Administracinė byla Nr. I-7083-968/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00993-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas J. K. su skundu (I t., b. l. 1–16) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), solidariai priteisti 65 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, taip pat 1 691,25 Eur turtinei žalai atlyginti už tai, kad pareiškėjui nebuvo išduotos privalomos materialinio aprūpinimo ir higienos priemonės.
2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:
Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 734 dienas, grubiai pažeidžiant jo asmenines turtines ir neturtines teises ir tuo padarant pareiškėjui žalą. Pareiškėjo įsitikinimu, žala jam buvo padaryta tiesioginiais tyčiniais Lukiškių TI-K administracijos veiksmais bei Departamentui nevykdant pareigos spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu.
Pareiškėjo teigimu, jam kalint Lukiškių TI-K, nebuvo užtikrinta minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto norma. Pareiškėjui tekdavo mažiau nei 1 m2 laivo kameros ploto. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, juose nėra atskiros oro šalinimo sistemos, veidrodžių. Kamerose nėra įrengti teisės aktuose nustatyti baldai (spintelės, stalai, kėdės). Kalinamiems asmenims nėra organizuojama jokia veikla ne kamerose, pasivaikščioti jie išvedami tik 1 valandą per parą. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 jis turėjo nuteistojo, kuris kalėjime yra laikinai, statusą, tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti po 2 val. per dieną, kaip tai yra įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 ir 89 straipsniuose.
Skunde taip pat pažymima, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeidžiamos higienos bei materialinio aprūpinimo normos. Kamerose nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, o kamerų viduje įrengtos papildomos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti ir atidaryti lango. Šiltuoju metų laiku kamerose būdavo tvanku ir karšta, o žiemos metu – šalta ir drėgna. Kamerose (ypač I korpuse, 8 poste) nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, kurie patekdavo į maistą. Kameroje Nr. 257 grindų betonas buvo suiręs ir išdaužytas, kilo cemento dulkės, todėl valyti grindis buvo neįmanoma. Kamerų sienos buvo padengtos pelėsio. Karantino patalpos apskritai nebuvo valomos, jose nebuvo valymo inventoriaus, nebuvo išduodamos dezinfekavimo priemonės. Kalinami asmenys priversti skalbti ir džiovinti drabužius gyvenamosiose kamerose, todėl jose buvo didelė drėgmė, kuri viršijo 60 proc. Visose kamerose buvo tarakonų.
Atvykimo į Lukiškių TI-K metu bei karantine nėra tikrinama kalinamų asmenų sveikata. Pareiškėjo sveikata nebuvo tikrinta nė karto. Karantine netgi nėra galimybės išsikviesti gydytoją, nes budintys pareigūnai ignoruoja asmenų prašymus. Priėmimui pas gydytoją reikalaujama registruotis raštu, tačiau budintys pareigūnai atsisako priimti tokius prašymus. Pareiškėjas perpildytose kamerose buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, hepatitu.
Lukiškių TI-K nėra sanitarinės švaryklos. Vietoje jos yra sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nėra išduodami nei muilas, nei rankšluosčiai. Dušuose nėra įrengta patalpa daiktams pasidėti. Daiktus tenka dėti ant žemės, kur jie sušlampa.
Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims pašalpos iš socialinės paramos fondų nemokamos, taip pat neišduodami dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, priemonės indams plauti. Asmenims liepiama pasirašyti armatūrinėse kortelėse, neaiškinant, už ką jie pasirašo, o po to priklausantis inventorius neišduodamas. Asmenims, atsisakantiems pasirašyti, grasinama nuobaudomis.
Čiužiniai ir antklodės yra išduodamos be užvalkalų, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis taip pat neišduodami. Paklodės ir pagalvių užvalkalai atvykusiems į Lukiškių TI-K išduodami tik pateikus rašytinį prašymą. Minkštasis inventorius dėl savo savybių negali būti skalbiamas, o sauso (cheminio) valymo galimybių Lukiškių TI-K neturi. Minkštasis inventorius yra tik dezinfekuojamas, tačiau dezinfekavimas nepašalina į minkštąjį inventorių įsigėrusio prakaito, kūno riebalų ir purvo, todėl išduodamas minkštasis inventorius visuomet yra pasibaisėtinos būklės.
Lukiškių TI-K skalbimo paslaugas teikia privati bendrovė, kurios rūbų skalbimo įkainiai yra labai dideli, o paslaugos teikiamos nekokybiškai. Lukiškių TI-K administracija dėl to neprisiima jokios atsakomybės. Tačiau komercinių skalbimo paslaugų teikimas Lukiškių TI-K neatleidžia nuo pareigos sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius.
Pareiškėjas nurodo, kad 2 metus trukusio kalinimo metu jam nebuvo suteiktas nė vienas ilgalaikis pasimatymas su šeima ir artimaisiais. Pusantrų metų pareiškėjui nebuvo suteikiami ir trumpalaikiai pasimatymai, vėliau trumpalaikių pasimatymų trukmė buvo apribota iki 2 val. Lukiškių TI-K kalinami asmenys, kurie iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo būti laikomi nekaltais, apskritai negauna ilgalaikių pasimatymų, jiems neskiriami papildomi pasimatymai paskatinimo tvarka, jiems neskiriami papildomi pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti, tuo tarpu nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, tokia teisė BVK yra nustatyta. Taigi pareiškėjas, dar būdamas nenuteistas, buvo akivaizdžiai diskriminuojamas.
Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 65 000 Eur.
Pasak pareiškėjo, jam taip pat buvo padaryta 1 691,25 Eur dydžio turtinė žala, kuri pasireiškė Lukiškių TI-K administracijos sutaupytomis lėšomis, pareiškėjui neišduodant privalomų higienos priemonių bei inventoriaus.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (I t., b. l. 48–58) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Vidinių grotų ant langų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto norma dėl sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimo yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nėra nustatyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė. Tualetas kamerose yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.
Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti, apmokėjus už skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone, kuri suteikia skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų asmenų teisė, o ne pareiga. Asmenys paslauga turi teisę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos asmenims grąžinami sausi.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, taip pat suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.
Dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, dalį ginčo laikotarpio pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (II t., b. l. 31–36) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Departamentas šioje byloje turėtų būti pašalintas iš atsakovo atstovų ir įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių į Departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Taigi pareiškėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatytos privalomos neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai elgtis su pareiškėju. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras suimtųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos higienos priemonės jam nebuvo išduotos, nenurodo, kokių aktyvių veiksmų dėl to ėmėsi.
Atsiliepime pažymima, kad laisvės atėmimo įstaiga neprivalo pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Tokios teisės realizavimas susijęs su tokio asmens valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde iš esmės nebando pagrįsti savo galimų teisių pažeidimų, apie juos tik spėja.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
1. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 65 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, taip pat priteisti 1 691,25 Eur dydžio turtinę žalą, kuri pasireiškė Lukiškių TI-K administracijos sutaupytomis lėšomis, pareiškėjui neišduodant privalomų higienos priemonių bei inventoriaus.
2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
2.2. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas:
2012-05-31 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2012-06-01 perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas 7,56 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-06-18, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-06-19 perkeltas į kamerą Nr. 130, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-08-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-08-10 perkeltas į kamerą Nr. 190, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-08-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2012-08-28 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-09-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-09-24 perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-10-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 164, kurios plotas 7,86 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 193, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas 7,56 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-17, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-01-18 perkeltas į kamerą Nr. 136, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 147, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 126, kurios plotas 7,48 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2013-02-26 perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas 7,68 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-04-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-04-08 perkeltas į kamerą Nr. 197, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-05-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-05-15 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-07-04 perkeltas į kamerą Nr. 166, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-05, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; 2013-07-06 perkeltas į kamerą Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-09-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-09-17 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-12-04, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-12-05 perkeltas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2013-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-12-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2013-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 343, kurios plotas 8,08 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-01-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-01-22 perkeltas į kamerą Nr. 326, kurios plotas 7,66 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-02-10, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2014-02-11 perkeltas į kamerą Nr. 328, kurios plotas 7,57 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-02, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-03 perkeltas į kamerą Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-26 perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas 8,03 m2, kameroje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-28 perkeltas į kamerą Nr. 190, kurios plotas 7,94 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-04-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-04-09 perkeltas į kamerą Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-04-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-04-26 perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas 7,72 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-05-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-3 asmenys; 2014-05-14 perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2014-05-22 išvyko į Kybartų pataisos namus; 2014-12-17 atvyko iš Klaipėdos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2014-12-18 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, šioje kameroje buvo laikomas iki 2014-12-28, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4-7 asmenys; 2014-12-29 išvyko į Kybartų pataisos namus.
Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki
2014-12-29 Lukiškių TI-K buvo laikomas 733 dienas.
2.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 42 dienas. Vadinasi, 691 dieną Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.
2.4. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
2.5. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 691 dieną neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.
2.6. Pareiškėjas nurodo, kad tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamo kameros ploto ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl kameroje smirdėjo, sanitarinio mazgo patalpoje taip pat nebuvo veidrodžio.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l. 64) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, ši patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą. Taigi matyti, jog minėta patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.
Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo patalpų kamerose įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
2.7. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose dėl ploto trūkumo nebuvo įrengti visi teisės aktuose nustatyti baldai – spintelės, stalai, kėdės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, o taburečių ir spintelių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Iš į bylą pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l. 64) nurodytų duomenų taip pat matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, trūko pareiškėjo skunde nurodyto teisės aktuose nustatyto inventoriaus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atveju konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.
2.8. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Lukiškių TI-K kameros buvo antisanitarinės būklės, t. y.: buvo murzinos, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai, kameroje Nr. 257 buvo išdaužytos grindys, vasaros metu kamerose buvo tvanku ir karšta, žiemą – šalta ir drėgna (drėgmė viršijo 60 proc.), nebuvo vėdinimo sistemos, o langų nebuvo galima atidaryti, kamerose taip pat buvo pelėsio, veisėsi tarakonai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 257, dėl kurios grindų būklės skundžiasi, ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Todėl šie jo skundo argumentai nevertintini, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to galimai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, ir neturintys teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.
Pareiškėjas teismui nepateikė jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl higienos reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-02 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-2362 (II t., b. l. 30) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs J. K. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 °C, santykinė drėgmė – 35-65 proc., šaltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė drėgmė – 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).
Atsakovės Lukiškių TI-K atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-09 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-449 (I t., b. l. 103–104), 2012-08-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-964 (I t., b. l. 82–84), 2012-09-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1136 (I t., b. l. 99–102), 2012-11-13 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1313 (I t., b. l. 95–98), 2013-05-17 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-523 (I t., b. l. 152–154), 2013-05-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-584 (I t., b. l. 124–129), 2013-06-07 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-646 (I t., b. l. 111–112), 2013-06-17 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-714 (I t., b. l. 115–116), 2013-08-14 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-947 (I t., b. l. 140–142), 2013-09-24 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1111 (I t., b. l. 132–133), 2013-09-30 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1145 (I t., b. l. 130–131), 2013-11-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1363 (I t., b. l. 155–157),
2013-11-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1369 (I t., b. l. 137–138), 2013-12-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1677 (I t., b. l. 117–119), 2014-02-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-71 (I t., b. l. 190–192), 2014-02-14 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-122 (I t., b. l. 193–195), 2014-03-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-231 (II t., b. l. 4–6), 2014-04-03 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-461 (II t., b. l. 7–8), 2014-04-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-471 (II t., b. l. 9–11),
2014-04-29 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-633 (I t., b. l. 196–197), 2014-05-26 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-817 (I t., b. l. 198–199), 2014-11-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2189 (I t., b. l. 186–189), 2014-11-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2196 (II t., b. l. 1–3), 2014-11-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2362 (I t., b. l. 181–185). Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų kamerose Nr. 110, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 118, Nr. 126, Nr. 136, Nr. 145, Nr. 150, Nr. 164, Nr. 166, Nr. 258, Nr. 265, Nr. 297, Nr. 328, Nr. 343, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta, kad: kameros vėdinamos per langus, kaip yra numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010; santykinė oro drėgmė, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis kamerose iš esmės atitiko reikalavimus; kamerose vizualiai švaru, sienos ir lubos nudažytos, pelėsio vizualiai nenustatyta, lubų ir grindų paviršius tinkamas lengvam valymui; kamerų valymas organizuojamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-36 nustatyta tvarka. Nustatyti tokie pažeidimai: 2012-11-08 ir 2012-11-13 patikrinimo metu kamerose Nr. 136 ir Nr. 150 oro temperatūra buvo 16,8 °C ir 16,5 °C, tai neatitiko reikalavimų, 2013-06-05 grįžtamosios kontrolės metu pažeidimai pašalinti (pareiškėjas kameroje Nr. 150 buvo laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-18 ir nuo 2013-01-14 iki 2013-01-17, kameroje Nr. 136 – laikotarpiu nuo 2013-01-18 iki 2013-01-23); 2012-09-14 ir 2012-09-28 patikrinimo metu kameroje Nr. 164 ant lubų vietomis matomos atsilupusių dažų ir tinko dėmės (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2012-10-29 iki 2012-2013-01-07); 2013-03-06, 2013-03-26 ir 2013-03-28 patikrinimo metu kameroje Nr. 166 temperatūra buvo 17,4 °C, tai neatitiko reikalavimų, ant sienų paviršių vizualiai nustatyta pelėsio, pažeidimai pašalinti 2013-09-03 ir 2013-09-30 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2013-07-07-05); 2013-08-09 patikrinimo metu kameroje Nr. 297 oro judėjimo greitis buvo 0,02 m/s, tai neatitiko reikalavimų (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikotarpiu nuo 2013-07-06 iki 2013-09-16, nuo 2014-03-03 iki 2014-03-25 ir nuo 2014-04-09 iki 2014-04-25); 2014-10-28 ir 2014-11-03 patikrinimo metu kameroje Nr. 111 grindys ir unitazai buvo vizualiai nešvarūs (pareiškėjas šioje kameroje buvo tik 2012-05-31); 2014-01-21 patikrinimo metu kamerose Nr. 111 ir Nr. 114 unitazai buvo vizualiai nešvarūs, pažeidimai pašalinti 2014-10-17, 2014-10-28 ir 2014-11-12 (pareiškėjas kameroje Nr. 111 buvo 2012-05-31, kameroje Nr. 114 – laikotarpiu nuo 2014-03-26 iki 2014-03-27). Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sąlygos (lubų ir sienų būklė, oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, vėdinimas, švara) neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentai, kad kamerų nebuvo galima vėdinti per langus atmestini, kaip nepagrįsti. Tačiau konstatuotina, kad dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų oro temperatūros, drėgmės ir švaros reikalavimų.
2.8.2. Atsakovės Lukiškių TI-K atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l. 64).
Atsakovės atstovas, pagrįsdamas savo teiginius, prie skundo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (I t., b. l. 68–71), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (ši sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (I t., b. l. 73). Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybą“ (I t., b. l. 72) įsipareigojo vieną kartą per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ Lukiškių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (I t., b. l. 74–76). Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą. Byloje pateikti atliktų darbų aktai (II t, b. l. 12–28) patvirtina, kad 2012 m. balandžio-gegužės ir rugsėjo-spalio mėnesiais, 2013 m. sausio, balandžio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2014 m. vasario-gegužės ir gruodžio mėnesiais Lukiškių TI-K kamerose (įskaitant visas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas pareiškėjas) bei kitose patalpose buvo atliekama graužikų ir vabzdžių kontrolė. Atsakovės atstovas taip pat pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose graužikų ar kitų buitinių parazitų neaptiko (I t., b. l. 103–104, 152–154, 155–157, 186–189). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentas, kad visose kamerose veisėsi tarakonai, atmestinas kaip nepagrįstas.
2.9. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K dušų patalpose nėra atskiros patalpos daiktams susidėti, daiktus tenka dėti toje pačioje patalpoje ant žemės, todėl jie sušlampa.
Reikalavimai prausimosi patalpoms įtvirtinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39 punkte, kuriame nėra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalo būti įrengta atskira patalpa persirengti ir/ar daiktams susidėti (reikalavimas įrengti atskirus nusirengimo ir apsirengimo kambarius yra įtvirtintas tik sanitarinėms švarykloms (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 punktas). Šiuo atveju pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo, pasinaudoti maišeliu ar kita priemone, galinčia apsaugoti daiktus nuo drėgmės duše. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti dušu, nepagrįsti.
2.10. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jo sveikata nebuvo tikrinama, o asmenų prašymai patekti pas gydytoją buvo ignoruojami. Be to, pareiškėjas perpildytose kamerose esą buvo laikomas kartu sergančiais asmenimis.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kad jį apžiūrėtų gydytojas ir kad toks prašymas nebūtų tenkintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis tuo, kad yra kalinamas su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, kurie turėtų būti izoliuoti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktame 2015-02-27 rašte Nr. S-1162 (II t., b. l. 29) nurodyta, kad į ligoninę pareiškėjas ginčo laikotarpiu taip pat nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini.
2.11. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius.
Šie pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir nėra pagrįsti jokias įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija būtų atsisakiusi tai daryti. Tuo tarpu atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų asmenys gali teikti prašymą viršutinius drabužius išskalbti nemokamai. Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l. 64) nurodyta, kad kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaromos sąlygos asmeninius drabužius skalbtis patiems.
2.12. Pareiškėjo teigimu, buvimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbiamasis muilas, indų ploviklis, o einant į dušą – muilas ir rankšluostis.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrui turi būti išduodama: 2 rankšluosčiai, taip pat 200 g. skalbiamojo bei 100 g. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Be to, kiekvienam nuteistajam ar suimtajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Suimtiesiems kas mėnesį taip pat išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė įrodymų (armatūrinių kortelių ar kt.), patvirtinančių, kad minėtos higienos priemonės pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduotos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo teisė į tinkamą materialinį aprūpinimą higienos priemonėmis Lukiškių TI-K buvo pažeista.
2.13. Skunde nurodoma, kad čiužiniai ir antklodės Lukiškių TI-K buvo išduodami purvini, o antklodės buvo be užvalkalų.
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas).
Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad dezinfekavimas nėra tinkamas išduodamo minkštojo inventoriaus valymo būdas, atmestini kaip pagrįsti.
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (I t., b. l. 82–84, 105–106, 109–110, 152–154, 155–157), kuriuose nurodyta, kad: asmenims yra išduodamas tinkamas naudojimui minkštasis inventorius; čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje; dezinfekcinės kameros darbo žurnale yra registruojama dezinfekcijos data, inventoriaus pavadinimas, kiekis, trukmė, pridavusio ir priėmusio minkštąjį inventorių dezinfekcijai parašas ir atsakingo vykdytojo parašas; Lukiškių TI-K yra atskira patalpa švarių skalbinių ir minkštojo inventoriaus laikymui. Taigi matyti, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) Lukiškių TI-K yra išduodamas dezinfekcinėje kameroje dezinfekuotas minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad asmeniui turi būti išduodama: 2 pagalvės užvalkalai ir 4 paklodės (vietoj 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei).
Taigi matyti, kad antklodei naudoti asmeniui gali būti išduodamos 2 papildomos paklodės arba užvalkalas. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui paklodės buvo išduodamos nėra, šie pareiškėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti.
2.14. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K per parą jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 valandą. Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 Lukiškių TI-K pareiškėjui priklausė 2 valandų trukmės pasivaikščiojimai, kurie nebuvo suteikti.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, o pareiškėjo argumentai dėl 8 valandų trukmės pasivaikščiojimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 Lukiškių TI-K jis praleido BVK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. Lukiškių TI-K buvo laikinai, todėl pagal BVK 89 straipsnį jam priklausė kasdien pasivaikščioti po 2 valandas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu būtų aktyviai siekęs pasinaudoti minėta teise ir kad Lukiškių TI-K būtų atsisakęs šią teisę pareiškėjui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl galimo šios jo teisės pažeidimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K ir/ar Departamentą. Tokių duomenų teismui nepateikia ir pats pareiškėjas. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pasivaikščiojimų trukmės nenustatyti, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas.
2.15. Pareiškėjas taip pat yra nepatenkintas tuo, kad iki 2014-05-22 jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Esą tokiu būdu jis, kaip suimtasis, buvo diskriminuojamas nuteistųjų asmenų atžvilgiu.
Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta: suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, kuris gali būti vienkartinis arba daugkartinis (1 dalis); vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 dalis). Ilgalaikiai (iki 2 parų) pasimatymai BVK 94 straipsnio 1 dalyje yra numatyti tik nuteistųjų statusą turintiems asmenims.
Kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 buvo suimtasis, ilgalaikiai pasimatymai jam pagal teisės aktus nepriklausė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors netinkamus Lukiškių TI-K veiksmus.
3. Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas teigia, kad 1 691,25 Eur dydžio turtinė žala pasireiškė tuo, jog Lukiškių TI-K administracija pareiškėjui neišdavė privalomų higienos priemonių bei inventoriaus ir tokiu būdu sutaupė lėšų. Teismas šioje byloje konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamą materialinį aprūpinimą higienos priemonėmis ginčo laikotarpiu buvo pažeista. Tačiau iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad turtinę žalą jis kildina iš aplinkybių, kuriuos niekaip nėra susijusios su jo turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ar negautomis pajamomis. Teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neaprūpinant jo teisės aktuose nustatytomis higienos priemonėmis, jis patyrė konkrečią turtinę žalą, kuri yra apibrėžta CK 6.249 straipsnyje (pvz., turėjo pirkti higienos priemones iš asmeninių lėšų ir pan.), nenurodė (nepagrindė) tokios žalos dydžio.
Kaip minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas (žr. LVAT 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3300-492/2015).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos sąlygos, jos, be kita ko, konkrečiai, aiškiai nepagrindė, konstatuoja, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Dėl neturtinės žalos dydžio.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra
3 500 Eur.
Pareiškėjas prašo žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lukiškių TI-K ir Departamento. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, kuriai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šioje byloje žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš tiesioginių Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, todėl 3 500 Eur dydžio žala šioje byloje pareiškėjui priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. K. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas