tokiame kontekste, tarsi jau būtų įrodyta, kad pareiškėjas padarė nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jam 2019 m. gruodžio 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalyje. Buvo informuotas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo įstaiga) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51515-19 dėl minėtos nusikalstamos veikos (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). Tuomet pareiškėjas sužinojo, kad mergina, su kuria bendravo, yra nepilnametė bei kad jis yra įtariamas tuo, kad pažeidė jos lytinio apsisprendimo laisvę. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, areštuotas ar kitaip apribota jo laisvė, išskyrus pareigą kartą per savaitę registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos bei asmens dokumentų paėmimą. 2020 m. birželio mėnesį numatyta potencialios nukentėjusiosios teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl nuo 2020 m. sausio mėn. vidurio Ikiteisminiame tyrime jokie veiksmai nebuvo atliekami, yra laukiama ekspertizės atlikimo. Po įtarimų pareiškėjui įteikimo bei Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjas toliau nevaržomai gyveno Lietuvoje, studijavo bei patyrė tik nežymius suvaržymus.

5.       Pareiškėjas akcentavo, kad Ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcija. Yra laikomas įtariamuoju vis dar vykstančiame Ikiteisminiame tyrime. Nėra aišku, kokiu pagrindu bei kokiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas Sprendime daro išvadas, kad pareiškėjas yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas bei toliau vykdys nusikaltimus, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kartu su Sprendimu Sprendime minimos Policijos departamento išvados Nr. 5-S-5519 (toliau – ir Išvada) atsakovas nepateikė. Su Sprendimu yra pateikta tik 2020 m. gegužės 21 d. informacija apie pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) svetainės bei tos pačios datos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį pirmasis puslapis.

7.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra aišku, ar potencialios nukentėjusiosios atstovo skundas apskritai yra pagrįstas ir, ar pareiškėjui bus pareikšti kaltinimai bei jis bus teisiamas. Esant tokioms aplinkybėms, neabejotina, kad Sprendime konstatuojami faktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl ir pareiškėjo pavojingumas Lietuvos visuomenei bei viešajai tvarkai yra tik menamas ir niekuo nepagrįstas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu ne tik kad nėra priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau jis apskritai nėra ir nebuvo teisiamas, o šiuo metu atliekamo Ikiteisminio tyrimo baigtis nėra aiški. Sprendimo įsiteisėjimas reikštų ne tik galimybės pareiškėjui tęsti studijas atėmimą bei finansinius nuostolius, tačiau ir tai, kad pareiškėjas turėtų būti areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties būtų priverstas laukti areštinėje arba kitu būdu jam būtų apribotas laisvas judėjimas Lietuvoje, kadangi Sprendimu jam yra atimta teisė laikinai gyventi Lietuvoje.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje studijuoja (duomenys neskelbtini) ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam yra būtinas studijoms užbaigti, kurias pagal sutartį su VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokykla turėtų būti baigtos 2021 m. sausio 17 d. Už studijas yra sumokėjęs 39 500 Eur. Taigi studijų nutraukimas dėl atsakovo Sprendimo reikštų ne tik tai, kad pareiškėjas negaus planuoto diplomo bei teisės (duomenys neskelbtini), tačiau tai taip pat reikš, kad pareiškėjas neteks sumokėtų 39 500 Eur už mokslą, kurie jam nebūtų grąžinti, jeigu studijų jis negalėtų tęsti dėl atsakovo priimto skundžiamo Sprendimo.

9.       Pareiškėjas akcentavo, kad dėl vykdomo Ikiteisminio tyrimo negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimo įsiteisėjimas reikštų, jog pareiškėjas turėtų būti areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties būtų priverstas laukti areštinėje arba kitu būdu jam būtų apribotas laisvas judėjimas Lietuvoje, kadangi Sprendimu jam yra atimta teisė laikinai gyventi Lietuvoje. Kadangi šiuo metu yra sunku prognozuoti, kada bus užbaigtas Ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų studentas, dėl neteisėto atsakovo Sprendimo patirtų nepagrįstai ir neproporcingai didelius suvaržymus bei jo teisių pažeidimus. Tuo atveju, jeigu Ikiteisminis tyrimas baigsis nepareiškiant pareiškėjui kaltinimų, taip iš esmės pripažįstant, kad Ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino nusikalstama veika, kuria pareiškėjas yra įtariamas, reikštų, jog jis ne tik nepagrįstai neteko galimybės užbaigti studijas VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteko didelės pinigų sumos, sumokėtos už studijas, tačiau dar ir buvo nepagrįstai suvaržyta jo laisvė.

10.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jame jo tariamas pavojingumas bei atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra grindžiami išimtinai tik viena aplinkybe – Ikiteisminio tyrimo vykdymu, Sprendime neatsižvelgiama į tai, kokias pasekmes jis sukels pareiškėjui, todėl Sprendimas privalo būti panaikintas, o pareiškėjo prašymas išduoti jam laikinai leidimą gyventi Lietuvoje mokymosi tikslais turi būti svarstomas iš naujo.

11.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

12.       Atsakovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. gavo Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, spręsdamas leidimo gyventi klausimus, vadovaujasi ne konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, o Policijos departamento išvada. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir gautą išvadą, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 2019 m. gruodžio 9 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis bute, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią. 2020 m. gruodžio 9 d. jam paskirtos kardomosios priemonės. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.

13.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, todėl pagrįstai galima teigti, kad ir ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Pareiškėjas pagrįstai kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jo veiksmai sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, kuri patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei (ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais), pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas ir nėra žinoma, kokia bus tokio tyrimo baigtis. Migracijos departamentas negali daryti jokios kitos išvados, tik tą, kad Policijos departamento išvada pagrįsta.

14.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo įvardinamos aplinkybės, kad jis nebuvo suimtas, o jam paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas išvykti, neva parodo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kurie atlieka ikiteisminį tyrimą, laiko, kad pareiškėjas nėra pavojingas Lietuvos Respublikos visuomenei ir nėra prielaidų riboti jo laisvą judėjimą Lietuvoje, yra visiškai nepagrįstos ir visiškai nesusijusios su užsieniečių teisinės padėties reguliavimu Lietuvoje.

15.       Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes (negautas diplomas, prarastos piniginės lėšos).

16.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl panaikintos vizos ir neišduoto leidimo laikinai gyventi jis bus areštuotas ir ikiteisminio tyrimo baigties turės laukti areštinėje, nepagrįsti. Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, atsakovas Sprendimu nesprendė pareiškėjo grąžinimo / išsiuntimo klausimo į kilmės valstybę. Toks klausimas bus sprendžiamas teisėsaugos institucijoms priėmus galutinį sprendimą dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikaltimų.

17.       Atsakovas pažymėjo, kad išsiuntė Sprendimą VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla naudojamu bendruoju elektroniniu pašto adresu, kurį nurodė pareiškėjas.

II.

18.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo B. S. S. A. J. skundą atmetė.

19.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2020 m. balandžio 10 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo, ketinusio mokytis VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 16 d. išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. 2020 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (Nepilnamečio asmens išžaginimas). 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju. Pareiškėjas įtariamas, kad jis bute, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią. 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

20.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (teisės akto 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija), (toliau – ir Aprašas) nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kuri inkriminuojama pareiškėjui, kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Policijos departamento išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismas sutiko su atsakovu, jog Migracijos departamentas nėra įgaliota institucija kvestionuoti Policijos departamento pateiktų išvadų, kuriose aiškiai nurodoma, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei, o ypač į tai, kokia nusikalstama veika inkriminuojama pareiškėjui, t. y. nepilnamečio asmens išžaginimas, todėl Migracijos departamentas negali daryti jokios kitos išvados, tik tą, kad Policijos departamento išvada pagrįsta.

21.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus, yra taikomos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK nuostatos. Nei Migracijos departamentas, nei teismas, atsisakydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesprendžia klausimo, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), jei yra padaręs, – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį, ar pagrįstai toks asmuo turi įtariamojo statusą bei nevertina atliekamų Ikiteisminio tyrimo veiksmų tiriant, šiuo atveju, galimai padarytą sunkų nusikaltimą.

22.       Teismas sutiko su Migracijos departamentu, jog vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes (diplomo negavimas, piniginių lėšų praradimas).

23.       Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi, taip pat sutiko su atsakovu, jog nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad dėl panaikintos vizos ir neišduoto leidimo laikinai gyventi jis bus areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties turės laukti areštinėje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui yra pritaikytos kardomosios priemonės (pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas), atsakovas nesprendė pareiškėjo grąžinimo / išsiuntimo klausimo į kilmės valstybę. Šis klausimas, kaip kad savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, bus išspręstas priėmus galutinį sprendimą dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikaltimų.

24.       Teismas vertino, kad atsakovo Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – atsisakymui išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Skundžiamo Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25.       Teismas likusius skundo argumentus laikė neesminiais, kurie nekeičia padarytos išvados, todėl jų nedėstė ir nevertino.

III.

26.       Pareiškėjas B. S. S. A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą, patenkinti skundo reikalavimus, priimti su apeliaciniu skundu ir vertinti teikiamus įrodymus.

27.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad 2020 m. gegužės 26 d. telefoninio pokalbio metu Ikiteisminį tyrimą vykdanti pareigūnė patikino pareiškėjo atstovę, kad ji negavo jokio paklausimo iš Migracijos departamento bei neteikė jam išvados dėl pareiškėjo statuso, juo labiau nebuvo teikiamos išvados apie pareiškėjo pavojingumą visuomenei ar viešajai tvarkai, kadangi Ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcija.

28.       Pareiškėjo vertinimu, Policijos departamento išvadoje dėl jo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo nėra absoliučiai jokio vertinimo, ji surašyta formaliai, nesigilinant į jokias kitas esmines aplinkybes (pvz., nesikreipiant į Ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną dėl tariamai padaryto nusikaltimo aktualių aplinkybių atskleidimo, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji veikė savo noru, puoselėdama pareiškėjui šiltus jausmus), o pareiškėjas pavojingu Lietuvos Respublikos visuomenei yra pripažįstamas vien tik dėl to, jog yra įtariamasis vykstančiame Ikiteisminiame tyrime, nesigilinant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

29.       Pareiškėjas pažymi, kad tiek Policijos departamentas išvadoje, tiek atsakovas Sprendime teikia bendro pobūdžio teiginius apie nusikalstamą veiką bei jos padarinius apskritai, taip nepagrįstai sukurdami neigiamą pareiškėjo įvaizdį ir nepagrįstai formuodami tam tikrą neigiamą išankstinę nuomonę apie jį. Ikiteisminio tyrimo atlikimas nereiškia, kad pareiškėjas nusikaltimą įvykdė ar pasikėsino įvykdyti.

30.       Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimu kvestionuojamas pareiškėjo nekaltumas ir paneigiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Atsakovo teiginiai neparemti jokiais objektyviai įrodymais. Šiuo atveju nėra aiški Ikiteisminio tyrimo baigtis, baudžiamoji byla neiškelta, pareiškėjas nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Didžioji dalis Ikiteisminio tyrimo duomenų yra slapti ir neviešinami netgi pareiškėjo atstovei, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu bei kokiais duomenimis vadovaujantis grindžiamos atsakovo Sprendimo išvados. Pareiškėjas laikomas nekaltu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra pavojingas ar yra tikimybė, kad jis ateityje gali daryti nusikalstamas veikas.

31.       Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas pareiškėjo tariamu pavojingumu ir grėsmės kėlimu vien tik dėl aplinkybės, kad jo atžvilgiu yra vykdomas Ikiteisminis tyrimas ir jokių kitų jo tariamo pavojingumo įrodymų nėra, t. y. teismas vadovavosi atsakovo spėlionėmis ir bendro pobūdžio teiginiais paremtu Sprendimu.

32.       Pareiškėjas, akcentuodamas Sprendimu jam sukeliamas pasekmes, t. y. studijų nutraukimas, finansiniai nuostoliai, galimas areštas, pažymi, kad dėl atsakovo Sprendimo patirtų nepagrįstai ir neproporcingai didelius suvaržymus, teisių pažeidimus. Tuo atveju, jeigu Ikiteisminis tyrimas baigsis nepareiškiant pareiškėjui kaltinimų arba baudžiamojoje byloje jis bus pripažintas nekaltu, pareiškėjas nepagrįstai netektų galimybės užbaigti studijas, netektų didelės pinigų sumos, sumokėtos už studijas, nepagrįstai būtų suvaržyta jo laisvė.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad areštas ir asmens išsiuntimas iš Lietuvos yra du skirtingi institutai. Įsiteisėjus Sprendimui, pareiškėjas bus laikomas neturinčiu teisės gyventi Lietuvoje, o tokiu atveju Lietuvos policija ir / ar Lietuvos prokuratūra turi teisę jį sulaikyti ir pakeisti jo atžvilgiu taikomą kardomąją priemonę iš pasižadėjimo neišvykti į suėmimą, kadangi būtų pripažinta, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos visuomenei ir neturi leidimo čia gyventi. Neabejotinai atsakovo Sprendimas sukelia pareiškėjui skaudžias ir neproporcingai dideles pasekmes.

34.       Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015, nors šioje nutartyje analizuojamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs tuo aspektu, kad atsakovo Sprendimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

35.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vien tik ta aplinkybė, jog yra atliekamas Ikiteisminis tyrimas, savaime negali būti laikoma pagrindu neišduoti asmeniui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl atsakovo Sprendimas, kuris patvirtintas skundžiamu teismo sprendimu, yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Teismas privalėjo vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jam buvo žinomos apie vykstantį Ikiteisminį tyrimą, įskaitant ir tai, kad pareigūnai nei karto nebuvo suvaržę pareiškėjo laisvės, nebuvo jo sulaikę ar areštavę. O tai reiškia, kad jie nelaiko pareiškėjo pavojingu Lietuvos visuomenei.

36.       Pareiškėjas, prašydamas priimti su apeliaciniu skundu teikiamas SMS žinutes su vertimais į lietuvių kalbą, nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui neteikė šių įrodymų, susijusių su Ikiteisminiu tyrimu, kadangi tikėjo, jog jo atžvilgiu bus laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo bei visi su pareiškėju nesusiję teiginiai apie nusikaltimų aukas bei patį nusikaltimą nebus reikšmingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokiais teiginiais vadovavosi. Teismui nebuvo pateikta jokia kita informacija apie pareiškėjo bei potencialios aukos bendravimą, kad ji pati ieško būdų su juo bendrauti, kad jo ne tik kad nebijo, bet prisipažįsta jam apie šiltus jausmus ir pan.

37.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38.       Atsakovas nurodo, kad jis neatlieka ikiteisminio tyrimo įstaigos funkcijų ir netiria bei nevertina galimo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nesprendžia, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei vykdomas pagrįstai, todėl apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstytos įvykio aplinkybės, kurios, pareiškėjo vertinimu, paneigia jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, šiame ginče neturi teisinės reikšmės ir nenagrinėtinos. Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti Policijos departamento išvados pagrįstumu.

39.       Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas ir neaišku, ar bus priimtas, tai nereiškia, jog vien esant pareikštiems įtarimams dėl sunkaus nusikaltimo padarymo Policijos departamentas neturėjo pakankamo pagrindo pateikti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pagal 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija) 96 straipsnio 2 dalį grėsmė viešajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Kol Ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu tebėra vykdomas, jam taikytos kardomosios priemonės, laikytina, kad įtarimai pareiškėjui pareikšti pagrįstai. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo taikytos griežtesnės kardomosios priemonės ir jis nebuvo suimtas, nėra reikšminga, nes nepaneigia pareiškėjui pareikštų įtarimų ir nepašalina bei nesumažina potencialios pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

40.       Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio ir Aprašo 58 punkto kontekste neturi reikšmės apeliacinio skundo teiginiai, jog Ikiteisminį tyrimą vykdęs pareigūnas pareiškėjui pateikė informaciją, kad jis neteikė Migracijos departamentui išvados dėl pareiškėjo. Taip pat neturi reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjui Policijos departamento išvada nebuvo išsiųsta kartu su Migracijos departamento sprendimu, nes tokio veiksmo nenumato teisės aktai, kadangi ji nėra galutinis sprendimas dėl leidimo gyventi.

41.       Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo / nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir savo Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

42.       Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog Sprendimas sukelia jam neproporcingai skaudžias ir dideles pasekmes. Atsakovo teigimu, vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes (negaus diplomo, galimai praras už mokslą sumokėtas sumas). Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Sprendimas sąlygoja pareiškėjo nurodomų nuostolių atsiradimą.

43.       Atsakovas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, kad dėl panaikintos vizos ir neišduoto leidimo laikinai gyventi pareiškėjas bus areštuotas ir ikiteisminio tyrimo baigties turės laukti areštinėje, nes, be kita ko, Sprendimas neturi jokios įtakos pareiškėjo padėčiai baudžiamajame procese ir pareiškėjo atžvilgiu taikomoms kardomosioms priemonėms.

44.       Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nesutinka su pareiškėjo prašymu pridėti prie bylos naujus įrodymus, teigdamas, jog nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui buvo apribota teisė pirmosios instancijos teisme teikti prašymus išreikalauti įrodymus, pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pateikęs. Be to, su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi ši medžiaga yra Ikiteisminio tyrimo dalykas ir šioje byloje nesprendžiamas pareiškėjo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo klausimas, nevertinama, ar Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Teikiamos SMS žinutės buvo pateiktos ir Ikiteisminiame tyrime, tačiau Ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, kas leidžia spręsti, jog iki šiol nepaneigta, kad pareiškėjas galėjo įvykdyti sunkų nusikaltimą, kas šiuo atveju leidžia laikyti jį pavojingu ir keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

45.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. S. A. J. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atšaukta Šengeno viza, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

46.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Policijos departamento, t. y. institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, vertino, kad atsakovo Sprendimas yra proporcingas, pagrįstas faktais ir teisės normomis, pareiškėjo skundą atmetė.

47.       Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad vien tik pradėtas Ikiteisminis tyrimas, kuriame galioja nekaltumo prezumpcijos principas, negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją pavojingu viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, jo pavojingumą paneigia tai, jog jis nėra sulaikytas ir jam nėra paskirtas areštas. Policijos departamento išvada yra formali, parengta neįsigilinant į konkrečią situaciją, neišreikalaujant ir nevertinant Ikiteisminio tyrimo medžiagos, pagal kurią nukentėjusioji veikė savo noru, ką patvirtina ir su apeliaciniu skundu teikiamos SMS žinutės. Atsakovo Sprendimas sukelia pareiškėjui neproporcingai didelius suvaržymus ir pažeidžia jo teises.

48.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

49.       Visų pirma, pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti atsisakoma, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 p.).

50.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017  m.  birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019). 

51.       Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020  m.  rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020).

52.       Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.).

53.       Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad jo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, kuriame jam pareikšti įtarimai, kad jis, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią. BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kuri inkriminuojama pareiškėjui, kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis).

54.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nekaltumo prezumpcija bei pareiškėjui pareikštais įtarimais, kuriuos, pareiškėjo teigimu, paneigia su apeliaciniu skundu teikiamos SMS žinutės, akcentuotina, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos specialiojo Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja BK nuostatos. Nei Migracijos departamentas, nei teismas, nagrinėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą, nesprendžia, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), jei yra padaręs, – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį ir ar pagrįstai vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas. Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

55.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Sprendime aptarta informacija ir įvertinta individuali pareiškėjo situacija patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi (pareiškėjas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą).

56.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas        

        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan